Legislator Case Law & Legislation
7197d28d-0c75-4cff-bc71-a9ba32407b8f AI generated

7197d28d-0c75-4cff-bc71-a9ba32407b8f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7197d28d-0c75-4cff-bc71-a9ba32407b8f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

       Civilinės bylos Nr. 2-1584/2011 Procesinio sprendimo kategorijos 42.11.3.; 122.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienėsteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

Legislator headnote

AI generated

7197d28d-0c75-4cff-bc71-a9ba32407b8f · Lietuvos apeliacinis teismas: SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei byloje apklausto trečiojo asmens J. Ž. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal 2007 m. kovo 26 d. PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo trečiajam asmeniui J. Ž. 300 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais, o tretysis asmuo Å¡iuos pinigus gavo, ir Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai.Pagal 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį visi atsakovo mokėjimai trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti atlikti iki 2007 m. gegužės 25 d., o paskutinis mokėjimas turėjo bÅ«ti bÅ«tent 950 000 Lt dydžio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

       Civilinės bylos Nr. 2-1584/2011 Procesinio sprendimo kategorijos 42.11.3.; 122.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienėsteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

D. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-2901-560/2010 pagal ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, tretysis asmuo J. Ž., nagrinėtoje RUAB „Sklypas“ restruktÅ«rizavimo byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2007 m. kovo 26 d. tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens J. Ž buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas (pirkėjas) ir tretysis asmuo (pardavėjas) įsipareigojo iki 2007 m. birželio 27 d. sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ už 1 300 000 Lt pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui ½ dalį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1.1 p. nurodyta, kad pirkėjas (ieÅ¡kovas) sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo pardavėjui (trečiajam asmeniui), o pardavėjas gavo iÅ¡ pirkėjo 300 000 Lt avansÄ , kuris, sudarius Pirkimo - pardavimo sutartį yra įskaitomas į bendrÄ 1 300 000 Lt parduodamo turto kainÄ .

Sutartyje taip pat nurodyta, kad šį avansÄ pardavėjas iÅ¡ pirkėjo gavo grynais pinigais.TÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2007 m kovo 26 d. tarp trečiojo asmens J. Ž ir atsakovo UAB „Sklypas“, atstovaujamo direktoriaus A. K., buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ tretysis asmuo pardavė, o atsakovas pirko anksčiau minėtos Sutarties dalyku buvusį turtÄ - ½ dalį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini).KitÄ dienÄ , t. y. 2007 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovas G.

D. ir atsakovas UAB „Sklypas“, atstovaujamas direktoriaus A. K., sudarė teisės pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę nusipirkti iÅ¡ trečiojo asmens J. Ž tÄ patį žemės sklypÄ - ½ dalį J. Ž. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 p. Å¡alys numatė, kad sudarius pirkimo – pardavimo sutartį dėl minimo sklypo tarp UAB „Sklypas“ ir J. Ž. , UAB „Sklypas“ įsipareigojo per 60 kalendorinių dienų grÄ Å¾inti G.

D. jo J. Ž sumokėtÄ 300 000 Lt avansÄ pagal PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp J. Ž. ir G. D. 2007 m. kovo 26 d. Tretysis asmuo J. Ž po sutarties tekstu pasirašė, kad neprieÅ¡tarauja, jog G. D. perleistų teises ir pareigas pirkti sutartyje minimÄ Å¾emės sklypÄ UAB „Sklypas“. G. D. 2009 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ ir prašė iÅ¡duoti teismo įsakymÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo 300 000 Lt skolos, 28 150,76 Lt palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., taip pat procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovÄ , prašė grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , tačiau atsakovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, pažeisdamas sudarytos sutarties sÄ lygas, sumokėtų pinigų iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs.Atsakovas RUAB „Sklypas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas 2007 m. kovo 26 d. sudarytÄ notarinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, jos 2.1. punkte numatytomis sÄ lygomis ir tvarka trimis mokėjimais (2007-03-26, 2007-05-25, 2007-05-28) sumokėjo pardavėjui visÄ sutartyje numatytÄ nekilnojamojo daikto kainÄ â€“ 1 300 000 Lt.

Tai užfiksuota ir 2007 m. gegužės 28 d. priėmimo-perdavimo akte. Pasak atsakovo, Å¡ios aplinkybės rodo, kad jis savo prievoles pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį įvykdė tinkamai ir pilnai atsiskaitė su pardavėju. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pačioje notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį buvo sumokėtas avansas. Tretysis asmuo J. Ž pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame jis savo nuomonės dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.

Atsiliepime nurodė, jog jis nėra kilusio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas. Teigė, kad 2007 metais į jį kreipėsi atsakovo atstovas A. K., siÅ«lydamas nupirkti trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Su pateiktu pasiÅ«lymu ir atsakovo nurodytomis sÄ lygomis jis sutiko. Atsakovo atstovas pateikė pasiraÅ¡yti preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtintos aptartos sÄ lygos dėl žemės sklypo pardavimo. Sutartyje pirkėju buvo nurodytas ieÅ¡kovas - G.

D. Kartu atsakovas pateikė tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl teisių perleidimo, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisę pirkti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Tam tretysis asmuo neprieÅ¡taravo ir tÄ patvirtino savo paraÅ¡u. 2007 m. kovo 26 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuria tretysis asmuo perleido atsakovui nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ . Tretysis asmuo pažymi, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta. Kadangi sandoris įvyko daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus, jis negali tiksliai nurodyti aplinkybių apie pinigų sumokėjimÄ - nepamena tikslių datų, kada buvo sumokėta už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kieno pinigais (ar ieÅ¡kovo, ar atsakovo) tai buvo padaryta.

Trečiajam asmeniui nėra žinomi ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio susitarimai.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi bylÄ sustabdė ir perdavė jÄ nagrinėti atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iÅ¡keltoje restruktÅ«rizavimo byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos priteisimo bei nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 5 461,62 Lt žyminį mokestį bei 37,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso iÅ¡ieÅ¡koti 5 498,72 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 27 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kuria remdamasis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 300000 Lt skolos yra akivaizdžiai niekinė – ieÅ¡kovas negalėjo perleisti teisių pirkti daiktÄ , kuris tuo metu jau buvo parduotas, o atsakovas negalėjo įgyti teisės pirkti daiktÄ , kurį jau buvo įsigijęs pagal 2007 m. kovo 26 d. sutartį, t.y. sutartis neatitinka LR CK 1.63 įtvirtintos sandorio sampratos. Å i Sutartis, kaip niekinė, nesukelia teisinių padarinių, t.y. ja negalima remtis, reikalaujant atsakovÄ vykdyti prievolę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo tenkinti. Taip pat praÅ¡o restruktÅ«rizavimo byloje patvirtinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus atsakovui RUAB „Sklypas“, įtraukiant ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei byloje apklausto trečiojo asmens J. Ž. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal 2007 m. kovo 26 d. PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį sumokėjo trečiajam asmeniui J. Ž. 300 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais, o tretysis asmuo Å¡iuos pinigus gavo, ir Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai.Pagal 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį visi atsakovo mokėjimai trečiajam asmeniui turėjo bÅ«ti atlikti iki 2007 m. gegužės 25 d., o paskutinis mokėjimas turėjo bÅ«ti bÅ«tent 950 000 Lt dydžio.

Tačiau 2007-05-28 atsakovas grynaisiais pinigais neva sumokėjo trečiajam asmeniui pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį dar 300 000 Lt, nors 2007 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedime atsakovas nurodė, jog tai galutinis apmokėjimas pagal minėtÄ sutartį. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad 2007 m. gegužės 25 d. mokėjimo pavedimu atsakovas galutinai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir daugiau jokie mokėjimai pagal Å¡iÄ sutartį neturėjo bÅ«ti atliekami.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino Å¡ios reikÅ¡mingos aplinkybės, kas turėjo esminės įtakos Å¡ios nutarties nepagrįstumui.Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino trečiojo asmens J. Ž. 2011 m. kovo 17 d. teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų, nesusiejo jų su kitais byloje esančiais įrodymais bei paties atsakovo konkliudentiniais veiksmais.Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutarties sudarymo metu žinojo apie ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens 2007 m. kovo 26 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį bei esmines jos sÄ lygas: jis žinojo apie ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui sumokėtÄ avansÄ , kurį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Å ių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad 2007 m. kovo 27 d. sutarties sudarymo tikslas buvo įforminti atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui bei susitarti dėl Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo terminų. IeÅ¡kovo manymu, tai, kad atsakovas į 2007 m. kovo 27 d. sutarties projektÄ Ä¯traukė 1 punktÄ dėl teisės pirkti žemės sklypÄ perleidimo, liudija atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ nuslepiant aplinkybę apie 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymÄ .Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas 2011 m. kovo 17 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl 2007 m. kovo 27 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtÄ 300 000 Lt avansÄ ir kodėl Å¡i sutartis apskritai buvo sudaryta, jei atsakovas visÄ perkamo žemės sklypo kainÄ Ä¯sipareigojo pats tiesiogiai sumokėti trečiajam asmeniui, o vėliau tariamai jÄ ir sumokėjo.Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas niekuomet neginčijo ir iki Å¡iol neginčija nei 2007 m. kovo 26 d. sudarytos teisės pirkti daiktÄ perleidimo sutarties sÄ lygų, nei 2007 m. kovo 26 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, kurios akivaizdžiai paneigia atsakovo Å¡ioje byloje iÅ¡dėstytÄ Â procesinę pozicijÄ .Vilniaus apygardos teismas Å¡alių sutartinių santykių turinį iÅ¡aiÅ¡kino visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tikruosius ginčo Å¡alių ketinimus, 2007 m. kovo 27 d. sutarties esmę, jos sudarymo tikslus bei atsakovo elgesį po Å¡ios sutarties sudarymo, dėl ko, pasak ieÅ¡kovo, aiÅ¡kinimo rezultatas sÄ lygojo akivaizdų nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.Sutarties 2 punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas dėl 300 000 Lt avanso ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimo yra susietas ne su ieÅ¡kovo teisės nusipirkti žemės sklypÄ atsakovui perleidimu, bet su pagrindinės Å¡io žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu (kas ir buvo padaryta).

Taigi nepriklausomai nuo to, ar atsakovas bÅ«tų įtraukęs į 2007 m. kovo 27 d. sutartį 1 punkto sÄ lygÄ , ar jos bÅ«tų neįtraukęs, atsakovo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtÄ avansÄ atsirado iÅ¡ karto, kai buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis.Net ir pripažinus 2007 m. kovo 27 d. sutarties dalį dėl teisės nusipirkti žemės sklypÄ atsakovui perleidimo niekine ir negaliojančia, kita sutarties dalis, t. y. jos 2 punktas, nustatantis savarankiÅ¡kÄ atsakovo įsipareigojimÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo, lieka galioti, kadangi pastaroji sutarties nuostata nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų.

Atitinkamai Å¡i 2007 m. kovo 27 d. sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia tik atsakovui jÄ nuginčijus bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) bei žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).

Vilniaus apygardos teismas proceso eigoje 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , ieÅ¡kovui Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat buvo grÄ Å¾inta jo sumokėta žyminio mokesčio dalis, todėl skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nutarė iÅ¡ieÅ¡koti žyminį mokestį bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Tretysis asmuo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, o klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo G.

D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB „Sklypas“ dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo patenkinti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismas nutartyje nesivadovavo CK 6.193 str. 1-5 d. įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir netinkamai aiÅ¡kino bei pritaikė CK 1.96 str., nustatantį, jog sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai savo iniciatyva padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas UAB „Sklypas“ nebÅ«tų prisiėmęs 2007 m. kovo 27 d. sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo be Å¡ios sutarties 1 punkte numatytos sÄ lygos.Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas bÅ«tų įtraukęs į 2007 m. kovo 27 d. sutartį 1 punkto sÄ lygÄ , ar jos bÅ«tų neįtraukęs, atsakovo UAB „Sklypas“ pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui G.

D. pastarojo trečiajam asmeniui sumokėtÄ avansÄ atsirado iÅ¡ karto, kai buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis.Atsižvelgiant į 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutarties turinį ir tai, kad po 2007 m. kovo 26 d. pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas G. D. jau negalėjo disponuoti teisėmis, kokios yra numatytos minėtos 2007 m. kovo 27 d. sutarties 1 punkte, tampa aiÅ¡ku, kad Å¡ia sutartimi atsakovas UAB „Sklypas“ iÅ¡ esmės prisiėmė įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti G.

D. jo sumokėtÄ avansÄ . Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o G. D. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartis yra niekinė, nes ieÅ¡kovas 2007 m. kovo 27 d. negalėjo ir neturėjo teisės perleisti teisių pirkti daiktÄ , kuris tuo metu jau buvo parduotas, o atsakovas negalėjo įgyti teisės pirkti daiktÄ , kurį jau buvo įsigijęs pagal minėtÄ 2007 m. kovo 26 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

Be to, Å¡i sutartis nelaikoma sandoriu, kadangi juo nei viena iÅ¡ sandorio Å¡alių nenorėjo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisinių santykių, kadangi sandorio objektas – žemės sklypas jau buvo perleistas ankstesne sutartimi.CK 1.96 str. nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Perleidimo sutarties 2 p. numatyta sÄ lyga, jog avansas bus sumokėtas sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡plaukia iÅ¡ Å¡ia sutartimi įgytos teisės realizavimo, tuo tarpu tokios teisės ieÅ¡kovas sandorio sudarymo metu neturėjo ir tokiu bÅ«du negalėjo perleisti jokiems tretiesiems asmenims.Atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu pagal 2007 m. kovo 26 d. notariÅ¡kai sudarytos sutarties sÄ lygas, tai patvirtina banko iÅ¡raÅ¡ai bei kasos iÅ¡laidų orderis, kurį pasirašė J.

Ž. Å ioje sutartyje nebuvo jokios sÄ lygos apie neva atliktÄ avansinį mokėjimÄ trečiajam asmeniui J. Ž., todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi sutartyje nustatytais įpareigojimais ir sumokėjo trečiajam asmeniui visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ .Faktas, kad Preliminari sutartis sudaryta tuo pačiu metu kaip ir Pagrindinė, rodo, jog preliminariosios sutarties Å¡alys neturėjo ketinimo ateityje sudaryti pagrindinę žemės sklypo sutarties. CK 1.86 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog neketinant sukurti teisinių pasekmių sudarytas sandoris negalioja, o CK 1.80 str. 2 d. numato, kad tokio pobÅ«džio sandoriai yra niekiniai.

Kadangi preliminari sutartis yra niekinis sandoris, todėl ir teisių iÅ¡ jos perleidimo susitarimas yra niekinis.2007 m. gegužės 25 d. atliktas mokėjimas turėjo bÅ«ti galutinis, kadangi taip buvo suformuluota sutartyje ir atsakovas buvo informuotas, jog ieÅ¡kovas neva sumokėjo 300 000 Lt avansÄ J. Ž., bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties į 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartį buvo įtraukta sÄ lyga dėl 300 000 Lt avanso grÄ Å¾inimo G. D.. UAB „Sklypas“ po sutarties pasiraÅ¡ymo buvo nurodyta, jog pardavėjas (tretysis asmuo) 300 000 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo ir ieÅ¡kovas už atsakovÄ jokios prievolės nėra įvykdęs, todėl Å¡iÄ pareigÄ sumokėti likusius 300 000 Lt už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ bendrovė įvykdė tiesiogiai pardavėjui, kÄ patvirtina byloje pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis.Tretysis asmuo posėdžio metu teigė, jog jis iÅ¡ RUAB „Sklypas“ gavo 1 000 000 Lt dviem mokėjimo pavedimais, o 300 000 Lt grynaisiais pinigais jam sumokėjo ne RUAB „Sklypas“, o G.

D.. Jis teigė, jog 2007 m. gegužės 28 d. kasos orderį pasirašė tik todėl, kad to reikalavo RUAB „Sklypas“, neva tai buvo reikalinga atsakovo buhalterijai sutvarkyti, t.y. jis pasirašė, jog gavo 300 000 Lt grynais, nors jam buvo sumokėjęs G. D.. Normaliai rÅ«pestingas, atidus ir protingas asmuo turėtų suvokti tokio veiksmo pasekmes, t.y. kiekvienas asmuo, pasiraÅ¡ydamas dokumentÄ , konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ â€“ pasiraÅ¡ydamas dokumentÄ jis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ su jo turiniu, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tretysis asmuo, pasiraÅ¡ydamas kasos iÅ¡laidų dokumentÄ , sutiko su jo turiniu, ir minėtas dokumentas neginčijamai patvirtina faktÄ , jog J.

Ž. iš RUAB „Sklypas“ gavo 300 000 Lt.Byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog RUAB „Sklypas“ su trečiuoju asmeniu J. Ž. yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, o ieÅ¡kovas savo teiginį apie atsiskaitymÄ Ä¯rodinėja tik 2007 m. kovo 27 d. sutartimi, kitokių įrodymų apie nurodytos 300 000 Lt sumos sumokėjimÄ nėra pateikta.Atsakovas įvykdė pagal 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t.y. visiÅ¡kai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu J.

Ž. , taip pat nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , todėl ginčyti minėtas sutartis ar kreiptis į teismÄ ginti neva savo pažeistų teisių neturėjo jokio pagrindo. Civilinėje teisėje galioja bendroji sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl asmuo laikomas sÄ Å¾iningu tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, teigiantis, jog kitas asmuo, dalyvaujantis byloje, yra nesÄ Å¾iningas, privalo įrodyti nesÄ Å¾iningumo faktÄ , jeigu įstatymo nenustatyta Å¡ios bendros taisyklės iÅ¡imčių, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo kriterijui.Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas 2007 m. kovo 27 d. teisės pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartį niekine, atsižvelgė ne tik į žodinį pačios sutarties turinį, bet ir į tikruosius Å¡alių ketinimus, t. y. teismas konstatavo, jog minėta sutartimi Å¡alys neturėjo ketinimo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinio teisinio santykio, kadangi sutarties dalykas – žemės sklypas jau buvo perleistas ankstesne 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.

Todėl teismas nepažeidė CK 6.193 str. 1-5 d. įtvirtintų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai              Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dėl avanso, palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais ir procesinių palÅ«kanų atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, kuris pagal tarp Å¡alių sudarytÄ teisės pirkti žemės sklypÄ perleidimo sutartį įsipareigojo perimti įsipareigojimus, įgytus pagal preliminariÄ jÄ sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens (sklypo savininko) dėl sklypo pirkimo-pardavimo, tarp kurių ir ieÅ¡kovo sumokėto avanso trečiajam asmeniui grÄ Å¾inimas po pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.             Teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigÄ civilinėje teisėje apibrėžiamas kaip prievolė (CK 6.1 str.).

Vienas iÅ¡ prievolių atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.). Prievolės dalyku gali bÅ«ti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei. CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad tiek kreditorius, tiek ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, egzistavimo, vykdymo ir pasibaigimo metu. DviÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti yra bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 str. 6 d.).

Civilinėje teisėje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (6.154 str. 1 d.). Taigi sutartis sukuria jos šalims civilines teises ir pareigas.             Vienas iš esminių sutarčių teisės principų, kildinamas iš dispozityvumo, yra sutarties laisvės principas.

Pagal šį principÄ Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti ir tokios rūšies sutartis, kurios konkrečiai neįvardytos įstatyme, sutartis, kurios turi kelių rūšių sutarčių elementų, taip pat jos gali savo nuožiÅ«ra nustatyti sutarties atskiras sÄ lygas. Pagrindinis reikalavimas – nepažeisti teisės imperatyvų (CK 6.156 str.).              Ar Å¡alys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos sÄ lygos saisto Å¡alis nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių pasiektÄ susitarimÄ .

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jos aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v.

A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „Cetariumir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sÄ lygos tikrosios prasmės, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Ä®statymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sÄ lygas, tačiau tada, kai iÅ¡ sutartinių teisinių santykių kyla ginčas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje R.

U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui, visų pirma, bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, t. y. sutartį iÅ¡aiÅ¡kinti. Tokiam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį.

Tik iÅ¡aiÅ¡kinus sutartį, galima jÄ tinkamai kvalifikuoti, o kvalifikavus Å¡alių sutartinius santykius, gali bÅ«ti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose Å¡alių tikslai paprastai yra skirtingi, tačiau jų valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tokiu bÅ«du, kad Å¡ie tikslai bÅ«tų suderinti ir pasiektas sutarimas įformintas kaip sutartis. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių yra svarbu kiekvienu atveju nustatyti Å¡alių tikruosius ketinimus ir remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo subjektyviuoju metodu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ valiÄ , ar jÄ suderino.

Jeigu viena Å¡alis elgiasi sÄ Å¾iningai ir savo valiÄ nukreipia teisėtų tikslų pasiekimui, o kita Å¡alis elgiasi nesÄ Å¾iningai pirmosios atžvilgiu ir įsipareigoja atlikti veiksmus, kurių paprastai neturėtų įsipareigoti atlikti dėl anksčiau trečiajam asmeniui prisiimtų įsipareigojimų, sutarties turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad bÅ«tų apginta sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis. Kitaip tariant, teisė gina tik sÄ Å¾iningus asmenis ir jie negali nukentėti dėl nesÄ Å¾iningų asmenų neteisėtų veiksmų.Aukščiau iÅ¡dėstytos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, pirmiausia tos, kurios pagrįstos sÄ Å¾iningumo ir Å¡alių tikrųjų ketinimų nustatymo kriterijais, taikomos ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, atsižvelgiant į Å¡ių santykių ypatumus.

Tuo pačiu pastebėtina, kad teisingam teisinių santykių tarp Å¡alių kvalifikavimui ir bylos iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡minga gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su ikisutartinių teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybes, susijusias su Å¡alių sudarytais ankstesniais bei vėlesniais sandoriais ar veiksmais, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti atskleisti Å¡alių tikrieji ketinimai. Kolegijos vertinimu, sisteminis ir chronologiÅ¡kai nuoseklus ginčo sutarties aiÅ¡kinimas, pagrįstas kiekvienos Å¡alies siekiamo teisinio rezultato nustatymu, leidžia atskleisti Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl jų valios galimo suderinimo. Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iÅ¡ prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankiÅ¡ku civilinių teisinių santykių objektu ir gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

Pagal civilinio įstatymo nuostatas kitam asmeniui gali bÅ«ti perleistos ne tik reikalavimo teisės, bet ir perkelta skola (CK Å eÅ¡tosios knygos VI, VIII skyriai). Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų Å¡alių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena Å¡alis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai Å¡aliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininkÄ , o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima Å¡iÄ reikalavimo teisę tokiomis sÄ lygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. ji neiÅ¡skirta kaip savarankiÅ¡kas sandoris.

Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja bÅ«ti prievolės Å¡alis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sÄ lygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kuriÄ jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus Å¡alių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. individuali įmonė v. AB „ Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB „ Stella Vitae” v. AB „Dirbtinis pluoštas“, SP AB “Kauno energija”, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Z.. v. UAB „ Kononenko ir ko“, bylos Nr. 3K-3-448/2011.). Skolininkas, t. y. asmuo, kuris turi kito asmens naudai atlikti tam tikrÄ veiksmÄ ar nuo jo susilaikyti, pagal raÅ¡tu sudarytÄ sutartį su kreditoriumi, esant pastarojo sutikimui, trečiajam asmeniui gali perkelti skolÄ (CK 6.115 str., 6.116 str. 1 d., 6.118 str.). Taigi skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios Å¡alies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė iÅ¡lieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui.

Tuo atveju, kai Å¡alys ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose pasiektÄ rezultatÄ Ä¯formina preliminariÄ ja sutartimi ir bÅ«simas pirkėjas sumoka avansÄ , Å¡ios sutartimi prisiimtos reikalavimo teisės, taip pat skolininko prievolės, nepažeidžiant įstatymų imperatyvių normų bei preliminariosios sutarties esmės, gali bÅ«ti perleistos kitiems asmenims. Tarp pradinio pirkėjo ir naujojo pirkėjo susiklosto cesijos sutartiniai teisiniai santykiai, jei perleidžiamos reikalavimo teisės, kildinamos iÅ¡ preliminariosios sutarties.

Tuo tarpu pardavėjas, gavęs avansÄ iÅ¡ pradinio pirkėjo, pastarajam nepažeidus preliminariosios sutarties nuostatų, jo atžvilgiu veikia kaip skolininkas, turintis pareigÄ Ä¯skaityti avansÄ Ä¯ pirkimo kainÄ arba jį sugrÄ Å¾inti pirkėjui, jei pagrindinė sutartis nesudaroma ne dėl pirkėjo kaltės, ir atlyginti nuostolius. Sudarius skolos, kildinamos iÅ¡ preliminariosios sutarties, perkėlimo sutartį, naujasis pirkėjas tampa pradinio pirkėjo, ketinusio įsigyti daiktÄ , skolininku. Todėl tarp naujojo pirkėjo ir daikto pardavėjo susiklosto skolos perkėlimo teisiniai santykiai, jei naujasis pirkėjas įsipareigoja pagal triÅ¡alį sandorį, kurį sudaro pradinis ir naujasis pirkėjai bei pardavėjas, perimti pardavėjo skolÄ pradiniam pirkėjui.

Å iuo atveju skolÄ sudaro pradinio pirkėjo sumokėta avanso suma pardavėjui. Å i skola perkeliama naujam pirkėjui, o tarp pardavėjo ir naujojo pirkėjo atliekamas sumokėto avanso įskaitymas į pirkimo kainÄ (CK 6.130 str. 1 d.). Tokiam teisinio santykio aiÅ¡kinimui neprieÅ¡tarauja ir aplinkybė, kad pardavėjas su naujuoju pirkėju dar iki cesijos ir skolos perkėlimo sutarčių sudarymo buvo sudaręs daikto pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, jei Å¡ioje sutartyje yra iÅ¡dėstytas atsiskaitymas už įsigyjamÄ daiktÄ ir atsiskaitymo terminas iÅ¡ esmės sutampa su skolos perkėlimo sutartyje nustatytu naujojo pirkėjo atsiskaitymo su pradiniu pirkėju terminu.Kai pradinio pirkėjo valia yra nukreipta į reikalavimo teisių įsigyti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimÄ naujajam pirkėjui ir pradinis pirkėjas sutinka, kad pardavėjo skola bÅ«tų perkelta naujajam pirkėjui, tačiau pardavėjas ir naujasis pirkėjas iÅ¡ tiesų nesiekia sudaryti tokio susitarimo, kadangi jie jau anksčiau sudarė pagrindinę sutartį dėl to paties daikto pirkimo-pardavimo, naujasis pirkėjas ir pardavėjas negali bÅ«ti ginami pagal tas pačias taisykles, kaip ir pradinis pirkėjas.

Pradinį pirkėjÄ , kaip sÄ Å¾iningÄ sutarties Å¡alį, gina reikalavimo teisės perleidimÄ reglamentuojančios teisės normos. Tuo tarpu nesÄ Å¾iningai sutarties Å¡aliai nėra taikoma teisės suteikta apsauga, nes ji veikia ne pagal teisės reikalavimus. Remdamasi Å¡iais argumentais, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo sandorio teisiniu kvalifikavimu, pripažįstant jį niekiniu. SÄ Å¾ininga sutartinių teisinių santykių Å¡alis negali atsidurti blogesnėje padėtyje, negu ji buvo iki sandorio sudarymo, jei sandorio kita Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga ir tai lėmė sandorio sudarymÄ .

Nagrinėjamoje byloje pradinis pirkėjas, naujasis pirkėjas ir pardavėjas 2007 m. kovo 27 d. sudarė triÅ¡alį sandorį, pagal kurį pradinis pirkėjas perleido naujajam pirkėjui reikalavimo teisę nusipirkti iÅ¡ pardavėjo turtÄ , kurį pradinis pirkėjas pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariÄ jÄ sutartį su pardavėju susitarė nusipirkti iÅ¡ pardavėjo (Sutarties 1 punktas). Å alys taip pat susitarė, jog naujasis pirkėjas per 60 dienų nuo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties tarp naujojo pirkėjo ir pardavėjo sudarymo sumokės pradiniam pirkėjui 300 000 Lt, kuriuos pastarasis pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariÄ jÄ sutartį buvo sumokėjęs pardavėjui kaip avansÄ (Sutarties 2 punktas).

Tokiu bÅ«du naujojo ir pradinio pirkėjų susitarimas, pagal kurį pradinis pirkėjas 2007 m. kovo 27 d. sutartimi reikalavimo teises, kildindamas iÅ¡ 2007 m. kovo 26 d. preliminariosios sutarties, perleido naujajam pirkėjui, teisiÅ¡kai vertinamas kaip cesijos sutarties sudarymas. Ta pačia 2007 m. kovo 27 d. sutartimi pradinio pirkėjo sutikimu pardavėjas skolÄ (grÄ Å¾intinÄ pradiniam pirkėjui avansÄ ) perkėlė naujajam pirkėjui, t. y. sudarė skolos perkėlimo sutartį. Todėl Å¡alių 2007 m. kovo 27 d. sudarytas triÅ¡alis sandoris, viena vertus, vertintinas kaip pradinio pirkėjo reikalavimo perleidimo naujajam pirkėjui sandoris (cesijos sutartis), kita vertus, kaip pardavėjo skolos pradiniam pirkėjui perkėlimo naujajam pirkėjui sandoris (skolos perkėlimo sutartis).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pardavėjas tÄ pačiÄ dienÄ (2007 m. kovo 26 d.) dėl to paties turto sudarė du sandorius: preliminariÄ jÄ sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo su ieÅ¡kovu ir Å¡io žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu. Naujasis pirkėjas atskirajame skunde patvirtino žinojęs apie tai, kad pradinis pirkėjas buvo sumokėjęs avansÄ pardavėjui pagal preliminariÄ jÄ sutartį (b.l. 155-156). Tai reiÅ¡kia, kad naujasis pirkėjas arba, veikdamas nesÄ Å¾iningai, iÅ¡ tiesų neketino vykdyti cesijos sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių ir tuo suklaidino jam reikalavimo teises perleidusį pradinį pirkėjÄ , arba aplinkybei, jog cesijos sutartis sudaroma vėliau nei pagrindinė daikto pirkimo-pardavimo sutartis, neteikė teisinės reikÅ¡mės. Tiek naujojo pirkėjo (atsakovo), tiek ir pardavėjo (trečiojo asmens) veiksmai, kai, žinodami apie jų tarpusavyje sudarytÄ pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, jie kitÄ dienÄ triÅ¡ale sutartimi susitarė su ieÅ¡kovu dėl reikalavimo teisių perleidimo bei skolos perkėlimo pagal preliminariÄ jÄ sutartį, teisiÅ¡kai vertintini kaip neatitinkantys protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d.).

Tačiau vien dėl to triÅ¡alis sandoris negali negalioti ir paneigti Å¡alių susitarimo dėl reikalavimo perleidimo bei skolos perkėlimo teisėtumo, taip pat negali atleisti Å¡alių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, susitarimas dėl skolos ieÅ¡kovui perkėlimo neatleidžia jų nuo Å¡io susitarimo vykdymo sÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo atžvilgiu. Kitoks teisės aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, pažeistų sÄ Å¾iningai veikusio ieÅ¡kovo teises bei teisėtus lÅ«kesčius, pažeistų sutarties, kuri jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , privalomumo principÄ (CK 6.189 str. 1 d.).

Be to, net ir pripažinus negaliojančia sandorio dalį, pavyzdžiui, 2009 m. kovo 27 d. triÅ¡alio sandorio 1 punktÄ , savaime nėra pripažįstamas negaliojančiu visas sandoris (CK 1.96 str.). Todėl pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismui net ir pripažinus negaliojančia cesijos sutartį, savaime negaliojančia netampa skolos perkėlimo sutartis. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį naujasis pirkėjas su pardavėju susitarė, jog visiÅ¡kas apmokėjimas už sklypÄ bus atliktas trimis mokėjimais: du iÅ¡ jų pavedimu (50 000 Lt sudarant sutartį ir 950 000 Lt iki 2007 m. gegužės 25 d.) ir vienas mokėjimas grynais pinigais (300 000 Lt iki 2007 m. gegužės 25 d.) (b.l. 109).

Pirmosios instancijos teisme 2011 m. kovo 17 d. įvykusio teismo posėdžio metu pardavėjas paaiÅ¡kino, kad 300 000 Lt iÅ¡ naujojo pirkėjo negavo, nes Å¡iÄ sumÄ naujasis pirkėjas įskaitė kaip pardavėjo gautÄ iÅ¡ pradinio pirkėjo pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariÄ jÄ sutartį (b.l. 144). Nors Å¡ios sumos sumokėjimÄ , kaip atsakovas nurodė paaiÅ¡kinimuose, patvirtina kasos dokumentas, atsakovo teigimu, iÅ¡raÅ¡ytas po priėmimo-perdavimo akto tarp pardavėjo ir naujojo pirkėjo pasiraÅ¡ymo (2007 m. gegužės 27 d.), tačiau, byloje nesant Å¡io dokumento, minėti įrodymai turi bÅ«ti vertinami neatsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų (sutampa suma, kuriÄ pradinis pirkėjas sumokėjo pardavėjui ir kurios gavimÄ iÅ¡ naujojo pirkėjo pardavėjas ginčija byloje, taip pat sutampa terminai, per kuriuos įvykdyti prievoles pardavėjui ir pradiniam pirkėjui įsipareigojo naujasis pirkėjas pagal pirkimo-pardavimo ir skolos perkėlimo sutartis ir kt.).

Tretysis asmuo paaiÅ¡kino, jog kasos dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas atsakovui praÅ¡ant, kad bÅ«tų dokumentais įformintas visos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sandorio kainos (1 300 000 Lt) sumokėjimas pardavėjui. Be to, naujasis pirkėjas su pardavėju 2007 m. gegužės 25 d. pasirašė daikto priėmimo-perdavimo aktÄ , kuris liudija apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ iki dokumento dėl 300 000 Lt sumokėjimo iÅ¡raÅ¡ymo. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje atsiskaitymai pagal pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovo ir trečiojo asmens nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, kadangi byloje sprendžiama, ar atsakovui kilo prievolė pagal cesijos ir skolos perleidimo sutartis, bet ne aplinkybės, ar atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu, ar 300 000 Lt suma nebuvo sumokėta pardavėjui du kartus.

IÅ¡ 2007 m. kovo 26 d. tarp pradinio pirkėjo ir pardavėjo sudarytos preliminarios sutarties matyti, kad Å¡alys sutarė ateityje sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir pradinis pirkėjas sumokėjo pardavėjui sutarties sudarymo metu dalį sklypo kainos (300 000 Lt iÅ¡ 1 300 000 Lt sutartos kainos, sutarties 4.1.1 p., b.l. 5). Ginčo dėl Å¡ios pinigų sumos sumokėjimo nėra. Naujasis pirkėjas, perėmęs pardavėjo skolÄ pradiniam pirkėjui ir per sutartyje nustatytÄ 60 dienų terminÄ nuo sutarties sudarymo neįvykdęs sutartinio įsipareigojimo – nesumokėjęs 300 000 Lt pradiniam pirkėjui, laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.).

Toks naujojo pirkėjo pasyvumas vertintinas kaip neteisėtas neveikimas ir sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. 1 d.). Å iuo atveju egzistuoja ir sutartinės civilinės atsakomybės kitos sÄ lygos – nuostoliai (perimtos skolos nesugrÄ Å¾inimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp perimtos skolos nesugrÄ Å¾inimo ir dėl to atsiradusių pradinio pirkėjo nuostolių, kaltė, kuri yra preziumuojama (CK 6.246 - 6.249 str.). Esant naujojo pirkėjo sutartinei civilinei atsakomybei, jis privalo pradiniam pirkėjui ne tik sugrÄ Å¾inti kaip avansÄ perduotus 300 000 Lt, bet ir atlyginti padarytus kitus nuostolius, kurių visiÅ¡ko atlyginimo principÄ Ä¯tvirtina įstatymo normos (CK 6.245 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.).

Å iuo atveju pradinio pirkėjo nuostolius sudaro nesugrÄ Å¾inta 300 000 Lt avanso suma bei negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų naujojo pirkėjo veiksmų, Å¡ie pinigai jam bÅ«tų sugrÄ Å¾inti ir jis bÅ«tų naudojęsis savo lėšomis. Nuostoliai, atsiradę dėl sutartinių prievolių nevykdymo, turi bÅ«ti atlyginti. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju minimalius ieÅ¡kovo nuostolius sudaro tuo metu komercinių bankų mokėtos palÅ«kanos už indėlius.

IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo už sutartinių prievolių pažeidimÄ 28 150,76 Lt nuostolių, pavadintų palÅ«kanomis, už naudojimÄ si pinigais laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. Tokio dydžio minimalius nuostolius ieÅ¡kovas apskaičiavo pagal įstatymo analogijÄ taikydamas CK 6.210 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Kolegija pažymi, jog tokio dydžio palÅ«kanos (penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos) yra mažesnės už tuo metu mokamas vidutines indėlio palÅ«kanas (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7280&lang=lt), todėl jos atitinka minimalius nuostolius, kuriuos yra pagrindas priteisti.

Aplinkybė, kad praÅ¡ydamas priteisti nuostolius negautų pajamų forma ieÅ¡kovas klaidingai nuostolius įvardija palÅ«kanomis ir remiasi netinkama teisės norma, netrukdo tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kovo reikalavimų pagal jų turinį bei teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ Å¡ioje dalyje.Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti procesines palÅ«kanas kolegija pažymi, jog procesinės palÅ«kanos priteisiamos nuo visos teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Su tam tikrų teisinių faktų atsiradimu įstatymų normos nustato ribojimus ieÅ¡kovams reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vienas iÅ¡ tokių teisinių faktų – teismo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, įsiteisėjimas. Remiantis 2001 m. kovo 20 d. Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau - Ä®RÄ®) 9 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos sustabdomas netesybų ir palÅ«kanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, skaičiavimas.

Vilniaus apygardos teismas G. D. pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmė ir civilinę bylÄ iÅ¡kėlė 2009 m. balandžio 14 d. (b.l. 1). 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovui UAB „Sklypas“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ . Å i nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 3 d. Už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. birželio 2 d. imtinai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 328 150,76 Lt sumos, t. y. 2247,50 Lt (328 150,76 Lt X 5% : 365 d.

X 50 d.). Tokiu bÅ«du teismas tvirtina ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ iÅ¡ viso 330 398,26 Lt sumai. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstyti argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl kolegija jų plačiau neanalizuoja.             Spręsdama klausimÄ dėl sumokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo, kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) bei žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , todėl priteisti 5 461,62 Lt žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, nebuvo teisinio pagrindo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme – 37,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp proceso Å¡alių, nepagrįstai tarp pradinio ir naujojo pirkėjų bei pardavėjo sudarytÄ sutartį pripažino niekine, netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus.

Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, naikintina (CPK 183 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Tvirtintinas ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktūrizavimo byloje 330 398,26 sumai, iš kurios 300 000 Lt sudaro skola, 28 150,76 Lt negautos pajamos dėl piniginės prievolės neįvykdymo ir 2247,50 Lt procesinės palūkanos (CK 6.245 str. 3 d., 6.210 str. 1 d.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti.Patvirtinti ieÅ¡kovo G. D. (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimÄ 330 398,26 (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių Lt ir dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių ct) sumai atsakovo UAB „Sklypas“ (duomenys neskelbtini) restruktÅ«rizavimo byloje, iÅ¡ kurių 300 000 Lt (tris Å¡imtus tÅ«kstančių Lt) sudaro skola, 28 150,76 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Lt ir septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is ct) negautos pajamos ir 2247,50 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis Lt ir penkiasdeÅ¡imt ct) procesinės palÅ«kanos.Priteisti iÅ¡ atsakovo RUAB „Sklypas“ (duomenys neskelbtini)valstybei 37,10 (trisdeÅ¡imt septynis Lt deÅ¡imt ct) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai                                                                         Artūras Driukas                   Danutė Milašienė                                                                                           Marytė Mitkuvienė