2024-08-07 Nr. DBT-43-3-61-3-00505-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedSpecialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,
Legislator headnote
AI generated2024-08-07 Nr. DBT-43-3-61-3-00505-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Teisėjų tarybos 2024 m. sausio 16 d. nutarimą patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui neskirti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininku.
Full text
Teismingumo byla Nr. T-30/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00505-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1
(S)
NUTARTIS
2024 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Teisėjų tarybai, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl nutarimo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
nustatė:
Regionų administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Teisėjų tarybos 2024 m. sausio 16 d. nutarimą patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui neskirti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininku.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, konstatavę, jog Teisėjų taryba nėra viešojo administravimo subjektas, jos priimami nutarimai nelaikytini viešojo administravimo veikla, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai nelaikytini ginču, kilusiu iš administracinių teisinių santykių, jis nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai ir negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka.
Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį dėl Teisėjų tarybos 2024 m. sausio 16 d. nutarimo panaikinimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, išaiškindamas, kad ieškinį pareiškėjas turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui; Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-856-1097/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, tačiau nurodė kitą atsisakymo priimti ieškinį teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka).
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nėra specialiųjų normų dėl Teisėjų tarybos sprendimų dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui teisėjų karjeros klausimais apskundimo tvarkos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog yra pagrindas kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos rūšinio teismingumo nustatymo.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.
ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas; prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija ir prašo panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą, priimtą vykdant Teismų įstatyme nustatytas apylinkės teismo pirmininko skyrimo procedūras. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą (Teismų įstatymo 119 str. 1 d.). Vykdydama Teismų įstatyme įtvirtintas apylinkės teismo pirmininko skyrimo procedūras, Teisėjų taryba neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Teisėjų taryba taip pat nelaikytina „administracija“ ABTĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme – tarp pareiškėjo ir Teisėjų tarybos nėra susiklostę jokie tarnybinio pavaldumo teisiniai santykiai. Būdamas teisėju bei vykdydamas teisingumą, pareiškėjas yra nepriklausomas nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Priešingai nei valstybės tarnautojai ir statutiniai valstybės pareigūnai, kuriems yra suteikti įgaliojimai viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 11 d., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 str. 11 d.), pareiškėjui yra suteikti valstybės valdžios įgaliojimai teisingumo vykdymo srityje. Taigi šioje byloje pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas kilusiu viešojo administravimo srityje ar tarnybiniu ginču, jis nėra administracinio teisinio pobūdžio ir nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją.
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Teismų įstatyme įtvirtinta, jog apylinkės teismo pirmininką skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu (74 str. 1 d., 81 str. 6 ir 7 d., 120 str. 4 p.). Nors Teisėjų tarybos nutarimo, kuriuo patariama Respublikos Prezidentui dėl apylinkės teismo pirmininko skyrimo ar atleidimo apskundimo tvarka Teismų įstatyme atskirai nėra reglamentuota, Teismų įstatyme, be kita ko, yra įtvirtinta, jog Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu taip pat skiria ir atleidžia apylinkės teismo teisėjus (57 str. 1 ir 2 d., 90 str. 6 ir 7 d., 120 str. 3 p.), o su atleidimu iš pareigų nesutinkantis teisėjas turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (90 str. 9 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek apylinkės teismo teisėjo, tiek šio teismo pirmininko skyrimo bei atleidimo procese dalyvauja tie patys subjektai – apylinkės teismo teisėjas ir pirmininkas yra skiriami bei atleidžiami iš pareigų Respublikos Prezidento, Teisėjų tarybos patarimu, o pačios skyrimo ir atleidimo procedūros savo esme ir pobūdžiu nėra pernelyg skirtingos, ginčas dėl Teisėjų tarybos nutarimo patarti Respublikos Prezidentui neskirti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininku, kaip šių procedūrų dalis, teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme (CPK 28 str. 1 d. 4 p., Teismų įstatymo 90 str. 9 d.).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Teisėjų tarybai, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, dėl nutarimo panaikinimo perduoti įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas