71a10261-d237-4e93-9bac-2f9e4d430ae1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-1861-957/2016Proceso Nr. 1-01-1-62140-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3., 1.2.5.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, RÅ«tai Purickaitei, Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Katkevičiui, prokurorei JÅ«ratei Karčinskienei,kaltinamajam G. J.,nukentėjusiajai D. K. (dalyje posėdžių),vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė : G. J. kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2015 m. lapkričio 10 d., apie 11.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,77 promilės), necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo, stumdė savo sugyventinę D.

K., grasino su ja fiziÅ¡kai susidoroti – užmuÅ¡ti, delnu tyčia sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai per galvÄ ir vienÄ kartÄ per veidÄ , tuo tyčia sukeldamas D. K. fizinį skausmÄ ir pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas.Kaltinamasis G. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykis buvo spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, kaltinamajame akte data nurodyta teisingai. Viskas vyko ryte.

Buvo namuose iÅ¡gėręs ir jo sugyventinė D. K. pradėjo jį barti už tai, kiek jis gali gerti ir gastroliuoti. Jis jos prašė nebarti ir iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, bet ji barėsi toliau. Po to jis iÅ¡ namų išėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, iÅ¡gėrė ir vėl sugrįžo namo. D. K. vėl jį barė. Jis jÄ pastÅ«mė ir pasakė, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, duris laikė uždarytas, bet ji vis tiek barėsi. Jis jai nesudavė, o tik pastÅ«mė. Grasinimų nebuvo.

Jam net tokios minties nebuvo, nes ji yra jo vaiko motina, turi dar vienÄ dukrÄ , ji iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Jis buvo iÅ¡gėręs, jam buvo nustatytas didelis neblaivumas. Jis buvo tik kÄ iÅ¡gėręs, viskas vyko po iÅ¡gėrimo. Nuo pat ryto jis gėrė degtinę, iÅ¡gėrė 200 g degtinės, o policijai atvažiavus jis buvo nusipirkęs dar vienÄ butelį degtinės. Tačiau prieÅ¡ tai jis dar padėjo kaimynui taisyti maÅ¡inÄ . Girtumas buvo nustatytas didelis, bet jis viskÄ prisimena. Jis tikrai negrasino nukentėjusiajai nužudymu ir jai nesudavė.

Viso to esmė yra tai, kad jo sugyventinė nepakenčia, kai jis bÅ«na iÅ¡gėręs, jai tada bÅ«na Å¡okas, ji pradeda jį barti. Gali bÅ«ti kad jis jÄ bÅ«damas girtas pastÅ«mė. 2013 m. spalio 1 d. buvo įvykis, tada su nukentėjusiÄ ja jis susitaikė. Jis nukentėjusiÄ jÄ pastÅ«mė, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, tuo ir pasibaigė. Å iuo atveju jis nukentėjusiajai nesudavė, nebent pastÅ«mė paėmęs už Å¡ono. Negali pasakyti, ar nuo to nukentėjusiajai skaudėjo, nematė, užsidarė duris ir viskas, nežiÅ«rėjo į jos reakcijÄ .

Du kartus delnu per galvÄ ir veidÄ nukentėjusiajai nesudavė. VisÄ dienÄ jis gėrė vienas. Nustatė tokį didelį girtumÄ galbÅ«t dėl to, kad jis buvo nustatinėjamas iÅ¡ karto po gėrimo. Nuo iÅ¡gėrimo iki pÅ«timo į alkotesterį praėjo gal valanda laiko. Tos dienos įvykius prisimena sÄ lyginai. Viso to esmė tokia, kad D. K. turi vyresnę dukrÄ , ne jo, kuri serga psichine liga. BÅ«na taip, kad dukra namuose padaro betvarkę, dėl tokio dukros elgesio D. K. susinervina. Dar prisideda ir tai, kad jis yra nedirbantis ir geriantis.

Visa tai nukentėjusiÄ jÄ labai paveikia ir ji iÅ¡silieja ant jo. Geria dėl visų kilusių problemų, turi paskolÄ , skolų. Geria iÅ¡ draugų pinigų. Kai važinėja filmuotis į masines scenas, gauna už tai pinigų, bÅ«na, kad užsidirba neoficialiai. Kai uždirba, visÄ laikÄ prisideda prie Å¡eimos pajamų. Paskutinį kartÄ dirbo prieÅ¡ du mėnesius, gavo apie 400 Eur, Å¡eimai davė 300 Eur, o likusius pinigus pasiliko sau. Mėlynės ant nukentėjusiosios rankų galėjo atsirasti, nes buvo paimta vyriÅ¡komis rankomis, o moters rankos gležnos.

Jis pats tų mėlynių nematė. Nukentėjusiajai jis negrasino, nesudavė. Kas liečia dėl grasinimo nužudyti, tai galėjo nebent bÅ«ti pasakytas jo posakis „tave maža užmuÅ¡ti, nes tu gali lavonÄ iÅ¡ grabo prikelti“. Nukentėjusioji yra labai įkyri, bet net nebuvo minties jai grasinti. Geriau pats nusižudys, nei jÄ užmuÅ¡.Nukentėjusioji D. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis pastoviai geria ir geria, jai yra moraliÅ¡kai sunku. Jisai nieko nesupranta, daro savo, neprisideda prie Å¡eimos gerbÅ«vio, o ji jam pastoviai suteikia pagalbÄ .

Ä®vykis buvo 2015 m. lapkričio 10 d. Kai tik kaltinamasis atsikelia, iÅ¡ karto eina į parduotuvę pirkti alkoholio, grįžta namo ir prasideda visos tos nesÄ monės. To dalyko ji negali pakęsti, jÄ tai veikia psichiÅ¡kai, nes kaltinamasis geria daug metų, niekur nedirba, o kai tik įsidarbina, iÅ¡ karto praranda darbÄ per alkoholį. Ä®vykio dienÄ kaltinamasis norėjo iÅ¡ jos paimti raktus, bet ji jam nedavė, nes nenorėjo, kad jis eitų į parduotuvę. Kaltinamasis iÅ¡ jos atiminėjo tašę, nutraukė rankenÄ .

Tada ji pradėjo rėkti, tuo metu jai ir buvo sukeltas skausmas. Kaltinamasis jai ranka trenkė per galvÄ , tačiau negali pasakyti, į kokiÄ konkrečiai vietÄ ir kuria ranka. Kiek kartų trenkė, taip pat negali pasakyti, gal vienÄ ar du. Sunku prisiminti, kai ne vienÄ kartÄ taip buvo. TÄ kartÄ kaltinamasis tikrai sudavė, jei atiminėjo tašę, jam buvo viskas sukilę, pasireiÅ¡kė jo vyriÅ¡kumas. Kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, atiminėjo tašę, sutrenkė galvÄ , spaudė rankas, ant rankų pastoviai bÅ«na mėlynės. Nuo sudavimo jai skaudėjo.

Kai pastÅ«mė, taip pat skaudėjo galvÄ , nes koridoriuje jÄ pastÅ«mė. Tuo metu jis jai nieko nesakė, tik keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, kad nužudys. Kaltinamasis jai grasino žodžiais, pasakė, kad užmuÅ¡ ir viskas. Tada dar buvo grįžusi iÅ¡ ligoninės dukra, jÄ taip pat vadino visokiais žodžiais. Dukra negali duoti parodymų, nes ji turi psichinę negaliÄ . Kaltinamasis sakė tiesiog, kad užmuÅ¡. Po viso to apsistumdymo, grasinimo, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Ji turbÅ«t iÅ¡bėgo į kiemÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau neprisimena, ar tai buvo tas kartas.

Buvo taip, kad kaltinamasis išėjo toliau gerti, o ji tuo metu iÅ¡kvietė policijÄ ir užrakino duris. Atvažiavo policija ir ji jiems viskÄ papasakojo, kaip ten suraÅ¡yta. Buvo taip, kaip nurodyta pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime, tada dar buvo iÅ¡muÅ¡tos durys. Nežino, kodėl atvykusiems pareigÅ«nams nepasakė dėl smÅ«gių. Vėlesnėje apklausoje pasakė apie smÅ«gius. Jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas pasitikrinti sveikatÄ , bet ji nenuvyko pasitikrinti, nes tuomet turėjo daug darbo. Nuo patirto smurto buvo mėlynės ant rankų.

ApžiÅ«ros protokolas suraÅ¡ytas ne jos ranka, tačiau jos pasiraÅ¡ytas. Skaitė, kas jame paraÅ¡yta, gal ko neparašė. IÅ¡ jos atiminėjo tašę, tai kaip galėjo nebÅ«ti smÅ«gių, buvo, bet konkrečiai to atvejo prisiminti negali. Kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, atėmė tašę ir viskas. Viskas vyko koridoriuje, kai jÄ pastÅ«mė, ji atsitrenkė galva į sienÄ , paskui trenkė ranka. Negali pakomentuoti to, kodėl ji atvykusiems policijos pareigÅ«nams nenurodė, kad jai buvo suduoti smÅ«giai, o nurodė tik vėliau.

Nevyko pas medikus, nes skausmas praėjo ir viskas. Atvykę policijos pareigÅ«nai jos klausinėjo, prašė papasakoti, dėl ko čia taip viskas įvyko, ji stengėsi papasakoti viskÄ , bet kÄ jie ten užrašė, ji nežino.Liudytojas R. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulis. Kaltinamasis G. J. iÅ¡ matymo jam yra pažįstamas. Ä®vykio neprisimena. Nukentėjusiosios irgi nepamena. A. K. yra jo kolega.Liudytojas A.

K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis neprisimena kaltinamojo bei iÅ¡kvietimo (duomenys neskelbtini) dėl smurto Å¡eimoje. Neprisimena savo tarnybiniame praneÅ¡ime apraÅ¡yto įvykio. TurbÅ«t viskas praėjo ramiai, jei neprisimena. Aplinkybes tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė pagal moters žodžius. Fizinio smurto nebuvo, nes bÅ«tų pažymėta, dėl to ir schema nubraukta. Tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas iÅ¡ moters žodžių. Jei žmogus nurodo, kad jam suduota, bet iÅ¡orinių žymių nėra, jis tai paraÅ¡o praneÅ¡ime, bet schemoje nežymi ir jÄ nubraukia.

Atvykus į įvykio vietÄ , žmogaus tiksliai visko klausinėja apie viskÄ . G. J. buvo pristatytas dėl psichologinio smurto. Neatsimena, kokio pobÅ«džio buvo psichologinis smurtas. Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausytas iÅ¡ BPC gautas garso įraÅ¡as, iÅ¡ kurio girdėti, kaip pranešėja, prisistačiusi D. K., kviečia atvykti pareigÅ«nus adresu (duomenys neskelbtini). Pranešėjos paklausus, dėl ko kviečiami pareigÅ«nai, Å¡i nurodė, jog „nu... sugyventinis kiekvienÄ dienÄ geria, dirbti nedirba, dabar va iÅ¡variau iÅ¡ namų, raktus atiminėja, duris daužo, kaimynams ramybės neduoda, nu neįmanoma tiesiog bÅ«ti“.

Paklausus pranešėjos, ar sugyventinis blaivus, ši atsako „neblaivus, būtent“. Paklausus pranešėjos, ar jai reikalinga greitoji pagalba, ši atsako „ne, nereikia greitosios“, taip pat nurodo, kad namie nėra mažamečių vaikų (b. l. 93).Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2015 m. lapkričio 10 d., 11.21 val. BPC gautas pranešėjos D. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos neblaivus sugyventinis namuose triukšmauja, laužo duris, konfliktuoja.

Skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimÄ â€œ nurodoma „psichologinis smurtas, tarnybinis į 6 PK, pareiÅ¡kimas priimtas, sulaikytas į 6 PK (b. l. 7).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulio A. K. 2015 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog D. K. įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad jos neblaivus sugyventinis laužė duris, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, stumdė, norėjo fizine jėga atimti raktus nuo buto, grasino susidorojimu.

Schema, kurioje turėtų bÅ«ti žymimi smurtÄ galintys rodyti požymiai, yra perbraukta. Ä®tariamasis įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad nieko nedarė (b. l. 8-9).Nukentėjusioji D. K. savo raÅ¡ytiniame 2015 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d., apie 11 val. jos neblaivus sugyventinis grasino, daužė duris, laužė, suplėšė jos rankinę, atiminėjo jėga raktus, stumdė, mušė, keikėsi, įžeidinėjo ir jos dukrÄ po ligoninės, todėl ji ir iÅ¡kvietė policijÄ .

PraÅ¡o jai padėti, nes jis alkoholikas, geria po dvi savaites ir niekur nedirba (b. l. 3).IÅ¡ alkotesterio tikrinimo pažymos matyti, jog 2015 m. lapkričio 10 d. 14.00 val. G. J. buvo nustatytas 2,77 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 38). Dėl G. J. pateikto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokiÄ veikÄ , padarytÄ artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – t. y. turi bÅ«ti nustatytas padarinys (sukeltas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdyta sveikata). G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas neblaivus, stumdė savo sugyventinę D. K., įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, delnu tyčia sudavė vienÄ kartÄ jai per galvÄ ir vienÄ kartÄ per veidÄ , tuo tyčia sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju esminis požymis, apibÅ«dinantis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam bÅ«tent smurtavimu.Kaltinamasis G.

J. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusiajai D. K. jis nesudavė. Pasak kaltinamojo, konflikto metu jis nukentėjusiÄ jÄ tik pastÅ«mė, kad Å¡i iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, bet jai tikrai nesudavė. Tokie kaltinamojo G. J. parodymai viso proceso metu iÅ¡liko nuoseklÅ«s bei gana iÅ¡samÅ«s, tuo tarpu nukentėjusiosios D. K. parodymai bei paaiÅ¡kinimai viso proceso metu nuolat kito, nukentėjusioji kiekvienÄ kartÄ nurodydavo vis naujų aplinkybių, kurių nenurodė pirminėse apklausose, davė nenuoseklius parodymus.

Å tai iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu perklausyto BPC pateikto garso įraÅ¡o aiÅ¡kiai girdėti, jog BPC operatoriui paklausus, dėl ko kviečiama policija, nukentėjusioji D. K. nurodė „nu... sugyventinis kiekvienÄ dienÄ geria, dirbti nedirba, dabar va iÅ¡variau iÅ¡ namų, raktus atiminėja, duris daužo, kaimynams ramybės neduoda, nu neįmanoma tiesiog bÅ«ti“. Paklausus pranešėjos, ar jai reikalinga greitoji pagalba, Å¡i ramiai atsako „ne, nereikia greitosios“ (b. l. 93). Taigi, kviesdama policijos pareigÅ«nus, nukentėjusioji D.

K. apie jokį jos atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ BPC operatoriui net neužsiminė. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusioji su BPC operatoriumi kalbėjo gana ramiu tonu, balsas nedrebėjo, požymių, jog nukentėjusioji bÅ«tų susijaudinusi ar verktų, nenustatyta, todėl Å¡i aplinkybė leidžia spręsti, jog jos emocijos tuo metu buvo stabilios, ji nereiÅ¡kė jokių nusiskundimų dėl neva jos patirto smurto. Apie tai, kad jos atžvilgiu buvo vartojamas smurtas, D. K. nenurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams.

Antai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulio A. K. 2015 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog D. K. įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad jos neblaivus sugyventinis laužė duris, įžeidinėjo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, stumdė, norėjo fizine jėga atimti raktus nuo buto, grasino susidorojimu. Schema, kurioje turėtų bÅ«ti žymimi smurtÄ galintys rodyti požymiai, yra perbraukta.

Ä®tariamasis įvykio vietoje paaiÅ¡kino, kad nieko nedarė (b. l. 8-9). Taigi, Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat neužsimenama apie nukentėjusiajai į galvÄ bei veidÄ suduotus smÅ«gius, minimas tik stumdymas. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigÅ«nas A. K. paaiÅ¡kino, kad aplinkybes tarnybiniame praneÅ¡ime jis nurodė pagal moters žodžius. Pasak liudytojo, fizinio smurto nebuvo, nes bÅ«tų pažymėta, dėl to ir schema nubraukta. Tarnybinis praneÅ¡imas suraÅ¡ytas iÅ¡ moters žodžių.

Jei žmogus nurodo, kad jam suduota, bet iÅ¡orinių žymių nėra, jis tai paraÅ¡o praneÅ¡ime, bet schemoje nežymi ir jÄ nubraukia. Liudytojo teigimu, G. J. buvo pristatytas dėl psichologinio smurto. AnalogiÅ¡kos aplinkybės apie tai, kad iÅ¡kvietimas buvo fiksuojamas kaip įvykdytas tik dėl psichologinio smurto, užfiksuotas ir policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡e, kurio skiltyje „Papildoma informacija apie patikrinimÄ â€œ nurodoma „psichologinis smurtas, tarnybinis į 6 PK, pareiÅ¡kimas priimtas, sulaikytas į 6 PK (b. l. 7).

Taigi, nei pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo metu, nei apklausos įvykio vietoje metu nukentėjusioji nenurodė, jog kaltinamasis G. J. bÅ«tų sudavęs jai smÅ«gius. Tuo tarpu savo raÅ¡ytiniame 2015 m. lapkričio 10 d. pareiÅ¡kime nukentėjusioji jau, be kita ko, nurodė, jog kaltinamasis jÄ stumdė, mušė (b. l. 3), vėlesnių ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu nukentėjusioji detalizavo, jog kaltinamasis jai vienÄ kartÄ delnu sudavė per galvÄ ir vienÄ kartÄ per veidÄ (b. l. 11, 13). Teisiamojo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji patvirtino, jog buvo taip, kaip nurodyta pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime, tada dar buvo iÅ¡muÅ¡tos durys.

Nukentėjusioji negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atvykusiems policijos pareigÅ«nams ji nieko nepasakė apie jos atžvilgiu neva vartotÄ smurtÄ . D. K. vienu momentu paaiÅ¡kino, jog kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, atiminėjo tašę, sutrenkė galvÄ , spaudė rankas, ant rankų pastoviai bÅ«na mėlynės, kitu momentu aiÅ¡kino, jog kaltinamasis jÄ pastÅ«mė, atėmė tašę ir viskas. Dar vėliau nukentėjusioji nurodė, jog kai jÄ pastÅ«mė, ji atsitrenkė galva į sienÄ , paskui trenkė ranka, tačiau kaip ir kur konkrečiai trenkė, nukentėjusioji D.

K. paaiškinti negalėjo. Kaip matyti iš D. K. duotų paaiškinimų bei parodymų, jie buvo itin nenuoseklūs, chaotiški, prieštaraujantys tarpusavyje, nelogiški, be to, jie nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, todėl nelaikytini patikimais. Priešingai nei teigia valstybinis kaltintojas, tas faktas, kad nukentėjusioji byloje nepareiškė civilinio ieškinio, savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip patikimus, kadangi asmens nuteisimas dėl nusikalstamos veikos gali sukelti jam ir kitas teisines pasekmes, pvz. iškeldinti jį ir kt.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog į medikus ji nesikreipė, taigi byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai bÅ«tų sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, jog kaltinamasis G. J. nuosekliai tvirtino, jog D. K. nepatinka, kad jis geria ir nedirba, dėl to ji susierzina ir tai paveikia jÄ psichiÅ¡kai. TÄ patvirtino ir pati nukentėjusioji D. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, jog duodama parodymus teisme, nukentėjusioji savo pasakojimÄ iÅ¡ karto pradėjo nuo to, kad kaltinamasis pastoviai geria ir geria, jai yra moraliÅ¡kai sunku.

Jisai nieko nesupranta, daro savo, neprisideda prie Å¡eimos gerovės, o ji jam pastoviai suteikia pagalbÄ . Ä®vykis buvo 2015 m. lapkričio 10 d. Kai tik kaltinamasis atsikelia, iÅ¡ karto eina į parduotuvę pirkti alkoholio, grįžta namo ir prasideda visos tos nesÄ monės. To dalyko ji negali pakęsti, jÄ tai veikia psichiÅ¡kai, nes kaltinamasis geria daug metų, niekur nedirba, o kai tik įsidarbina, iÅ¡ karto praranda darbÄ per alkoholį. Kviesdama policijos pareigÅ«nus ir paklausta, kas nutiko, nukentėjusioji taip pat nurodė jau minėtas aplinkybes apie tai, kad sugyventinis nuolat geria, nedirba, neduoda ramybės. Netgi savo pareiÅ¡kime nukentėjusioji prašė ne ko kito, o jai padėti, nes sugyventinis alkoholikas, geria po dvi savaites ir niekur nedirba (b. l. 3).

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog visgi policijos pareigÅ«nai buvo kviečiami tik dėl nesėkmingai susiklosčiusios Å¡eimyninės situacijos, kai sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, o sugyventinė tuo piktinasi. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai D. K. bÅ«tų sudavęs vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir vienÄ smÅ«gį į veidÄ , todėl, teismo vertinimu, nėra įrodyta, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai nurodytus smÅ«gius.Visgi kaltinamasis pripažino, jog pastÅ«mė ar galėjo pastumti nukentėjusiÄ jÄ , nes norėjo, kad Å¡i iÅ¡eitų iÅ¡ jo kambario.

Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, ar minėtas pastÅ«mimas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kitu žmogumi, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ , ir toks jo pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipiamasi pagalbos į medikus. Kaltinamasis G. J. apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, jog jis nukentėjusiÄ jÄ nebent pastÅ«mė paėmęs už Å¡ono, negali pasakyti, ar nuo to nukentėjusiajai skaudėjo, nematė, užsidarė duris ir viskas, nežiÅ«rėjo į jos reakcijÄ .

Kaip kai buvo minėta, nukentėjusioji, tuoj po įvykio skambindama BPC, su operatoriumi kalbėjo gana ramiai, jos emocijos buvo stabilios, nukentėjusioji ramiai nurodė, jog greitosios medicinos pagalba jai nereikalinga, apie juntamÄ fizinį skausmÄ nieko neužsiminė. Apie tai ji nieko neužsiminė ir į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Teisiamojo posėdžio metu, kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji taip pat nurodė, jog į medikus nesikreipė. Kaltinamojo teigimu, jis nematė jokių nukentėjusiosios emocijų, kai Å¡is jÄ pastÅ«mė.

Kaip matyti, byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl G. J. veiksmų nukentėjusioji iÅ¡ tiesų bÅ«tų jautusi tokį fizinį skausmÄ , kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Pažymėtina, kad fizinio skausmo sukėlimas yra bÅ«tina baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra nurodytas kaip bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia.

Å ioje situacijoje, nors nukentėjusioji ir teigė, kad pajuto skausmÄ nuo pastÅ«mimo, nes buvo pastumta koridoriuje, atsitrenkė galva į sienÄ , visgi Å¡ios aplinkybės nepatvirtino kiti bylos duomenys, be to, kaltinamajam pateiktame kaltinime net nėra nurodyta aplinkybė dėl atsitrenkimo į sienÄ , tokiu bÅ«du sukeliant fizinį skausmÄ . Teismo vertinimu, pastÅ«mus nukentėjusiÄ jÄ , ji iÅ¡ tiesų galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau kad jie galėtų bÅ«ti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme, teismo vertinimu, vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados daryti tikrai negalima.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja iÅ¡kart po įvykio susiklosčiusi situacija, kai nukentėjusioji neužsiminė apie jos juntamÄ fizinį skausmÄ . Pats kaltinamasis, nors ir neneigė, kad pastÅ«mė ar galėjo pastumti nukentėjusiÄ jÄ , tačiau nenurodė, jog bÅ«tų pastebėjęs, kad pastÅ«mimas nukentėjusiÄ jÄ kaip nors bÅ«tų paveikęs. Pažymėtina, jog medicininės pagalbos D. K. atsisakė. Taigi, įvertinus įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog Å¡ie G. J. veiksmai nebuvo toks dirgiklis, kuris sukėlė fizinį skausmÄ .

Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013).

Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismo nuomone, Å¡ioje byloje nėra nustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad G. J. sukėlė fizinį skausmÄ savo sugyventinei D. K., t. y. kad kilo BK 140 straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, todėl G. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl G. J. pateikto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktikÄ grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų grasinimÄ Ä¯vykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/207, 2K-26/2010, 2K-341/2010).Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti psichine prievarta, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikÅ¡mę turi tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai.

BK 145 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai suformuluota, jog baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Taigi nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekį įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Å ioje byloje G. J. buvo kaltinamas, be kita ko, ir tuo, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,77 promilės), necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo sugyventinę D.

K., grasino su ja fiziÅ¡kai susidoroti ir sukeldamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas.IÅ¡analizavus surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau buvo minėta, apkaltinamasis teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau Å¡ioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.Pažymėtina, jog viso proceso metu kaltinamasis G.

J. nuosekliai tvirtino, jog jis nukentėjusiajai D. K. tikrai negrasino, galėjo nebent pasakyti savo posakį „tave maža užmuÅ¡ti, nes tu gali lavonÄ iÅ¡ grabo prikelti“. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji yra labai įkyri, bet jam net nebuvo minties jai grasinti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog geriau pats nusižudys, nei jÄ užmuÅ¡, nes ji iÅ¡laiko Å¡eimÄ , turi su ja bendrÄ dukrÄ , be to, nukentėjusioji turi ir kitÄ dukrÄ , kuri turi psichinę negaliÄ . Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai iÅ¡liko gana nuoseklÅ«s bei iÅ¡samÅ«s viso proceso metu, kaltinamasis gana detaliai nurodė įvykio aplinkybes, tuo tarpu nukentėjusioji D.

K. proceso metu nebuvo tokia nuosekli, be to, duodama parodymus teisme apie įvykio aplinkybes, negalėjo prisiminti, ar ji kalba bÅ«tent apie tÄ Ä¯vykį. Å tai iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu perklausyto BPC pateikto garso įraÅ¡o aiÅ¡kiai girdėti, jog BPC operatoriui paklausus, dėl ko kviečiama policija, nukentėjusioji D. K. nurodė „nu... sugyventinis kiekvienÄ dienÄ geria, dirbti nedirba, dabar va iÅ¡variau iÅ¡ namų, raktus atiminėja, duris daužo, kaimynams ramybės neduoda, nu neįmanoma tiesiog bÅ«ti“ (b. l. 93).

Taigi, kviesdama policijos pareigÅ«nus, nukentėjusioji D. K. apie jokį jos atžvilgiu iÅ¡sakytÄ grasinimÄ BPC operatoriui net neužsiminė. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusioji su BPC operatoriumi kalbėjo gana ramiu tonu, balsas nedrebėjo, požymių, jog nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡sigandusi, susijaudinusi ar verktų, nenustatyta, operatoriui nukentėjusioji akcentavo, jog jos sugyventinis neblaivus, tačiau nenurodė, kad jis agresyvus ir pan., todėl Å¡i aplinkybė sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti, ar jos atžvilgiu buvo iÅ¡sakytas koks nors grasinimas, o jeigu ir buvo iÅ¡sakytas – ar jis buvo realus ir galėjo bÅ«ti įvykdytas.

Apie grasinimÄ nukentėjusioji pirmÄ kartÄ užsiminė tik atvykusiems policijos pareigÅ«nams, tačiau nei tolimesnio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji negalėjo duoti iÅ¡samesnių ir detalesnių parodymų apie tai, kaip Å¡ie grasinimai pasireiÅ¡kė, kuriuo metu buvo iÅ¡sakyti ir pan. Nukentėjusioji D. K. tiesiog lakoniÅ¡kai nurodė, kad kaltinamasis jai pasakė, jog užmuÅ¡. Visgi nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji nė karto nenurodė, jog jai dėl kaltinamojo galimai iÅ¡sakytų grasinimų buvo baisu, kad ji bijojo ir bÅ«tent dėl to kvietė policijos pareigÅ«nus.

Kaip jau buvo minėta, tiek iÅ¡ BPC pateikto garso įraÅ¡o, tiek iÅ¡ nukentėjusiosios raÅ¡ytinio pareiÅ¡kimo matyti, jog ji pareigÅ«nų pagalbos prašė bÅ«tent dėl to, kad jos sugyventinis nuolat girtauja ir nedirba, triukÅ¡mauja ir trukdo kaimynams, o ne dėl to, kad jai baisu dėl sugyventinio elgesio ir jo grasinimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, kad įvykio metu bÅ«tent nukentėjusioji reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ kaltinamojo elgesiu, nuolat jį barė, reiÅ¡kė pretenzijas, kaltinamojo teigimu, niekaip neišėjo iÅ¡ jo kambario.

To neneigė ir pati nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad toks jos sugyventinio elgesys veikia jÄ psichiÅ¡kai, ji negali pakęsti tokio jo elgesio. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog bÅ«tent nukentėjusioji, o ne kaltinamasis, konflikto metu buvo aktyvesnis ir didesnį psichologinį poveikį darantis asmuo, iÅ¡sakantis visas pretenzijas. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir BPC pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuoti jos žodžiai „va iÅ¡variau iÅ¡ namų“. Nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nenurodė, jog nukentėjusioji bÅ«tų nuo kaltinamojo pasislėpusi ar užsidariusi, prieÅ¡ingai, bÅ«tent kaltinamasis niekaip negalėjo iÅ¡varyti nukentėjusiosios iÅ¡ kambario, vėliau ji jam neleido eiti pirkti alkoholio.

Teismo vertinimu, tokia įvykio situacija rodo, jog nukentėjusioji nebuvo įbauginta ar iÅ¡gÄ sdinta kaltinamojo veiksmų ar galimai pasakytų žodžių. Pažymėtina, jog kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja yra Å¡eimos nariai, kartu gyvena iki Å¡iol, abu pripažino, kad tarp jų vyksta pastovÅ«s konfliktai dėl to, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu ir nedirba, kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigia grasinęs nukentėjusiajai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis bÅ«tų iÅ¡sakęs realų grasinimÄ .

Kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiajai galėjo nebent iÅ¡sakyti savo posakį „tave maža užmuÅ¡ti, nes tu gali lavonÄ iÅ¡ grabo prikelti“, tačiau, teismo vertinimu, jei tokie žodžiai ir buvo iÅ¡sakyti, jie nelaikytini realiu grasinimu, juolab ir pati nukentėjusioji Å¡io posakio galimai net neįsiminė, nes nenurodė nei vienos apklausos metu. Teismas sprendžia, kad iÅ¡vados, jog kaltinamasis neiÅ¡sakė realaus grasinimo, savaime nepaneigia ir tas faktas, kad anksčiau dėl G. J. galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas (b. l. 76-79).

Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam prokuroro 2013 m. lapkričio 4 d. nutarimu susitaikius su nukentėjusiÄ jÄ , tačiau byla nebuvo nagrinėta teisme, o prisipažinti padarius veikÄ asmuo gali dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl to, kad siekia iÅ¡vengti nemalonaus teisminio proceso ir t. t. Tuo tarpu prokuroro 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prieÅ¡ G. J. nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

Kita vertus bet kokie ankstesni įtarimai, kaltinimai ar teistumai, savaime nelaikytini pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , kad ir šį kartÄ asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis G. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas.G. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

G. J. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.G. J. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.G. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .             Teisėjas                                                                                                  Marijus Kursevičius