71a5dfc3-8a07-427b-aea3-debe05cae23f · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P.Jaržemskis                                                              Procesinio sprendimo kategorija:30.3  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Ingai Grišutinienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei R.

P., suinteresuotiems asmenims S. S. ir L. S., suinteresuoto asmens S. S. atstovei advokatei R. J., Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovui V. S.,                                                                                  vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės ir pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-64-155/2012 pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiÅ¡kimÄ dėl negyvenamųjų patalpų pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu ir perdavimo Vilnius miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys E. M., S. S., L.

S., I. M., R. K., O. Č., S. M., K. M., R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Lietuvos Respublikos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė:            I. Bylos esmė PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kurį patikslino, praÅ¡ydamas pripažinti negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), beÅ¡eimininkiu turtu bei perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyrių 2008-01-21 raÅ¡tu kreipėsi suinteresuotas asmuo L.

S., prašydamas patvirtinti, jog (duomenys neskelbtini), pastate esančios pirmojo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 11-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nepriklauso savivaldybei. Skyrius 2008-02-08 raštu informavo L. S., kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi įregistruotų nuosavybės teisių į šias patalpas, tačiau nurodė, jog yra pagrindo manyti, kad šios patalpos yra valstybės turtas.

Kadangi Å¡ių negyvenamųjų patalpų nuosavybės teisė nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre ir jos nebuvo perduotos savivaldybei, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Senamiesčio seniÅ«nijÄ bei 2008-01-25 raÅ¡tu į UAB „Senamiesčio Å«kį“ su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie minėtų patalpų naudojimÄ ir valdymÄ bei paaiÅ¡kinti, kodėl jos nebuvo perduotos savivaldybei. UAB „Senamiesčio Å«kis“ 2008-02-05 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad negyvenamosios patalpos yra nenaudojamos ir užrakintos buto (duomenys neskelbtini), savininko.

Atsižvelgdamas į gautÄ informacijÄ bei vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-23 sprendimu, kuriuo patvirtinta Statinių, neturinčių savininko (ar savininkas nežinomas) nustatymo, apskaitymo, dokumentų pateikimo pripažinti statinius beÅ¡eimininkiais tvarka, pareiÅ¡kėjas inicijavo turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu procedÅ«rÄ , įraÅ¡ydamas negyvenamÄ sias patalpas į 2008-02-11 Statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), sÄ raÅ¡Ä . Negyvenamosios patalpos yra apskaitytos Taisyklių 23, 34 punktais nustatyta tvarka.

Ginčo patalpos yra nenaudojamos ir užrakintos (duomenys neskelbtini) buto savininko. Patalpos nebuvo perduotos savivaldybei, kadangi VÄ® Registrų centras, pateikdamas duomenis, kad 7 butui priklauso rÅ«sys ir pagalbinės patalpos, jų neidentifikavo. Patikrinus buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus, paaiÅ¡kėjo, kad 1992-09-11pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas (I. T.) nusipirko tik butÄ su rÅ«siu, jokios pagalbinės patalpos nebuvo privatizuotos. Siekdamas nustatyti negyvenamųjų patalpų savininkus, pareiÅ¡kėjas tris kartus spaudoje kvietė atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į Å¡ias negyvenamÄ sias patalpas. 2008-07-24 buvo gautas suinteresuoto asmens L.

S. raÅ¡tas, kad nuo 1979 m. gyventojai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), naudojasi patalpomis, pažymėtomis pastato pirmo aukÅ¡to plane indeksais 13-1, 13-2, 12-1, 11-1 ir nesutinka, kad Å¡ios patalpos bÅ«tų pripažintos beÅ¡eimininkiu turtu, taip pat prašė leisti registruoti patalpas gyventojų vardu bei teisėtai jomis naudotis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr.634 „Dėl beÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 23 punkto nuostatomis, pradėjo vykdyti patalpų (duomenys neskelbtini), pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu procedÅ«rÄ , nes Å¡io namo gyventojai nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad jiems nuosavybės teise priklausytų minėtos negyvenamosios patalpos, kad jie Å¡ias patalpas remontavo ar kitaip jomis naudojosi (LR CK 4.57 str. 1 d., 4.58 str.1 d.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas priimti sprendimÄ pagal byloje surinktus įrodymus. Nurodė, kad mokesčių inspekcija į apskaitÄ traukia realizuotinus vieÅ¡ojo naudojimo administracinius ir gyvenamuosius statinius, todėl negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) į inspekcijos apskaitÄ Ä¯trauktos nebuvo (LR CK 4.57 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad patalpos, kurias Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o pripažinti beÅ¡eimininkėmis, yra naudojamos ir valdomos visų butų savininkų, gyvenančių name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie yra nurodyti patalpų bendrasavininkais. PareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , žinojo apie patalpų savininkus ir tesėtus valdytojus, todėl minėtos patalpos negali bÅ«ti pripažintos beÅ¡eimininkiu daiktu. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas atsižvelgti į patalpų gyventojų, kurie gyveno ir gyvena patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), norus.

S. M. nurodė, jog nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės pareiÅ¡kimu. Suinteresuotas asmuo O. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama jį atmesti ir apginti patalpų savininkų teises į nuosavybę. Nurodė, kad patalpos, kurias pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo pripažinti beÅ¡eimininkėmis yra naudojamos ir valdomos visų butų savininkų, gyvenančių name (duomenys neskelbtini), kurie nurodyti kaip patalpų bendrasavininkai. Minėtos patalpos yra namo priklausinys, kurios niekada nepriklausė pareiÅ¡kėjui, o visada buvo valdomos butų savininkų, nepriklausomai nuo patalpų teisinės registracijos.

O. Č. minėtomis patalpomis naudojasi nuo 1969 m. Suinteresuoti asmenys N. M. ir K. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydami jo netenkinti. Nurodė, kad 2003-08-19 buto pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina, kad  N. ir K. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butÄ su rÅ«siu ir pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turintį 67,98 kv. m bendro ploto, plane pažymėtÄ â€ž7“ ir esantį (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , 2003-08-19 pardavėja M.

P. kartu su butu perdavė pirkėjams valdyti ir namo pirmame aukÅ¡te esančias negyvenamÄ sias patalpas 7,21 kv. m ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 10,44 kv. m ploto, unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias jie sÄ Å¾iningai valdo. N. ir K. M. yra įregistruotos daiktinės teisės į butÄ su rÅ«siu ir pagalbinėmis patalpomis. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, įraÅ¡ai Nekilnojamojo turto registre paneigia pareiÅ¡kime nurodytÄ aplinkybę, kad negyvenamosios patalpos yra beÅ¡eimininkės. Suinteresuoti asmenys pripažino, jog negyvenamosios patalpos yra užrakintos namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto savininkų M.

Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad patalpos, į kurias pretenduoja Vilniaus miesto savivaldybė yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams. Negyvenamosios patalpos yra namo priklausinys, kuris buvo ir yra naudojamas ir iÅ¡laikomas visų namo gyventojų (LR CK 4.82 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama jį atmesti.

Nurodė, kad negyvenamosios patalpos yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, kuris yra naudojamas ir iÅ¡laikomas visų namo gyventojų, kadangi minėtose patalpose praeina viso namo vidaus inžinieriniai bendrojo naudojimo tinklai. 2009-01-06 su UAB „Info LIT“ sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2009/01/01, pagal kuriÄ buvo keičiami ne tik vamzdynai, bet ir bendrojo naudojimo inžinieriniai tinklai, esantys patalpose. Už minėtÄ darbÄ sumokėjo Karosų Å¡eima ŪLR CK 4.82 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė atsiliepimÄ Â pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti, Nurodė, kad negyvenamosios patalpos yra bendro naudojimo patalpos, kurios bendros dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog minėtomis patalpomis ji naudojasi nuo 1963 m., jos namo gyventojams yra labai reikalingos. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti bei pripažinti valstybės nuosavybės teises į negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, kad, nustatant ar ginčo patalpos buvo privatizuotos kaip butų priklausiniai ar liko valstybės nuosavybės, ar pripažintos beÅ¡eimininkiu turtu, privalu įvertinti 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo bei kitų butų privatizavimÄ lydinčių poįstatyminių teisės aktų nuostatas. Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-023 posėdžio protokolo Nr. 37 4 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negyvenamosios patalpos, kurios nebuvo įtrauktos į butų savininkų inventorines bylas, kaip jų butų priklausiniai, miesto, rajono savivaldos organo sprendimu galėjo bÅ«ti perduotos neatlygintinai butų savininkams, jeigu pastarieji pareiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ ir notariÅ¡kai sutarė dėl tokių patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiÅ«ros sÄ lygų.

Negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose, palėpėse, buvusios įtrauktos į miestų valdybų, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų balansÄ , buvo privatizuotos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo. Ginčo patalpos Nekilnojamojo turto registre yra suformuotos, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius, jos turi atskirus įėjimus, todėl minėtos patalpos nelaikytinos bendro naudojimo patalpomis, o savarankiÅ¡komis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, kurios butų privatizavimo metu (duomenys neskelbtini), butų nuomininkams neiÅ¡reiÅ¡kus noro jas privatizuoti, nebuvo privatizuotos ir netapo namo gyventojų bendrÄ ja daline nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų apie butų savininkų nuosavybės teisių į negyvenamÄ sias patalpos įgijimÄ , t.y. jog Nekilnojamojo turto registre suformuotos kaip atskiri savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai, ginčo patalpos 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo privatizuotos ir tapusios jų nuosavybe, taip pat nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad butų savininkai buvo iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ dėl ginčo patalpų perdavimo neatlygintinai jų nuosavybės, laikytina, kad patalpos yra valstybinis turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-04-13 sprendimu nusprendė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Teismas nurodė, jog byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kė, kad ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirtis yra gyvenamoji. Pastatas buvo naudojamas, kaip gyvenamasis namas, jame nebuvo kitokios, savarankiÅ¡kos paskirties patalpų. Iki privatizacijos visomis name esančiomis patalpomis naudojosi iÅ¡imtinai namo gyventojai. Teismas konstatavo, jog pagrindo netikėti duotiems parodymams nėra.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butai buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Neprivatizuotų butų name nėra. Daugelio privatizuotų butų savininkai yra pardavę ar kitaip perleidę (mainų sutartimi ir pan.) nuosavybę naujiems savininkams. Ä®gijus nuosavybę į butus, dalis savininkų yra pakeitę buto statusÄ iÅ¡ gyvenamosios paskirties patalpų į negyvenamÄ sias patalpas. Pagal 2012-03-26 Registrų centro Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo raÅ¡to dėl informacijos pateikimo Nr. IN(12.5.1.15.)-9585 priedÄ (4 t., b.l. 124, 126-127) teismas nustatė, kad pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu name (duomenys neskelbtini) yra registruotos septynios gyvenamosios paskirties ir Å¡eÅ¡ios negyvenamosios paskirties patalpos.

Name esančias šešias negyvenamas paskirties patalpas sudaro:

a) dvi negyvenamosios patalpos, kurios tokiomis tapo pakeitus butų statusÄ ;

b) neįrengta pastogės patalpa;

c) trys patalpos, kurias nagrinėjamu pareiÅ¡kimu praÅ¡oma pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu (4 t., b.l. 126). Vertinant Å¡ių negyvenamųjų patalpų suformavimo pagrindÄ teismas nustatė, kad name (duomenys neskelbtini), esanti negyvenamoji patalpa maitinimo paskirties kavinė yra pažymėta butu Nr.

1. Å ias patalpos pirminė savininkė M. P. 1993-10-13 mainų sutartimi perdavė butÄ E. M. nuosavybėn (4. t., b.l. 143), kuris aktu dėl individualaus statinio priėmimo naudoti, butÄ perplanavo (4. t., b.l. 142, 128) , įrengė ir registravo jame negyvenamas patalpas (4. t., b.l. 128). Butas Nr. 10 tapo negyvenamÄ ja patalpa – dailės kÅ«rinių salonu taip pat pakeitus paskirties statusÄ iÅ¡ gyvenamos į negyvenamÄ sias. Teismas pažymėjo, jog minėtas aplinkybes patvirtina 2005-07-07 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. JS-3459, sutarties objektÄ apibÅ«dinančios 2.3 sÄ lygos turinys (4. t., b.l. 137-141).

Antros paminėtos rÅ«Å¡ies negyvenamoji patalpa yra namo neįrengta pastogės patalpa, kadastro ir registro duomenų byloje plane pažymėta 15-1, 15-2, 15-4, 15-5, 15-6, ir sudaranti nekilnojamÄ jį daiktÄ , pažymėtÄ unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-03-26 Registrų centro Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo informacija Nr. IN(12.5.1.15.)-9585, 4 t. b.l. 124). Teismas konstatavo, jog nebaigtinis neįrengtos pastogės savininkų sÄ raÅ¡as, įregistravimo pagrindas patvirtina, kad neįrengta pastogė nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise LR CK 4.82 str. 1 d. pagrindu.

Pirmosios rūšies negyvenamosios patalpos, kurios tokiomis tapo pasikeitus buto statusui, neturi jokio bendro požymio su name esančiomis kitomis negyvenamosiomis patalpomis, tuo tarpu antros rūšies negyvenamos patalpos – namo pastogė turi panašius požymius su trečios rūšies negyvenamosiomis patalpomis, kurias prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu. Tiek negyvenamos patalpos – pastogė, tiek ir pareiškime įvardytos negyvenamos patalpos, turi atskirus kadastrinius numerius, yra registruotos nekilnojamojo turto registro įmonėje, šios patalpos nebuvo sutartimi (privatizacijos ir kitų rūšių sutartimis) konkrečiai perleistos, jos neprivatizuotos pagal įvardijamus unikalius numerius bei indeksus.

Panašūs požymiai įrodo, kad pareiškime įvardytos negyvenamos patalpos gali būti ne tik savarankiški nekilnojamieji daiktai, bet ir namo pastogė, esamo nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo priklausiniu – gali būti antraeiliu daiktu (CK 4.13 str.). Teismas konstatavo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškime įvardytos negyvenamos patalpos buvo naudojamos kaip pagrindinis daiktas, bei kad šios patalpos buvo paskirtos ir priskirtos individualiai naudoti, nėra įrodymų, kad jos individualiai buvo privatizuotos, vėliau perparduotos.

Individualaus funkcinio ryšio su butu Nr. 7, esančiu (duomenys neskelbtini), aptariamos negyvenamosios patalpos neturi. Toks individualus ryšys nenustatytas ir su kitais butais. Nei iš vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini) neturi tiesioginio patekimo į aptariamas negyvenamas patalpas. Šios negyvenamos patalpos yra suprojektuotos ir įrengtos namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Į jas patenkama iš visų namo gyventojų naudojamos vietos – namo kiemo. Negyvenamos patalpos negali būti priskirtos išimtinai naudotis buto Nr. 7 savininkams, nes šio buto įgijimo dokumentuose nėra konkrečiai, identifikuotai ir individualiai nurodytas šių patalpų perleidimo faktas.

Å ios patalpos nei kaip savarankiÅ¡kas atskiras daiktas, nei kaip konkretus vientisas priklausinys nebuvo buto Nr. 7 privatizuotas, privatizacijos metu, kaip atskiras vienetas nebuvo įvertintas, konkrečiai nebuvo parduotas, nebuvo perdavimo-priėmimo aktu perduotas privačion nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registro duomenyse esantys duomenys apie buto Nr. 7 nuosavybės teisę į negyvenamÄ sias patalpas ir į rÅ«sio patalpas patvirtina ne Å¡io buto savininko nuosavybę, bet tai, kad negyvenamų patalpų ir rÅ«sio patalpų statusas privatizacijos metu buvo vienodas, kai tai buvo antraeilis daiktas.

Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismas nustatė, kad namo butai buvo šildomi krosnimis, dalyje butų nebuvo kanalizacijos, vienoje iš negyvenamųjų patalpų buvo tualeto patalpa, kitose buvo laikomi namų ūkiui reikalingi daiktai, maisto atsargos. Tik namo gyventojai turėjo raktus ir galėjo patekti į negyvenamas patalpas, tik jie galėjo naudotis tualetu. Viešas tualetas name nebuvo įrengtas. Miesto poreikiams, miesto gyventojams šio tualeto buvimo vieta nebuvo žinoma, galimybė juo naudotis nebuvo suteikta.

Namo gyventojai prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi, tvarkė, iÅ¡saugojo aktyviai prižiÅ«rėdami Å¡ias patalpas. Negyvenamos patalpos buvo naudojamos ir tebėra naudojamos iÅ¡imtinai namo reikmėms ir namo gyventojų poreikiams tenkinti. Pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ patalpų naudotojais buvo namo gyventojai. Negyvenamųjų patalpų planas (1 t., b.l.

7) patvirtina, kad patalpoje, pažymėtoje indeksu 12-1 yra įrenginiai – tualeto įvadai. Kadastro duomenys (1 t., b.l. 82-83) patvirtina, kad patalpoje 12-1 yra ir vandentiekis ir kanalizacija. Esmingai namo gyventojų naudojamų negyvenamųjų patalpų paskirtis – bendram naudojimui nebuvo keičiama. Teismas pažymėjo, jog iki privatizacijos negyvenamos patalpos buvo naudojamos namo gyventojų poreikiams tenkinti, kaip pagalbinės patalpos, jomis naudojosi tik namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Tai patvirtina ir pareiškėjo pateikti įrodymai: 2008-02-05 UAB ”Senamiesčio ūkis pažyma Nr. R2-61 dėl pagalbinių patalpų (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16), šio namo buto savininko L. S. rašto Vilniaus miesto savivaldybės administracijai turinys (1t., b.l.

33) kita bylos medžiaga. Negyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksais 11-1, 12-1, 12-2, 13-1, 13-2, nėra naujai sukurti objektai (2. t., b.l. 44-45; 75-84). Teismas nurodė, jog teismo sprendimo priėmimo dienai namas nėra prijungtas prie centrinio šildymo sistemos, šio namo gyventojai individualiai šildo turimas gyvenamas ir pakeisto statuso negyvenamas patalpas. Dalis savininkų individualiai prasijungę prie dujinio šildymo, kiti šildo patalpas kietu kuru, kuriam saugoti, laikyti ir sandėliuoti būtinos pagalbinės patalpos.

Teismas konstatavo, kad esamų gyvenamųjų ir pakeisto statuso negyvenamųjų patalpų naudojimui bÅ«tinos pagalbinės patalpos. Realiai pagalbinių patalpų funkcijÄ atlieka ir aptariamos negyvenamos patalpos, todėl negyvenamos patalpos yra Å«kiniais ryÅ¡iais susijusios su pagrindinėmis patalpomis. Toks požymis atitinka antraeilio daikto charakteristikÄ , nustatyta CK 4.13 str. 1 d., CK 4.19 str. 1 d. Namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, jų teisių perėmėjai nuolatinai ir nepertraukiamai naudoja pareiÅ¡kime įvardytas negyvenamas patalpas.

Buvęs iki privatizacijos ir privatizavus butus iÅ¡likęs ilgalaikis, nuolatinis negyvenamųjų patalpų naudojimas neatskiriamai nuo pagrindinio daikto – namo pagrindinių patalpų ūkinės paskirties tikslui patvirtina ir funkcinio ryÅ¡io buvimÄ ir priklausiniui bÅ«dingÄ požymio buvimÄ . Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys naudoja negyvenamas patalpas sÄ Å¾iningai, bÅ«dami įsitikinę, kad Å¡ios patalpos jiems priklauso, kaip namo priklausinys (CK 4.57 str.2 d.). Teismas konstatavo, kad negyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais 11-1, 12-1, 12-2, 13-1,13-2 turi bÅ«dingus priklausiniui požymius.

Nors aptariamos negyvenamos patalpos Nekilnojamojo turto registre yra registruotos ir turi unikalius numerius, tačiau ši aplinkybė nedaro daikto pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-10-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011) pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamus daiktus, tokių duomenų išviešinimas nenulemia daikto paskirties ir ryšių su kitais daiktais, todėl registracijos duomenys neatima teisės pripažinti vertinamas negyvenamas patalpas namo priklausiniu.

Name (duomenys neskelbtini) yra ne tik negyvenamos patalpos, bet ir rÅ«siai. Butų Nr. 2, 2A, 4, ir 7 įsigijimo dokumentuose yra atžymos apie rÅ«sių buvimÄ . Tačiau nuosavybę patvirtinančiuose įrodymuose (privatizavimo ir kitose sutartyse) rÅ«siai nėra identifikuoti, nepažymėti nei indeksu, nei kitaip unifikuoti, konkrečiai nepriskirti, individualiai neįvardyti. Teismas nurodė, jog, remiantis suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimas, rÅ«sio patalpų visiems pagrindinių daiktų – butų ir butų statusÄ pakeistų negyvenamų patalpų savininkams nėra.

PrieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra, todėl pagrindo netikėti tokiems įrodymams nėra. Pripažinus, kad name esantys rÅ«siai, kaip vieninteliai daiktai atlieka antraeilio daikto funkcijÄ , bÅ«tų pažeistas sÄ Å¾iningumo principas, nes dalis savininkų dėl nepakankamo rÅ«sių skaičiaus buvimo, neturi galimybės juo naudotis. Daugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkai įgijo nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ â€“ butÄ ir tuo metu jo priklausiniais buvusius daiktus.

Teismas nustatė, kad negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini) turi priklausiniui bÅ«dingus požymius, kad nėra aplinkybių jų nepripažinti priklausiniu. Todėl remiantis CK 4.19 str. 1 d. pagrindu Å¡ios patalpos pripažintinos namo priklausiniui. Priklausinys yra vienas iÅ¡ antraeilių daiktų (CK 4.13 str. 2 d.). Pagal CK 4.14 str. 1 d. nustatytÄ taisyklę, antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. Privatizacijos dokumentuose priklausinio likimas kitaip nėra aptartas. Aptariamos negyvenamos patalpos jokiais lokaliniais aktais, ar aktyviais pareiÅ¡kėjo veiksmais niekada nebuvo atskirtos nuo pagrindinio daikto.

Privatizacijos metu pardavėjui pardavus butus (duomenys neskelbtini), jokioje privatizacijos sutartyje nebuvo aptartas klausimas, kad name esančias negyvenamas patalpas pardavėjas atsisako parduoti kartu su pagrindiniu daiktu, privatizavimo sutartyse nenurodė, kad įstatyme (CK 4.14 str. 1 d.) nustatyta išimtis aptartų negyvenamųjų patalpų atžvilgiu netaikomai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-10-24 nutartis civilinėje byloje 3K-3-422/2011) yra pažymėjęs, kad sutartyje priklausinio likimas – jo atskyrimas nuo pagrindinio daikto turi būti aiškiai aptartas, kad priešingu atveju nėra pagrindo vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo.

Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pažymėtų plane 11-1, 12-1, 12-2, 13-1, 13,-2 iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas - tai yra, kad Å¡ios patalpos perėjo visiems privatizuotų butų, o vėliau jų teisių perėmėjų bendrai nuosavybei, todėl neliko pagrindo pripažinti patalpas beÅ¡eimininkiu turtu (LR CK 4.13 str., 4.14 str., 4.19 str., 4.82 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), beÅ¡eimininkiu turtu bei perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo patalpos yra skirtos bendram naudojimui bei yra namo (duomenys neskelbtini), priklausinys, grindžia tik tikėtinomis prielaidomis, kad pareiÅ¡kime įvardintos negyvenamosios patalpos gali bÅ«ti ne tik savarankiÅ¡ki nekilnojamieji daiktai, bet gali bÅ«ti, kaip namo pastogė, esamo nekilnojamojo daikto-priklausiniu.

Teismas pripažino, jog byloje nėra įrodymų, kad pareiškime įvardintos negyvenamosios patalpos buvo naudojamos, kaip pagrindinis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2012-04-12 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012) yra pasisakęs, kad daugiabučiame gyvenamajame name esančios negyvenamosios patalpos negali būti vertinamos kaip to daugiabučio namo priklausinys vien pagal tai, kad jos skirtos ne gyventi, o kitiems namo gyventojų poreikiams patenkinti. Apeliantas pažymėjo, jog neįrodžius namo gyventojų teisės į ginčo patalpas, laikytina, kad daugiabučio namo gyventojų naudojimasis minėtomis patalpomis yra neteisėtas pagal bendruosius teisės principus, todėl nuosavybės teisės pripažinimas būtų visiškai nepagrįstas ir neteisėtas (LR CK 4.12 str., 4.13 str., 4.19 str.).

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-13 sprendimÄ , nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose, bei priėmė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir naikintinÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje nurodoma, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant butų privatizavimÄ reglamentuojančius teisės aktus, konstatuotina, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Jei valstybės nuosavybės teisės objektai valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybės, tai jie vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Centrinės privatizavimo komisijos 1992-04-03 posėdžio protokolo Nr. 37 4 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negyvenamosios patalpose, kurios nebuvo įtrauktos į butų savininkų inventorines bylas, kaip jų butų priklausiniai, miesto, rajono savivaldos organo sprendimu galėjo bÅ«ti perduotos neatlygintinai butų savininkams, jeigu pastarieji pareiÅ¡kė tokį praÅ¡ymÄ ir notariÅ¡kai susitarė dėl tokių patalpų naudojimo, eksploatavimo bei techninės priežiÅ«ros sÄ lygų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011) padarė iÅ¡vadÄ , kad daugiabučio namo negyvenamosios patalpos, kurios bÅ«tų privatizavimo procese netapo visų bendraturčių bendrÄ ja daline nuosavybe, liko vieÅ¡osios nuosavybės valdymo teisę įgyvendinančių subjektų dispozicijoje, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku nuosavybės teisių objektu ir kitų įstatymų pagrindu perleistos kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, skundžiamÄ sprendimÄ ir butų savininkų nuosavybės teises į ginčo patalpas pagrindė ne butų privatizavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais ir teismų praktika, sprendžiant klausimus dėl patalpų pripažinimo priklausiniais, bet ginčo patalpų faktiniu naudojimu.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje nėra įrodymų, kad patalpos buvo privatizuotos, kad patalpos neturi individualaus funkcinio ryÅ¡io su (duomenys neskelbtini) esančiais butais – padarė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ . Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo patalpos nei kaip savarankiÅ¡kas atskiras daiktas, nei kaip konkretus vientisas priklausinys privatizacijos metu, kaip atskiras vienetas, nebuvo įvertintas, konkrečiai nebuvo parduotas, nebuvo perdavimo-priėmimo aktu perduotas privačion nuosavybėn, jog ginčo patalpos nebuvo sutartimi konkrečiai perleistos, jos privatizuotos pagal įvardijamus unikalius numerius ir indeksus.

Ginčo patalpos be teisinio pagrindo nepagrįstai teismas pripažino gyvenamojo namo priklausiniu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi faktiniu ginčo patalpų naudojimu, jas pripažino gyvenamojo namo priklausiniu, bendrÄ ja nuosavybe, nesivadovavo privatizavimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, bei neatsižvelgė į tai, jog jei valstybės nuosavybės teisės objektai valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti, tai jie vertinami, kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise (LR CPK 4.13 str., 4.57 str., 4.82 str., 1991 m.

Butų privatizavimo įstatymas). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinius skundus, praÅ¡ydamas tenkinti Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus. Suinteresuoti asmenys E. M., S. S., L. S., I. M., R. K., A. K., O. Č., S. M., K. M., N. M., R. K. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

Lietuvos Respublikos CK 1.136 straipsnyje nustatyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai ir Å¡iais pagrindais atsiradusios teisės saugomos įstatymo. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, kad ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais 11-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, tačiau nevertino, ar yra teisinis pagrindas pripažinti ginčo patalpas 13-1, 33,40 kv. m buto Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, kad Å¡iomis ginčo negyvenamosiomis patalpomis naudojasi buto Nr. 2 bendrasavininkai (5 t., b.l. 107).

Pažymėtina, kad J. D. pagal 1993-10-28 sutartį (5 t., b.l. 71-72) privatizavo dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, esančius (duomenys neskelbtini), o S. K. pagal 1994-09-15 sutartį (5 t., b.l. 92-93) privatizavo dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu „R“, esančius (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas butų priklausinių nustatymo, suinteresuotiems asmenims dėl buto priklausinių nustatymo nepareiÅ¡kus reikalavimų, Å¡ioje byloje ypatingosios teisenos tvarka negali bÅ«ti sprendžiamas kilęs ginčas dėl nuosavybės įgijimo ar gynimo.

Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , priima sprendimÄ dėl teisinio ginčo esmės. CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas bÅ«tų teisingas – atitiktų tikrÄ jÄ teisės prasmę ir faktines aplinkybes. Vadinasi, atsižvelgiant į  byloje suformuluotus reikalavimus, taip pat esant duomenų, kad suinteresuoti asmenys turi nuosavybės teisę į buto priklausinius po privatizavimo proceso, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo aiÅ¡kintis, ar kilęs ginčo teisinis santykis nesusijęs su butų privatizavimo ir jų priklausinių nustatymu, pereinant į bylos nagrinėjimÄ ginčo ieÅ¡kinine teisena, bei nustatant bylos dalyviams terminÄ galutinai suformuluoti reikalavimus byloje (CPK 141 str.).

Tokių santykių konstatavimas bÅ«tų nulėmęs teismo pareigÄ aiÅ¡kintis ir taikyti privatizavimÄ nustatančių teisės normų turinį Å¡ios bylos konkrečių aplinkybių kontekste ir, atsižvelgiant į tai, pirmiausia spręsti dėl butų priklausinių, o ne namo priklausinių statuso klausimÄ , ir tik po to – reikalavimo pripažinti ginčo patalpas beÅ¡eimininkiu turtu pagrįstumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai, susiklostantys dėl valstybinio turto privatizavimo, yra specifiÅ¡ki ir sudėtingi dėl Å¡ių santykių subjektų ir objektų, pirmiausia dėl valstybės ir valstybinio turto, kaip savito teisinio santykio dalyvio ir nuosavybės teisės objekto, ypatumų, nes procesas, kurio metu nuosavybės teisė pereina iÅ¡ valstybės privatiems asmenims, be bendrųjų, reglamentuojamas ir specialiųjų teisės normų.

Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ buvo nustatyta 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.; dėl įstatymo įgyvendinimo priimti poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ ir kt.). Privatinės nuosavybės teisės į negyvenamÄ sias patalpas daugiabučiuose namuose atsiradimo pagrindų ir turinio nuostatų analizė suponuoja, kad buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, turėjo teisę Å¡ias patalpas įsigyti asmeninėn nuosavybėn kartu su privatizuojamu butu, jeigu jos yra įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ , kaip buto priklausiniai.

Priklausiniais laikomi savarankiÅ¡ki pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Su gyvenamosiomis patalpomis susijusios pagalbinės patalpos gali bÅ«ti to paties namo rÅ«siuose, palėpėse, bet gali bÅ«ti ir atskirai. Techninis rÅ«sio ar kitų patalpų ryÅ¡ys su butu nėra besÄ lyginis pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusÄ . Patalpos pripažinimui buto priklausiniu bÅ«tina nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudėtį:

1) kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Vadinasi, Å¡ios nuostatos patvirtina, kad ne visos negyvenamosios patalpos galėjo bÅ«ti įgytos privatinės nuosavybės teise, perkant gyvenamÄ sias patalpas, kitos negyvenamosios patalpos galėjo likti vieÅ¡osios nuosavybės objektu iki jų pardavimo. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir neiÅ¡siaiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartyje Nr. 3K-3-422/2011 nurodytų aplinkybių dėl konkrečių butų privatizavimo sutarčių ir pagal jas bei pagal privatizavimo momentu buvusį naudojimÄ spręsti, ar jo metu buvo negyvenamosios patalpos atitinkamai naudojamos (ar tuo metu privatizuotuose butuose buvo kanalizacija, tualetai, ar namo gyventojai naudojosi negyvenamosiomis Å¡iomis ar kitomis patalpomis).

Byloje yra duomenų, kad tik kai kurie butai turėjo negyvenamÄ sias patalpas, kad dalis sandėliukų yra kieme. Kadangi butų savininkai teigia, kad teisėtai naudojo negyvenamÄ sias patalpas ir tualetus pirmame aukÅ¡te, tai Å¡iÄ aplinkybę turi patikimai pagrįsti. Pagal aplinkybes jie turi įrodyti, kad tuo metu, kai vyko privatizavimas, jie neturėjo butuose tualetų, neturėjo kitų sandėliukų kieme, rÅ«syje ar pusrÅ«syje (CPK 178 straipsnis). Faktinių duomenų apie tai pirmosios instancijos teisme nesurinkta (CPK 362 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo naujai surinkti duomenys nesudaro teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiÅ¡kimÄ ir pripažinti ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 11-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12-1 ir 12-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 13-1 ir 13-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), beÅ¡eimininkiu turtu bei perduoti jį Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui įstatymas draudžia bloginti apelianto padėtį.

Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 313 str.). Pagal Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 37 4.2.2 punkte iÅ¡dėstytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ negyvenamosios patalpos, kurios pagal inventorizavimo bylas nepriklauso nei vienam, nei kitam butui, miesto, rajono valdybos sprendimu turėjo bÅ«ti perduotos neatlygintinai butų savininkams, kai visi butai gyvenamajame name privatizuoti.

Nurodytos aplinkybės suponuoja taip pat bÅ«tinumÄ vertinti, ar vien dėl naudojimosi neidentifikuotu daiktu, buvo sukurtas tarnavimo pagrindiniam daiktui efektas ir vien dėl naudojimosi jis tapo priklausiniu. Pagal CK 4.14 straipsnį priklausinį iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas taip pat tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas. Toks nustatytas reglamentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas dėl asmenų įgytų teisių į negyvenamÄ sias patalpas butų privatizavimo procese spręsti, analizuojant ir vertinant taip pat pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis asmenys nusipirko iÅ¡ valstybės nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas, turinį, atsižvelgiant į Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ 7 punkto nuostatÄ , kad, apskaičiuojant privatizuojamo buto kainÄ , rÅ«sių (sandėliukų) plotas į buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ neįskaičiuojamas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netyrė aplinkybių, ar ginčo patalpos buvo privatizavimo objektas nuosavybės teisių į butus įgijimo procese. NevisapusiÅ¡kas byloje turinčių reikÅ¡mės aplinkybių iÅ¡tyrimas yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui,  perduodant bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d..), nes Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į įstatymo draudimÄ bloginti apelianto padėtį.

Kadangi Å¡iuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grÄ Å¾inant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali bÅ«ti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliÅ«tis iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).

Teismas nevertina kitų argumentų ir naujai surinktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 115 str., 141 str. 3 d., 143 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Neringa Å vedienė Teisėjos                                                                                                                            Liuda Uckienė                                                                                                                    RÅ«ta Veniulytė - JankÅ«nienė                                                                                                                                   Â