2017-12-05 Nr. AB-22635-3-62-3-02270-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1034-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02270-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. V. ir D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. V. ir D. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos G. V. ir D. V. 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-367-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-366-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-365-(14.8.3.) ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į 1,8389 ha ir 0,8867 ha J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, atkūrimo G. V. ir D. V., sutiekiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.

2017 m. lapkričio 6 d. teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjos paaiškino, kad sąžiningai suklydo dėl sprendimų įteikimo datos, klaidingai suprato pašto pranešimo spaude nurodytą datą (2017 m. rugsėjo 28 d.) kaip sprendimų įteikimo datą. Pareiškėjų teigimu, jos rūpinosi savo teisių gynimu, nedelsiant po sprendimų gavimo ėmė domėtis esama padėtimi, ne kartą žodžiu kreipėsi į NŽT. Pareiškėjos pabrėžė, kad neturi teisinių žinių, taip pat nebuvo išsaugojusios voko, kuriame buvo siunčiami skundžiami sprendimai; teisinių paslaugų sutartį su advokatu sudarė tik 2017 m. spalio 25 d., todėl atstovas turėjo itin nedaug laiko parengti skundą. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad terminas praleistas nežymiai (tik 2 dienas), terminas turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjų G. V. ir D. V. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (tolia – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį, šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Išanalizavęs NŽT įteikimo pranešimų bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštų turinį, teismas sprendė, kad skundžiami sprendimai pareiškėjoms buvo įteikti 2017 m. rugsėjo 26 d., todėl paskutinė diena šiems sprendimams apskųsti buvo 2017 m. spalio 26 d. Pareiškėjos skundą teismui pateikė 2017 m. spalio 30 d., t. y. praleidusios 30 dienų apskundimo terminą.

Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio. Jos yra susijusios su pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių pasirinktu elgesiu. Aplinkybė, kad pareiškėjos sprendimų įteikimo data laikė ant įteikimo pranešimų esančiame pašto spaude nurodytą datą (2017 m. rugsėjo 28 d.), o ne pranešime nurodytą įteikimo datą (2017 m. rugsėjo 26 d.), negali būti pripažįstama svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą. Teismas pabrėžė, kad protingumo principas reikalauja, jog asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Pareiškėjos paaiškino, jog neturi teisinių žinių, tačiau, teismo įsitikinimu, ir tokiu atveju išlieka galimybė operatyviai kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar kitas institucijas, teikiančias teisines paslaugas. Pareiškėjos į advokatą kreipėsi priešpaskutinę termino skundui paduoti dieną (2017 m. spalio 25 d.), t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo sprendimų įteikimo dienos. Tai, jog pareiškėjos pasirinko kitą elgesio variantą – žodžiu kreiptis į atsakovą, t. y. nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdamos į teismą, nelaikyta objektyvia ir nuo pareiškėjų valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių.

Konkrečiu atveju pareiškėjos neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, delsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pačios sukūrė neigiamas pasekmes. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos privalėjo būti rūpestingos, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą.

III. Pareiškėjos G. V. ir D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos paaiškina, kad sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o terminą skundui paduoti praleido nežymiai, nes sąžiningai suklydo vertindamos AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimo turinį. Įteikimo pranešime yra toks pats apvalus spaudas su data, koks dedamas ant vokų galinės pusės, žymint pašto įteikimo gavėjui datą. Šis spaudas su data (2017 m. rugsėjo 28 d.) buvo ant AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimo toje vietoje, kur yra įrašas „Įteikimo pranešimas“ ir palikta tuščia vieta spaudui. Pareiškėjos retai susiduria su tokio pobūdžio dokumentais, todėl matydamos atitinkamą įrašą ir šalia įrašo esantį apvalų spaudą su datą, jį suvokė kaip nurodantį įteikimo datą. Šios aplinkybės suklaidino teisinio išsilavinimo neturinčias pareiškėjas. Savo teisę kreiptis teisminės gynybos pareiškėjo įgyvendino atsižvelgdamos būtent į minėtą datą (2017 m. spalio 28 d. buvo šeštadienis, o skundas teismui pateiktas pirmadienį 2017 m. spalio 30 d.). Priešingų faktų, kad pareiškėjos būtų piktnaudžiavusios teise, teismas nenustatė, todėl visiškai nepagrįstai neleido joms ginčyti neteisėtus NŽT aktus, priimtus nuosavybės teisių atkūrimo srityje.

Pareiškėjų teigimu, teisiniai santykiai, kurių stabilumui keltų grėsmę termino atnaujinimas, dar nebuvo susiformavę. Skundžiami NŽT sprendimai nėra sukėlę konkrečių teisinių pasekmių, jais nustatytos piniginės sumos pareiškėjoms nėra išmokėtos. Be to, minėti sprendimai yra neteisėti ir priimti prieš pareiškėjų valią, todėl neegzistuoja teisinis gėris, kurį konkrečiu atveju reikėtų saugoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tikrintina, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017). Suklydimas dėl sprendimo apskundimo termino eigos pradžios skaičiavimo parastai laikomas nuo pareiškėjos valios priklausiusia subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, negalinčia pateisinti skundo padavimo termino praleidimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-490-261/2016).

Kita vertus, pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjos nori apskųsti teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-367-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-366-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-365-(14.8.3.), kuriais buvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę, t. y. galutinius sprendimus procedūroje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, pradėtoje prieš daugiau nei prieš du dešimtmečius, todėl priežastys, dėl kurių gali būti ribojama asmens teisė skųsti tokio pobūdžio sprendimus, turi būti itin svarbios.

Tokių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra: terminą skundui paduoti pareiškėjos nežymiai praleido suklydusios dėl jo (termino) pradžios, duomenų apie tai, kad būtų elgęsi nesąžiningai, itin nerūpestingai ir neatidžiai, neoperatyviai, nėra, todėl skundžiama nutartis yra naikinama, šis terminas yra atnaujinamas, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. V. ir D. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjoms G. V. ir D. V. praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-367-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-366-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 8S-365-(14.8.3.) panaikinimo paduoti.

Perduoti G. V. ir D. V. skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 8S-367-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 8S-366-(14.8.3.), 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 8S-365-(14.8.3.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė