2018-03-20 Nr. AB-5757-3-62-3-02127-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-213-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02212-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Utilsa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijai ir viešajai įstaigai „Ekošviesa“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SPI3-4 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria (galutinai) pripažinta negaliojančia UAB „Utilsa“ išduota pažyma Nr. 1588KA0001-8387-5137 UAB „Atliekų tvarkymo centras“.

II. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (toliau – ir EGIO) 2018 m. sausio 15 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Prašyme nurodė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala EGIO. Nagrinėjamu atveju BĮ Aplinkos apsaugos agentūra 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. (27)-A4-181 atsiuntė EGIO 2016 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktą Nr. ALS17/1, patikslintą 2018 m. sausio 4 d. (toliau – ir 2018 m. sausio 4 d. aktas). Lyginant su BĮ Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. balandžio 17 d. patikrinimo aktu Nr. ALS17/1 (toliau – ir 2016 m. balandžio 17 d. aktas), 2018 m. sausio 4 d. akte nurodomas 5b kategorijos, t. y. dujošvytės lempos trūkumas 9,9631.

Nors 2018 m. sausio 4 d. akte tai tiesiogiai nenurodyta, šis trūkumas grindžiamas nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 4 d. akto (BĮ Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų), BĮ Aplinkos apsaugos agentūra vykdo pažeidimo tyrimo procesą prieš EGIO, nepaisant to, kad 2016 m. sausio 28 d. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas yra galiojantis. 2018 m. sausio 4 d. aktas reiškia, kad EGIO neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės gamintojams ir importuotojams nustatytų elektros ir elektroninės įrangos užduočių bei pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 3423 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytą licencijuojamos veiklos sąlygą.

Vadovaudamasi ATĮ 3423 straipsnio 13 dalies 1 punktu BĮ Aplinkos apsaugos agentūra įspės EGIO apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą su nurodymu pašalinti pažeidimą. Per nustatytą terminą EGIO nefinansavus ir neorganizavus 11,014 t. dujošvyčių lempų sutvarkymo, BĮ Aplinkos apsaugos agentūra, vadovaudamasi ATĮ 3423 straipsnio 16 dalies 1 punktu, sustabdys licencijos galiojimą, o vėliau vadovaujantis ATĮ 3423 straipsnio 19 dalies 3 punktu panaikins licencijos galiojimą. Taip pat vadovaujantis ATĮ 341 straipsnio 7 dalimi, Dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir jų reikalavimo vykdymo, lėšų, gautų, pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir gražinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 ir Gamintojų ir importuotojų organizacijoms išduodamų dokumentų, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. D1-576, BĮ Aplinkos apsaugos agentūra kreipsis į UAB Medicinos banką, išdavusį banko garantiją EGIO, reikalaudama pervesti lėšas į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš BĮ Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 8 d. rašto, kuriuo atsiųstas 2018 m. sausio 4 d. aktas, ši procedūra yra jau pradėta. Taigi dėl Sprendimo EGIO veikla bus sustabdyta, tokiu būdu padarant neatitaisomą ir labai didelę žalą ne tik EGIO, bet ir daugiau negu 1 000 elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų, kuriuos vienija EGIO.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas manė, kad EGIO nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis. EGIO nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl kurių būtų galima spręsti, jog netaikius poveikio priemonės jam bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju EGIO teiginiai yra tik bendro pobūdžio ir nepatvirtina, jog egzistuoja konkreti ir reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.

III. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos prašymą dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus bei pateiktus dokumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, manė, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė aplinkybių dėl kurių būtų galima spręsti, jog netaikius poveikio priemonės pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. EGIO nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti tikrą, bet ne tariamą, grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (ABTĮ 70 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tokios procedūros (galimas licencijos galiojimo sustabdymas, su nurodymu pašalinti pažeidimus, licencijos galiojimo sustabdymas ir kt.) būtų pradėtos teisės aktų nustatyta tvarka ir iškiltų realios žalos grėsmė neišsprendus administracinio ginčo, EGIO nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu pritaikyti atitinkamas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nors prašyme EGIO pateikia daug hipotetinių samprotavimų, jog dėl skundžiamo akto dalies nesustabdymo jam gali kilti neigiamos pasekmės, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam būtų daroma neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Prielaida, jog EGIO gali patirti tam tikrų veiklos suvaržymų, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu jis nepagrindžia, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas akcentavo, jog bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą Tačiau tokiu atveju pareiškėjas privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

IV. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir tenkinti EGIO prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad prieš EGIO jau yra pradėta teisinė procedūra, kurios metu neišvengiamai kils nurodyti padariniai. Kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo EGIO pateikė BĮ Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 8 d. raštą Nr. (27)-A4-181, kuriuo EGIO atsiųstas 2016 m. balandžio 17 d. aktas, patikslintas 2018 m. sausio 4 d. aktu. Taigi prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytos faktinės aplinkybės, kurias patvirtina kartu su šiuo prašymu pateikti įrodymai ir nurodyti teisiniai argumentai, įrodo, kad teisinė procedūra, kurios rezultatas aiškus – licencijos galiojimo sustabdymas – jau pradėta (vyksta).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju EGIO prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. SPI3-4 vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo galiojimas, nes, jo teigimu, dėl Sprendimo EGIO veikla bus sustabdyta (sustabdytas licencijos galiojimas), tokiu būdu padarant neatitaisomą ir labai didelę žalą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog EGIO nurodomos aplinkybės dėl kilsiančios didelės ir neatitaisomos žalos yra hipotetinės, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija pastebi, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Nors EGIO nurodo neigiamas pasekmes, kurios ateityje jam gali kilti dėl skundžiamo Sprendimo nesustabdymo, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nepagrindė, kad jo nurodomų galimai atsirasiančių pasekmių būtų išvengta pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, EGIO nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi EGIO nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, taip pat pirmosios instancijos teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė