719e5a2d-df7a-428e-b7e3-409bb03bcf5a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-13944-845/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08574-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8; 2.6.39.2.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.5 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, sekretoriaujant Nijolei BlaÅ¡kevič, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Modestui Kuodžiui, trečiajam asmeniui K. Č. ir jo atstovui Renaldui Baliūčiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikainčio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei 974-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretysis asmuo K.

Č.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikaintis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , patiklsintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ astakovų K. Č. ir 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 9.898,63 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog ieÅ¡kovas su draudėja G. I. V. sudarė draudimo sutartį Nr. 301-0004379, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 9.898,63 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl 2017-04-08 įvykusio vandens pratekėjimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovui K. Č.. Pasak ieškovo, šiam atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra virš draudėjos buto. Tuo tarpu atsakovas 974-oji daugiabučio namo savininkų bendrija yra namo, kuriame yra minėtas butas, administratorius. Vandens pratekėjimas įvyko atsakovo K.

Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykus pratekėjimui iÅ¡ bendro naudojimo vamzdyno, todėl atsakomybė dėl Å¡io įvykio tenka abiem atsakovams. IeÅ¡kovas rėmėsi CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei kasacinio teismo praktika pagal kuriÄ ieÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, jam kyla pareiga įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Pažymėjo, jog daugiabučių namų savininkų bendrija atlieka pastato administratoriaus funkcijas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakomybė už žalÄ tenkÄ buto savininkui K. Č. ir bendrųjų konstrukcijų bei patalpų administratoriui – bendrijai. Taigi, ieÅ¡kovas, įgyvendindamas regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), įgijo teisę reikalauti 9.898,63 Eur solidariai (remiantis CK 6.6 str.) iÅ¡ abiejų atsakovų. Atsakovas K. Č. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis nėra atsakingas už apdarytÄ Å¾alÄ , kadangi Å¡altas vanduo patenka į kaimyninį butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o paties atsakovo butas yra (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina ir atliktas 2017-05-02 Vandentekio pažaidos nustatymo tyrimas Nr. 2017-05-02-1).

IÅ¡ atlikto tyrimo 5 nuotraukos matyti, kad iki skaitliuko vamzdis priklauso bendrai namo inžinerinės sistemos daliai, o už skaitliuko – buto savininkui, todėl Å¡ioje situacijoje K. Č. yra netinkamas atsakovas. Pažymėjo, jog eksperto tyrime ir tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad į plastikinio aliuminio daugiasluoksnį vamzdį įsuktas plieninio vamzdžio galas buvo pažeistas korozijos, o pačio vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra prieÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), vandens apskaitÄ (skaitliukÄ ).

Taigi, vandentiekio vamzdyno pažaida atsirado iki vartotojo, t. y. buto (duomenys neskelbtini), apskaitos prietaiso, t. y. iki vartotojo inžinerinės sistemos atskyrimo ribos – bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalyje, už kurios priežiÅ«rÄ yra atsakinga bendrija. Nurodė, jog jis nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Pasak jo, vandens pratekėjimas įvyko dėl netvarkingos bendros inžinerinės sistemos-įrangos (daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, Å¡ilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, Å¡ildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, Å¡ilumos mazgai, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, Daugiabučių namų savininkų bendrijų Ä®statymo 2 str. 5 d. 2 p.), kuri priklauso 974-oji daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Taigi bendrijai kyla atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, kuriame įtvirtinta griežtoji atsakomybė – objekto valdytojas atsako be kaltės. Atsižvelgiant į tai, bendrijai kyla pareiga organizuoti gyvenamojo namo, kaip bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, techninę priežiÅ«rÄ â€“ turi paskirti Å¡ios sistemos techninį prižiÅ«rėtojÄ , organizuoti kasmetinių (neeilinių) apžiÅ«rų atlikimÄ arba pavesti tai techniniam prižiÅ«rėtojui. Techninis prižiÅ«rėtojas turi vykdyti teisės aktuose nustatytas organizacines ir technines priemones sistemos bÅ«klei palaikyti, kad bÅ«tų iÅ¡laikytos jos savybės – bÅ«klę nuolat stebėti, įvertinti jos atitiktį privalomiesiems reikalavimams, nustatyti privalomųjų sistemos atnaujinimo darbų poreikį ir apie tai praneÅ¡ti butų (patalpų) savininkams (naudotojams), kurie turi organizuoti nustatytų privalomųjų darbų įgyvendinimÄ .

Atsakovė 974-ajai daugiabučio namo savininkų bendrija teismo nustaytu terminu atsiliepmio į ieÅ¡kinį nepateikė. 2019-11-06 vykusiame teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas patikslino atsakovo K. Č. procesinę padėtį: ieÅ¡kovas prašė šį asmenį patraukti trečiuoju ameniu nagrinėjamojoje byloje, o atsakove laikyti tik 974-Ä jÄ daugiabučio namo savininkų bendrijÄ ir prašė priteisti iÅ¡ jos susidariusį įsiskolinimÄ . Atsakovės 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo informuotas tinkamai, iki posėdžio pradžios praÅ¡ymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Teismas protokoline nutartimi patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir pakeitė K. Č. procesinę padėtį iÅ¡ atsakovo į trečiojo asmens (CPK 47 str.). Patikslintas ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. Č. (e.b.l. 106-107). IÅ¡ defektinio akto ir fotonuotraukų matyti, jog 2017-04-08 įvyko vandens pratekėjimas į draudėjai G. I. V. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5-6, 16-54).

Kadangi draudėjai priklausantis butas buvo apdraustas (e.b.l.

4) ir ieÅ¡kovui įvykį pripažinus draudiminiu (e.b.l. 7), pastarasis draudėjai iÅ¡mokėjo 9.898,63 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tai patvirtina 2017-10-31 Swedbank mokėjimo nurodymas (e.b.l. 8). Žalos pobÅ«dį ir dydį, padarytos vandens užliejimu, patvirtina 2017-11-02 atliktų darbų aktas ir 2017-04-17 lokalinė sÄ mata (e.b.l. 10-13). Taip pat byloje nustatyta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius yra atsakovė 974-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. 2017-05-02 ekspertas atliko vandentiekio pažaidos nustatymo tyrimÄ Nr. 2017-05-02-1 buto (duomenys neskelbtini) ir padarė iÅ¡vadÄ , jog labiausiai tikėtina pažaidos atsiradimo priežastis – nekokybiÅ¡kai atliktas savadarbio perėjimo, jungiančio triÅ¡akį su plastiko aliuminio daugiasluoksnį vamzdį, suvirinimas; vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra prieÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), vandens apskaitÄ (skaitliukÄ ) (e.b.l. 74-107).

Taip pat tyrimo akte nurodyta, jog vandentiekio vamzdyno pažaida atsirado iki vartotojo, t.y. buto (duomenys neskelbtini) apskaitos prietaiso, t.y. iki vartotojo inžinierinės sistemos atskyrimo ribos – bendrosios pastato inžinierinės sistemos dalyje, už kurios priežiÅ«rÄ pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBÄ®) ir statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka.

Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, - atsakinga bendrija arba kita pastatÄ administruojanti ir statinio techninę priežiÅ«rÄ atliekanti įmonė. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad įvykis buvo pripažintas draudiminiu, todėl ieÅ¡kovas draudimo sutarties pagrindu, 2017-10-31 iÅ¡mokėjo draudėjai 9.898,63 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 str. 1 ir 3 d.).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, jo pozicija buvo visiÅ¡kai pasyvi. Sprendžiant ar atsakovui kyla atsakomybė, svarbu nagrinėjamojoje byloje nustatyti, ar trÅ«kusi vamzdyno dalis, kuria buvo užlietas draudėjos turtas, yra bendrojo naudojimo objektas ar asmeninės nuosavybės teise priklauso buto (duomenys neskelbtini)savininkui. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl įvykusios avarijos, t. y. vandentiekio vamzdyno pažaidos, (e.b.l. 74-107), buvo užlietos draudėjai priklausančios gyvenamosios patalpos – butas ir padaryta žala; tačiau vandentiekio pažaidos nustatymo tyrimo akte nurodyta, jog vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra prieÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vandens apskaitÄ (skaitliukÄ ) (e.b.l. 74-107).

Tokio pobÅ«džio duomenys patvirtina, kad vamzdyno pažaida atsirado iki vartotojo, t. y. buto (duomenys neskelbtini) apskaitos prietaiso, o tai reiÅ¡kia, jog pažaida užfiksuota bendrosios pastato inžinierinės sistemos dalyje, kuri vertintina kaip namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektas. Tuo tarpu byloje duomenų, paneigiančių nurodyto pobÅ«džio aplinkybes, nėra (CPK 178 str.). Tokiu bÅ«du, teismas įvertinęs 2017-05-02 vandentiekio pažaidos nustatymo tyrimo Nr. 2017-05-02-1 aktÄ (e.b.l. 74-107), sprendžia, kad dėl nekokybiÅ¡kai atlikto savadarbio perėjimo, jungiančio triÅ¡akį su plastiko aliuminio daugiasluoksnį vamzdį, suvirinimo, įvyko vandentiekio avarija bendrojo naudojimo objekte, dėl ko buvo užlietas draudėjos butas.

Pažymėtina, jog teismas nurodytu aktu abejoti neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi prieÅ¡taravimų jame nenustatė, eksperto atliktos iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos. Taigi, vandentiekio vamzdyno pažaidos vieta yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiÅ«ra pagal CK 4.84 str. 1 d. yra pavesta namo administratoriui (atsakovui). Kadangi draudėjai priklausančio buto užliejimo priežastis buvo bendrosios dalinės nuosavybės objekte, taikytina CK 6.266 straipsnio nuostata, pagal kuriÄ Å¾alÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Be to, pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Pažymėtina, jog pagal CK 6.266 str., objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, todėl reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Sprendžiant, ar atsakovui kyla atsakomybė CK 6.266 str. pagrindu, svarbu pažymėti, jog atsakovas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorius CK 4.84 str. prasme, kuris vykdo bendro naudojimo objektų, tame tarpe ir vamzdynų, priežiÅ«rÄ . Pagal Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DNSBÄ®) 2 straipsnio 4 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Svarbu pažymėti, jog STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarkÄ , pagal kurio 9 punktÄ , gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant nuolatinius stebėjimus (9.1 p.), kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (9.2 p.).

Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiÅ«rėtojas (11.1 p.), kurių metu detaliai apžiÅ«rimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Taigi iÅ¡ nurodytų nuostatų seka, jog atsakovas turėjo pareigÄ vykdyti inžinierinių tinklų - vamzdynų priežiÅ«rÄ , užtikrinti turto saugumÄ .

Tokio pobÅ«džio reikalavimai numatyti ir CK 6.246 str. 1 d., kuri reikalauja iÅ¡ administratoriaus atlikti ne tik formaliÄ inžinierinių tinklų priežiÅ«rÄ , bet užtikrinti tinkamÄ ir pakankamÄ priežiÅ«rÄ tikslu iÅ¡vengti žalos padarymo. Å iuo atveju svarbu pažymėti, jog inžinierinių įrenginių – vamzdynų specifika, jų pobÅ«dis ir paskirtis, sÄ lygoja, jog techninė jų apžiÅ«ra turi bÅ«ti atliekama periodiÅ¡kai ir sistemingai. Tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovas bÅ«tų vykdęs vamzdynų priežiÅ«rÄ tam, kad užtikrintų jos tinkamÄ funkcionavimÄ , nėra (CPK 178 str.).

Byloje konstatuota, jog pažeistas vamzdynas, pro kurį prasiskverbęs vanduo užliejo draudėjai priklausantį butÄ , yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiÅ«rÄ ir remonto organizavimÄ vykdo namo bendro naudojimo objektų administratorius. Pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiÅ«ra.

Nutarimo 5.3. p. nurodyta, kad administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ . Taigi iÅ¡ Å¡ių nuostatų seka, jog atsakovas privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ). Pažymėtina, kad atsakovas, kaip pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas turėjo pareigÄ rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra, užtikrinti turto saugumÄ jo prižiÅ«rimame daugiabutyje (Statybos įst. 4 str. 1 d. 4 p., Vyriausybės nutarimo „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 4 p., 5.3. p.).Taigi atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiÅ¡kė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai).

BÅ«tent dėl atsakovo nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastato priežiÅ«ros draudėjos turtui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamos pastato priežiÅ«ros, buvo sugadintas draudėjos turtas. Žalos padarymo faktÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2017-11-02 atliktų darbų aktas ir 2017-04-17 lokalinė sÄ mata (e.b.l. 10-13). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

Tuo tarpu atsakovo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Byloje esantys faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, jog ieÅ¡kovas draudimo sutarties ir draudėjos praÅ¡ymo pagrindu iÅ¡mokėjo draudėjai 9.898,63 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (e.l.b. 8).

IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo iÅ¡mokÄ dėl turto sugadinimo, perėmė teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens. Atsakingu už žalÄ asmeniu yra atsakovas, kuris yra teisėtas pastato (duomenys neskelbtini), valdytojas ir tinkamas atsakomybės subjektas pagal CK 6.266 str. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.1015 str. pagrindu, ieÅ¡kovui priteistini iÅ¡ atsakovo patirti nuostoliai. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, remiantis CK 6.37 str. 2 d., tenkintinas ir jo praÅ¡ymas dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2019-03-27, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos: 223 Eur žyminis mokestis ir 0,86 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ viso – 223,86 Eur. Taip pat, remiantis CPK 93 str. ir 98 str., iÅ¡ atsakovo priteistinos trečiojo asmens naudai 1000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sÄ naudas, tai yra protingos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iÅ¡ atsakovo priteistinos į valstybės biudžetÄ 14,11 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k.: 126347411, ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , į.k.: 302912288, naudai 9.898,63 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2019-03-27, dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 223,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 10.122,49 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du Eur ir 49 euro centus).

Priteisti iÅ¡ atsakovo 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k.: 126347411, trečiojo asmens K. Č., a.k.: (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo 974-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, j.a.k.: 126347411, į valstybės biudžetÄ 14,11 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Visokavičienė