71a5783d-eb74-42f6-8ff8-93b0342d7204 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė BurbulienėPranešėja Danutė Burbulienė                                      Civilinė byla Nr. 2S-533-267/2012Teisėja Rima Volikienė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00180-2012-8                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 124.2.2. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos N. M. atskirtÄ jį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal pareiÅ¡kėjos N. M. praÅ¡ymÄ ir patikslintÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui K.

M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 pagal pareiÅ¡kėjų N. M. ir K. M. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja N. M. su praÅ¡ymu ir patikslintu praÅ¡ymu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 santuokinio turto padalijimo dalyje. PraÅ¡ymuose nurodė, kad 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje iÅ¡ savo vaikų sužinojo, jog iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie ŽŪM jos buvęs sutuoktinis K.

M. iki santuokos nutraukimo gavo iÅ¡mokas nukentėjusiesiems nuo hidrometeorologinių reiÅ¡kinių bei jam santuokos nutraukimo dienÄ iÅ¡mokėta ir po santuokos nutraukimo yra mokamos atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės iÅ¡mokos, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė ir jos nutraukiant santuokÄ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu nebuvo padalintos. Kadangi pareiÅ¡kėjai nebuvo apie jas žinoma, prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 bei padalinti Å¡ias iÅ¡mokas (73239,59 Lt).

PareiÅ¡kėjas K. M. su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti, nes N. M. viskas buvo žinoma. Nurodė, kad S. K. pranešė N. M., kad iÅ¡kviestų jį ir sÅ«nus pasiraÅ¡yti deklaracijas, nes buvo tvarkomi dokumentai dėl sausros. N. M. apie tai pranešė jam bÅ«nant dirbtuvėse. Tai buvo 2006 metais ir ji pirma sužinojo apie bÅ«simas iÅ¡mokas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas atmetė pareiÅ¡kėjos argumentus, jog Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros iÅ¡mokėtos lėšos yra naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kaip pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007, kaip nepagrįstus. Teismas rėmėsi liudytojo S. K. parodymais teismo posėdžio metu apie tai, kad pareiÅ¡kėjai N. M. buvo žinomos aplinkybės, kad K. M. siekė gauti atlygintinų 2006 metų sausros nuostolių kompensavimÄ . PareiÅ¡kėja nepaneigė aplinkybės, kad K. M., po to, kai Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie ŽŪM 2007 m. gegužės 11 d. ir liepos 26 d. buvo iÅ¡mokėtos dvi kompensacinės iÅ¡mokos nukentėjusiesiems nuo hidrometeorologinių reiÅ¡kinių, iÅ¡ savo DNB banko sÄ skaitos 2007 m. rugpjūčio 1 d. pervedė N. M. 38000,00 Lt ginčo iÅ¡mokų (t. 2, b. l. 27-31).

Aplinkybė, kad ginčo iÅ¡mokos Å«kininkams bus iÅ¡mokamos LR Žemės Å«kio ministro įsakymo pagrindu, o Å¡is teisės aktas buvo paskelbtas vieÅ¡ai ir oficialiai, apie kurį, beje, pati pareiÅ¡kėja nurodė žinojusi ir t.t., akivaizdžiai patvirtino, jog pareiÅ¡kėjos N. M. nurodomos aplinkybės, kurias ji laikė pagrindu atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje, jai buvo žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylÄ ir priimant teismo 2007 m., gruodžio 18 d. sprendimÄ . Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje visuma nustatytų aplinkybių nesuteikia pagrindo kvestionuoti minėtu teismo sprendimu patvirtintos pareiÅ¡kėjų laisva valia sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įraÅ¡ytos nuostatos, jog kitas, iÅ¡skyrus notarinėmis sutartimis pasidalintas nekilnojamasis turtas, yra pasidalytas pareiÅ¡kėjų geruoju.

Nors sutuoktiniai nuo 2006 m. sausio mėnesio nebegyveno kartu, nebevedė bendro Å«kio, tačiau pareiÅ¡kėjai Å¡is faktas nesutrukdė pasidalyti pardavinėjamo Å¡eimos Å«kio (žemių, technikos ir pan.) lėšas ir neiÅ¡parduotÄ turtÄ notarine sutartimi (kaip pati pareiÅ¡kėja nurodė teismo posėdžio metu). PareiÅ¡kėjos N. M. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog apie ginčo lėšas iki santuokos nutraukimo nežinojo, nes ginčo iÅ¡mokų sumų, Å«kio vedamos buhalterijos, po to, kai nebegyveno su K.

M., negalėjo sužinoti, nepagrįsta visiÅ¡kai jokiais įrodymais, nes ji buvo Å¡io Å«kio narė. Teismas pripažino, kad pareiÅ¡kėjai apie ginčo iÅ¡mokas ne tik, kad galėjo bÅ«ti žinoma, tačiau ir buvo žinoma, o nutraukiant santuokÄ pareiÅ¡kėja N. M. savo turtinių teisių atžvilgiu elgėsi nepakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai. III. Atskirojo skundo esmė Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. Nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1126744/2007.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. PareiÅ¡kėja neneigia, kad pasidalijo Å«kį ir turtÄ geruoju 2007 metų balandžio, gegužės, spalio ir kt. mėnesiais iÅ¡parduodant Å«kio turtÄ , tačiau tarp Å¡io turto nebuvo kompensacinių iÅ¡mokų nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiÅ¡kinių 2006 m., o K. M. pateiktame atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodyta pavedimo paskirtis „sÄ skaitos papildymas“ neleidžia konstatuoti fakto, jog tokiu bÅ«du buvo pasidalintos minimos kompensacinės iÅ¡mokos.

2. Dėl 51762,96 Lt dydžio atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių iÅ¡mokų už 2006 metais vykdytÄ gamybÄ nurodė, kad LR Žemės Å«kio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 3D-498 „Dėl tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2007 m. mokėjimo“ iÅ¡leidimas dar nereiÅ¡kia, kad atsietosios nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės iÅ¡mokos (be kita ko tokios iÅ¡mokos nepaminėtos net įsakymo pavadinime) tikrai bus iÅ¡mokėtos, nereiÅ¡kia jog atsirado tarp sutuoktinių dalintinas turtas.3.

Aplinkybės, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos K. M. 2007 m. gegužės 11d. išmokėjo 40688,66 Lt ir 2007 m. liepos 26 d. – 32 550,93 Lt dydžio kompensacinių išmokų nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių 2006 m., viso 73239,59 Lt bei, kad 2007 m. gruodžio 18 d. išmokėjo 11 418,30 Lt, 2009 m. sausio 20 d. – 4947, 93 Lt, 2011 m. vasario 2 d. – 22 836, 60 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 12560,13 Lt dydžių atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pareiškėjai nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, kadangi nuo 2006 m. sausio mėnesio pareiškėja teigia nebegalėjusi prieiti prie ūkio dokumentų.

Visos minimos kompensacinės iÅ¡mokos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos buvo pervestos į asmeninę K. M. sÄ skaitÄ , kuriÄ patikrinti pareiÅ¡kėja neturėjo galimybių.4. Nurodo, kad 2006 m. pildė sÅ«naus M. Å«kio deklaracijÄ ir jÄ pildydama tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog LR Žemės Å«kio ministras 2007m. lapkričio 10 d. iÅ¡leis įsakymÄ Nr. 3D-498 „Dėl tiesioginių iÅ¡mokų už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2007 m. mokėjimo“ ir vėlesnius įsakymus, kurių pagrindu bus mokamos atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės iÅ¡mokos bei bus iÅ¡mokėtos kompensacinės iÅ¡mokos nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiÅ¡kinių 2006 m.5.

Pareiškėja nurodo, kad aplinkybės jai tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Tiek savo pareiškime, tiek teisme pareiškėja nurodė, kad tik 201l m. balandžio mėnesį sužinojo iš savo sūnaus, kad yra mokamos atsietos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pagal 2006 metų deklaracijas. Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės yra pats išmokų gavimo faktas, apie kurį pareiškėja sužinojo tik po sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimo, kadangi iki to momento K.

M. nuo pareiÅ¡kėjos nuslėpė apie galimas iÅ¡mokas ateityje ir jai tai nebuvo žinoma santuokos nutraukimo dienÄ (2007 m. gruodžio 18 d.).6. Mano, kad jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų žinojusi apie K. M. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, kurios buvusiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei apie galimas kažkokias iÅ¡mokas ateityje, bÅ«tų praÅ¡iusi teismo jas padalinti nutraukiant santuokÄ tarp jos ir K. M., todėl ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d., civ. byloje Nr. 2-1126-744/2007 sprendimas bÅ«tų buvęs priimtas kitas.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos N. M. atskirÄ jį skundÄ K.

M. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes jame nepateikta teisinių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai       Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė šį klausimÄ reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikÅ¡mė asmens teisių apsaugai – Å¡is institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, bÅ«dais.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretÅ«s proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas, peržiÅ«rint bylÄ instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumÄ , užkertant keliÄ formaliam Å¡io instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos:

1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.);

2) asmuo su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo į teismÄ turi kreiptis per nustatytÄ terminÄ (CPK 368 str.);

3) prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimÄ (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Å ių normų analizė leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v.

G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ grindė, jos nuomone, naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu, t. y. praÅ¡ymÄ grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. Tokia aplinkybe pareiÅ¡kėja nurodo tai, kad jos buvęs sutuoktinis į turto padalijimo bylÄ neįtraukė Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos K. M. 2007 m. gegužės 11 d., 2007 m. liepos 26 d. iÅ¡mokėtų kompensacinių iÅ¡mokų nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiÅ¡kinių 2006 m. bei 2007 m. gruodžio 18 d., 2009 m. sausio 20 d. ir 2011 m. vasario 2 d. iÅ¡mokėtų atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių iÅ¡mokų.

CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas naujai paaiÅ¡kėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ naujai paaiÅ¡kėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ , tačiau jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; apie naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes pareiÅ¡kėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu Å¡ios aplinkybės bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visiÅ¡kai kitoks teismo sprendimas.

Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, teismui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įrodymai, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ , negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ne dėl pareiÅ¡kėjo kaltės. Å ioje byloje praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjas K. M. dalijantis santuokoje įgytÄ turtÄ nuo pareiÅ¡kėjos N. M. nuslėpė iÅ¡ Nacionalinės mokėjimų agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos gautas iÅ¡mokas 2007 m., 2009 m. ir 2011 m.

Nurodytos pareiÅ¡kėjos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis ir nebuvusiomis žinomomis bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjai N. M. buvo žinomos aplinkybės, kad K. M. siekė gauti atlygintinų 2006 metų sausros nuostolių kompensavimÄ , tai patvirtino tiek pati pareiÅ¡kėja, tiek K. M. bei byloje apklaustas liudytojas S. K.. Vadinasi, darytina iÅ¡vada, kad nors pareiÅ¡kėjai santuokos nutraukimo metu ir nebuvo žinoma apie K.

M. gautas iÅ¡mokas, tačiau pareiÅ¡kėja galėjo apie jas žinoti, nes žinojo apie K. M. teiktas deklaracijas, t. y. galėjo pagrįstai tikėtis, kad pagal teiktas deklaracijas bus iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos už sausros padarinius. Taip pat pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja, žinodama, kad 2006 m. buvo pripažinti sausros metais ir tikėdamasi ateityje gauti iÅ¡mokas, į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį galėjo įtraukti sÄ lygÄ apie iÅ¡mokų pasidalijimÄ , tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės ne tik turi bÅ«ti naujai paaiÅ¡kėjusios, bet ir jeigu Å¡ios aplinkybės bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visiÅ¡kai kitoks teismo sprendimas. Pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, 2007-12-18 Pakruojo rajono apylinkės teismas N. M. ir K. M. santuokÄ nutraukė vadovaudamasis tuo metu galiojusio CPK 541 str., t. y. sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendime nurodoma, kad sutuoktiniai santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pasidalino notarine tvarka (2005 m. birželio 2 d. notariÅ¡kai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. 5333; 2007 m. lapkričio 30 d. notariÅ¡kai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. 5519).

Santuokoje įsigytÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ buities reikmenis bei asmeninius daiktus – Å¡alys pasidalino geruoju ir dėl to viena kitai nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Pagal CPK 265 str. 2 d., teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, tačiau sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ buvusių sutuoktinių sutarto turto padalinimo, K. M. ir N. M. teisme nesidalino jokio turto, tuo pačiu ir pinginių lėšų, buvusių sutuoktinių sÄ skaitose, t. y. byloje apskritai nebuvo reikÅ¡tas reikalavimas dėl turto padalinimo.

Todėl net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjai N. M. bÅ«tų buvę žinoma apie į K. M. sÄ skaitÄ pervestas iÅ¡mokas, negalima teigti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimas santuokos nutraukimo byloje bÅ«tų buvęs kitas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutraukus santuokÄ , K. M. iÅ¡mokėtos atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių iÅ¡mokų galutinės iÅ¡mokos (2007 m. gruodžio 18 d. – 11418,30 Lt, 2009 m. sausio 20 d.

– 4947,93 Lt, 2011 m. vasario 2 d. - 22836,60 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 12560,13 Lt) neatitinka reikalavimų, keliamų esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Kaip jau minėta, pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Kaip matyti iÅ¡ atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių iÅ¡mokų galutinių iÅ¡mokų mokėjimo datų, Å¡ios iÅ¡mokos K.

M. iÅ¡mokėtos jau po santuokos su N. M. nutraukimo (2007-12-18), todėl pareiÅ¡kėjos nurodoma naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė dėl atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių iÅ¡mokų galutinių iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo neegzistavo bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėja turėjo galimybę sužinoti apie jos nurodomas aplinkybes bei taip pat turėjo galimybę reikalauti priteisti jai K. M. gautas iÅ¡mokas bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, todėl atskirojo skundo teiginiai negali bÅ«ti laikomi naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme ir teisėtai bei pagrįstai pareiÅ¡kėjos N. M. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , todėl teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) negaliojimo pagrindų.Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį bei atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas                n u t a r i a:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                  Danutė Burbulienė