AS-492-251-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-251/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00058-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme 2012 m. sausio 25 d. gautas pareiškėjo R. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1021 „Dėl vyresniojo inspektoriaus R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, įpareigojimo atsakovui grąžinti jį į turėtas pareigas, įpareigoti atsakovą išmokėti jam atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką (b. l. 2–3).

Skundas pateiktas praleidus jo padavimo terminą. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą. Nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog jam buvo sužalota koja, atlikta operacija, šiuo metu sunkiai vaikšto, nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2012 birželio 21 d. jam nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir pareiškėjo R. M. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad, remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija, pareiškėjas 2011 m. gruodžio 6 d. yra pasirašęs tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape. Vertino, kad pasirašydamas minėtame dokumente pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jis 2011 m. lapkričio 29 d. buvo atleistas iš tarnybos Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, t. y. žinojo ginčijamo akto datą ir turinį, jį priėmusią instituciją, taigi į teismą dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo galėjo kreiptis vėliausiai iki 2012 m. sausio 6 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2012 m. sausio 25 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.

Teigia, kadangi ginčijamas įsakymas priimtas 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. po stacionaraus gydymo, stacionaraus gydymo laikotarpis negalėjo būti termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Prie skundo ir prie atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. sausio 31 d. rašto Nr. 20-S-364 pridedami dokumentai patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai galėjo paduoti skundą teismui, pareiškėjas lankėsi Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir pasirašė tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape bei 2011 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (b. l. 18–19), 2012 m. sausio 12 d. lankėsi UAB „Vilijampolės sveikatos centre“ dėl išrašo iš medicininių dokumentų išdavimo. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2011 m. gruodžio 23 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 4226 (b. l. 13) nurodoma, kad R. M. negali dirbti tik veikiant tam tikriems rizikos veiksniams, tame tarpe, dirbti darbą su nuolatiniu vaikščiojimu, viršvalandinių darbų, darbų aukštyje, požeminių darbų ir pan. remiantis aptartomis aplinkybėmis, padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, t. y. apsunkintas vaikščiojimas, laikinas nedarbingumas bei terminuotai nustatytas darbingumo lygis neribojo pareiškėjo fizinių galių tokiu laipsniu, kad jis negalėtų skundo surašyti ir pasiųsti paštu, ar pasirūpinti savo teisių gynimu, ar tinkamu atstovavimu. Dėl to terminas skundui paduoti dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1021 panaikinimo neatnaujintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu (b. l. 34–35) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį ir atnaujinti jam praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad prašymo nespėjo paduoti, nes negali vaikščioti be kitų asmenų pagalbos. Nurodo, kad 2012 m. sausio 12 d. UAB „Vilijampolės sveikatos centras“ išrašus iš medicininių dokumentų išdavė ne pareiškėjui, bet jo tėvui. Teigia, kad apie atleidimą iš tarnybos sužinojo 2011 m. lapkričio 30 d., pasirašytinai su minėtu įsakymu nebuvo supažindintas, jį pareiškėjui parnešė tėvas. Nurodo, kad gavęs įsakymą nesuprato, kad jame nurodytu pagrindu (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktas) negalėjo būti atleistas ir tik 2011 m. gruodžio 29 d. sužinojo, kad šis pagrindas galimai yra neteisėtas. Teigia, kad tuo metu pats negalėjo ieškoti advokato, o savarankiškai surašyti skundo nesugebėjo. Mano, kad terminą praleido nežymiai ir dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teisėjų kolegija nurodo, jog kreipimosi į administracinį teismą termino nustatymas nepaneigia teisminės gynybos prieinamumo principo, nes nustatytas terminas yra procesinio pobūdžio ir tokiu teisiniu reguliavimu yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą. Teismui, proceso dalyviams ar kitiems asmenims pažeidus įstatymų reglamentuotą proceso tvarką, taip pat ir procesinius terminus, neretai kyla tiesioginės ar netiesioginės procesinės pasekmės, turinčios įtakos dalyvaujančių byloje asmenų teisėms ar pareigoms. Todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti ir nesant svarbių aplinkybių, pagrindžiančių termino praleidimą, turi kilti įstatyme numatyta teisinė pasekmė – teismas jo skundą turi atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tuo metu kai ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali ir nesutapti, t. y. asmuo gali sužinoti apie teisės pažeidimą vėliau. Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo pasirašytinai supažindintas su Įsakymu, tačiau teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 6 d. pasirašydamas tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape bei pateikdamas prašymą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“, negalėjo nežinoti, kad yra atleistas iš tarnybos ir būtent nuo šios datos skaičiavo skundo padavimo terminus ir konstatavo, kad skundas turėjo būti paduotas iki 2012 m. sausio 6 d. Pareiškėjas skundą padavė 2012 m. sausio 25 d. t. y. praleidę skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis apie galimybę skųsti sprendimą sužinojo tik pasikalbėjęs su kitais asmenimis ir pats nesugebėjo parašyti skundo, nelaikytini svarbia priežastimi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teisinių, specialių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi, kadangi asmeniui neturint galimybių pačiam tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, tokiems veiksmams atlikti gali būti pasitelktas teisines paslaugas teikiantis asmuo arba kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171-11). Atsižvelgiant į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Viena iš priežasčių, nulėmusių negalėjimą paduoti skundo per nustatytą terminą, pareiškėjas nurodo ligą ir negalėjimą be kitų pagalbos judėti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, liga svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tuomet, kai dėl jos asmens galimybės įgyvendinti savo teises buvo realiai apribotos (liga, susijusi su judėjimo apribojimais, gulėjimas gydymo įstaigos stacionare ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-151/2007). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 15 d. buvo hospitalizuotas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ir nuo 2011 m. lapkričio 21 d. buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui. Ginčijamas įsakymas priimtas 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. po stacionaraus gydymo, todėl stacionaraus gydymo laikotarpis negalėjo būti termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2011 m. gruodžio 23 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 4226 (b. l. 13) nurodoma, kad R. M. negali dirbti tik veikiant tam tikriems rizikos veiksniams, tame tarpe negali dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, viršvalandinių darbų, darbų aukštyje, požeminių darbų ir pan., nustatytas darbingumo lygis – 40 proc. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat paaiškina, kad vaikšto sunkiai, tik ramentų pagalba. Be to, pareiškėjas nurodo, kad skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, jis 2012 m. sausio 12 d. nesilankė UAB „Vilijampolės sveikatos centre“, o išrašai iš medicininių dokumentų buvo išduoti pareiškėjo tėvui. Teisėjų kolegija mano, kad šios aplinkybės objektyviai apsunkino pareiškėjo galimybes paduoti skundą ir jis dėl to praleido skundo padavimo terminą. Nustačius svarbias priežastis, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patenkinti prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, yra naikintina, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas ir terminas pareiškėjui pateikti skundą dėl Įsakymo panaikinimo atnaujintinas, o skundo priėmimo klausimas grąžintinas toliau spręsti pirmosios instancijos teismui, kad būtų įvertinta, ar skundas atitinka ir kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, ar nėra kitų atsisakymo priimti skundą pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą dėl 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 20-TE-1021 „Dėl vyresniojo inspektoriaus R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, panaikinimo, atsakovo įpareigojimo grąžinti jį į pareigas bei atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Skundo priėmimo klausimą grąžinti toliau spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė