2023-02-14 Nr. CB-1345-2-56-3-01084-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-435

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01084-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 20 d. paduotu ieškovės J. V. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad nurodytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus (CPK 176, 177 ir 185 straipsniai) ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai neišreiškė valios pirkti turtą; ieškovė nesutinka su tokiu šalių teisinių santykių kvalifikavimu, kad atsakovų pasiūlymai pirkti ginčo butus neva nesukėlė jokių teisinių pasekmių ar atsakovų įsipareigojimų, nes ieškovė neturėjo pirmumo teisės pirkti jokio iš ginčo turto objektų. Teismai sprendė, kad CK 4.79 straipsnis šioje byloje netaikytinas, nes taikytina specialioji Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies norma; be pagrindo taikė Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 ir 4 dalių normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, nes šios normos nėra taikytinos parduodant žemę ir valdant butus. Aiškinant Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį, neatsižvelgta į aplinkybę, jog ginčo namas nėra daugiabutis. Ieškovės nuomone, ji kaip žemės sklypo bendraturtė turėjo ir turi pirmenybės teisę pirkti atitinkamomis ofertomis jai pasiūlytas pirkti ginčo žemės sklypo, kuriam nėra nustatyta naudojimosi tvarka, dalis, bei ginčo butus. Teismas nepaneigė ieškovės argumentų dalies dėl vieno ginčo buto pardavimo sandorio apsimestinumo, tinkamai netaikė materialiosios teisės normos ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose; taip pat nukrypo bei netaikė ir suformuotos teismų praktikos, aptariančios bendraturčių interesus įgyvendinant pirmenybės teisę pirkti parduodamo daikto dalis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei J. V. (duomenys neskelbtini) 1740 (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 19 d. banke Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 42.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė