2021-11-16 Nr. CB-9607-2-06-3-05476-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5717

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05476-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. lapkričio 3 d. paduotu suinteresuoto asmens R. C. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje dėl privalomajame nurodyme numatytų pasekmių taikymo ir baudos skyrimo peržiūrėjimo. Skundžiamu procesiniu sprendimu apeliacinės instancijos teismas netenkino suinteresuoto asmens R. C. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties dalį dėl baudos skyrimo pakeitė, paskiriant R. C. 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d. Apeliacinės instancijos teismas kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde nurodo, jog civilinė byla negalėjo būti nagrinėjama, į jos nagrinėjimą neįtraukiant Klaipėdos miesto savivaldybės, nes jai gali tekti apmokėti ne tik ginčo tvoros įrengimo, bet ir griovimo (jei tai būtų reikalinga) kaštus, nes būtent savivaldybė buvo miesto infrastruktūros plėtotoja. Ginčą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalį. Be to, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas įteikti asmeniui privalomąjį nurodymą yra imperatyvaus pobūdžio, kuris užtikrina asmeniui teisę žinoti, ko iš jo yra reikalaujama. Ginčą nagrinėję teismai turėjo tirti aplinkybes, ar tinkamai buvo įvykdytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas įteikti privalomojo nurodymo originalą ar tinkamai patvirtintą jo kopiją. Suinteresuoto asmens teigimu, teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 nevykdymo priežasčių nustatymas ir vertinimas būtent ir buvo civilinės bylos esmė, kurią bylą nagrinėję teismai nepakankamai atskleidė. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 nurodė, jog teisminio ginčo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ar termino pratęsimo atveju bendrasis 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas nuo atitinkamo teismo sprendimo (nepanaikinti nurodymo arba nepratęsti termino) įsiteisėjimo, tačiau šiuo atveju buvo nukrypta nuo šių teismo pateiktų išaiškinimų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė