7198aeed-a5fb-4e3a-b414-2eca89163b5d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-221-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01346-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V.N., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 27 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-4) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 84-85) nurodė, kad atvyko į Marijampolės pataisos namus (toliau – Marijampolės PN) 2015 m. sausio 16 d.

Atvykęs buvo patalpintas į karantino kamerÄ . Karantino patalpos buvo perpildytos, nebuvo lango, mechaninės ventiliacijos sistema buvo silpna, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nebuvo, o dirbtinis apÅ¡vietimas buvo labai silpnas, dėl didelio asmenų skaičiaus neužtekdavo vietos prie stalo, todėl tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Nuo 2015 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į 7 bÅ«rį, kuriame buvo kalinamas perpildytoje patalpoje, kurioje gyveno 20 nuteistųjų. GyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino baldai ir kitas inventorius. 7 bÅ«ryje buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nes nebuvo atitverti sienelėmis, todėl atliekant gamtinius reikalus nebuvo visiÅ¡ko privatumo.

Buvo per mažas lauko kiemelis, per maža virtuvėlė bei per siauras koridorius. Nuo 2015 m. gegužės 27 d., bausmę atlikinėjo baudos izoliatoriuje kamerose Nr. 25, 22, 20, 18, 7, 5, 3, 24, 15, 16, 17, 1, 2, 4. Kamerose, kurios buvo 14 kv. m ploto, bausmę atlikinėjo 4 asmenys, todėl trūko gyvenamojo ploto, dalį ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas. Buvo didžiulė drėgmė, ant sienų buvo pelėsis, nebuvo ventiliacijos, ant langų buvo grotos tiek iš vidaus, tiek iš lauko pusės, iš lauko pusės stovėjo aukšta tvora, kuri dengdavo langus ir neleisdavo patekti saulės spinduliams bei grynam orui.

Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o senas surÅ«dijęs lovys. Tualete nebuvo nei spintelės, nei veidrodžio. ApÅ¡vietimas buvo labai prastas. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, todėl išėjus visiems nuteistiesiems pasivaikščioti, trÅ«kdavo laisvo ploto. Dėl prasto maisto buvo sutrikusi sveikata, pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Teigė, kad dėl prastų sÄ lygų kreipėsi į administracijÄ , Psichologinę tarnybÄ , į psichiatrÄ , gėrė raminamuosius vaistus.

Kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kad perkeltų jį į bÅ«rį, kuriame galėtų atlikinėti bausmę, tačiau neperkėlė. Nurodė, kad praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 27 d. Prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjui atvykus į Marijampolės PN administracija nesupažindino jo su teisės aktais, nesuteikė jokios teisinės literatÅ«ros bei raÅ¡tu neinformavo apie tokias galimybes.

Nurodė, kad kai tik sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , iÅ¡ karto parašė skundÄ teismui. Nurodė, kad dėl netinamų kalinimo sÄ lygų buvo pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, patyrė didelius nepatogumus, jautė emocinę depresijÄ . Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-19) nurodė, kad praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas buvo 7 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, kurios plotas yra 34,36 kv. m, patalpoje buvo iki 11 nuteistųjų, todėl kiekvienam nuteistajam teko 3,12 kv. m ploto.

Pareiškėjo teiginiai, kad 7 būryje nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nepagrįsti. Marijampolės PN 6, 7 ir 5 būriai naudojasi dviem sanitariniais mazgais, kietieji įrenginiai atskirti sienelėmis ir privatumas buvo užtikrintas. Teisės aktai nenumato kiemų, virtuvėlės ir koridoriaus ploto. Taip pat nenurodo, kiek kvadratinių metrų vienam nuteistajam privalomai tenkančio minimalaus ploto kiemuose, virtuvėlėse ar koridoriaus techninių parametrų, todėl pareiškėjo argumentas dėl per mažo kiemo, virtuvėlės ir koridoriaus ploto yra nepagrįstas.

Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas perkeliant į kamerų tipo patalpas arba baudos izoliatorių. PareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad patalpų atitikimas higienos normoms: temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėjęs pažeidimus nedelsiant į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiÅ¡kėjas, tačiau to nedarė.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras atlikęs kamerų patikrinimus pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad Marijampolės PN Ūkio skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimÄ ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, suraÅ¡omi avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktai. Marijampolės PN buvo atlikti remonto darbai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. Teisės aktai nenumato specifikos sanitarinio mazgo įrenginiams, todėl tupimas tualetas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nuteistieji patys privalo tvarkytis savo gyvenamÄ sias patalpas, sanitarinį mazgÄ , todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl esamų neÅ¡varumų yra deklaratyvus ir nepagrįstas. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl per mažo ploto yra nepagrįstas, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įstatymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Pataiso įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato kiemų ploto.

Maitinimas Marijampolės PN organizuotas vadovaujantis teisės aktais. Pagal atliktus tyrimus vieÅ¡ojo maitinimo patiekalai, paruoÅ¡ti Marijampolės PN valgykloje, atitiko maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Tvarkant maistÄ Marijampolės PN vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms. Vykdant Valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę grubių higienos – sanitarijos pažeidimų nustatyta nebuvo. PareiÅ¡kėjas dėl virÅ¡kinimo sutrikimo buvo kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ du kartus.

PareiÅ¡kėjui buvo paskirti medikamentai, tačiau jų neėmė ir nenaudojo. PareiÅ¡kėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konvojuotas nebuvo. PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 27 d. dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėjas savo skunde praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nenurodo, kokių iÅ¡gyvenimų jis asmeniÅ¡kai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos.

Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN laikotarpiu 2015 m. sausio 16 d. iki 2018 m. birželio 27 d.

Atsakovo atstovas teismo prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apÅ¡vietimu ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ .

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2018 m. birželio 27 d. (b. l. 5). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. birželio 27 d., yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 56 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi jam atvykus į Marijampolės PN administracija nesupažindino jo su teisės aktais, nesuteikė jokios teisinės literatÅ«ros bei raÅ¡tu neinformavo apie tokias galimybes. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su teisės aktais. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. birželio 27 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2015 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 27 d. (ABTÄ® 56 str.).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 24-26, 53-54) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose kamerose Nr. 1, 2, 4, 5, 7, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 24.

PareiÅ¡kėjui minėtose kamerose teko nuo 3,6 iki 4,7 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad lauko (pasivaikščiojimo) kiemas buvo labai mažas, kad visiems išėjus į laukÄ , trÅ«kdavo laisvo ploto. Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad dėl prasto maisto buvo sutrikusi sveikata ir pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. PareiÅ¡kėjo teiginius, jog dėl netinkamo maitinimo jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę paneigia Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2018 m. liepos 10 d. pažyma (b. l. 27), kurioje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu pareiÅ¡kėjas į jokiÄ ligoninę konvojuotas nebuvo.

Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus dėl virÅ¡kinimo sutrikimų yra kreipęsis 2 kartus. Abu kreipimaisi dėl padidėjusio rÅ«gÅ¡tingumo, rėmens graužimo, pareiÅ¡kėjas paskirtų medikamentų neėmė ir nenaudojo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad virÅ¡kinimo sutrikimai buvo tiesiogiai įtakoti Marijampolės PN tiekiamo maitinimo. Be to, jie nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos atlyginimo faktÄ , kadangi, kaip minėta, pateiktos pažymos duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nevartotojo jam gydytojo paskirtų medikamentų.

Be to, atsakovo atstovas pateikė į bylÄ Kauno technologijos universiteto maisto instituto Maisto tyrimų centro Tyrimų protokolus (b. l. 42-49), iÅ¡ kurių matyti, kad 2016 m. balandžio 14-20 d., 2016 m. gruodžio 8-14 d., 2017 m. vasario 9-15 d., 2017 m. gegužės 10-18 d. buvo tikrinamas maisto davinys nedirbantiems vyrams ir atlikus patikrinimus pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nepateikta objektyvių duomenų, kad Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidę pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis yra kreipęsis dėl netinkamų sÄ lygų į Psichologinę tarnybÄ , psichiatrÄ , gėrė raminamuosius vaistus, paneigia Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2018 m. liepos 12 d. pažyma Nr. 55/04-504 (b. l. 28), kuri patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 27 d. dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos kreipęsis nebuvo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų, dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, yra kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ , pats pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodo Å¡iÄ aplinkybę, nenurodo, kada konkrečiai kreipėsi, kokius konkrečius praÅ¡ymus teikė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad kamerose buvo didžiulė drėgmė, nebuvo ventiliacijos, ant sienų buvo pelėsis, ant langų esančios grotos ir Å¡alia esanti aukÅ¡ta tvora blogino Å¡viesos ir gryno oro patekimÄ , tualetas buvo tupimas, surÅ«dijęs, tualete nebuvo nei spintelės, nei veidrodžio, apÅ¡vietimas buvo labai prastas. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 punktÄ , sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas.

Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo aktus (b. l. 55-78). Å iais patikrinimo aktais pažeidimų nenustatyta. Taip pat į bylÄ pateikti Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų aktai (b. l. 30-41) patvirtina, jog 2016 metais buvo atliktas baudos izoliatoriaus kamerų remontas (perdažytos sienos ir lubos, langai pakeisti į varstomus, suremontuoti baldai, sutvarkyti sanitariniai mazgai ir kt.).

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad patalpose buvo pelėsis, teismas pažymi, kad už patalpų valymÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, todėl, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsis, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti patalpas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. kovo 6 d. raÅ¡to Nr. (4-124.80)2-9091 (adresuoto kitam nuteistajam) (b. l.

87) matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, atlikęs patikrinimus konstatavo, jog natūralaus apšvietimo patekimas į kameras Nr. 15 ir 16 yra apribotas prie lango stovinčios betoninės sienos ir lango uždengimo tankiomis grotomis. Tačiau pažymėtina, kad patikrinimo metu galiojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015), nenustato natūralaus apšvietimo koeficiento, todėl nėra pagrindo konstatuoti minėtos higienos normos pažeidimo. Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento nustatyto pažeidimo – kamerų Nr. 2 ir Nr. 15 apšvietimo neatitikimo Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų (b. l.

87) pažymėtina, jog patikrinimas buvo atliktas ne pareiÅ¡kėjo buvimo Å¡iose kamerose metu (kameroje Nr. 15 pareiÅ¡kėjas buvo 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėnesiais, kameroje Nr. 2 – nuo 2018 m. balandžio 16 d.), todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl drėgmės, pelėsio kamerose, netinkamos ventiliacijos ir apÅ¡vietimo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (pareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitariniame mazge nebuvo spintelės ir veidrodžio), surÅ«dijusio unitazo, tačiau nedetalizavo jokių su Å¡iais jo teiginiais susijusiu aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kamerose) ir kuriuo laikotarpiu buvo netinkamos pareiÅ¡kėjo nurodomos sÄ lygos, todėl neaiÅ¡ku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti.

Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes, bet visiÅ¡kai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl Å¡ių nepatogumų. PareiÅ¡kėjui nenurodžius su jo tariamu teisiu pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.

Be to, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini. Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V.N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius