71a8afae-e69c-486f-a531-587f8403639d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-127-908/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47950-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai, Andriui Pūkiui, Astai Dindaitei,vertėjaujant Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, I. P.,dalyvaujant prokurorams L. G., Ingridai Gureckienei, kaltinamajam V.

D. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,nukentėjusiajam B. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Dariui Krukoniui,civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atstovui B. J.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. D. (V. D.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å alčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kroviku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Å alčininkų rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, n u s t a t ė :

V. D. 2015 m. rugpjūčio 27 d., apie 5.15 val. pažeidė UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo – konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „Šalčininkų autobusų parko“ direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DÄ®V-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieÅ¡ pradėdamas dirbti, vairuotojas-konduktorius turi: atlikti kasdienę autobuso priežiÅ«rÄ , patikrinti autobuso techninę bÅ«klę, t. y. prieÅ¡ pradėdamas dirbti ir iÅ¡vykdamas iÅ¡ UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nepilnai patikrino UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausančio autobuso MAN SKL S2, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), techninę bÅ«klę, apie 9.04 val., vairuodamas šį autobusÄ ir važiuodamas Vilniuje, Kauno g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 15 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę, t. y. važiuodamas Kauno gatve link Å vitrigailos gatvės, ties Kauno g. 36, atsidarius techniÅ¡kai netvarkingam autobuso deÅ¡inės pusės Å¡oniniam daiktadėžės dangčiui, kuris buvo uždarytas techniÅ¡kai netvarkinga spyna, neveikiančiais fiksatoriais bei plastikinėmis sÄ varžomis, Å¡iuo dangčiu kliudė ir sužalojo ant Å¡aligatvio stovintį pėsčiÄ jį B.

J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip padarydamas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis V. D. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio dienÄ dirbo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ vairuotoju. PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas savo marÅ¡rutu, patikrino autobuso techninę bÅ«klę, t. y. vandens lygį, tepalus, orÄ padangose. Patikrinus, viskas buvo normalu.

Išvažiavo iš Šalčininkų stoties 5.25 val., važiuojant viskas taip pat buvo normalu. Pabrukiškių stotelėje stovėjo apie pusę valandos, vėl patikrino autobuso būklę, ji buvo normali. Važiavo atgal į Vilnių, sustodavo stotelėse, viskas buvo gerai. Važiuojant tuneliu, turbūt, atsidarė bagažinės dangtis, jis to nepamatė. Pravažiuojančio automobilio vairuotojas parodė ranka, kad „bagažinės“ dangtis atsidaręs. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu atsidarė šoninė bagažinė, kada tai atsitiko nematė, nors periodiškai žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį.

Pamatė tik tada, kai išvažiavo iš tunelio. Po to, kai buvo sužalotas žmogus pavažiavo dar du šimtus metrų. Bagažinė buvo pritvirtinta plastikiniais sutvirtinimais, jų iš išorės nesimatė, kaip juos pritvirtino iš vidaus nežino. Įvykio metu autobuse keleivių nebuvo. Autobuso bagažinės nebuvo naudojamos. Jis pripažįsta, kad pažeidė autobuso parko vidaus taisykles, bagažinių atidaręs nebuvo, tik paviršutiniškai pažiūrėjo, tai yra jo kaltė, kad pilnai nepatikrino bagažinių.

Nurodė, kad autobusas, kuriuo važiavo buvo ne jo, o priskirtas J. D., tiesiog tÄ dienÄ autobusas buvo suteiktas jam važiuoti numatytu marÅ¡rutu. Teigė, kad jo autobuso spynelės buvo tvarkingos, o jam suteikto autobuso, kurį vairavo įvykio metu spynelės surÅ«dijusios. Jis kaltas dėl to, kad jų nepatikrino. Mano, jog važiuojant prastu keliu tie plastikiniai sutvirtinimai nutrÅ«ko, dėl to atsidarė bagažinės dangtis. Dėl blogų spynelių nusiskundimų iÅ¡ kitų vairuotojų negirdėjo.

Kaltinamasis nurodė, kad parko vairuotojai apie trÅ«kumus, kuriuos pastebi autobusuose, turi praneÅ¡ti meistrams. Teigė kalbėjęs su autobuso, kurį vairavo įvykio metu, vairuotoju ir pastarasis sakė, kad žinojo apie netvarkingas spynas, tačiau ar buvo informavęs apie šį gedimÄ meistrus, nežino. Su vidaus taisyklėmis jis buvo susipažinęs, jas suprato. Pripažino, kad už autobusų techninę bÅ«klę atsakingas vairuotojas, meistrai reguliarios apžiÅ«ros nedaro be vairuotojo. Savaitę prieÅ¡ įvykį buvo atlikta autobuso techninė apžiÅ«ra.

Papildomai V. D. paaiÅ¡kino, kad po Å¡io įvykio buvo tikrinami netvarkingi bagažinių dangčiai, tikrinti buvo ir kiti autobusai, nei vienas jų nepraėjo techninės apžiÅ«ros. Jis pats dalyvavo, kai pareigÅ«nai po įvykio tikrino autobuso bÅ«klę ir matė, kad spynos buvo surÅ«dijusios ir sÄ varžos iÅ¡kritę, gumos suplyÅ¡usios. Po įvykio jis bandė uždaryti bagažinę, bet tai buvo neįmanoma padaryti, todėl toliau važiavo į stotį su nefiksuotu bagažinės dangčiu, jį lydėjo policijos pareigÅ«nai.

Nurodė du kartus dalyvavęs policijos atliktoje autobusų apžiÅ«roje, buvo nustatyta, kad bagažinės dangtis neužsidaro, nes su policijos pareigÅ«nais jo uždaryti nepavyko. Jis po įvykio domėjosi nukentėjusiojo sveikata, tačiau Å¡is nenorėjo bendrauti. Nukentėjusiajam pervedė 250 Eur. Teigė, kad susiklosčiusiÄ situacijÄ vertina blogai, labai gailisi, nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ pradžių bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad uždirba minimalų atlyginimÄ , t. y. 350 Eur per mėnesį, turto neturi, su žmona gyvena žmonai padovanotame bute, todėl neturi galimybių atlyginti civilinių ieÅ¡kinių.

Bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu gauna minimalų atlyginimÄ ir pusę minimalaus, iÅ¡ viso apie 450 Eur į rankas. Nurodė, kad pasistengs prisidėti prie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (T. 2, b. l. 139-142).IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus apie įvykio aplinkybes kaltinamasis davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 130-132, 136-137).Kadangi V. D., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, Å¡i baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Nukentėjusysis B.

J. teismo posėdyje, apklausiamas dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio, paaiÅ¡kino, kad asmeniÅ¡kai dalyvavo suraÅ¡ant civilinio ieÅ¡kinio sÄ matÄ . Nurodė, kad gydytojai išėmė iÅ¡ kojos kaulÄ ir įstatė į žandikaulį, sutvirtino metaliniais tvirtinimais. Nežino, ar Å¡i transplantacija yra sėkminga, žaizda negyja. Dalies veido nejaučia, yra dingusi uoslė, nuolat kamuoja sloga. Taip pat parodė, kad klausa Å¡iuo metu yra labai prasta, nors prieÅ¡ įvykį ji nebuvo tobula, bet tikrai nebuvo tokia, kad nieko negirdėtu.

Å iuo metu stovi eilėje įgyti klausos aparatÄ , jis yra labai brangus. Teigė, kad po įvykio gyvenimas pasikeitė radikaliai. Å iuo metu gauna antros grupės neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri sudaro 250 Eur per mėnesį. Å iuo metu niekur nedirba, yra atleistas, kiek uždirbdavo priklausydavo nuo to, kiek parų budėdavo. Iki įvykio buvo visiÅ¡kai darbingas, fiziÅ¡kai aktyvus. Dabar negali užsiimti tokia veikla, kuria anksčiau užsiimdavo, negali perneÅ¡ti karÅ¡to oro, darosi silpna, tapo nervingas, pradėjo skaudėti Å¡irdį, kurios prieÅ¡ tai niekada neskaudėjo.

Teigė, kad reikės lėšų būsimoms operacijoms. Bus reikalinga dantų protezavimo operacija. Nurodė, kad bendravimas šiuo metu yra labai ribotas, gatvėje žmonės į jį žiūri keistai, pačiam gėda, dėl esančios duobės vietoj žandikaulio. Anksčiau turėjo visus dantis, nesiskundė jų būkle, o dabar apatinis žandikaulis visai tuščias, likęs tik vienas dantis. Konsultavosi Vitkaus klinikoje ir implantologijos klinikoje. Abiejų klinikų gydytojai patarė gydytis.

Teigė, kad į privačiÄ klinikÄ kreipėsi todėl, kad ten nėra jokių eilių, gydymo ir paslaugų kokybė, jo nuomone, ten yra geresnė. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, nes negalėjo, buvo sunku kalbėti dėl sužalojimų. Nurodė, kad kitos operacijos laikas dar nenustatytas. Dėl implantacijos negali nieko pasakyti. Tik po operacijos bus aiÅ¡ku, ar žandikaulis prigis. Jei neprigis, tai implantuoti dantų nebus įmanoma (T. 2, b. l. 173-174). Liudytoja R. Å . teismo posėdyje dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad jos tėvas nukentėjusysis B.

J. patyrė labai didelę žalÄ . Jam yra atliktos 8 operacijos ir nemažiau intervencijų. Situacija yra tokia, kad negyja žandikaulis. Gydytojai bandys iÅ¡imti metalinius sutvirtinimus ir stebės žandikaulio bÅ«klę. Jei ir toliau negis, reikės iÅ¡imti kaulÄ , kurį prieÅ¡ tai buvo transplantavę. Blogiausiu atveju nebus galima dantų implantacija. Nukentėjusiojo klausa prieÅ¡ įvykį buvo silpnesnė, tačiau normos ribose, jis dirbo apsaugos darbuotoju, o ten vienas iÅ¡ keliamų reikalavimų yra gera klausa.

Nurodė, kad laukia klausos aparatų. Du aparatai kainuoja apie 1200 Eur. Aparatus pritaikyti labai sunku. Pritaikymo procesas gali užtrukti iki pusės metų. Tikisi sulaukti kompensacijos už klausos aparatus. Kiek nukentėjusysis prarado dantų liudytoja atsakyti negalėjo, nurodė tik tai, kad prieÅ¡ įvykį pas nukentėjusįjį buvo dantys. Nukentėjusysis gauna neįgalumÄ apie 200 eurų per mėnesį. Gydymui didžiÄ jÄ dalį pinigų naudoja tų, kuriuos iÅ¡mokėjo draudimas. Jam nustatytas darbingumo lygis – 30 procentų.

Jo nosis yra sulaužyta, jaučia nuolatinę slogÄ . PsichologiÅ¡kai nukentėjusysis jaučiasi blogai. Nukentėjusysis pavasarį lankydavosi dienos centre, kuriame su juo dirbdavo psichologai. Specialistai jam padėdavo adaptuotis aplinkoje. Nukentėjusysis buvo labai aktyvus žmogus. Å eimoje situacija sudėtinga, buvo pametęs pasÄ , jis daug kÄ pamirÅ¡ta dėl smegenų traumos. Jį nuolat reikia stebėti. Nurodė, kad kaltinamasis po įvykio jai skambino. Po pirmų operacijų tėvas jautėsi labai prastai, ir jie nusprendė, kad kaltinamasis niekuo negalės padėti (T. 2, b. l. 174-175).

Vėlesnių posėdžių metu liudytoja papildomai paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis buvo ligoninėje, jam sutvarkė žandikaulį, įdėjo antibiotikų kapsulę ir dabar po 3-4 mėnesių jam vėl įdės naujÄ implantÄ . Antibiotikai turi iÅ¡bÅ«ti 3-4 mėn. ir galima daryti operacijÄ . Kai paskutinį kartÄ lankėsi pas gydytojÄ jam sakė, kad žaizda gyja gerai, dabar jis reguliariai turi atvykti pas gydytojÄ ir pasitikrinti, jei viskas gerai, tada operacija numatoma pavasarį arba vasarÄ , jam statys žandikaulio dalį, tai turėtų bÅ«ti paskutinė operacija susijusi su žandikauliu (T. 3, b. l. 53-54).

Liudytoja D. D. teismo posėdyje iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti savo vyro kaltinamojo V. D. laiduotoja, nurodė, kad byloje yra pateiktas raÅ¡ytinis sutikimas. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju kartu gyvena jau 25 metus, jis yra geras vyras ir tėvas. Jos vyras labai iÅ¡gyvena dėl įvykusio įvykio, nuolat apie tai Å¡neka. Mano, kad darytų vyrui teigiamÄ poveikį, nes yra jam autoritetas, palaiko jį visÄ Å¡Ä¯ sunkų laikotarpį. Badė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kiek galėjo. Patikino teismÄ , kad nėra bausta administracine tvarka.

Nurodė, kad dirba turguje su verslo liudijimu, nekilnojamojo turto neturi, gyvena jos motinos bute. Turi automobilį, kuris registruotas jos vardu. Teigė, kad bandė atlyginti žalÄ tiek, kiek galėjo, yra atlyginę 250 Eur. Nurodė, kad vyro mėnesinės pajamos yra apie 300 Eur, turi vienÄ suaugusį sÅ«nų. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vyrui teko pakeisti darbÄ bÅ«tent dėl Å¡io įvykio, kadangi prasidėjo spaudimas. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ reikalavo, kad kaltinamasis vienas prisiimtų kaltę (T. 2, b. l. 175).

Teismo posėdžio metu dėl civilinio ieÅ¡kinio apklausta liudytoja J. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad UAB „Šalčininkų autobuso parkas“ dirba pelningai, turi 50 autobusų, aptarnauja 57 marÅ¡rutus ir Vilniaus rajonÄ . Ä®monės ilgalaikiam turtui priklauso senas pastatas, kurio likutinė vertė yra nulinė, žemė yra nuomojama. Didžioji dalis turto yra transporto priemonės. Keleivių vežiojimas yra pagrindinė įmonės veikla. Veiklos rizika nėra papildomai apdrausta, tam apdrausti neturi jokios galimybės. Ä®monė turi sunkumų, reikia mokėti atlyginimus darbuotojams, mokėti palÅ«kanas bankui.

Metinis pelnas sudarė 11 000 Eur. Paskutiniu metu įmonė dirbo pelningai. Užpernai įmonės pelnas buvo didesnis nei pernai. 2012 m. įmonės pelnas sudarė tik 70 Eur, 2013 m. – 3 000 Eur per metus, 2014 m. – 982 Eur, o 2015 m. – 11 109 Eur. Pelno rodikliai teigiami. Nors įmonė dirba pelningai, kyla sunkumų, įmonėje dirba 90 darbuotojų, ne visada laiku pavyksta sumokėti darbuotojams atlyginimus. 2016 m. įmonė yra ant bankroto ribos. Bankas pratęsė kreditavimo sutartį, bet dabar jau nieko nebegarantuoja.

Ä®monės pastatas buvo įvertintas 100 000 Eur ir įkeistas. Ä®monė turi skolų, skola siekia 100 000 Eur. Apyvartines lėšas sudaro sumos už kurÄ , kreditų mokėjimas, bilietų pirkimas ir pan. Per metus lizinguota buvo 140 000 Eur, 28 000 Eur per mėnesį reikia padengti kreditams. Savivaldybė įmonei yra skolinga apie 300 000 Eur, vyksta bylinėjimasis dėl skolų. Savivaldybė teisme įsipareigojo grÄ Å¾inti skolÄ . Pripažino, kad gali bÅ«ti, jog įmonė laimėjo 36 vieÅ¡uosius konkursus, bet gali bÅ«ti taip, kad Å¡iandien pinigų yra, o rytoj jie iÅ¡leidžiami kurui, sukauptų lėšų neturi (T. 3, b. l. 18-19).Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ieva Krasauskienė teismo posėdyje dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad 2016-12-06 pateikė teismui dokumentus, kuriuose nurodoma, kokia žala Å¡iuo metu yra atlyginta.

Å iuo metu Valstybinei ligonių kasai yra atlyginta 4653,15 Eur už nukentėjusiajam suteiktas gydymosi paslaugas. Taip pat nurodė, kad byloje yra pateiktas praneÅ¡imas Valstybinio socialinio fondo valdybai, iÅ¡ kurio matyti, kad Sodrai yra atlygintos visos paÅ¡alpos, kurias ji yra iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam. Pačiam nukentėjusiajam yra atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala, priklausanti Å¡iandien dienai. Neturtinės žalos yra atlyginta 5000 Eur, iÅ¡ jų negautų pajamų atlyginta – 222,59 Eur, tai yra paties nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis, tuo tarpu už netektÄ darbingumÄ buvo iÅ¡mokėta 232,98 Eur dydžio pensija.

Sumos buvo apskaičiuojamos pagal pateiktas darbo pažymas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo gautas vidutines pajamas iki eismo įvykio. Sumos apskaičiuotos pagal pateiktas pažymas, nurodančias minimalų atlyginimÄ . Jeigu nukentėjusiajam ateityje padidėtų ar sumažėtų darbingumas, į tai bus atsižvelgta ir mokėtina suma bus perskaičiuojama. Draudimo kompanija neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dirbo pagal valandinį grafikÄ . Draudimas paskaičiavo nuo minimalaus atlyginimo, buvo paskaičiuotas paskutiniu laikotarpiu gautas atlyginimas valandiniu tarifu.

Pagal pateiktus dokumentus matė, kad per du nepilnus mėnesius nukentėjusysis uždirbo 510 Eur. Papildomų pažymų už darbo pilnus mėnesius ir jų įkainius nematė, todėl paskaičiavo pagal minimalų atlyginimÄ , rėmėsi turimais dokumentais. Nukentėjusiojo atstovas paskaičiavo remdamasis realiomis pajamomis pagal sausio 28 dienos pažymas. Vėliau buvo papildomai apskaičiuotos negautos pajamos dėl vaistų ir medikamentų įsigijimo. Viskas apmokėta, ir nebeliko ginčo dėl negautų pajamų.

Dėl bÅ«simų iÅ¡laidų ir kompensacijų nurodė, kad jas sunku prognozuoti. IÅ¡ esamų aplinkybių bei liudytojų parodymų matyti, kad gydimo eiga yra neaiÅ¡ki, galimai riekės daugiau pinigų nei praÅ¡oma, o galimai ir mažiau, klausimas, ar kaulas prigis, ar bus galima protezuoti dantis. Mano, kad bÅ«simos iÅ¡laidos yra neapibrėžtos ir negali bÅ«ti priteistos kaip konkreti suma. Tai, kas Å¡iuo metu yra pateikta yra tik preliminari sÄ mata, gydymo eigoje ji gali bÅ«ti keičiama. IÅ¡girdus vien nukentėjusiojo dukters nuomonę negalima spėlioti, kiek dar reikės operacijų ir kiek jų bus įmanoma daryti, todėl Å¡ioje dalyje prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat nurodė, kad iÅ¡ žalos bylos administravimo eigos, teisminio proceso matyti, kad draudimas nevengia atlyginti žalos, jÄ atlygina laiku, buvo pateikti nukentėjusiojo nauji kvitai už kaklo apykaklę, vaistus, už tyrimų atlikimus ir žala buvo administruota neteisminiu keliu. Pažymėjo, kad tai, kas buvo susiję su gydymu viskas buvo kompensuota. Dėl palÅ«kanų mokėjimo nesutinka, nes mano, kad viskÄ atlygino laiku. Papildomai nurodė, kad draudimo kompanija yra pareiÅ¡kusi civilinius ieÅ¡kinius bendra tvarka, kadangi draudėjas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokas, turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį už atsiradusiÄ Å¾alÄ atsakingam asmeniui (T. 3, b. l. 19-20, 51-53).

Civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ atstovas B. J. teismo posėdyje dėl civilinio ieÅ¡kinio paaiÅ¡kino, kad įmonė pripažįsta, jog nukentėjusiajam buvo padaryta žala, tačiau UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ buvo apdraudęs savo atsakomybę ir, jų nuomone, draudimas, iÅ¡mokėjęs neturtinę žalÄ , atliko visas pareigas, kurias turėjo atlikti UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. Nukentėjusysis buvo pareikalavęs maksimalios sumos, kuri yra nurodyta, atsižvelgiant į teismo posėdžių metu aptartas aplinkybes, tačiau, kaip paaiÅ¡kino įmonės buhalterė, įmonė nėra milijonierė, kuri gali laisvai iÅ¡mokėti 25 000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra vertinimo dalykas, ji nustatoma individualiai kiekvienoje byloje (T. 3, b. l. 54).Nukentėjusysis B. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. išėjo iš parduotuvės „Maxima“, esančios ties Kauno – Smolensko g. sankryža, Vilniuje, ir ėjo link namų, link Smolensko g. 13, Vilniuje. Buvo šviesus paros metas, saulėta. Šaligatviu priėjo prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kauno – Smolensko g. sankryža.

Jam reikėjo pereiti Kauno gatvės važiuojamÄ jÄ dalį. Prisimena, kad sustojo prie Å¡viesoforo ir laukė, kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas, tada prarado sÄ monę, toliau nieko neprisimena. Pradėjo prisiminti tik po ilgo laiko tarpo, bÅ«damas ligoninėje. Žmona pasakė, kad jis pateko į eismo įvykį, jį partrenkė autobusas. Jokių eismo įvykio aplinkybių neprisimena ir nieko parodyti negali (1 t., b. l. 40-41).Liudytoja apklausta N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. sėdėjo ant suoliuko Kauno gatvėje, prieÅ¡ais Kauno g. 36, Vilniuje.

Buvo Å¡viesus paros metas, oro sÄ lygos geros, saulėta. Sėdėdama ir laukdama savo vyro B. J. matė, kad jis priėjo prie Å¡viesoforu reguliuojamos Kauno – Smolensko g. sankryžos nuo Smolensko gatvės pusės ir sustojo, kadangi jo ėjimo kryptimi degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Ji buvo kitoje gatvės pusėje. Žalias Å¡viesoforo signalas tuo metu degė automobiliams, važiuojantiems Kauno gatve. ŽiÅ«rėdama į savo vyrÄ matė, kad Kauno gatve per sankryÅ¾Ä link Å vitrigailos gatvės pusės važiavo autobusas.

Pravažiavus Å¡iam autobusui pamatė, kad jos vyras guli ant Å¡aligatvio. Kodėl jis gulėjo, ji nesuprato. Perbėgusi į kitÄ gatvės pusę ir pribėgusi prie vyro pamatė, kad jo galva yra kruvina ir prie jo ant Å¡aligatvio yra daug kraujo. Prie jos vyro buvo moteris, kuri kartu su dar vienu vyru pasakė, kad jos vyrÄ partrenkė autobusas, kuris kÄ tik pravažiavo Kauno gatve link stoties. Å is vyras su policijos pareigÅ«nais pasivijo autobusÄ . Maždaug po 5 minučių atvyko greitosios pagalbos ekipažas, kuris jos vyrÄ pristatė į ligoninę.

Kaip autobusas kliudė jos vyrÄ nematė ir negirdėjo, kadangi buvo kitoje gatvės pusėje (1 t., b. l. 56-57).Liudytoja apklausta S. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. stovėjo ant Å¡aligatvio ties Å¡viesoforais reguliuojama pėsčiųjų perėja Kauno – Smolensko g. sankryžoje, Vilniuje. Jai reikėjo kirsti Kauno gatvę ir ji laukė, kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas. Buvo Å¡viesus paros metas, oro sÄ lygos – giedra, matomumas geras. Matė, kad priekyje jos stovėjo vyras, kuris taip pat laukė žalio Å¡viesoforo signalo.

Ji vedėsi dviratį. Link jų Kauno gatve pirma eismo juosta nuo Žemaitės g. važiavo autobusas. Pasilenkusi pažiÅ«rėjo į krepÅ¡elį, esantį dviračio priekyje ir iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ . Pakėlusi galvÄ pamatė, kad priekyje jos stovėjęs vyras guli ant žemės ir nuo jų Kauno gatve link Å vitrigailos gatvės nuvažiuoja autobusas. Matė, kad autobuso deÅ¡inėje pusėje, gale, yra atsidaręs bagažinės dangtis. Ar Å¡is dangtis buvo atsidaręs kai autobusas artėjo link jų, nematė.

Kaip autobusas kliudė šį vyrÄ taip pat nematė, tik iÅ¡girdo garsÄ . IÅ¡ karto skambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Tuo metu pro Å¡alį važiavo policijos ekipažas ir ji pasakė policijos pareigÅ«nams, kad jie sustabdytų šį autobusÄ , nes jis partrenkė žmogų ir nuvažiuoja. Vyras, kurį kliudė autobusas, stovėjo apie 0,5 m. nuo važiuojamosios dalies (1 t., b. l. 59-60).Liudytoju apklaustas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-27, apie 9.00 val. vairavo automobilį ir važiavo Smolensko gatve nuo Panerių gatvės pusės. Privažiavęs Smolensko – Kauno g. sankryÅ¾Ä sustojo, kadangi jo judėjimo kryptimi degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Jis sustojo paskui kitÄ automobilį. Buvo Å¡viesus paros metas, oro sÄ lygos geros, saulėta. Laukdamas žalio Å¡viesoforo signalo, deÅ¡inėje pusėje pamatė žmogaus kojas, Å¡is žmogus, persivertęs ore, nukrito ant žemės. Suprato, kad tai buvo žmogus, kuris stovėjo ant Å¡aligatvio ir taip pat laukė žalio Å¡viesoforo signalo bei ruošėsi kirsti Kauno gatvės važiuojamÄ jÄ dalį. Tuo metu nuo Å¡io žmogaus Kauno gatve link Å vitrigailos gatvės pusės nuvažinėjo pilkos spalvos autobusas.

IÅ¡ karto privažiavo prie partrenkto žmogaus, kuris gulėjo ant Å¡aligatvio ir paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Suprato, kad autobusas kliudė šį žmogų, tačiau pats to nematė. Å alia Å¡io žmogaus buvo viena mergina, kuri taip pat skambino Nr. 112. Matė, kad autobusas, kuris kÄ tik pravažiavo, nuvažinėja tolyn. Tuo metu pro Å¡alį važiavo policijos ekipažas, kuriam jis pasakė, kad Å¡ie pasivytų autobusÄ , nes jis partrenkė žmogų. Kai Å¡is autobusas nuvažinėjo, nematė, kad jam bÅ«tų atsidaręs bagažinės dangtis.

Stovėdamas sankryžoje ir laukdamas žalio Å¡viesoforo signalo Å¡io autobuso nepastebėjo, nes neatkreipė dėmesio. Maždaug po 5 minučių atvyko greitosios pagalbos ekipažas, kuris partrenktÄ Å¾mogų pristatė į ligoninę (1 t., b. l. 62-63).Liudytoju apklaustas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ vairuotoju. Jam yra priskirtas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autobuso deÅ¡inės pusės bagažinės dangtis buvo uždarytas ir papildomai prisegtas plastikinėmis sÄ varžomis.

Å ias sÄ varžas prisegė jis, tačiau neprisimena kada, tik žino, kad seniai. Å io bagažinės dangčio jis niekada nedarinėjo, jis visÄ laikÄ buvo uždarytas. VasarÄ Å¡iuo autobusu taip pat retai važinėjo. PrieÅ¡ 2015-08-27 eismo įvykį jis ilgÄ laikÄ Å¡io autobuso nevairavo ir nieko jame neremontavo. Kiek anksčiau vairavo šį autobusÄ , bagažinės dangtis niekada nebuvo atsidaręs. Å is bagažinės skyrius yra nenaudojamas (1 t., b. l. 65).Liudytoju apklaustas J. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 m. dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ Å¡altkalviu.

Kartu su kolegomis taiso sugedusius autobusus, ruoÅ¡ia juos techninei apžiÅ«rai. Dėl remontuoto autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad, kÄ tiksliai jam tvarkė prieÅ¡ techninę apžiÅ«rÄ , neprisimena, tačiau tikrai ne bagažinės dangtį ar jo laikiklius, nes yra Å¡altkalvis ir tokių darbų neatlieka. PrieÅ¡ techninę apžiÅ«rÄ autobusas buvo techniÅ¡kai tvarkingas, todėl ir praėjo techninę apžiÅ«rÄ . Kiek prisimena, jokių nusiskundimų dėl bagažinės spynos ar laikiklių nebuvo (1 t., b. l. 71).Liudytoju apklaustas J.

S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1980 m. dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, nuo 1991 m. – Å¡altkalviu. Ä® jo pareigas įeina stabdžių, pakabos remonto darbai, t. y. su kolegomis taiso autobusus, ruoÅ¡ia techninėms apžiÅ«roms. Dėl remontuoto autobuso, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad techninei apžiÅ«rai 2015 m. rugpjūčio mėn. autobusÄ ruošė jis ir M. S.. Kiek prisimena, jokių nusiskundimų dėl bagažinės dangčio spynos ar laikiklių nebuvo.

Gali pasakyti, kad nurodyto autobuso bagažinės netaisė, nes tai neįeina į jo pareigas. Gal remonto darbus galėjo atlikti suvirintojas. Å iaip tokius gedimus Å¡alina patys vairuotojai (1 t., b. l. 73).Liudytoju apklaustas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2013 m. dirba UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ Å¡altkalviu. Kartu su kolegomis taiso sugedusius autobusus, ruoÅ¡ia juos techninei apžiÅ«rai. KÄ tiksliai tvarkė remontuotame autobuse, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neprisimena, tačiau tikrai ne bagažinės dangtį ar jo laikiklius, nes kiek prisimena, jokių nusiskundimų dėl jų nebuvo.

Autobusas praėjo techninę apžiÅ«rÄ , todėl buvo tvarkingas (1 t., b. l. 75).Liudytoju apklaustas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „Tuvlita“ kontrolieriumi. Visos techninės apžiÅ«ros yra atliekamos vadovaujantis „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiÅ«ros atlikimo“ apraÅ¡u ir nuosekliai laikantis apraÅ¡e esančių taisyklių. Kas liečia jo atliktÄ techninę apžiÅ«rÄ marÅ¡rutiniam autobusui MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad tiksliai datos neprisimena, bet galimai nurodytu laiku (2015-08-18, 2015-08-20), iÅ¡ karto buvo atlikta pirminė techninė apžiÅ«ra, kurios metu jis vizualiai apžiÅ«rėjo minėtÄ autobusÄ , taip pat apžiÅ«rėjo autobuso bagažinių dangčius ir vizualiai apžiÅ«rint tikrino, ar visi dangčiai yra uždaryti ir ar tvarkingos dangčių rankenėlės. Taip pat vizualiai apžiÅ«rėjo ir autobuso MAN SKL S2, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės galinį daiktadėžės dangtį. Jis buvo uždarytas ir jokių akivaizdžių techninių trÅ«kumų nustatyta nebuvo. Minėtam autobusui buvo nustatyta nemažai kitų techninių trÅ«kumų, t. y. oro nuotėkis iÅ¡ stabdžių sistemos, stabdžių netolygumas, duslintuvo nuotėkis, neÅ¡ančiosios konstrukcijos korozija ir kiti nedideli trÅ«kumai. Visi Å¡ie trÅ«kumai turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti ir minėtas autobusas po pirminės apžiÅ«ros 2015-08-18 buvo atvažiavęs pakartotinai 2015-08-19, 2015-08-20. 2015-08-19 minėtÄ autobusÄ , t. y. jo techninę bÅ«klę tikrino kontrolierius J.

R.. Å is turėjo patikrinti, ar paÅ¡alinti trÅ«kumai pagal 2015-08-18 užraÅ¡ytus kodus. 2015-08-19 atlikus pakartotinę apžiÅ«rÄ , buvo nustatytas stabdžių netolygumas. 2015-08-20 jis asmeniÅ¡kai vėl tikrino minėto autobuso techninę bÅ«klę ir, nenustačius didelių trÅ«kumų, iÅ¡davė apžiÅ«ros kortelę su teigiama iÅ¡vada. Visus tris kartus minėtas autobusas buvo atvažiavęs su uždarytomis daiktadėžėmis ir vizualiai jokių trÅ«kumų nustatyta nebuvo (1 t., b. l. 68-69).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje    Nr. T-A 6953/15(01), konstatuota, jog B.

J. kraujyje, paimtame 2015-08-27, 9.40 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 38).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad B. J. nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairio skruosto – žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje srityje, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III linijÄ , apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kaukolės pamato deÅ¡inės vidurinės daubos lūžis, kaklo 2 slankstelio danties lūžis.

Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.20 punktus (1 t., b. l. 43).Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0912244 matyti, kad B. J. nustatytas darbingumo lygis yra 30 proc. (2 t., b. l. 44).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6961/15(01), konstatuota, jog V. D. kraujyje, paimtame 2015-08-27, 10.20 val., etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 119).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1417 (1 t., b. l. 120).IÅ¡ 2016-01-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. M. tarnybinio praneÅ¡imo dėl autobuso patikrinimo prieÅ¡ iÅ¡vykstant į marÅ¡rutÄ , matyti, jog 2016-01-05 Å alčininkų autobusų stoties virÅ¡ininkė N. J. paaiÅ¡kino, kad UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nėra atsakingo asmens, kuris tikrintų autobusų, iÅ¡vykstančių į marÅ¡rutÄ , techninę bÅ«klę.

Vadovaujantis UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo-konduktoriaus pareigine instrukcija, prieÅ¡ pradėdamas dirbti vairuotojas turi pats atlikti autobuso priežiÅ«rÄ bei patikrinti autobuso techninę bÅ«klę (1 t., b. l. 106).IÅ¡ Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta Vilniuje, Kauno g., ties 36 pastatu, bei užfiksuota, jog Kauno gatvės važiuojamosios dalies plotis – 14,7 m., deÅ¡inės pusės, žiÅ«rint autobuso judėjimo kryptimi, Å¡aligatvio plotis – 3,0 m.

Autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos patrauktas (1 t., b. l. 13-18).Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, kad autobusas nesugadintas (1 t., b. l. 19-25).Iš papildomo transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyta, jog daiktadėžės dangčio spyna nenaudojama, spyna yra atrakintoje padėtyje.

Daiktadėžės dangtis kampuose pritvirtintas plastikinėmis sÄ varžomis. Daugiau užraktų ir fiksatorių nėra (1 t., b. l. 26-28).Autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės dangčio apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėjus daiktadėžės dangtį ir dangčio užraktÄ buvo nustatyta, jog daiktadėžės dangčio apatiniuose kampuose yra metaliniai fiksatoriai, kurie turi dangtį užfiksuoti uždarytoje padėtyje. Kairysis fiksatorius yra surÅ«dijęs ir neveikiantis, nenaudojamas.

DeÅ¡inysis fiksatorius yra veikiantis, tačiau, uždarius daiktadėžės dangtį, dangtis neužsifiksuoja ir uždarytoje padėtyje nesilaiko. Daiktadėžės užrakinimo spyna yra nenaudojama (nerakinėjama). Spynos fiksatorius yra atrakintoje padėtyje. Pajudinus ranka spynos fiksatorių, jis nukrito (nulūžo). Spyna yra techniÅ¡kai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos. Å ia spyna daiktadėžė yra neužrakinta, daiktadėžės dangtis uždarytoje padėtyje pritvirtintas tik plastikinėmis sÄ varžomis. 2015-08-27 transporto priemonės papildomos apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu daiktadėžės spyna taip pat buvo atrakintoje padėtyje, nenaudojama, neveikianti, pažeista korozijos.

Daiktadėžės dangtis uždarytoje padėtyje pritvirtintas plastikinėmis sÄ varžomis (1 t., b. l. 29-32).IÅ¡ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės Nr. 015-0049247 matyti, kad buvo įvertinta autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė bÅ«klė ir nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. IÅ¡vadoje nieko nenurodyta dėl daiktadėžės dangčių bÅ«klės (1 t., b. l. 95). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281 straipsnyje numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių (ar kito teisės akto) punktus (ar dalis), kad kilo straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai (įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata) ir kad tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam B.

J. padaryti sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, faktas, tiek ir tai, kad Å¡iuos sužalojimus 2015-08-27, apie 9.04 val., Kauno g., Vilniuje, sukėlė kaltinamojo vairuojamas autobusas MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esminė aplinkybė, lemianti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo V. D. kaltumo yra ta, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET 15 punkto reikalavimus, kuriose įtvirtintas draudimas vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ transporto priemonę, numatyta vairuotojo pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga bei nurodomas reikalavimas stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę kelionės metu.

Kaltinamasis tuo pačiu pažeidė ir UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo-konduktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. 4, patvirtintos UAB „Šalčininkų autobusų parko“ direktoriaus 2012-06-15 įsakymu Nr. DÄ®V-12, 13.5 punkto reikalavimus, numatančius vairuotojui pareigÄ prieÅ¡ važiavimÄ patikrinti autobuso techninę bÅ«klę. Kaltinamajam pažeidus minėto KET punkto ir UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ įmonės vairuotojo-konduktoriaus pareiginės instrukcijos reikalavimus, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta B.

J. sveikata. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai, o bÅ«tent tai, kad jis, pilnai neįsitikino, jog autobusas yra techniÅ¡kai tvarkingas, buvo tiesioginė kilusių pasekmių sÄ lyga bei jų priežastis. Kaltinamasis V. D. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis pripažino, kad pažeidė autobuso parko vidaus taisykles, autobuso bagažinių atidaręs nebuvo, tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai jas apžiÅ«rėjo, žinojo, kad bagažinės buvo pritvirtintos plastikiniais sutvirtinimais ir pagal paskirtį naudojamos nebuvo.

Su minėtomis vidaus taisyklėmis buvo susipažinęs, jas suprato. Be to, kaltinamasis nurodė, kad vairuotojas atsakingas už autobuso techninės bÅ«klės įvertinimÄ prieÅ¡ važiavimÄ Ä¯ marÅ¡rutÄ ir pastebėjęs autobuso gedimus apie tai turi praneÅ¡ti meistrams. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad bagažinės dangtis galėjo atsidaryti jam važiuojant tuneliu, to jis nepastebėjo, nors, jo teigimu, periodiÅ¡kai žiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlį. Jo nuomone, tikriausiai važiuojant prastu keliu tie plastikiniai sutvirtinimai nutrÅ«ko, dėl to atsidarė bagažinės dangtis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu, o bÅ«tent tuo, kad nors kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo neveikimo (nepakankamos transporto priemonės techninės bÅ«klės apžiÅ«ros) gali bÅ«ti sutrikdyta žmogaus sveikata, vis tik pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę praktikÄ , turėjo tai numatyti (pareigÄ Ä¯sitikinti transporto technine bÅ«kle jam numatė ne tik KET bet ir pareiginės instrukcijos).Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. J., S. G. ir M.

V., nurodžiusių, kad matė vyrÄ , kuris stovėjo ant Å¡aligatvio, laukė žalio Å¡viesoforo signalo ir ruošėsi kirsti Kauno gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, po to matė, jog minėtas vyras guli ant žemės ir nuo jo Kauno gatve link Å vitrigailos gatvės nuvažiuoja autobusas, kurio deÅ¡inėje pusėje, gale, yra atsidaręs bagažinės dangtis, parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir liudytojos R. Å . parodymai, kuriuose ji nurodė, kokia buvo nukentėjusiojo bÅ«klė po eismo įvykio.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (1 t., b. l. 19-28), autobuso MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktadėžės dangčio apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad dešinysis fiksatorius yra veikiantis, tačiau, uždarius daiktadėžės dangtį, dangtis neužsifiksuoja ir uždarytoje padėtyje nesilaiko, spyna yra techniškai netvarkinga, neveikianti, paveikta korozijos (1 t., b. l. 29-32). Kaltinamojo kaltę įrodo ir 2016-01-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys apie tai, kad UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ nėra atsakingo asmens, kuris tikrintų autobusų, iÅ¡vykstančių į marÅ¡rutÄ , techninę bÅ«klę, tai, prieÅ¡ pradėdamas dirbti, turi atlikti pats vairuotojas (1 t., b. l. 106). Teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot savo iÅ¡vadoje patvirtino, kad B. J. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 43).

IÅ¡ esmės visi byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus, sudaro vieningÄ Ä¯rodymų grandinę. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo V. D. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, pagal nustatytas aplinkybes teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo             Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų sÄ lygų visuma sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet jo neįpareigoja atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustačius straipsnyje numatytų sÄ lygų visumÄ .Kaltinamasis V.

D. padarė neatsargų nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jis anksčiau teistas nebuvo, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai atitinka pirmÄ sias dvi BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ar paÅ¡alinti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta. Žala gali bÅ«ti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo bÅ«ti paÅ¡alinta ar bent iÅ¡ dalies atlyginta jÄ padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms.

Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl fizinio asmens sveikatos sutrikdymo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis 2016 m. sausio 6 d. pervedė į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nukentėjusiojo vardu 250 Eur (1 t., b. l. 166), tai sudaro tik nežymiÄ dalį nukentėjusiajam padarytos žalos. Vis tik pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , vykdydamas savo darbines pareigas ir tokiu atveju, vadovaujantis civilinės teisės normomis, jam ir nekyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nes tokiu atveju už darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ materialiai atsakingas yra darbdavys, t. y.

UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė iki nuosprendžio priėmimo iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam visÄ jo praÅ¡omÄ turtinę žalÄ , iÅ¡skyrus bÅ«simÄ sias iÅ¡laidas, kurias taip pat nurodė atlyginsianti pagal pateiktus dokumentus, be to iÅ¡mokėjo 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nepaisant to, kad kaltinamasis pats atlygino tik maÅ¾Ä dalį patirtos žalos, o visÄ teismo priteistinÄ turtinę žalÄ bei dalį praÅ¡omos neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija, teismas nemato kliūčių taikyti laidavimÄ ir atleisti kaltinamÄ jį V.

D. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 40 straipsnio nuostatomis. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju svarbu yra tai, jog žala nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta arba įsipareigota tokiÄ Å¾alÄ atlyginti ateityje. IÅ¡ kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis savo noru pagal esamas finansines galimybes yra sumokėjęs tam tikrÄ sumÄ , kaip žalos atlyginimÄ , nukentėjusiajam, minėtÄ sumÄ pervesdamas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Be to, paskutinio posėdžio metu nurodė, kad ir toliau pasistengs prisidėti prie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo.

Pagal teismų praktikÄ , norint konstatuoti BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sÄ lygos buvimÄ , bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas savo aktyviais veiksmais nuoÅ¡irdžiai ketino suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju V. D. po įvykio dėjo pastangas susisiekti su nukentėjusiojo artimaisiais, ieÅ¡kojo kontaktų, siekė aplankyti nukentėjusįjį ligoninėje, suteikti reikiamÄ moralinę ir materialinę paramÄ (T. 1, b. l. 153-155). Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, nes negalėjo, buvo sunku kalbėti dėl sužalojimų.

Jo dukra R. Å . paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis po įvykio jai skambino, tačiau po pirmų operacijų tėvas jautėsi labai prastai, todėl buvo nuspręsta kaltinamojo pagalbos atsisakyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusysis prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ iÅ¡ už kaltinamojo veikas materialiai atsakingo darbdavio ir draudimo kompanijos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad už V. D. veikÄ materialiai atsakingas asmuo – UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – paties neturtinės žalos padarymo fakto neneigia, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo praÅ¡omos neturtinės žalos dydžiu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga nereiÅ¡kia, kad asmuo privalo besÄ lygiÅ¡kai priimti nukentėjusiojo sÄ lygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015). Tuo labiau, teismo vertinimu, vien dėl darbdavio nesutikimo su civilinio ieÅ¡kinio dydžiu kaltinamasis neturėtų prarasti galimybės bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Teismas, posėdžio metu iÅ¡tyręs už kaltinamojo veikas materialiai atsakingo asmens turtinę padėtį, nustatė, kad minėta įmonė pastaraisiais metais dirba pelningai, turi kilnojamojo (50 autobusų, aptarnaujančių 57 marÅ¡rutus) ir nekilnojamojo turto (įmonės pastatas buvo įvertintas 100 000 Eur), pastoviai laimi vieÅ¡uosius konkursus, ir, nors jai apie 300 000 Eur yra įsiskolinusi savivaldybė, tačiau pastaroji yra suinteresuota vieÅ¡as paslaugas teikiančios bendrovės veiklos stabilumu ir yra įsipareigojusi grÄ Å¾inti skolÄ .

Minėtos aplinkybės duoda pagrįstÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nukentėjusiajam teismo priteista žala bus visiÅ¡kai atlyginta.BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. D. yra anksčiau neteistas, jis padarė neatsargų nusikaltimÄ , kaltė pasireiÅ¡kė nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma, savo kaltę jis visiÅ¡kai pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi, nevengia atsakomybės, administracine tvarka praeityje baustas, bet pažeidimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s. Darbdavio kaltinamasis charakterizuojamas, kaip drausmingas ir pareigingas vairuotojas, per darbo laikotarpį neturėjęs jokių drausminių nuobaudų. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu paminėti tai, kad eismo įvykį ir dėl jo atsiradusius sunkius padarinius – sunkų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimÄ â€“ lėmė ne įprastos Å¡ios kategorijos byloms aplinkybės – leistino greičio virÅ¡ijimas, pavojingas manevravimas, neatsakingas važiavimas per pėsčiųjų perėjas ir pan., o aplinkybės, susijusios su techniÅ¡kai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų, transporto priemonės eksploatavimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors minėtų reikalavimų, kaip ir Kelių eismo taisyklių, laikymasis taip pat yra labai svarbus, nes gali lemti labai skaudžių padarinių atsiradimÄ , vis dėlto, lyginant atvejus, kai sÄ moningai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės ir kai dėl nepakankamo rÅ«pestingumo transporto eksploatavimo ir saugumo srityje atsiranda sunkÅ«s padariniai, skiriasi kaltės laipsnis, nes pirmuoju atveju galimybė numatyti sunkius padarinius yra daug realesnė, o antruoju atveju dažnai lemia atsitiktinių aplinkybių sutapimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500-697/2015).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. D. padarytas neatsargus nusikaltimas taip pat susijęs su kompleksu atsitiktinių aplinkybių. Jų visuma, nuteistojo veiksmų pavojingumo laipsnis, jo asmenybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas D. D. rašytinis prašymas, kuriuo ji prašo leisti jai būti savo vyro kaltinamojo V. D. laiduotoja. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį, į galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). D. D. neteista (T. 2, b l. 186), administracine tvarka nebausta (T. 2, b. l. 188), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 184). Bendrijos pirmininkės apibÅ«dinama, kaip kruopÅ¡tus, pareigingas ir atsakingas žmogus, reiklus savo Å¡eimos nariams. Ji su kaltinamuoju gyvena santuokoje 25 metus, per kuriuos tarp jų susiklostė tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, laiduotoja daro vyrui teigiamÄ poveikį.

Ne kartÄ kalbėjosi apie įvykusį nusikaltimÄ , dėl kurio Å¡eima labai iÅ¡gyvena. Sutuoktiniai iÅ¡ savo lėšų nukentėjusiojo vardu pervedė pinigų žalai atlyginti. Teismas vertina, kad nurodytos aplinkybės duoda pagrindÄ manyti, jog D. D. yra verta pasitikėjimo, jos asmeninės savybės, sutuoktinių tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, laiduotojos reiklumas ir atsakingumas leis jai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, byloje taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos ir kaltinamasis V.

D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Jam skirtina baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismo vertinimu, tokiu bÅ«du, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, teismas svarsto klausimÄ dėl uždraudimo naudotis specialia teise– teise vairuoti transporto priemones - reikalingumo, nes V.

D. nusikalstamÄ veikÄ padarė, vairuodamas transporto priemonę. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.).

Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. V. D., pažeidė KET reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti techniÅ¡kai netvarkingÄ , transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkančiÄ transporto priemonę, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę bÅ«klę, t. y. važiuojant jo vairuojamam autobusui, atsidarius techniÅ¡kai netvarkingam autobuso deÅ¡inės pusės Å¡oniniam daiktadėžės dangčiui, juo kliudė ir sunkiai sužalojo ant Å¡aligatvio stovintį pėsčiÄ jį B.

J.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, nevirÅ¡ydamas nustatyto greičio, jis dirbantis, profesionalus vairuotojas, taigi jo darbinei veiklai yra svarbi teisė vairuoti. Byloje yra duomenų, kad V. D. praeityje yra administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, tačiau jis nėra baustas už Å¡iurkščius KET pažeidimus. Ä®vertinus paminėtų aplinkybių visumÄ , taip pat siekiant užtikrinti galimybes greitesniam iÅ¡ kaltinamojo priteistų sumų sumokėjimui, V.

D. nėra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies procesinėse normose yra įtvirtinta, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti Å¡io Å¡altinio valdytojas.

Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys Nr.: 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys Nr.: 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, Å¡ioje byloje už V. D. didesnio pavojaus Å¡altiniu („UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausančia transporto priemone) vykdant tarnybines pareigas padarytÄ Å¾alÄ atsako jo darbdavys, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdavio atsakomybę – AB „Lietuvos draudimas“. Perdavus bylÄ teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusiojo atstovas advokatas Darius Krukonis byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuris buvo tikslinamas ir papildomai tikslinamas (t. 2, b. l. 24-39, b. l. 88-102, l. 125-131).

Galiausiai papildomai patikslintu ieškiniu buvo prašoma nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. J. priteisti: iš civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas 38 578,44 Eur turtinei žalai atlyginti; iš civilinio ieškovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinių ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ – šešių procentų dydžio procesines palūkanas nuo iš jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, civilinis atsakovas UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ prašė civilinio ieškinio netenkinti, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ – tenkinti iš dalies.

Dėl turtinės žalos priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos.

Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja iÅ¡mokos pagal socialinių draudimų įstatymus. Nukentėjusysis B. J. nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos jis patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pajamos – 1997,44 Eur; medicininių konsultacijų, susijusių su žandikaulio gydymu ir rando Å¡alinimu, iÅ¡laidos – 231 Eur. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

Teismo posėdžio metu 2017-03-03 civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. Krasauskienė pateikė praneÅ¡imus apie žalos atlyginimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad buvo papildomai apskaičiuotos negautos pajamos, papildomai kompensuota už gydymo priemones ir medikamentus. IÅ¡ 2017-01-03 Nr. 1662351/957753 praneÅ¡imo apie žalos atlyginimÄ matyti, kad kompensuojama papildomai už negautas pajamas laikotarpiu nuo 2015-08-27 iki 2016-12-31 – 448,95 Eur. IÅ¡ 2017-03-02 Nr. 1662351/957753 praneÅ¡imo apie žalos atlyginimÄ matyti, kad kompensuojama papildomai už gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančio gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 131,88 Eur; už kelionės iÅ¡laidas – 28,96 Eur (t. 3, b.l. 48, 49).

AB „Lietuvos draudimas“ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos atlygino nukentėjusiajam B. J. padarytÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su negautomis pajamomis. Papildomai kompensavo už gydymo priemones ir medikamentus, kurie skirti gydančio gydytojo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui – 131,88 Eur; už kelionės iÅ¡laidas – 28,96 Eur. IÅ¡ gydytojo eksperto iÅ¡vados 2016-06-13 matyti, kad medicininių konsultacijų, susijusių su žandikaulio gydymu ir rando Å¡alinimu, iÅ¡laidos 231 Eur, buvo įskaičiuotos ir kompensuotos anksčiau (t. 2, b. l. 63).

Civilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad Å¡ioje dalyje turtinė žala yra visiÅ¡kai atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo B. J. aukščiau nurodytos ir AB „Lietuvos draudimas“ padengtos iÅ¡laidos, nepriteistinos. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis taip pat prašė priteisti bÅ«simÄ Å¾alÄ už gydymo iÅ¡laidas, t. y. ateityje numatomas virÅ¡utinio ir apatinio žandikaulio gydymo iÅ¡laidas (33 240 Eur) ir rando Å¡alinimo iÅ¡laidas (3 110 Eur). Nustatyta, kad dėl kaltinamojo V.

D. nusikalstamos veikos nukentėjusysis B. J. patyrė Å¡iuos sužalojimus: nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairio skruosto – žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje srityje, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III linijÄ , apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis, kaukolės pamato deÅ¡inės vidurinės daubos lūžis, kaklo 2 slankstelio danties lūžis, sukėlusius sunkų B.

J. sveikatos sutrikdymÄ . Dėl patirtų traumų (virÅ¡utinio ir apatinio žandikaulio gydymo) 2016 m. balandžio 1 d. B. J. konsultavosi UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“. Gydytojo pažymoje nurodyta, kad reikalingas virÅ¡utinio žandikaulio gydymas: visų dantų Å¡alinimas (8 vnt.) – 352 Eur; laikina plokÅ¡telė – 230 Eur; 5-6 implantai – nuo 3600 Eur iki 4320 Eur; kaulo augmentacija – iki 1450 Eur; laikinas protezas ant implantų – nuo 1000 iki 1500 Eur; hibridinis protezas 4000 Eur ar metalokeramika 5200 Eur arba cirkonio oksido keramikos protezas – 8100 Eur; protezavimo detalės, antspaudai – 800 Eur.

Apatinio žandikaulio gydymas: visų dantų Å¡alinimas (2 vnt.) – 88 Eur; laikina plokÅ¡telė – 230 Eur; 5-6 implantai – nuo 3600 iki 4320 Eur; kaulo augmentacija – iki 1450 Eur; laikinas protezas ant implantų – nuo 1000 iki 1500 Eur; hibridinis protezas 4000 Eur ar metalokeramika 5200 Eur arba cirkonio oksido keramika – 8100 Eur; protezavimo detalės, antspaudai – 800 Eur. Gydymo eiga, I etapas: dantų Å¡alinimas pagal gydymo planÄ 3 mėn.; dėl kaulo augmentacijos reikalingumo bÅ«tų aiÅ¡ku, sugijus po Å¡alinimo, 4-6 mėn., implantacija 3-4 mėn., II etapas: implantų atidengimas, gijimo galvutės 2-3 sav., laikinas protezavimas ant implantų 2-3 sav., III etapas: galutinis protezavimas ant dantų ir implantų 1-2 mėn. Gydytojo pažymoje taip pat nurodyta, kad tai yra preliminarus gydymo ir finansinis planas, kuris dydymo eigoje gali keistis.

Nurodyti gydymo eigos etapų terminai orientaciniai. Be to, nurodyta, kad gydymo plano kainos galioja 6 mėn. iki gydymo pradžios (t. 2, b.l. 69). Ä® bylÄ taip pat pateiktas UAB „Valakupių plastinės chirurgijos klinika“ Vitkus Clinic“ kainynas, kuriuo B. J. grindžia bÅ«simas rando Å¡alinimo iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 70-73).Kaip minėta, paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau ji gali bÅ«ti taikoma ir už bÅ«simÄ Å¾alÄ , vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

Minėta norma nustatyta, kad bÅ«simos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimÄ gali priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamÄ operacijÄ ar procedÅ«ras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).

Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad viršutinio ir apatinio žandikaulio gydymas (dantų protezavimas) bei rando šalinimas B. J. būtini.

Specialisto iÅ¡vada konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyta muÅ¡tinė žaizda kairio skruosto - žando srityje, plėštinės burnos prieangio ir poliežuvio srities žaizdos, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort III linijÄ , apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos 2016-11-14 iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, kad B. J. nukentėjo 2015-08-27 autoįvykio metu. Skubiai operuotas RVUL Neurochirurgijos skyriuje.

Vėliau jis perkeltas į VULŽK, kur atliktos kelios operacijos (apatinio žandikaulio osteosintezė, kelios operacijos dėl pooperaciniu periodu išsivysčiusio apatinio žandikaulio osteomielito). Dėl infekcijos pašalinta dalis apatinio žandikaulio šakos su kūnu. Ligonis operuotas VULSK Plastinės chirurgijos skyriuje 2016-08-23, atlikta kairės pusės apatinio žandikaulio rekonstrukcija vaskuliarizuotu laisvu šeivikaulio transplantatu. Pooperaciniu periodu išsivystė žaizdos infekcija. B. J. pakartotinai operuotas 2016-08-29, atliktas debridementas.

Dėl negyjančios žaizdos pakartotinai operuotas 2016-09-16, atliktas pakartotinis debridementas, suformuotas pastovus plovimas. Å iuo metu yra dvi apie 1 x 1 cm negyjančios žaizdos. Gydymas: sindikuotinas metalo konstrukcijų paÅ¡alinimas. Operacijos data bus patikslinta (t. 2, b. l. 169). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad gydytojai išėmė iÅ¡ kojos kaulÄ ir įstatė į žandikaulį, tai sutvirtinta metaliniais tvirtinimais. Jis nežino, ar Å¡i transplantacija sėkminga, nes žaizda negyja.

Kitos operacijos laikas dar nenustatytas. Žino, kad reikės lėšų bÅ«simoms dantų protezavimo operacijoms, ir tik po operacijos bus aiÅ¡ku, ar žandikaulis prigis. Jei neprigis, tai implantuoti dantų nebus įmanoma (t. 2, b. l. 171-176). Paskutinio teismo posėdžio metu 2017-03-03 nukentėjusiojo dukra R. Å . nurodė, kad Å¡iuo metu toliau tęsiasi žandikaulio gydymas. Tėvas vėl buvo ligoninėje, jam tvarkė žandikaulį, įdėjo antibiotikų kapsulę ir dabar po 3-4 mėnesių jam vėl įdės naujÄ implantÄ .

Antibiotikai turi bÅ«ti 3-4 mėnesius, po to galima daryti operacijÄ (t. 3, b.l. 51-65). Paminėtos aplinkybės parodo tai, kad nedelsiant lėšų nukentėjusiojo bÅ«simoms dantų protezavimo operacijoms bei rando Å¡alinimui nereikia, nes Å¡iuo metu dar vyksta žandikaulio gydymas, kurio perspektyvos, vertinant sėkmės ir laiko atžvilgiu, nėra apibrėžtos bei pakankamai aiÅ¡kios. NeaiÅ¡ku, ar kaulas prigis, ar bus galima protezuoti dantis, jei taip, tai kada. Be to, kaip matyti iÅ¡ UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ gydytojo pažymos, joje nurodytas tik preliminarus gydymo ir finansinis planas, Å¡ių iÅ¡laidų buvimas ar nebuvimas yra tik galimas, o minėto gydymo plano kainos galioja 6 mėn. iki gydymo pradžios (pažyma iÅ¡duota 2016-04-01).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. J. grindė bÅ«simas rando Å¡alinimo iÅ¡laidas, pateikdamas ir „VitkusClinic“ kainynÄ , kuris pats savaime nepatvirtina randų chirurginių operacinių tikslingumo ir preliminarios jų kainos. Duomenų, kad tokia operacija nukentėjusiajam B. J. tikrai bus atlikta, nėra. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam atlikus plastinę operacijÄ bei dantų protezavimÄ , jis galės kreiptis dėl turėtų gydymo iÅ¡laidų priteisimo. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ akcentavo, kad neatsisako minėtas bÅ«simas iÅ¡laidas padengti.

Tarp nukentėjusiojo ir draudimo kompanijos vyksta nuolatinis bendravimas. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad civiliniam ieškovui žala yra pastoviai atlyginama. AB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. Krasauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad tais atvejais, kai yra įrodytas faktas, jog asmuo negali susimokėti už gydymo išlaidas, sprendžiamas klausimas su pačia gydymo įstaiga ir pačiam žmogui savų pinigų mokėti nereikia. Jų praktikoje tokių atvejų yra buvę, tai atliekama operatyviai (t. 3, b. l. 51-65).

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, jų pagrindu nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, šiuo metu būsimas išlaidas priteisti netikslinga. Dėl neturtinės žalos priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

Å ioje byloje akivaizdu, kad kaltinamasis nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau, vis dėlto, pažeidė vienÄ svarbiausių teisinių gėrių – žmogaus sveikatÄ . Neabejotina, kad nukentėjusiojo, kaip ir kiekvieno žmogaus sveikata, yra neįkainojama vertybė. Patirtas fizinis skausmas, nerimas dėl savo sveikatos bÅ«klės ateityje tik dalinai gali bÅ«ti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ tik kai kada (geriausiu atveju) galima iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ kompensacijÄ už moralinę žalÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.).

BÅ«tent dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtÄ teisės normÄ nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajam B.

J. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs daugybiniais aukščiau iÅ¡samiai iÅ¡vardintais sužalojimais, dėl kurių B. J. neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. IÅ¡ teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad B. J. dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų teko iÅ¡kęsti ilgalaikį gydymÄ , kuris tęsiasi iki Å¡iol.

Skubiai operuotas RVUL Neurochirurgijos skyriuje. Vėliau perkeltas į VULŽK, kur atliktos kelios operacijos (apatinio žandikaulio osteosintezė, kelios operacijos dėl pooperaciniu periodu išsivysčiusio apatinio žandikaulio osteomielito). Dėl infekcijos pašalinta dalis apatinio žandikaulio šakos su kūnu. Ligonis operuotas VULSK Plastinės chirurgijos skyriuje 2016-08-23, atlikta kairės pusės apatinio žandikaulio rekonstrukcija vaskuliarizuotu laisvu šeivikaulio transplantatu. Pooperaciniu periodu išsivystė žaizdos infekcija.

Pakartotinai operuotas 2016-08-29, atliktas debridementas. Dėl negyjančios žaizdos pakartotinai operuotas 2016-09-16, atliktas pakartotinis debridementas, suformuotas pastovus plovimas. Å iuo metu yra dvi apie 1x1 cm negyjančios žaizdos. Gydymas: sindikuotinas metalo konstrukcijų paÅ¡alinimas. Diagnozuotas abiejų ausų ryÅ¡kus klausos pakenkimas, duotas siuntimas į klausos protezavimo kabinetÄ dėl klausos aparato. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kaip svarbiÄ aplinkybę, susijusiÄ su pasekmių kriterijumi, vertina tai, kad iki Å¡iol, nuo eismo įvykio praėjus daugiau kaip metams, B.

J. sveikata ir fizinė bÅ«klė nėra atsistačiusi, sutrikusi klausa, atmintis, deformuotas veidas, negalimas sÄ kandis dėl apatinio žandikaulio deformacijos, negali raiÅ¡kiai ir aiÅ¡kiai kalbėti, negali įprastai valdyti žandikaulio, randuotas veidas, jam tenka nuolat vartoti vaistus, ateityje dar numatomas ilgas gydymas, planuojamos operacijos. B. J. Å¡iuo metu nedarbingas, jis yra netekęs 70 proc. darbingumo, t. y. Å¡iuo metu jo darbingumas siekia tik 30 proc. Aptartos aplinkybės neabejotinai turėjo įtakos jo socialiniam gyvenimui, Å¡eiminiams santykiams, bendravimui su Å¡eima.

Nukentėjusysis patiria ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir besitęsiantį stresÄ dėl galimų liekamųjų reiÅ¡kinių po patirtų sunkių sužalojimų. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkÅ«s sveikatos sutrikdymai savo pobÅ«džiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/201a2, 2K-181/2010, 2K-114/2008).

Teismas CK 6.250 str. kriterijų kontekste taip pat atkreipia dėmesį ir į nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį (AB „Lietuvos draudimas” B. J. iÅ¡mokėjo apie 6 408 eurų žalos atlyginimo), akivaizdu, kad iÅ¡laidų jis patirs ir ateityje. Siekiant užtikrinti proceso dalyvių interesų pusiausvyrÄ bei realų nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimÄ , atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu tai, kad kaltinamasis sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio skausmo ir dvasinių iÅ¡gyvenimų.

BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, o ne sÄ moningai pažeisdamas KET. Dėl V. D. nepakankamo rÅ«pestingumo atsiradusius žalingus padarinius lėmė aplinkybės, susijusios su techniÅ¡kai netvarkingos ir neatitinkančios transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų transporto priemonės eksploatavimas. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Vertintina ir žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis.

V. D. vidutinio amžiaus, dirbantis, jo gaunamos nuolatinės pajamos nėra didelės (darbo užmokestį apie 450 eurų). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis jis turi žemės Å«kio paskirties sklypÄ Å alčininkų raj. (T. 2, b. l. 154,155). Byloje pateikti ir materialiai atsakingo juridinio asmens – civilinio atsakovo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ pateikti finansiniai dokumentai, apklausta įmonės finansininkė. IÅ¡ teismui pateiktos 2015-12-31 įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirba pelningai (gautas grynasis pelnas 11 109 Eur) 2015-12-31 balanse nurodyta, kad įmonė turi ilgalaikio turto už 295 217 eurų.

Teisme apklausta įmonės finansininkė nurodė, kad nors įmonė dirba pelningai, vykdo veiklÄ , yra laimėjusi 36 vieÅ¡uosius konkursus, tačiau turi skolų. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad įmonei apie 300 000 Eur yra skolinga savivaldybė, su kuria bylinėjamasi dėl skolų ir kuri teisme įsipareigojo UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ grÄ Å¾inti skolÄ . Darytina iÅ¡vada, kad civilinis atsakovas realiai vykdo veiklÄ , dirba pelningai, Å¡iuo metu teikia vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ , kurios vykdymo sklandumu yra suinteresuota savivaldybė, todėl paminėtos aplinkybės duoda pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad anksčiau ar vėliau turės galimybę disponuoti piniginėmis lėšomis.

Ä®vertinus turtinės padėties požymį CK 6.250 str. įtvirtintų kriterijų visumoje, pažymėtina, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , vis dėlto, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-167/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-116/2004 ir kt.). Antra vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo ar už jo veiksmus materialiai atsakingas asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti, kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, pagal kuriÄ eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas tiesiogiai nukentėjusiems asmenims yra priteisiama nuo 10 000 Eur iki 23 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-195/2014, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, jo patirti sužalojimai ilgalaikiai, Å¡iuo metu sveikata nėra atstatyta (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo neatsargiÄ kaltės formÄ , jo bei materialiai už jo veikÄ atsakingo asmens turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais bei atsižvelgęs į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose teismas nukentėjusiojo B.

J. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20 000 eurų dydžio suma.Kaip jau minėta atsakingu už žalÄ , padarytÄ didesnio pavojaus Å¡altinio, įstatymas numato Å¡altinio valdytojÄ . CK 6.270 straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.). Valdytojas ne visada reiÅ¡kia asmenį, techniÅ¡kai arba fiziÅ¡kai valdantį didesnio pavojaus Å¡altinį.

Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu (darbo, tarnybos, samdos ir kt.) naudoja transporto priemonę, mechanizmÄ ar kitÄ Å¡altinį (pavyzdžiui, vairuotojas, operatorius, maÅ¡inistas), nėra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas ir už padarytÄ Å¾alÄ tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007).

Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalÄ nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Kadangi eismo įvykis įvyko darbo metu, V. D. vairuojant UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ priklausantį autobusÄ MAN SKL S2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareiga atlyginti žalÄ kyla bÅ«tent UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. BÅ«tina pažymėtina, kad AB „Lietuvos draudimas“, kaip civilinės atsakomybės draudiko, atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ transporto priemonės valdytojo deliktinės civilinės atsakomybės. Remiantis TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimÄ B. J. atlyginti neturtinę žalÄ maksimalia 5 000 Eur draudimo iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti, todėl neturi pareigos atlyginti minėta sumÄ virÅ¡ijančios teismo priteistos neturtinės žalos dalies. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pareiga atlyginti nukentėjusiajam B. J. likusiÄ 15 000 Eur neturtinę žalÄ tenka UAB „Šalčininkų autobusų parkas“. Dėl procesinių palÅ«kanų Nukentėjusysis ieÅ¡kiniu, be kita ko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ Å¡eÅ¡ių procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo iÅ¡ jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios, kaip iÅ¡aiÅ¡kino kasacinis teismas, yra kompensuojamos palÅ«kanos. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ . Baudžiamajame procese civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareikÅ¡tas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal susiformavusiÄ Å¡ioje srityje teismų praktikÄ atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad padaryta žala turi bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su nusikalstama veika. Tuo tarpu nukentėjusiojo B. J. reikalaujamos palÅ«kanos nepatenka į padarytos žalos sampratÄ ir nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su kaltinamojo V. D. nusikalstama veika. Pažymėtina, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

IÅ¡ bylos matosi, kad AB „Lietuvos draudimas“ nuolat kompensuoja atsiradusiÄ turtinę žalÄ , o savo dalį dėl neturtinės žalos jau atlygino.Pažymėtina ir tai, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palÅ«kanas, vykdant pinigines prievoles. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir V.

D. atžvilgiu Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiamu civiliniu ieÅ¡kiniu gali bÅ«ti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palÅ«kanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalÄ nenumato.

Nei delspinigiai, nei palÅ«kanos nėra nusikaltimu padarytos žalos dalis, todėl jų priteisimas Å¡iuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ praÅ¡ymas priteisti Å¡eÅ¡ių procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo iÅ¡ jų priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo netenkinamas. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Byloje yra pateiktas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ V. D. nukentėjusiajam B. J. 2178 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas D. Krukonis. Patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai mokėjimo nurodymas, PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (t. 3, b. l. 178, 179).

Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovas dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus (byloje pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, kurį sudaro 16 lapų, taip pat pateikti patikslintas ir papildytas patikslintas ieÅ¡kinys, kuriuose atliktos nedidelės korekcijos). Advokatas taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. SavarankiÅ¡kai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų nukentėjusysis nebÅ«tų pajėgęs dėl savo sveikatos bÅ«klės, teisinių žinių stygiaus.

Nukentėjusiojo atstovas viso bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, teikė bylai reikÅ¡mingus procesinius dokumentus. Ä®vertinęs bylos pobÅ«dį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę (iÅ¡ 2016-07-05, 2016-09-12, 2016-10-04, 2016-10-18, 2016-11-29, 2016-12-16, 2017-01-10, 2017-03-03 paskirtų teismo posėdžių 4 posėdžiai buvo atidėti dėl nukentėjusiojo, kitų proceso dalyvių ligos), nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sÄ naudas ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, bei faktÄ , kad dalį nukentėjusiojo reikalavimų teismas iÅ¡ esmės pripažino pagrįstais, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ kaltinamojo V.

D. nukentėjusiojo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, jų dydį sumažinant iki 1000 Eur. Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :             V. D. (V. D.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti, nustatant vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ , neskiriant užstato, laiduotoja paskiriant D.

D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per keturis mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiojo B. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti nukentėjusiajam B. J. iÅ¡ UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dalį, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam B.

J. bÅ«simÄ sias iÅ¡laidas palikti nenagrinėtÄ , kitos civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalies netenkinti.Civilinio ieÅ¡kinio dalies, kuria nukentėjusiajam B. J. praÅ¡oma iÅ¡ UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti Å¡eÅ¡ių procentų procesines palÅ«kanas, netenkinti.Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. D. nukentėjusiajam B. J. 1000 Eur advokato iÅ¡laidoms padengti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. D., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti D.

D., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                          (paraÅ¡as)                                                        Eglė Gruodienė NuoraÅ¡as tikrasE.

Gruodienė