2016-05-25 Nr. AB-11448-3-61-3-01226-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-549-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01226-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja S. S. elektroniniu būdu per LITEKO EPP 2016 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagarbos tarnybos 2016 m. kovo 9 d. aktą Nr. (2.3) NO-2-1359 ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2016 m. kovo 1 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI-468-162/2016.

Skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2016 m. balandžio 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindžiančius dokumentus. Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai buvo įteikta 2016 m. kovo 31 d.

Pareiškėja per nustatytą terminą nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą nusprendė laikyti nepaduotu.

II. Pareiškėja S. S. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Paaiškina, kad pareiškėjai tik 2016 m. balandžio 18 d. tapo žinoma, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti. Nutartis pareiškėjai iki 2016 m. balandžio 12 d. įteikta nebuvo, nes dokumentas EPP sistemoje nebuvo skaitmenizuotas. Mano, kad teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių sunkią pareiškėjos materialinę padėtį, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis pripažintina nepagrįsta, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis – nepagrįsta ir neteisėta, užkertanti pareiškėjai teisę kreiptis į teismą gynybos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu dėl to, jog ji nepašalino ankstesne teismo nutartimi nustatytų trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria konstatuota, jog nustatyti prašymo trūkumai nepašalinti ir skundą atsisakyta priimti, t. y. kuri iš esmės yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties pasekmė, teisėjų kolegija privalo pasisakyti ir dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties nustatyti terminą trūkumams pašalinti, pagrįstumo. Taigi pareiškėjos atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas sprendžiamas kartu su nutarties, kuria pareiškėjos skundas nepriimamas ir grąžinimas pareiškėjai, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu.

Pagal ABTĮ 38, 39 straipsnių nuostatas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai

administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas 28 Eur žyminis mokestis (paduodant skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis – 21 Eur žyminis mokestis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais. Vertinant, ar yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo žyminio mokesčio, turi būti įvertinta jo turtinė padėtis. Pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr. 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011).

Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (2008 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010), duomenys apie turimas pajamas ir kita).

Paduodama teismui skundą pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tokį prašymą motyvavo tuo, kad ji yra neįgali, o jos materialinė padėtis labai sunki, neturi pastovios gyvenamosios vietos, gaunama senatvės pensija yra 85, 86 Eur dydžio. Pagrįsdama prašyme atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodytas aplinkybes, pareiškėja pateikė teismui jai mokamos senatvės pensijos išmokų kvitų kopijas. Minėtų dokumentų turinys patvirtina, kad 2016 m. vasario mėn. ir 2016 m. kovo mėn. pareiškėjai buvo mokama 85, 86 Eur dydžio senatvės pensija. Tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad pareiškėja nepateikė jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie sunkią pareiškėjos materialinę padėtį, pavyzdžiui, banko sąskaitos išrašų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra tinkamai pagrįstas, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjai pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams šalinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog per nustatytą terminą pareiškėja nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėja neįvykdė jai keliamos pareigos, nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai (ABTĮ 37 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pareiškėja su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties turiniu susipažino tik 2016 m. balandžio 19 d. nagrinėjamu atveju nelaikytina svarbia, kadangi, teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjai buvo tinkamai įteikta 2016 m. kovo 31 d.

Pastebėtina, jog nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jai galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikоs administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė