Legislator Case Law & Legislation
71a7e7ec-5255-469e-9b97-a0d2181ca448 AI generated

71a7e7ec-5255-469e-9b97-a0d2181ca448 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 71a7e7ec-5255-469e-9b97-a0d2181ca448
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(pareiÅ¡kėjo) UAB „Gatvių statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m.                   2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d.  sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-473-817/2012 pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Gatvių statyba“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė   Â

Legislator headnote

AI generated

71a7e7ec-5255-469e-9b97-a0d2181ca448 · Vilniaus apygardos teismas: pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti nuosavybės teises į statinį – sandėlį, unikalus Nr. 4400-2176-2398, esantį adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Å v. Stepono g. 41, įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

2-473-817/2012

Civilinės bylos Nr. 2A-1270-653/2013

Proceso Nr. 2-02-3-07724-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 54.1;121.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Å iÅ¡kina raÅ¡ytine apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto

(pareiÅ¡kėjo) UAB „Gatvių statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m.                   2

apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d.  sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-473-817/2012 pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Gatvių statyba“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė   Â

I. Ginčo esmė

Â

pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti nuosavybės teises į statinį – sandėlį, unikalus Nr. 4400-2176-2398, esantį adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Å v. Stepono g. 41, įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

Nurodė, jog statinys buvo pastatytas 1940 m., juo nuo statybos pradžios naudojosi organizacijos, kurių reorganizavimo procese (Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdyba Nr. 1 buvo reorganizuota į VÄ® „Gatvių statyba“, o pastaroji - į UAB „Gatvių statyba“) buvo įsteigtas pareiÅ¡kėjas, perduodant jam visÄ turtÄ , teises ir pareigas. 1989 m. statinys, kartu su kitais nekilnojamojo turto objektais, esančiais adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Algirdo g. 48, Lietuvos TSR Komunalinio Å«kio ministerijos Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio Å«kio valdybos Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojo 1989-06-28 įsakymu Nr. 108 buvo perduotas iÅ¡ Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 4 į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ ir jame apskaitomas. Nekilnojamojo turto objektai buvo perduoti smulkiai nedetalizuojant konkrečių objektų, įvardijant jų visumÄ kaip gamybines patalpas, įrengimus, buitines patalpas ir Å«kinį kiemÄ Algirdo g. 48. Ä® VÄ® „Gatvių statyba“ balansÄ buvo perduotas ir jame apskaitomas Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 turtas, įskaitant minimÄ statinį. 1994 m. reorganizavus VÄ® „Gatvių

statyba“, buvo įsteigta                        UAB „Gatvių statyba“, kuriai nuosavybės teise perduotas reorganizuojamos

įmonės turtas, teisės ir pareigos. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas (įskaitant asmenis, kurių teises pareigas ir turtÄ jis perėmė) statinį valdė nuosavybės teise nuo 1989 m. Perduotas nekilnojamasis turtas buvo inventorizuotas, apskaitomas pareiÅ¡kėjo balanse, o 1994-04-07 buvo įregistruotos pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise (gamybinis pastatas,

unikalus Nr. 1094-0011-3102; gamybinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0011-3113; gamybinis pastatas, unikalus Nr. 1094-0011-3168;

pastatas-katilinė, unikalus Nr. 1094-0011-3179; pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. 1094-0011-3196), išskyrus statinį.

Statinys buvo inventorizuotas kaip pagalbinis Å«kinis pastatas (kitų pastatų priklausinys). Statinys yra pažymėtas (plane lJVp)       1992 m. gruodžio mėn. Namų valdos techninės apskaitos byloje, buvo inventorizuotas, apskaitomas pareiÅ¡kėjo balanse, be to, už 1,03 ha ploto žemės sklypÄ , kuriame yra pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise perduoti nekilnojamojo turto objektai, įskaitant statinį, pareiÅ¡kėjas moka žemės nuomos mokestį, statiniui yra suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, pagal kuriÄ statinys priskiriamas adresui Å v.

Stepono g. 41, Vilniaus m., plane pažymėtas 22Fl/p., pastatytas 1940 m.,              t.y. statinys suformuotas

kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus numeris. 1994-01-01 VĮ „Gatvių statyba“ pagrindinių

priemonių sÄ raÅ¡e statinys atskirai nėra įvardintas, nes buvo kito pastato priklausinys.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Vyriausybės, atsiliepimu į

pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog statinį valdė nuosavybės

teise nuo 1989 m., nes 1989 m. perduotas nekilnojamasis turtas buvo inventorizuotas, apskaitomas pareiÅ¡kėjo balanse, tačiau iÅ¡ tokių teiginių neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė šį pareiÅ¡kimÄ , jeigu teigia, kad dar 1989

m. jis ginčo objektÄ valdė nuosavybės teise. Pažymėjo, jog įstatai nereglamentuoja ir negali apspręsti bei numatyti,

kokias teises ir pareigas perims naujai steigiamas juridinis asmuo. Be

to, dėl turto perdavimo, pvz., formuojant įstatinį juridinio asmens kapitalÄ , visais atvejais privalėjo bÅ«ti priimtas steigėjo

sprendimas. VĮ „Gatvių statyba“ turėjo valstybės perduoto turto, todėl jis netapo įmonės privačiu turtu ir, pagal VĮĮ

4 str. 6 d., įmonėje kaupiamas (laikomas) valstybinis kapitalas į akcijas nedalijamas. Jis atskiriamas kaip valstybės (vietos savivaldybės) įnaÅ¡as į įmonę ir apskaitomas atskiroje įmonės valstybinio kapitalo sÄ skaitoje. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog buvo valstybės

įgaliotos institucijos sprendimas savo dalį VĮ „Gatvių statyba“ privatizuoti ir perleisti privatiems asmenims. Įgyjamosios

senaties institutas yra netaikomas valstybės turtui, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas tapo privačia nuosavybe.

Suinteresuotas

asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę buvo

vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ . Tokia skirtinga vieÅ¡Ä ja ir privačiÄ ja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sÄ Å¾iningai įgijus daiktÄ bei

sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdant jį visÄ Ä¯gyjamosios senaties terminÄ

iÅ¡ryÅ¡kina draudimo įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtÄ griežtumÄ . Teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Teritorijos prie Å v. Stepono g. bažnyčios detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimo Nr. 1-1609, Statinys Å v. Stepono g. 41, Vilniuje, pažymėtas kaip griautinas, be to Vilniaus miesto valdybos 1993-11-25 potvarkio Nr. 2163V             „Dėl kvartalo tarp Å v. Stepono, Panerių ir Algirdo gatvių skirstymo sklypais“ 1.1 p. nustatyta kapinių teritorija, 1.2 p. - Å v. Stepono bažnyčios ir Å¡ventoriaus sklypas, o Å¡io potvarkio 2 p. minėtuose sklypuose esančių pastatų naudotojai buvo įpareigoti iki 1995-01-01 nugriauti juose esančius statinius, sutvarkyti teritorijas ir nustatyta tvarka perduoti Vilniaus miesto valdybai (ta pati nuostata akcentuota Vilniaus miesto valdybos 1994-05-19 potvarkio Nr. 989V „Dėl žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ 1.12.2 p.). Remiantis Å¡iais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtais sprendimais, ginčo statinys pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise nepriklauso ir negali bÅ«ti įgyjamas nuosavybėn įgyjamosios senaties fakto nustatymo pagrindu, nes yra numatytas jo nugriovimas. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodo, jog iki Å¡iol niekas daugiau neįgyvendino savo teisių į minėtÄ objektÄ , nes daiktas nėra įregistruotas vieÅ¡ajame registre kito asmens vardu. Aplinkybė, jog Å¡iuo metu NTR nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į statinį Å v. Stepono g. 41, Vilniuje, nepatvirtina fakto, kad Å¡is statinys savininko apskritai neturi, tai tik patvirtina, kad minėto statinio savininkas nėra iÅ¡vieÅ¡intas. Jei turtas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo privatizuotas ar kitaip perduotas pareiÅ¡kėjo nuosavybėn įgaliotos valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu, pareiÅ¡kėjas negali Å¡io turto įgyti nuosavybėn kitu bÅ«du.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 str. 3 d. draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Statinys 1J1/p Namų valdos techninės apskaitos kortelėje yra nurodytas kaip atskiras pagalbinis statinys, o ne kito statinio priklausinys, be to Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje tas pats statinys pažymėtas 22Fl/p yra nurodytas kaip pagrindinis statinys. Pagal NTR iÅ¡raÅ¡Ä UAB „Gatvių statyba“ turi nuosavybės teises į du pastatus, esančius Algirdo g. 48, statytus 1940 m., t.y. pastatas-gamybinis (unikalus Nr. 1094-0011-3168)

ir pastatas-katilinė (unikalus Nr. 1094-0011-3179), į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ buvo

perduoti tik du statiniai, pastatyti 1940 m. 1989 m. buvo perduoti du statiniai 1940 m. statybos, kurie dabartiniu metu yra įregistruoti kaip pareiškėjo nuosavybė, o pareiškėjo nurodomas statinys irgi yra 1940 m. statybos, todėl statinys nepateko tarp objektų, kurie 1989 m. buvo perduoti Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybai Nr. 1.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centras atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Statinys bei teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus arkivyskupija atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Teigė, kad detaliojo plano Teritorijos prie Å¡v. Stepono bažnyčios byloje yra Detaliojo plano teritorijos planas ir tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių apraÅ¡omoji lentelė, kurioje pastatas, kuris identifikuojamas kaip pažymėtas 22Fl/p, pažymėtas, kad turi bÅ«ti nugriaunamas. Taigi pastatas, kuris pažymėtas plane 22F1/P ir kurį pareiÅ¡kėjas nori nustatyti įgyjamosios senaties bÅ«du negali bÅ«ti

registruotas, nes detaliajame plane yra numatytas jo nugriovimas.                            Â

Dėl visuomeninio žemės naudojimo bÅ«do visai planuojamai teritorijai, skirtingų tvarkymo režimų (reglamentų) ir jų vietos, kelio servituto nustatymo buvo susitarta 2005-12-05 Miesto plėtros departamente vykusiame pasitarime, kuriame buvo pateikti detaliojo plano sprendiniai, pasitarimo protokolÄ pasirašė UAB „Gatvių statyba“ atstovas J. L., todėl pareiÅ¡kėjas negali

bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas Å¡io pastato valdytojas, nes remiantis savivaldybės valdymo institucijų sprendimais turėjo

nugriauti šį pastatÄ .

Suinteresuotas asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, nurodė, kad Å v. Stepono bažnyčia yra registruota KultÅ«ros vertybių registre kaip kultÅ«ros paveldo objektas. Statinys nėra registruotas KultÅ«ros vertybių registre ir nėra susijęs su Å v. Stepono bažnyčios paskirtimi. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007-04-04 sprendimu Nr. 1-1609 patvirtino teritorijos prie Å v. Stepono bažnyčios detalųjį planÄ , kurio sprendiniuose numatyta Statinį nugriauti. Statinys priklauso valstybei, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad Å¡is statinys teisės aktų nustatyta tvarka buvo jam perduotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2012 m. balandžio 2 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.                Â

Teismas nustatė, kad Namų valdos techninės apskaitos byloje, pradėtoje 1992 m. gruodžio mėn., Žemės sklypo plane statinys, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę, yra pažymėtas indeksu 1J1/p. Namų valdos techninės apskaitos bylos Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodyta, kad statinys, pažymėtas indeksu 1J1/p yra ūkinis pastatas, statytas iki 1940 m., inventorizacijos data – 1993-01-18, šis statinys yra įrašytas Pagalbinių pastatų skiltyje. Statinys bei teisės į Statinį Nekilnojamojo turto

registre neįregistruotos (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra). Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdybos

Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojas 1989-06-28 priėmė įsakymÄ Nr. 108, kuriuo Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 4 virÅ¡ininkui buvo pavesta iki 1989 m. liepos 1 d. perduoti į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ gamybines patalpas, įrengimus, buitines patalpas ir Å«kinį kiemÄ Algirdo g. 48 pagal pridedamÄ priedelį. Å io įsakymo priedelyje yra nurodyti du 1940 m. statybos statiniai – įrengimų pastatas ir katilinės pastatas, Å¡ie pastatai Å¡iuo metu yra įregistruoti NTR kaip UAB „Gatvių statyba“ nuosavybė, ginčo statinys minėtame priedelyje nenurodytas, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pareiÅ¡kėjo atstovas. Kelių

statybos, remonto ir eksploatavimo valdyba Nr. 1 perregistruota ir tęsė veiklÄ kaip VÄ® „Gatvių statyba“, 1994 m.

reorganizavus VÄ® „Gatvių statyba“, buvo įsteigta UAB „Gatvių statyba“. 1994-01-20 patvirtintas Aktas, kuriame nurodyta, kad valstybės įmonė „Gatvių statyba“ perduoda, o UAB „Gatvių statyba“ priima akte nurodytÄ kapitalÄ , Å¡io Akto priedas yra Pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡as, Å¡iame Pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡e Statinys nėra nurodytas (Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir pareiÅ¡kėjo atstovas). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-04-04 sprendimu Nr. 1-1609 buvo patvirtintas teritorijos prie Å v. Stepono bažnyčios detalusis planas, kuriame  statinys yra pažymėtas kaip griaunamas pastatas.

Statinys, pastatytas iki 1940 m., buvo Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto

komunalinio ūkio valdybos Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojo             1989-06-28

įsakyme Nr. 108 nurodytame kieme, esančiame adresu Algirdo g. 48, Vilnius (dėl Å¡ios aplinkybės ginčo byloje nėra). Minėtame 1989-06-28 įsakyme Nr. 108 yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad gamybinės patalpos, įrengimai, buitinės patalpos ir Å«kinis kiemas Algirdo g. 48 į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ turi bÅ«ti perduodamas pagal prie įsakymo pridedamÄ priedelį. Å iame priedelyje statinys nenurodytas. Statinys taip pat nenurodytas ir į bylÄ pateiktame 1994-01-20 patvirtintame Akte, kuriuo VÄ® „Gatvių statyba“ perdavė, o UAB „Gatvių statyba“ priėmė akte nurodytÄ kapitalÄ , bei Å¡io Akto priede „Pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡as“. Teismas konstatavo, kad statinys nebuvo perduotas nei Kelių statybos, remonto ir

eksploatavimo valdybai               Nr. 1, nei VĮ „Gatvių statyba“, nei UAB

„Gatvių statyba“, todėl iki Å¡iol nuosavybės teise priklauso valstybei. Teismas atmetė pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad statinys nebuvo atskirai iÅ¡skirtas minėtuose perdavimo aktuose, nes buvo kito statinio priklausinys, nes byloje nėra nustatytas ir įrodytas Å¡io statinio nuolatinis, funkcinis ryÅ¡ys (t.y., kad daiktas

pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui) su kitu (pagrindiniu) pastatu, be to teismo posėdžio metu liudytojas J. L. nurodė, kad statinys

nėra funkciÅ¡kai susijęs su jokiu kitu pastatu, tokio ryÅ¡io teismo posėdžio metu nenurodė ir kiti liudytojai. 1989-06-28 įsakymo Nr. 108 Priedelyje, taip pat 1994-01-20 Akto priede „Pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡as“ yra iÅ¡samiai nurodyti ne tik perduotini statiniai, bet ir kitoks turtas, toks kaip cisternos, staklės ir pan., todėl toks iÅ¡samus turto iÅ¡dėstymas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad juose yra nurodyti visi perduotini statiniai. Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje, sudarytoje 1998-11-17

(t.y. jau tuomet, kai veiklÄ vykdė                          UAB „Gatvių

statyba“) yra aiÅ¡kiai nurodyti UAB „Gatvių statyba“ valdomi statiniai, Å¡ių statinių sÄ raÅ¡e ginčo statinio nėra, Å¡ioje Namų valdos apskaitos kortelėje statinys

nėra nurodytas ir kortelės grafoje „Pagalbiniai statiniai“.  Teismas konstatavo, kad iki pareiškėjo nurodyto

valdymo pradžios, statinys priklausė valstybei nuosavybės teise, Å¡ios nuosavybės pasibaigimo pagrindas byloje nenustatytas ir neįrodytas, todėl yra taikytinas CK 4.69 str. 3 d. nustatytas draudimas dėl valstybės turto įgijimo nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi.Â

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

PareiÅ¡kėjas UAB „Gatvių statyba“ pateikė apeliacinį skundÄ (III t., b.l.1-3), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai; priteiti bylinėjimosi

išlaidas. Nurodo, jog nėra pagrindo teismo išvadai, jog statinys Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdybos

Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojo 1989-06-28 įsakymu Nr. 108 nebuvo perduotas. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, liudytojų parodymams, įrodymams. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog statinys, statytas iki 1940 m., buvo Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio Å«kio valdybos Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojo 1989-06-28 įsakyme Nr. 108 nurodytame kieme, esančiame adresu Algirdo g. 48, Vilnius bei patvirtina, jog dėl Å¡ios aplinkybės ginčo byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, jog minėtame 1989-06-28 įsakyme Nr. 108 yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad gamybinės patalpos, įrengimai, buitinės patalpos ir Å«kinis kiemas Algirdo g. 48 perduodami į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ . Mano, jog akivaizdu, jog statinys buvo perduotas Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybai Nr. 1, kurios veiklÄ po reorganizavimų tęsia pareiÅ¡kėjas. Å iuo atveju taikytina CK

4.71 str.2 d. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog statinys nebuvo atskirai minimas ir išskirtas dokumentuose jį perduodant, yra nulemta fakto, kad statinys buvo pagalbinis ūkinis pastatas. Tokiu būdu pastatas nenurodytas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau buvo perduotas kartu su pagrindiniais pastatais, kaip pagalbinis objektas, esantis ūkiniame kieme. Be to perduoti objektai nebuvo aiškiai identifikuoti. Neaišku kuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi teigdamas, jog statinys priklauso valstybei, nes statinys nebuvo registras NTR kaip valstybės nuosavybė. Valstybė statiniu niekuomet nesinaudojo, į jį nepretendavo. Statinys buvo apskaitomas kaip neatsiejam ūkinio –gamybinio komplekso dalis, susietas su pareiškėjui priklausančiais pastatais funkciniu ryšiu. Kiti civilinėje byloje dalyvavę asmenys neprašė pripažinti, kad statinys jiems priklauso nuosavybės teise, todėl teismas išėjo už pareiškimo ribų, pripažindamas statinį valstybės nuosavybe (faktiškai jį nacionalizuodamas). Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas pripažino nuosavybės teisę į statinį valstybei, bet ne savivaldybei, kaip nurodyta CK 4.69 str. 3 d. Mano, jog iš visų sprendimo dalių turi būti pašalinto nuorodos, jog statinys nuosavybės teise priklauso ar turi priklausyti valstybei. Pažymi, jog pareiškėjo atstovas niekada nepripažino, jog statinys nenurodytas 1989-06-28 įsakymo priedėlyje ar 194-01-20 Akto priedėlyje, nes pareiškėjo atstovas nurodė, jog minėtais dokumentais statinys perduotas, tačiau atskirai neišskirtas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė apeliacinį skundÄ atmesti (III t., b.l.15-18). Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , įgyjamoji senatis laikytina pirminiu nuosavybės įgijimo bÅ«du, o ne valdymo nuosavybės teisės patvirtinimu, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantas teismo praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisės į ginčo statinį įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , jei laikosi pozicijos, kad Å¡is statinys valstybės jam buvo perduotas ir jau yra jo valdomas nuosavybės teise. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ginčo turtu disponavo Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio Å«kio valdybos Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojas, kurio  1989-06-28 įsakymu Nr. 108 vadovaujasi apeliantas, grįsdamas teisę į ginčo statinį. Mano, jog iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog Å¡is turtas apeliantui perduotas nebuvo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad statinys iÅ¡liko valstybės nuosavybe. Pažymi, jog apeliantas nepagrįstai nutyli, jog Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos

vykdomojo komiteto komunalinio ūkio valdybos Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojo  1989-06-28 įsakymu

Nr. 108 gamybinės patalpos, įrengimai, buitinės patalpos ir Å«kinis kiemas į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr.1 balansÄ Â turi bÅ«ti

perduodamos pagal prie įsakymo pridedamÄ priedėlį. Mano, jog nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas įgyjamosios senaties institutas (CK 4.69 str. 3 d.).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus arkivyskupija

atsiliepimu prašė apeliacinį skundÄ atmesti                   (III t., b.l.21-24).

Nurodė, kad statinys nesusijęs nuolatiniu funkciniu ryÅ¡iu su visais kieme esančiais pastatais, nes apeliantas nenurodo esminės aplinkybės, jog bendrai naudojamame suformuotame sklype stovi pastatas – bažnyčia. Apeliantas neįrodė, jog statinys nepriklauso valstybei. Apeliantas pripažįsta, kad jam buvo perduoti statiniai Algirdo g.48, Vilnius, tačiau ginčo statinys yra Stepono g.41, Vilnius. Taigi apeliantas klaidina teismÄ , teigdamas, jog jam buvo perduoti visi žemės sklype stovintys statiniai, neiÅ¡skiriant jokių turto objektų, nes kaip minėta, tame pačiame žemės sklype yra Vilniaus arkivyskupijai priklausantis pastatas –bažnyčia, kur buvo perduota 1992-06-03 Savivaldybės tarybos sprendimu.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Vyriausybės, atsiliepimu prašė apeliacinį skundÄ atmesti (III t., b.l.27-30). Nurodė, kad teismas pagrįstai vadovavosi CK 4.69

str. 3 d. bei suformuota teismų praktika, jog įgyjamosios senaties institutas yra netaikomas valstybės turtui.

Apeliantas  nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas tapo privačia nuosavybe.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iki pareiÅ¡kėjo nurodyto valdymo pradžios, statinys priklausė valstybei nuosavybės teise, Å¡ios nuosavybės pasibaigimo pagrindas byloje nenustatytas ir neįrodytas, todėl taikė CK 4.69 str. 3 d. nustatytÄ draudimÄ dėl valstybės turto įgijimo nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė.Â

Apeliantas apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, jog statinys buvo perduotas Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybai Nr. 1, kurios veiklÄ po reorganizavimų tęsia pareiÅ¡kėjas, todėl taikytina CK 4.71 str.2 d.; aplinkybė, jog statinys nebuvo atskirai minimas ir iÅ¡skirtas dokumentuose jį perduodant, yra nulemta fakto, kad statinys buvo pagalbinis Å«kinis pastatas, todėl nenurodytas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau buvo perduotas kartu su pagrindiniais pastatais, kaip pagalbinis objektas, esantis Å«kiniame kieme.

CK normos reglamentuoja ne tik nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygas, Å¡tai CK 4.69 str. 3 d. nustatytas ir imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Taigi, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektais, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iÅ¡ vieÅ¡osios į privačiÄ (ne)buvimÄ .

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats konstatavo, jog 1989-06-28 įsakyme Nr. 108 yra

aiÅ¡kiai nurodyta, kad gamybinės patalpos, įrengimai, buitinės patalpos ir Å«kinis kiemas Algirdo g. 48 perduodami į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ . Mano, jog iÅ¡ Å¡io dokumento yra akivaizdu, kad statinys buvo perduotas Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybai Nr. 1, kurios veiklÄ po reorganizavimų tęsia apeliantas.

Nagrinėjamu atveju, kaip  matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto komunalinio Å«kio valdybos Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo tresto valdytojas 1989-06-28 priėmė įsakymÄ Nr. 108, kuriuo Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 4 virÅ¡ininkui buvo pavesta iki 1989 m. liepos 1 d. perduoti į Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybos Nr. 1 balansÄ gamybines patalpas, įrengimus, buitines patalpas ir Å«kinį kiemÄ Algirdo g. 48 pagal pridedamÄ priedėlį (I t., b. l. 41). Å io įsakymo priedėlyje yra nurodyti du 1940 m. statybos statiniai – įrengimų pastatas ir katilinės pastatas, t.y. pastatai, kurie Å¡iuo metu yra įregistruoti NTR kaip apelianto UAB „Gatvių statyba“ nuosavybė (I t., b. l. 53-57). Pažymėtina, jog ginčo statinys minėtame priedėlyje nenurodytas (I t., b. l. 42-44). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog ginčo statinys taip pat nenurodytas ir į bylÄ pateiktame 1994-01-20 patvirtintame Akte, kuriuo VÄ® „Gatvių statyba“ perdavė, o UAB „Gatvių statyba“ priėmė akte nurodytÄ kapitalÄ (I t., b. l. 46), bei Å¡io Akto priede „Pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡as“.

Apeliantas akcentuoja tÄ aplinkybę, jog statinys neiÅ¡skirtas, nes buvo pagalbinis Å«kinis pastatas, esantis Å«kiniame kieme, o pagal sÄ raÅ¡Ä perduodami objektai nebuvo jame itin aiÅ¡kiai identifikuojami, nurodant tik abstrakčius pavadinimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog byloje nėra nustatytas ir įrodytas Å¡io statinio nuolatinis, funkcinis ryÅ¡ys (t.y., kad daiktas pagal savo savybes tarnauja pagrindiniam daiktui) su kitu (pagrindiniu) pastatu. Kaip matyti iÅ¡ 2012-03-12 – 2013-04-02 teismo posėdžio protokolo (II t., b. l. 168-181),  liudytojas J. L. nurodė, kad statinys nėra funkciÅ¡kai susijęs su jokiu kitu pastatu, tokio ryÅ¡io nenurodė ir kiti liudytojai. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,  1989-06-28 įsakymo Nr. 108 priedėlyje, taip pat 1994-01-20 Akto priede „Pagrindinių priemonių sÄ raÅ¡as“ yra iÅ¡samiai nurodyti ne tik perduotini statiniai (įrengimų pastatas, katilinės pastatas, plytų tvora ir pan.), bet ir kitoks turtas, toks kaip cisternos, staklės ir pan. (nurodyti pastatų statybos, objektų pagaminimo metai), todėl toks iÅ¡samus turto iÅ¡dėstymas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog minėtuose dokumentuose yra detaliai nurodyti visi perduotini statiniai.

 Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje Namų valdos techninės apskaitos kortelėje, sudarytoje 1998-11-17 (t.y. jau tuomet, kai veiklÄ vykdė UAB „Gatvių statyba“) yra aiÅ¡kiai nurodyti UAB „Gatvių statyba“ valdomi statiniai, Å¡ių statinių sÄ raÅ¡e ginčo statinio nėra, Å¡ioje Namų valdos apskaitos kortelėje ginčo statinys nėra nurodytas ir kortelės grafoje „Pagalbiniai statiniai“ (II t., b.l. 18-19). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto  argumentÄ , kad ginčo statinys buvo perduotas, nors ir nebuvo atskirai iÅ¡skirtas minėtuose perdavimo aktuose, nes buvo kito statinio priklausinys (pagalbinis objektas).

Dėl tų pačių aplinkybių sutiktina ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl to,

kad ginčo statinys nebuvo perduotas nei Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo valdybai Nr. 1, nei               VĮ

„Gatvių statyba“, nei UAB „Gatvių statyba“, šis statinys iki šiol nuosavybės teise priklauso valstybei. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog teisės į daiktus neįregistravus valstybės ar savivaldybės vardu, nesudaro pagrindo vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m.

lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registre nėra

įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ginčo statinį, patvirtina tik tai, kad minėto pastato savininkas nėra iÅ¡vieÅ¡intas. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs dėl teisinės registracijos tikslų ir reikÅ¡mės. Å iuo atveju reikÅ¡mingi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai apie tai, kad asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, 2011 m.

vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje                Nr. 3K-7-67/2011). Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog statiniui nesant įregistruotam NTR kaip valstybės

nuosavybė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nepagrįstai konstatavo, jog statinys priklauso nuosavybės teise valstybei.

Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad valstybė statiniu niekada nesinaudojo, neprižiÅ«rėjo, nepretendavo į jį. Šį apelianto argumentÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, nes kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t.y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

 Atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog kiti civilinėje byloje dalyvavę asmenys neprašė pripažinti, kad statinys jiems priklauso nuosavybės teise, todėl teismas išėjo už pareiÅ¡kimo ribų, pripažindamas statinį valstybės nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas, vertinęs byloje esančius įrodymus CK 4.69 str. 3 d. aspektu, pagrįstai konstatavo, jog tas pastatas buvo valstybės nuosavybė ir nebuvo perduotas apeliantui, todėl iÅ¡liko valstybės nuosavybe. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡tirti aplinkybę ar ginčo daiktas gali bÅ«ti įgyjamas nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.69 str.), todėl nustatydamas aplinkybę, kad daiktas priklauso valstybei, neperžengė ginčo nagrinėjimo ribų.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra nenuoseklus,

reikÅ¡damas reikalavimÄ pagal                     CK 4.68 str., nes šį reikalavimÄ

grindžia aplinkybėmis dėl daikto valdymo nuosavybės teise nuo 1989 m., t.y. aplinkybėmis nesusijusiomis su turto įgijimu pagal įgyjamÄ ja senatį pagrindais.              Taigi, ir dėl to pareikimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas.Â

Teismų praktikoje

pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai

atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.

Vadovaudamasis  ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nurodytų teisės normų sisteminė analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teisingumo bei protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindų.

Esant tokiai bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme nėra.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d.  sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                    Jelena

Šiškina