71a5535e-8fbe-4bd2-b28e-2ec9d1b3312b · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-97-555/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01369-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.3; 3.3.1.14 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Å imonio ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5590-921/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo ir administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nefertėja“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Vaistai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ teismine tvarka skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ â€žDėl skundo nagrinėjimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymÄ â€žDėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ â€žDėl skundo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A.

M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymÄ â€žDėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių 0,3318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 589,59 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa-sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Negyvenamoji patalpa yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate yra kita 1 852,44 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa-sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši negyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Nefertėja“.

Negyvenamosios patalpos yra 0,3318 ha bendro ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė, norėdama sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos jai nuosavybės teise priklausančiai negyvenamajai patalpai eksploatuoti, nuomos sutartį, su praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovę. Atsakovė Kauno miesto skyriaus vedėja 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė įsakymÄ â€žDėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, kuriuo nustatė žemės sklypo dalis abiejų pastate esančių nekilnojamojo turto objektų savininkėms, t. y. ieÅ¡kovei – 0,0601 ha, o trečiajam asmeniui – 0,2517 ha.

IeÅ¡kovė dėl priimto įsakymo pateikė skundÄ . Atsakovė 2018 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovės skundo netenkino. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjos priimtas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas, o klausimas dėl žemės sklypo dalių nustatymo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovės įrodinėjo, kad ji ir trečiasis asmuo yra dviejų savarankiÅ¡kai funkcionuojančių nekilnojamojo turto objektų savininkai, todėl, nustatant iÅ¡nuomojamas žemės sklypo dalis, turi bÅ«ti parengtas žemės sklypo planas, kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

Atsakovė, priimdama ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dalis nustatė pagal nuosavybės teise valdomų statinių (negyvenamųjų patalpų), esančių žemės sklype, plotÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad ji į teismÄ kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka, tačiau skundÄ dėl suklydimo pateikė ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui. Administracinis teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės skundÄ atsisakė priimti ir nurodė, kad dėl pažeistų teisių gynimo ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .

Ieškinys teismui pateiktas iš karto po minėtos nutarties gavimo.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ . Pagal minėtÄ detalųjį planÄ , buvo suformuotas ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Detaliajame plane žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėtas vienas nekilnojamojo turto objektas pastatas-sandėlis.

Atsakovės Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 18 d. sprendimu suformavo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino minėto žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane taip pat buvo pažymėtas vienas mÅ«rinis pastatas-sandėlis. Duomenys iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o patvirtina, kad minėtÄ pastatÄ -sandėlį, esantį žemės sklype, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro dvi negyvenamosios paskirties patalpos, t. y. patalpa, kuriÄ nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo, ir patalpa, kuriÄ nuosavybės teise valdo ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė 2018 m. rugpjūčio 16 d. atsakovės Kauno miesto skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties sudarymo. Atsakovės Kauno miesto skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ nustatė žemės sklypo dalis abiejų pastate esančių nekilnojamojo turto objektų savininkėms. IeÅ¡kovė priimtÄ Ä¯sakymÄ apskundė. Atsakovė ieÅ¡kovės skundo netenkino.

Atsakovė teigė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ne du savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai, kaip teigia ieÅ¡kovė, o vienas, t. y. pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro dvi negyvenamosios patalpos. Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovės Kauno miesto skyriaus vadovė, priimdama ginčijamÄ 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymÄ , teisėtai ir pagrįstai vadovavosi teisės aktuose įtvirtintu proporcingumo principu ir žemės sklypo dalis nustatė pagal nuosavybės teise valdomų statinių (negyvenamųjų patalpų), esančių žemės sklype, plotÄ .

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Nefertėja“ nurodė, kad su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimu sutinka. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: atnaujino ieÅ¡kovei praleistÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl atsakovės priimto sprendimo ir administracinio akto panaikinimo; panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos A.

M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigojo atsakovę 0,3318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 447,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas sprendė, kad tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjos A. M. 2018 m. rugsėjo 6 d. įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ teisėtumo.

7. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimÄ , kuris iÅ¡ Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) nurodytų principų taikytinas (Taisyklių 7 ir 32 punktuose ar 8 ir 33 punktuose reglamentuojama žemės sklypo dalių nustatymo tvarka), nustatant valstybinės žemės sklypo dydį, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens turimos nuosavybės teise patalpos yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai ir ar ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo yra bendraturčiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas.

8. Teismas vertino, kad ieškovės ir trečiojo asmens turimos nuosavybės teise patalpos yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai dėl šių priežasčių: ieškovei nuosavybės teise priklauso 589,59 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa-sandėlis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui priklauso negyvenamoji patalpa-sandėliavimo patalpos, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad minėtos negyvenamosios patalpos yra registruotos kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas atskiras unikalus numeris, atskiras adresas.

9. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype esantys objektai įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir neabejotinai patvirtina, kad gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatytu būdu. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, 2001 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis) nepatvirtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens valdomi nuosavybės teise objektai turėtų bendro naudojamo patalpų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys yra bendraturčiai Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio prasme.

10. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nustatyti faktai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo yra ne vieno nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) bendraturčiai, o atskirų savarankiÅ¡kai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų) savininkai. Tuo atveju, kai viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiÅ¡kai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl Å¡ių objektų savininkų teisių į žemės sklypÄ apimties, turi bÅ«ti vadovaujamasi Taisyklių 8 ir 33 punktais, o ne Taisyklių 7 ir 32 punktais, kÄ atsakovė padarė, priimdama ginčijamÄ Ä¯sakymÄ .

11. Dėl praleisto termino kreiptis į teismÄ dėl skundžiamo sprendimo ir administracinio akto panaikinimo teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, susipažinusi su praÅ¡omu panaikinti spendimu, 2019 m. sausio 10 d. pateikė skundÄ Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mams. Teismas pažymėjo, kad minėtam teismui atsisakius priimti skundÄ , ieÅ¡kovė nedelsdama, t. y. praėjus vos dviem dienoms po nutarties priėmimo, pateikė ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui dėl pažeistų teisių gynimo.

Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė buvo neatidi, nerÅ«pestinga ar nesÄ Å¾iningai ir specialiai siekė vilkinti ginčo iÅ¡sprendimÄ . Terminas praleistas nežymiai. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės elgesį paaiÅ¡kėjus galimiems teisės aktų pažeidimams, termino kreiptis į teismÄ praleidimo trukmę, nenustatęs ieÅ¡kovės veiksmuose nesÄ Å¾iningo delsimo kreiptis į teismÄ požymių, vadovaudamasis bendraisiais protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Ginčo dėl žemės sklypo suformavimo pagrindo bei jo suformavimo ir įregistravimo nėra. Ginčo žemės sklypas detaliuoju planu buvo suplanuotas prie pastato-sandėlio, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini).

Planuojant ir vėliau suformavus žemės sklypÄ , jokių kitų savarankiÅ¡kai funkcionuojančių pastatų žemės sklype nebuvo. Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė negali nepaisyti teritorijų planavimo dokumentų. Ginčo dėl žemės sklypo nėra. Žemės sklypas buvo projektuojamas vieninteliam jame buvusiam pastatui eksploatuoti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertindamas patalpas ne kaip pastato sudedamÄ sias dalis, o kaip savarankiÅ¡kus objektus, visiÅ¡kai nepasisakė dėl žemės sklypo (kuriame stovi ginčo pastatas) suformavimo pagrindo.

Akivaizdu, kad teismui dėl to nepasisakius, nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. 1.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo patalpos yra suformuotos atskirais turtiniais vienetais, nes joms suteikti atskiri unikalūs numeriai, atskiri adresai, niekaip neįtakoja patalpų, kaip pastato sulyginimui (pvz. visiems daugiabučių butams suteikti atskiri unikalūs numeriai ir adresai). Šiuo atveju ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos yra nurodytos kaip pastato sudedamosios dalys, ginčo dėl Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų teisingumo nėra. 1.3.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos bendro naudojimo patalpos nepriskiriamos, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos nėra, ko pasėkoje nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys yra bendraturčiai CK 4.82 straipsnio prasme, o taip pat, kad, esant įregistruotiems atskiriems nekilnojamojo turto objektams, ieškovė ir trečiasis asmuo neturi bendro stogo ir bendro pamato prieštarauja teisės aktams. Teismo išvada dėl bendraturčių neturi jokio ryšio su teismo sprendimu patalpų priskyrimui pastatui.

Remiantis teisiniu reglamentavimu, pastatas privalo turėti pamatus, laikančiÄ sias konstrukcijas, stogÄ , jį gali sudaryti patalpos, kurios taip pat turi sienas, dalį laikančiųjų konstrukcijų, jas gali dengti dalis viso pastato stogo. 1.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui priklausantys nekilnojamojo turto objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise nėra įregistruoti vieÅ¡ajame registre. Ne visais atvejais Nekilnojamojo turto registre yra iÅ¡vieÅ¡inami bendrosios dalinės nuosavybės objektai.

Be to, teismas taip pat nenurodė, kuo atskiro įėjimo buvimas į patalpÄ yra siejamas su patalpos sutapatinimu su pastatu. Atkreipia dėmesį į tai, kad dideli pastatai paprastai turi ne po vienÄ Ä¯Ä—jimÄ , bÅ«na atvejų, kai bÅ«na suprojektuoti net keli įėjimai į tÄ pačiÄ patalpÄ , todėl atskiro įėjimo buvimas nelemia patalpos sutapatinimo su pastatu galimybės. 1.5. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo su patalpų vertinimu, kaip galinčių savarankiÅ¡kai funkcionuoti, tačiau visiÅ¡kai nieko nepasisakė ir nenagrinėjo, ar ginčo patalpos yra suprantamos kaip savarankiÅ¡kai funkcionuojantys pastatai, kuriems turėtų bÅ«ti taikomos Taisyklių 8 punktas. 1.6.

Iš atsakovės ieškovės naudai priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didėlė, todėl turėtų būti mažinama. Skundžiamu sprendimu yra priteista visa ieškovės prašoma bylinėjimosi išlaidų suma, nepagrindžiant jų realumo, kodėl tokio dydžio suma turėtų būti priteisiama. Šiuo atveju byla nėra sudėtinga, nereikalauja ypatingų specialių žinių, taip pat nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju turėtų būti ženkliai mažinama, jeigu būtų nuspręsta tokias išlaidas priteisti iš atsakovės.

13. IeÅ¡kovė UAB „Vaistai“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi argumentai: 2.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas savo faktinėmis aplinkybėmis itin panaÅ¡iÄ civilinę bylÄ , aiÅ¡kindamas ir taikydamas Taisyklių 7-8 punktų nuostatas, yra suformulavęs kelis ir Å¡iai bylai aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008. 2.2.

Tiek bylos proceso pirmosios instancijos teismo metu, tiek apeliaciniame skunde atsakovė visiÅ¡kai ignoruoja ir užsispyrėliÅ¡kai stengiasi paneigti nurodytÄ kasacinio teismo suformuluotÄ praktikÄ . Su atsakovės pozicija ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka, pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas Taisyklių 7-8 punktų nuostatas, vadovavosi nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad negyvenamosios ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, nepaisant tos aplinkybės, kad yra viename pastate, yra du atskiri / savarankiÅ¡kai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, todėl, nustatant ginčo žemės sklypo dalis, yra taikytinas ne Taisyklių 7 punktas, o Taisyklių 8 punktas. 2.3.

Kaip patvirtina kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl to, ar statiniai gali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais, ta aplinkybė, kad jie nėra vienas nuo kito fiziškai atskiri, visiškai nėra esminė. Sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina tai, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, nors nėra fiziškai viena nuo kitos atskiros (t. y. abi yra viename pastate), tačiau yra tiek funkciškai, tiek techniškai, tiek teisiškai atskiros viena nuo kitos, t. y. gali funkcionuoti ir funkcionuoja visiškai savarankiškai. 2.4.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad asmeniui, iÅ¡nuomojant valstybinę žemę, skirtÄ jam nuosavybės teise priklausantiems nuosavybės objektams eksploatuoti bei nustatant konkrečiÄ iÅ¡nuomojamÄ Å¾emės sklypo dalį (tame tarpe jos dydį), turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar tam asmeniui tokiu bÅ«du bus sudarytos sÄ lygos naudoti tame žemės sklype esančius nuosavybės objektus pagal jų tiesioginę paskirtį.

Å iuo atveju atsakovė, priimdama ginčijamÄ sakymÄ , t. y. juo nustatydama ginčo žemės sklypo dalis, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, ar, nustačius tokias jo dalis, ieÅ¡kovei bus sudarytos sÄ lygos naudoti jai priklausančia patalpa, pagal jos tiesioginę paskirtį. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamas įsakymas ieÅ¡kovei tokios galimybės neužtikrina. 2.5. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė bei nevertino tam tikrų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Toks pagrindas yra tik tuomet, kai kartu yra nustatoma, jog apeliacinės instancijos teismas tų aplinkybių negali nustatyti ir įvertinti nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, kadangi, pvz., tam yra reikalinga surinkti didelės apimties naujus įrodymus. Å iuo atveju iÅ¡ vis nesutiktina, kad bylos esmė yra kaip nors susijusi su ginčo žemės sklypo detaliuoju planu. Kita vertus, net ir darant hipotetinę prielaidÄ , kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai turi kokios nors reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui ir teismas nepagrįstai jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, tai savaime nėra pagrindas panaikinti sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2.6.

IeÅ¡kovė teigia, kad svarbu pažymėti ir tai, jog naudojimosi tvarkos plane nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra nauja, o yra susiformavusi dar 2001 m. Faktinė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pirmÄ kartÄ buvo įforminta dar 2012 m. kovo 6 d. Be to, ieÅ¡kovė nuo pat jai priklausančios patalpos 2001 m. įsigijimo už 0,1276 ha žemės sklypo dalį moka nuomos mokestį. 2.7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra per didelė.

Priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma gali atrodyti didelė tik visiÅ¡kai nevertinant procesinių ir visų kitų veiksmų, kuriuos atliekant, patirtos visos nurodytos iÅ¡laidos bei byloje vykusių teismo posėdžių skaičiaus. Pinigų sumos už kiekvienÄ atliktÄ atstovavimo veiksmÄ nėra didelės. IÅ¡ esmės bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė dėl to, kad byloje turėjo bÅ«ti atliekama nemažai procesinių veiksmų. Å iuo atveju atsakovė nepagrindė, kad ieÅ¡kovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės ir turėtų bÅ«ti mažinamos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skirtingų savininkų valdomų pastato dalių kvalifikavimo nustatant jiems priskirtinų valstybinės žemės sklypų dalis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau – Taisyklės).

16. IeÅ¡kovė UAB „Vaistai“ ir trečiasis asmuo UAB „Nefertėja“ yra nekilnojamųjų daiktų, esančių 0,3318 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) savininkės: ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo 589,59 kv. m. bendro ploto negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Nefertėja“ nuosavybės teise priklauso 1 852,44 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa – sandėliavimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė, siekdama įgyvendinti teisę iÅ¡sinuomoti valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra jai nuosavybės teise valdomos sandėliavimo paskirties patalpos, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyrių, kad bÅ«tų suformuota jai tenkanti žemės sklypo dalis.

17. Pažymėtina, kad ne žemės Å«kio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal Taisykles. Byloje kilo ginčas, pagal kokias Taisyklių nuostatas turi bÅ«ti nustatytos nekilnojamųjų daiktų savininkams teksiančios valstybinės žemės sklypo dalys: ieÅ¡kovė teigia, žemės sklype esančios ir nuosavybės teise valdomos patalpos yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantys nekilnojamieji daiktai, todėl žemės sklypo dalys turi bÅ«ti nustatytos pagal tai, kiek reikia kiekvienam atskiram daiktui eksploatuoti, t. y. pagal Taisyklių 8 ir 33 punktus; atsakovė (apeliantė) tvirtina, kad žemės sklype esančios patalpos yra viename pastate, taigi nėra savarankiÅ¡kai funkcionuojantys statiniai, todėl nekilnojamųjų daiktų savininkams Å¡alių teisių į valstybinės žemės sklypÄ apimtis turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į jų turimų patalpų plotÄ , t. y. pagal Taisyklių 7 ir 32 punktų nuostatas.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nors ieškovės ir trečiojo asmens patalpos yra viename pastate, sprendė, kad tai yra savarankiškai funkcionuojantys objektai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad savarankiškai funkcionuojančiais gali būti laikomi tik fizine prasme atskiri vienas nuo kito statiniai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto savarankiško funkcionavimo esminę reikšmę turi ne jo fizinis atskirumas nuo kito objekto, bet funkcinis, techninis, be to, teisinis savarankiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2008).

19. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teises į sandėliavimo patalpas įgijo 2001 m. gegužės 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 15–16) pagrindu. Nekilnojamojo turto registre tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos yra registruotos kaip atskiri savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas atskiras unikalus numeris, atskiras adresas. Kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis;

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis); Å¡ie duomenys yra oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek trečiasis asmuo įsigijo nuosavybės teise patalpas, kurios buvo suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad statinyje esančių savininkų turimi nuosavybės teise objektai įstatymų nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, reiškia ne tik tai, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito teisiškai, bet ir patvirtina, kad jie gali funkcionuoti savarankiškai, nes priešingu atveju nebūtų suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto kadastro 7 straipsnyje nustatytu būdu. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens valdomi nuosavybės teise objektai neturi bendro naudojimo patalpų, bendro naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos. Dėl nurodytų motyvų apeliantės argumentai, kad bylos šalių turimos patalpos nėra savarankiškai funkcionuojantys nekilnojamojo turto objektai, kad ieškovė ir trečiais asmuo yra bendraturčiai CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

21. Taisyklių 8 ir 33 punktuose nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, Å¡ių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi bÅ«ti iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB „Nefertėja“ yra ne vieno nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto) bendraturčiai, o atskirų savarankiÅ¡kai funkcionuojančių objektų (pagrindinių daiktų), kuriems eksploatuoti buvo suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, savininkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl ieÅ¡kovės teisių į valstybinės žemės sklypÄ apimties teisėtai ir pagrįstai sprendė remdamasis Taisyklių 8 punktu, nes yra Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygos: pirma, ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens turimi nuosavybės teise objektai yra savarankiÅ¡kai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri pagrindiniai daiktai; antra, Å¡iems objektams eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas.

23. Dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, kad ginčo žemės sklypas detaliuoju planu buvo suplanuotas prie pastato-sandėlio, pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog (duomenys neskelbtini) yra suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas. Ieškovė byloje nekelia reikalavimo formuoti atskirus žemės sklypus prie atskirų nekilnojamojo turto objektų. Pareikštais byloje reikalavimais ieškovė siekia, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui būtų išnuomota šio suformuoto žemės sklypo dalis, reikalinga atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Taisyklių 7 ir 32 punktuose reglamentuojama valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo tvarka, kai tam tikras statinys ar įrenginys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindinis daiktas), kuriam eksploatuoti suformuotas atskiras valstybinės žemės sklypas, priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. kai tam tikro objekto (pagrindinio daikto) savininkai yra bendraturčiai; tokiu atveju kiekvieno bendraturčio dalis žemės sklype nustatoma atsižvelgiant į jam priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) dalį.

Kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ viename valstybinės žemės sklype yra du savarankiÅ¡kai funkcionuojantys ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (pagrindiniai daiktai), sprendžiant dėl Å¡ių objektų savininkų teisių į žemės sklypÄ apimties, nustatoma, kokia sklypo dalis reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti (Taisyklių 8, 33 punktai), o ne pagal Å¡ių objektų ploto proporcingumo principÄ , nurodytÄ Taisyklių 7 ir 32 punktuose.

25. Remdamasi byloje nustatytomis teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis ir teisinėmis iÅ¡vadomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) iÅ¡nuomojamų valstybinio žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, nustatymÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalis dėl atsakovei pareikštų materialinių reikalavimų paliekama nepakeista, o atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas dėl šios dalies atmetamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo 26. Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovės naudai priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidos išlaidų.

Apeliantė teigia, kad šios išlaidos yra per didelės ir nėra pagrįstas jų realumas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Vaistai“ byloje turėjo 1 447,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 221,10 Eur atstovavimo išlaidos (t. 1, b. l. 190–196; t. 2, b. l. 9–12) ir 225,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 37).

27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

28. IeÅ¡kovės UAB „Vaistai“ turėtas 1 088,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro ieÅ¡kinio parengimas – 242,00 Eur (su PVM), praÅ¡ymo dėl papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo parengimas – 121,00 Eur (su PVM), pasirengimas ir atstovavimas 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje (2 val.) – 242,00 Eur (su PVM), 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje (2 val.) ir 2019 m. liepos 1 d. teismo posėdyje (2 val.) – 484,00 Eur (su PVM). Be to, ieÅ¡kovė turėjo ir 133,10 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidų. Suteiktos paslaugos pagrįstos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis ir prie jų pridėtais mokėjimo nurodymais. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ar nėra realios.

29. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 2, 7, 8.2, 8.17 ir 8.19 punktais (toliau – Rekomendacijos), teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme turėtos 1 088,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais dydžiais, iÅ¡laidos už ieÅ¡kinio parengimÄ sudarytų 2 425,75 Eur (2,5x970,30(2018 IV ketvirtis)) (8.2 p.), iÅ¡laidos už praÅ¡ymo dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo – 97,03 Eur (0,1x970,30(2018 IV ketvirtis)) (8.17 p.), iÅ¡laidos už pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje vienÄ valandÄ sudarytų 97,03 Eur (0,1x1x970,30(2018 IV ketvirtis)) (8.19 p.), todėl už Å¡eÅ¡ias atstovavimo valandas – 582,18 Eur. Taigi, nurodytas apskaičiavimas patvirtina, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos už praÅ¡ymo parengimÄ ir pasirengimÄ bei atstovavimÄ teismo posėdžiuose virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus dydžius.

Remiantis nurodytu, ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme turėtos 1 088,00 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos mažinamos iki 921,21 Eur (582,18 (atstovavimas) +97,03 (praÅ¡ymo parengimas) +242,00 (ieÅ¡kinio parengimas)) sumos. Apibendrinant, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai skundžiamu sprendimu priteista 1 447,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažinama iki 1 279,31 Eur sumos (921,21+225,00+133,10). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo 30. Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo ir administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau patenkinus procesinį praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo, ir sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės naudai, o apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į tai, tik ieÅ¡kovė UAB „Vaistai“, įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31. IeÅ¡kovė UAB „Vaistai“ pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 847,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas (t. 2, b. l. 89-92). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 7, 8.11 punktu, sprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių (2019 II ketvirtis 1 289x1,3), todėl yra priteisiamos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 Eur sumÄ , todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, Å¡ios iÅ¡laidos valstybės naudai nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeisti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimu iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteistas 1 447,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 1 279,31 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų 31 ct) sumos.

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 847,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana Labokaitė Mindaugas Šimonis Egidijus Tamašauskas