Legislator Case Law & Legislation
T-49-2009 AI generated

T-49-2009 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number T-49-2009
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,77 ha žemės; atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo senelės E. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

T-49-2009 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusia savininke E. S. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

N U T A R T I S

2009 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Marijampolės rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir patikslintu pareiškimu prašė:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,77 ha žemės;

2) atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo senelės E. S. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);

3) atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusia savininke E. S. patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėjas nurodo, kad jo senelė E. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,77 ha žemės (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas nurodo, kad 2001 metais būdamas Rusijoje sužinojo, kad yra parengta Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių sugrąžinimo į Lietuvą programa ir apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą. 2003-03-17 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pripažino pareiškėją Lietuvos Respublikos piliečiu, o nuo 2007-12-16 jis nuolat apsigyveno Lietuvoje.

Kauno apygardos administracinis teismas, motyvuodamas tuo, kad byloje reiškiami tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 bei 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2008 m. kovo 18 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Marijampolės rajono apylinkės teismas nusprendė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo. Teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Specialiosios teisėjų kolegijos analogiškose bylose pateiktais išaiškinimais, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Kaip pagrįstai nurodo Marijampolės rajono apylinkės teismas, Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pasisakiusi, jog klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo su kitais reikalavimais (dėl šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas (žr. pvz.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta byloje A. Č. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti), tuo tarpu reikalavimai dėl įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta byloje R. R. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2005 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta byloje J.

S. ir kiti v. Vilniaus apskrities viršininko administracija). Tačiau šioje byloje susiklostė aplinkybės, kai Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 18 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Marijampolės rajono apylinkės teismui. Jei, laikantis aukščiau paminėtos praktikos, pareiškėjo reikalavimai būtų skaidomi, reikalavimas atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti turėtų būti grąžintas nagrinėti administraciniam teismui, o kita dalis reikalavimų (reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiais savininkais patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo) liktų bendrosios kompetencijos teismui.

Tokiu būdu ginčo išnagrinėjimas iš esmės užsitęstų, nes civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų nebūtų galima išnagrinėti, kol administracinės teisenos tvarka nebūtų išspręstas reikalavimas atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Tokia situacija yra netoleruotina užtikrinant bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką principo realų įgyvendinimą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo, ir gali apimti taip pat ir tuos atvejus, kuomet ginčas nėra vien tik civilinės teisinės prigimties.

Kadangi kilęs ginčas yra kompleksinis (jame yra reiškiami administracinio teisinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kurių išskyrimas ir išskaidymas tik apsunkintų ir užtęstų ginčo išnagrinėjimą iš esmės), ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui

Bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grąžinti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Česlovas Jokūbauskas Anatolijus Baranovas