7197d28d-0c75-4cff-bc71-a9ba32407b8f · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated       CivilinÄs bylos Nr. 2-1584/2011 Procesinio sprendimo kategorijos 42.11.3.; 122.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArtÅ«ro Driuko (teisÄjų kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), DanutÄs MilaÅ¡ienÄs ir MarytÄs MitkuvienÄsteismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo G.
Legislator headnote
AI generated7197d28d-0c75-4cff-bc71-a9ba32407b8f · Lietuvos apeliacinis teismas: SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei byloje apklausto treÄiojo asmens J. Ž. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal 2007 m. kovo 26 d. PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo â pardavimo sutartį sumokÄjo treÄiajam asmeniui J. Ž. 300 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais, o tretysis asmuo Å¡iuos pinigus gavo, ir Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai.Pagal 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo â pardavimo sutartį visi atsakovo mokÄjimai treÄiajam asmeniui turÄjo bÅ«ti atlikti iki 2007 m. gegužÄs 25 d., o paskutinis mokÄjimas turÄjo bÅ«ti bÅ«tent 950 000 Lt dydžio.
Full text
       CivilinÄs bylos Nr. 2-1584/2011 Procesinio sprendimo kategorijos 42.11.3.; 122.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArtÅ«ro Driuko (teisÄjų kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), DanutÄs MilaÅ¡ienÄs ir MarytÄs MitkuvienÄsteismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo G.
D. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo civilinÄje byloje Nr. 2-2901-560/2010 pagal ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB âSklypasâ dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, tretysis asmuo J. Ž., nagrinÄtoje RUAB âSklypasâ restruktÅ«rizavimo byloje. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 2007 m. kovo 26 d. tarp ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens J. Ž buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo â pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas (pirkÄjas) ir tretysis asmuo (pardavÄjas) įsipareigojo iki 2007 m. birželio 27 d. sudaryti pirkimo â pardavimo sutartį, pagal kuriÄ už 1 300 000 Lt pardavÄjas parduotų, o pirkÄjas pirktų pardavÄjui ½ dalį nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 4.1.1 p. nurodyta, kad pirkÄjas (ieÅ¡kovas) sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokÄjo pardavÄjui (treÄiajam asmeniui), o pardavÄjas gavo iÅ¡ pirkÄjo 300 000 Lt avansÄ , kuris, sudarius Pirkimo - pardavimo sutartį yra įskaitomas į bendrÄ 1 300 000 Lt parduodamo turto kainÄ .
Sutartyje taip pat nurodyta, kad šį avansÄ pardavÄjas iÅ¡ pirkÄjo gavo grynais pinigais.TÄ paÄiÄ dienÄ , t.y. 2007 m kovo 26 d. tarp treÄiojo asmens J. Ž ir atsakovo UAB âSklypasâ, atstovaujamo direktoriaus A. K., buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ tretysis asmuo pardavÄ, o atsakovas pirko anksÄiau minÄtos Sutarties dalyku buvusį turtÄ - ½ dalį nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini).KitÄ dienÄ , t. y. 2007 m. kovo 27 d. ieÅ¡kovas G.
D. ir atsakovas UAB âSklypasâ, atstovaujamas direktoriaus A. K., sudarÄ teisÄs pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisÄ nusipirkti iÅ¡ treÄiojo asmens J. Ž tÄ patį žemÄs sklypÄ - ½ dalį J. Ž. nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 p. Å¡alys numatÄ, kad sudarius pirkimo â pardavimo sutartį dÄl minimo sklypo tarp UAB âSklypasâ ir J. Ž. , UAB âSklypasâ įsipareigojo per 60 kalendorinių dienų grÄ Å¾inti G.
D. jo J. Ž sumokÄtÄ 300 000 Lt avansÄ pagal PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp J. Ž. ir G. D. 2007 m. kovo 26 d. Tretysis asmuo J. Ž po sutarties tekstu pasiraÅ¡Ä, kad neprieÅ¡tarauja, jog G. D. perleistų teises ir pareigas pirkti sutartyje minimÄ Å¾emÄs sklypÄ UAB âSklypasâ. G. D. 2009 m. gegužÄs 25 d. kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡duoti teismo įsakymÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo 300 000 Lt skolos, 28 150,76 Lt palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais laikotarpiu nuo 2007 m. gegužÄs 26 d. iki 2009 m. balandžio 9 d., taip pat procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad jis kreipÄsi į atsakovÄ , praÅ¡Ä grÄ Å¾inti sumokÄtÄ avansÄ , taÄiau atsakovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, pažeisdamas sudarytos sutarties sÄ lygas, sumokÄtų pinigų iki Å¡iol nÄra grÄ Å¾inÄs.Atsakovas RUAB âSklypasâ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. NurodÄ, kad atsakovas, vykdydamas 2007 m. kovo 26 d. sudarytÄ notarinÄ nekilnojamojo daikto pirkimo â pardavimo sutartį, jos 2.1. punkte numatytomis sÄ lygomis ir tvarka trimis mokÄjimais (2007-03-26, 2007-05-25, 2007-05-28) sumokÄjo pardavÄjui visÄ sutartyje numatytÄ nekilnojamojo daikto kainÄ â 1 300 000 Lt.
Tai užfiksuota ir 2007 m. gegužÄs 28 d. priÄmimo-perdavimo akte. Pasak atsakovo, Å¡ios aplinkybÄs rodo, kad jis savo prievoles pagal notarinÄ pirkimo-pardavimo sutartį įvykdÄ tinkamai ir pilnai atsiskaitÄ su pardavÄju. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad paÄioje notarinÄje pirkimo â pardavimo sutartyje nÄra nurodyta, jog prieÅ¡ sudarant Å¡iÄ sutartį buvo sumokÄtas avansas. Tretysis asmuo J. Ž pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame jis savo nuomonÄs dÄl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kÄ.
Atsiliepime nurodÄ, jog jis nÄra kilusio ginÄo materialinio teisinio santykio subjektas. TeigÄ, kad 2007 metais į jį kreipÄsi atsakovo atstovas A. K., siÅ«lydamas nupirkti treÄiajam asmeniui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Su pateiktu pasiÅ«lymu ir atsakovo nurodytomis sÄ lygomis jis sutiko. Atsakovo atstovas pateikÄ pasiraÅ¡yti preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įtvirtintos aptartos sÄ lygos dÄl žemÄs sklypo pardavimo. Sutartyje pirkÄju buvo nurodytas ieÅ¡kovas - G.
D. Kartu atsakovas pateikÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytÄ sutartį dÄl teisių perleidimo, kuria ieÅ¡kovas perleido atsakovui teisÄ pirkti treÄiajam asmeniui nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ . Tam tretysis asmuo neprieÅ¡taravo ir tÄ patvirtino savo paraÅ¡u. 2007 m. kovo 26 d. buvo sudaryta notarinÄ pirkimo-pardavimo sutartis, kuria tretysis asmuo perleido atsakovui nuosavybÄs teises į nekilnojamÄ jį turtÄ . Tretysis asmuo pažymi, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta. Kadangi sandoris įvyko daugiau kaip prieÅ¡ trejus metus, jis negali tiksliai nurodyti aplinkybių apie pinigų sumokÄjimÄ - nepamena tikslių datų, kada buvo sumokÄta už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kieno pinigais (ar ieÅ¡kovo, ar atsakovo) tai buvo padaryta.
TreÄiajam asmeniui nÄra žinomi ieÅ¡kovo ir atsakovo tarpusavio susitarimai.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi bylÄ sustabdÄ ir perdavÄ jÄ nagrinÄti atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužÄs 22 d. nutartimi iÅ¡keltoje restruktÅ«rizavimo byloje. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi atmetÄ ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB âSklypasâ dÄl skolos priteisimo bei nusprendÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 5 461,62 Lt žyminį mokestį bei 37,10 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso iÅ¡ieÅ¡koti 5 498,72 Lt.
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad 2007 m. kovo 27 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta sutartis, kuria remdamasis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 300000 Lt skolos yra akivaizdžiai niekinÄ â ieÅ¡kovas negalÄjo perleisti teisių pirkti daiktÄ , kuris tuo metu jau buvo parduotas, o atsakovas negalÄjo įgyti teisÄs pirkti daiktÄ , kurį jau buvo įsigijÄs pagal 2007 m. kovo 26 d. sutartį, t.y. sutartis neatitinka LR CK 1.63 įtvirtintos sandorio sampratos. Å i Sutartis, kaip niekinÄ, nesukelia teisinių padarinių, t.y. ja negalima remtis, reikalaujant atsakovÄ vykdyti prievolÄ.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â ieÅ¡kovo G. D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB âSklypasâ dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo tenkinti. Taip pat praÅ¡o restruktÅ«rizavimo byloje patvirtinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus atsakovui RUAB âSklypasâ, įtraukiant ieÅ¡kovÄ Ä¯ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡Ä .
SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei byloje apklausto treÄiojo asmens J. Ž. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovas pagal 2007 m. kovo 26 d. PreliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo â pardavimo sutartį sumokÄjo treÄiajam asmeniui J. Ž. 300 000 Lt avansÄ grynaisiais pinigais, o tretysis asmuo Å¡iuos pinigus gavo, ir Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai.Pagal 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo â pardavimo sutartį visi atsakovo mokÄjimai treÄiajam asmeniui turÄjo bÅ«ti atlikti iki 2007 m. gegužÄs 25 d., o paskutinis mokÄjimas turÄjo bÅ«ti bÅ«tent 950 000 Lt dydžio.
TaÄiau 2007-05-28 atsakovas grynaisiais pinigais neva sumokÄjo treÄiajam asmeniui pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo â pardavimo sutartį dar 300 000 Lt, nors 2007 m. gegužÄs 25 d. mokÄjimo pavedime atsakovas nurodÄ, jog tai galutinis apmokÄjimas pagal minÄtÄ sutartį. IÅ¡dÄstytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad 2007 m. gegužÄs 25 d. mokÄjimo pavedimu atsakovas galutinai atsiskaitÄ su treÄiuoju asmeniu pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo â pardavimo sutartį ir daugiau jokie mokÄjimai pagal Å¡iÄ sutartį neturÄjo bÅ«ti atliekami.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino Å¡ios reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kas turÄjo esminÄs įtakos Å¡ios nutarties nepagrįstumui.Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino treÄiojo asmens J. Ž. 2011 m. kovo 17 d. teismo posÄdyje duotų paaiÅ¡kinimų, nesusiejo jų su kitais byloje esanÄiais įrodymais bei paties atsakovo konkliudentiniais veiksmais.Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. teisÄs pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutarties sudarymo metu žinojo apie ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens 2007 m. kovo 26 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį bei esmines jos sÄ lygas: jis žinojo apie ieÅ¡kovo treÄiajam asmeniui sumokÄtÄ avansÄ , kurį atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui ne vÄliau kaip per 60 kalendorinių dienų po nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Å ių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad 2007 m. kovo 27 d. sutarties sudarymo tikslas buvo įforminti atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui bei susitarti dÄl Å¡ios skolos grÄ Å¾inimo terminų. IeÅ¡kovo manymu, tai, kad atsakovas į 2007 m. kovo 27 d. sutarties projektÄ Ä¯traukÄ 1 punktÄ dÄl teisÄs pirkti žemÄs sklypÄ perleidimo, liudija atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ nuslepiant aplinkybÄ apie 2007 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties su treÄiuoju asmeniu sudarymÄ .Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje visiÅ¡kai neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog atsakovo atstovas 2011 m. kovo 17 d. teismo posÄdyje nagrinÄjant bylÄ iÅ¡ esmÄs negalÄjo paaiÅ¡kinti, kodÄl 2007 m. kovo 27 d. sutartimi atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pastarojo treÄiajam asmeniui sumokÄtÄ 300 000 Lt avansÄ ir kodÄl Å¡i sutartis apskritai buvo sudaryta, jei atsakovas visÄ perkamo žemÄs sklypo kainÄ Ä¯sipareigojo pats tiesiogiai sumokÄti treÄiajam asmeniui, o vÄliau tariamai jÄ ir sumokÄjo.Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovas niekuomet neginÄijo ir iki Å¡iol neginÄija nei 2007 m. kovo 26 d. sudarytos teisÄs pirkti daiktÄ perleidimo sutarties sÄ lygų, nei 2007 m. kovo 26 d. preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, kurios akivaizdžiai paneigia atsakovo Å¡ioje byloje iÅ¡dÄstytÄ Â procesinÄ pozicijÄ .Vilniaus apygardos teismas Å¡alių sutartinių santykių turinį iÅ¡aiÅ¡kino visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į tikruosius ginÄo Å¡alių ketinimus, 2007 m. kovo 27 d. sutarties esmÄ, jos sudarymo tikslus bei atsakovo elgesį po Å¡ios sutarties sudarymo, dÄl ko, pasak ieÅ¡kovo, aiÅ¡kinimo rezultatas sÄ lygojo akivaizdų nesÄ Å¾iningumÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.Sutarties 2 punkte nustatytas atsakovo įsipareigojimas dÄl 300 000 Lt avanso ieÅ¡kovui grÄ Å¾inimo yra susietas ne su ieÅ¡kovo teisÄs nusipirkti žemÄs sklypÄ atsakovui perleidimu, bet su pagrindinÄs Å¡io žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu (kas ir buvo padaryta).
Taigi nepriklausomai nuo to, ar atsakovas bÅ«tų įtraukÄs į 2007 m. kovo 27 d. sutartį 1 punkto sÄ lygÄ , ar jos bÅ«tų neįtraukÄs, atsakovo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pastarojo treÄiajam asmeniui sumokÄtÄ avansÄ atsirado iÅ¡ karto, kai buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis.Net ir pripažinus 2007 m. kovo 27 d. sutarties dalį dÄl teisÄs nusipirkti žemÄs sklypÄ atsakovui perleidimo niekine ir negaliojanÄia, kita sutarties dalis, t. y. jos 2 punktas, nustatantis savarankiÅ¡kÄ atsakovo įsipareigojimÄ dÄl avanso grÄ Å¾inimo, lieka galioti, kadangi pastaroji sutarties nuostata nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų.
Atitinkamai Å¡i 2007 m. kovo 27 d. sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia tik atsakovui jÄ nuginÄijus bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais.Vilniaus apygardos teismas, nusprendÄs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidÄ civilinio proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias atleidimÄ nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) bei žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimÄ (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).
Vilniaus apygardos teismas proceso eigoje 2009 m. gegužÄs 22 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , ieÅ¡kovui Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat buvo grÄ Å¾inta jo sumokÄta žyminio mokesÄio dalis, todÄl skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai nutarÄ iÅ¡ieÅ¡koti žyminį mokestį bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Tretysis asmuo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, o klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs â ieÅ¡kovo G.
D. ieÅ¡kinį atsakovui RUAB âSklypasâ dÄl skolos ir palÅ«kanų priteisimo patenkinti. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Vilniaus apygardos teismas nutartyje nesivadovavo CK 6.193 str. 1-5 d. įtvirtintomis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis ir netinkamai aiÅ¡kino bei pritaikÄ CK 1.96 str., nustatantį, jog sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojanÄių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvÄs sudarytas ir neįtraukiant negaliojanÄios dalies.Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai savo iniciatyva padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas UAB âSklypasâ nebÅ«tų prisiÄmÄs 2007 m. kovo 27 d. sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo be Å¡ios sutarties 1 punkte numatytos sÄ lygos.Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas bÅ«tų įtraukÄs į 2007 m. kovo 27 d. sutartį 1 punkto sÄ lygÄ , ar jos bÅ«tų neįtraukÄs, atsakovo UAB âSklypasâ pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui G.
D. pastarojo treÄiajam asmeniui sumokÄtÄ avansÄ atsirado iÅ¡ karto, kai buvo sudaryta 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis.Atsižvelgiant į 2007 m. kovo 27 d. teisÄs pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutarties turinį ir tai, kad po 2007 m. kovo 26 d. pagrindinÄs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas G. D. jau negalÄjo disponuoti teisÄmis, kokios yra numatytos minÄtos 2007 m. kovo 27 d. sutarties 1 punkte, tampa aiÅ¡ku, kad Å¡ia sutartimi atsakovas UAB âSklypasâ iÅ¡ esmÄs prisiÄmÄ Ä¯sipareigojimÄ grÄ Å¾inti G.
D. jo sumokÄtÄ avansÄ . Atsakovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o G. D. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:2007 m. kovo 27 d. teisÄs pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartis yra niekinÄ, nes ieÅ¡kovas 2007 m. kovo 27 d. negalÄjo ir neturÄjo teisÄs perleisti teisių pirkti daiktÄ , kuris tuo metu jau buvo parduotas, o atsakovas negalÄjo įgyti teisÄs pirkti daiktÄ , kurį jau buvo įsigijÄs pagal minÄtÄ 2007 m. kovo 26 d. pirkimo â pardavimo sutartį.
Be to, Å¡i sutartis nelaikoma sandoriu, kadangi juo nei viena iÅ¡ sandorio Å¡alių nenorÄjo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisinių santykių, kadangi sandorio objektas â žemÄs sklypas jau buvo perleistas ankstesne sutartimi.CK 1.96 str. nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvÄs sudarytas ir neįtraukiant negaliojanÄios dalies. Perleidimo sutarties 2 p. numatyta sÄ lyga, jog avansas bus sumokÄtas sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡plaukia iÅ¡ Å¡ia sutartimi įgytos teisÄs realizavimo, tuo tarpu tokios teisÄs ieÅ¡kovas sandorio sudarymo metu neturÄjo ir tokiu bÅ«du negalÄjo perleisti jokiems tretiesiems asmenims.Atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitÄ su treÄiuoju asmeniu pagal 2007 m. kovo 26 d. notariÅ¡kai sudarytos sutarties sÄ lygas, tai patvirtina banko iÅ¡raÅ¡ai bei kasos iÅ¡laidų orderis, kurį pasiraÅ¡Ä J.
Ž. Å ioje sutartyje nebuvo jokios sÄ lygos apie neva atliktÄ avansinį mokÄjimÄ treÄiajam asmeniui J. Ž., todÄl atsakovas pagrįstai vadovavosi sutartyje nustatytais įpareigojimais ir sumokÄjo treÄiajam asmeniui visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ .Faktas, kad Preliminari sutartis sudaryta tuo paÄiu metu kaip ir PagrindinÄ, rodo, jog preliminariosios sutarties Å¡alys neturÄjo ketinimo ateityje sudaryti pagrindinÄ Å¾emÄs sklypo sutarties. CK 1.86 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog neketinant sukurti teisinių pasekmių sudarytas sandoris negalioja, o CK 1.80 str. 2 d. numato, kad tokio pobÅ«džio sandoriai yra niekiniai.
Kadangi preliminari sutartis yra niekinis sandoris, todÄl ir teisių iÅ¡ jos perleidimo susitarimas yra niekinis.2007 m. gegužÄs 25 d. atliktas mokÄjimas turÄjo bÅ«ti galutinis, kadangi taip buvo suformuluota sutartyje ir atsakovas buvo informuotas, jog ieÅ¡kovas neva sumokÄjo 300 000 Lt avansÄ J. Ž., bÅ«tent dÄl Å¡ios priežasties į 2007 m. kovo 27 d. teisÄs pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartį buvo įtraukta sÄ lyga dÄl 300 000 Lt avanso grÄ Å¾inimo G. D.. UAB âSklypasâ po sutarties pasiraÅ¡ymo buvo nurodyta, jog pardavÄjas (tretysis asmuo) 300 000 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo ir ieÅ¡kovas už atsakovÄ jokios prievolÄs nÄra įvykdÄs, todÄl Å¡iÄ pareigÄ sumokÄti likusius 300 000 Lt už įsigytÄ Å¾emÄs sklypÄ bendrovÄ Ä¯vykdÄ tiesiogiai pardavÄjui, kÄ patvirtina byloje pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis.Tretysis asmuo posÄdžio metu teigÄ, jog jis iÅ¡ RUAB âSklypasâ gavo 1 000 000 Lt dviem mokÄjimo pavedimais, o 300 000 Lt grynaisiais pinigais jam sumokÄjo ne RUAB âSklypasâ, o G.
D.. Jis teigÄ, jog 2007 m. gegužÄs 28 d. kasos orderį pasiraÅ¡Ä tik todÄl, kad to reikalavo RUAB âSklypasâ, neva tai buvo reikalinga atsakovo buhalterijai sutvarkyti, t.y. jis pasiraÅ¡Ä, jog gavo 300 000 Lt grynais, nors jam buvo sumokÄjÄs G. D.. Normaliai rÅ«pestingas, atidus ir protingas asmuo turÄtų suvokti tokio veiksmo pasekmes, t.y. kiekvienas asmuo, pasiraÅ¡ydamas dokumentÄ , konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ â pasiraÅ¡ydamas dokumentÄ jis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ su jo turiniu, todÄl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tretysis asmuo, pasiraÅ¡ydamas kasos iÅ¡laidų dokumentÄ , sutiko su jo turiniu, ir minÄtas dokumentas neginÄijamai patvirtina faktÄ , jog J.
Ž. iš RUAB âSklypasâ gavo 300 000 Lt.Byloje nÄra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigianÄių aplinkybÄ, jog RUAB âSklypasâ su treÄiuoju asmeniu J. Ž. yra visiÅ¡kai atsiskaitÄs, o ieÅ¡kovas savo teiginį apie atsiskaitymÄ Ä¯rodinÄja tik 2007 m. kovo 27 d. sutartimi, kitokių įrodymų apie nurodytos 300 000 Lt sumos sumokÄjimÄ nÄra pateikta.Atsakovas įvykdÄ pagal 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo â pardavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t.y. visiÅ¡kai atsiskaitÄ su treÄiuoju asmeniu J.
Ž. , taip pat nuosavybÄs teise įgijo žemÄs sklypÄ , todÄl ginÄyti minÄtas sutartis ar kreiptis į teismÄ ginti neva savo pažeistų teisių neturÄjo jokio pagrindo. CivilinÄje teisÄje galioja bendroji sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todÄl asmuo laikomas sÄ Å¾iningu tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, teigiantis, jog kitas asmuo, dalyvaujantis byloje, yra nesÄ Å¾iningas, privalo įrodyti nesÄ Å¾iningumo faktÄ , jeigu įstatymo nenustatyta Å¡ios bendros taisyklÄs iÅ¡imÄių, taÄiau ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo kriterijui.Vilniaus apygardos teismas, pripažindamas 2007 m. kovo 27 d. teisÄs pirkti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartį niekine, atsižvelgÄ ne tik į žodinį paÄios sutarties turinį, bet ir į tikruosius Å¡alių ketinimus, t. y. teismas konstatavo, jog minÄta sutartimi Å¡alys neturÄjo ketinimo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinio teisinio santykio, kadangi sutarties dalykas â žemÄs sklypas jau buvo perleistas ankstesne 2007 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo â pardavimo sutartimi.
TodÄl teismas nepažeidÄ CK 6.193 str. 1-5 d. įtvirtintų sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklių. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai              Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dÄl avanso, palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais ir procesinių palÅ«kanų atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, kuris pagal tarp Å¡alių sudarytÄ teisÄs pirkti žemÄs sklypÄ perleidimo sutartį įsipareigojo perimti įsipareigojimus, įgytus pagal preliminariÄ jÄ sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir treÄiojo asmens (sklypo savininko) dÄl sklypo pirkimo-pardavimo, tarp kurių ir ieÅ¡kovo sumokÄto avanso treÄiajam asmeniui grÄ Å¾inimas po pagrindinÄs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.             Teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisÄ reikalauti iÅ¡ skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigÄ civilinÄje teisÄje apibrÄžiamas kaip prievolÄ (CK 6.1 str.).
Vienas iÅ¡ prievolių atsiradimo pagrindų â sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.). PrievolÄs dalyku gali bÅ«ti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei. CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad tiek kreditorius, tiek ir skolininkas privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai prievolÄs atsiradimo, egzistavimo, vykdymo ir pasibaigimo metu. DviÅ¡alis sandoris, kuriam sudaryti yra bÅ«tina dviejų Å¡alių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 str. 6 d.).
CivilinÄje teisÄje sutartis apibrÄžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisÄ (6.154 str. 1 d.). Taigi sutartis sukuria jos Å¡alims civilines teises ir pareigas.             Vienas iÅ¡ esminių sutarÄių teisÄs principų, kildinamas iÅ¡ dispozityvumo, yra sutarties laisvÄs principas.
Pagal šį principÄ Å¡alys turi teisÄ laisvai sudaryti ir tokios rūšies sutartis, kurios konkreÄiai neįvardytos įstatyme, sutartis, kurios turi kelių rūšių sutarÄių elementų, taip pat jos gali savo nuožiÅ«ra nustatyti sutarties atskiras sÄ lygas. Pagrindinis reikalavimas â nepažeisti teisÄs imperatyvų (CK 6.156 str.).              Ar Å¡alys sudarÄ sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos sÄ lygos saisto Å¡alis nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių pasiektÄ susitarimÄ .
SutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs reglamentuotos CK 6.193â6.195 straipsniuose, jos aiÅ¡kinamos teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2004 m. rugsÄjo 8 d. nutartyje civilinÄje byloje UAB ,,Auksinis varnasâ v. AB ,,Lietuvos geležinkeliaiâ, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinÄje byloje UAB âLibra Vitalisâ v. UAB âHomo Faberâ, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsÄjo 19 d. nutartyje civilinÄje byloje UAB âBIVAINISâ v.
A. B. firma â(duomenys neskelbtini)â, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinÄje byloje VÄ® ValstybÄs turto fondas v. UAB âCetariumir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužÄs 10 d. nutartyje civilinÄje byloje UAB âSarteksasâ v. UAB âBeltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinÄje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonÄ UAB âAzovlitasâ, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginÄui dÄl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sÄ lygos tikrosios prasmÄs, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.
Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisÄs principais. Ä®statymo nereikalaujama, kad sutartį sudarantys asmenys vartotų tikslius teisinius terminus pavadindami sutartį ir nustatydami jos sÄ lygas, taÄiau tada, kai iÅ¡ sutartinių teisinių santykių kyla ginÄas, tampa aktualus teisinio sutarties kvalifikavimo klausimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje R.
U. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-378/2008). Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui, visų pirma, bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, t. y. sutartį iÅ¡aiÅ¡kinti. Tokiam ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingas tikrųjų sutarties Å¡alių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra jÄ sudaranÄių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinÄ sutarties dalyvių valiÄ (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslÄ bei pobÅ«dį.
Tik iÅ¡aiÅ¡kinus sutartį, galima jÄ tinkamai kvalifikuoti, o kvalifikavus Å¡alių sutartinius santykius, gali bÅ«ti pritaikyta konkreÄiose teisÄs normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose Å¡alių tikslai paprastai yra skirtingi, taÄiau jų valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tokiu bÅ«du, kad Å¡ie tikslai bÅ«tų suderinti ir pasiektas sutarimas įformintas kaip sutartis. BÅ«tent dÄl Å¡ių priežasÄių yra svarbu kiekvienu atveju nustatyti Å¡alių tikruosius ketinimus ir remiantis sutarÄių aiÅ¡kinimo subjektyviuoju metodu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kÄ tikrÄ jÄ valiÄ , ar jÄ suderino.
Jeigu viena Å¡alis elgiasi sÄ Å¾iningai ir savo valiÄ nukreipia teisÄtų tikslų pasiekimui, o kita Å¡alis elgiasi nesÄ Å¾iningai pirmosios atžvilgiu ir įsipareigoja atlikti veiksmus, kurių paprastai neturÄtų įsipareigoti atlikti dÄl anksÄiau treÄiajam asmeniui prisiimtų įsipareigojimų, sutarties turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad bÅ«tų apginta sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis. Kitaip tariant, teisÄ gina tik sÄ Å¾iningus asmenis ir jie negali nukentÄti dÄl nesÄ Å¾iningų asmenų neteisÄtų veiksmų.AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytos sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄs, pirmiausia tos, kurios pagrįstos sÄ Å¾iningumo ir Å¡alių tikrųjų ketinimų nustatymo kriterijais, taikomos ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, atsižvelgiant į Å¡ių santykių ypatumus.
Tuo paÄiu pastebÄtina, kad teisingam teisinių santykių tarp Å¡alių kvalifikavimui ir bylos iÅ¡sprendimui teisiÅ¡kai reikÅ¡minga gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su ikisutartinių teisinių santykių įforminimu, bet ir aplinkybes, susijusias su Å¡alių sudarytais ankstesniais bei vÄlesniais sandoriais ar veiksmais, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti atskleisti Å¡alių tikrieji ketinimai. Kolegijos vertinimu, sisteminis ir chronologiÅ¡kai nuoseklus ginÄo sutarties aiÅ¡kinimas, pagrįstas kiekvienos Å¡alies siekiamo teisinio rezultato nustatymu, leidžia atskleisti Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dÄl jų valios galimo suderinimo. Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinÄs teisÄs. Taigi, iÅ¡ prievolÄs kylanti kreditoriaus reikalavimo teisÄ yra laikoma savarankiÅ¡ku civilinių teisinių santykių objektu ir gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).
Pagal civilinio įstatymo nuostatas kitam asmeniui gali bÅ«ti perleistos ne tik reikalavimo teisÄs, bet ir perkelta skola (CK Å eÅ¡tosios knygos VI, VIII skyriai). Reikalavimo teisÄs perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolÄje bÅ«dų. Reikalavimo perleidimas apibrÄžiamas kaip dviejų Å¡alių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena Å¡alis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai Å¡aliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisÄ Ä¯ skolininkÄ , o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima Å¡iÄ reikalavimo teisÄ tokiomis sÄ lygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolÄs. PažymÄtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarÄių rūšis, t. y. ji neiÅ¡skirta kaip savarankiÅ¡kas sandoris.
Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisÄ naujajam kreditoriui, jis nustoja bÅ«ti prievolÄs Å¡alis, o vietoj jo prievolÄje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sÄ lygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisÄ. MinÄta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisÄ, kuriÄ jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus Å¡alių ginÄui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turÄjo teisÄ, dÄl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisÄ galiojo cesijos sutarties sudarymo metu.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojanÄių teisÄs normų, yra nurodÄs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisÄtumÄ , reikia įvertinti:
1) prievolÄ, iÅ¡ kurios atsirado teisÄ, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;
2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisÄ reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );
3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisÄ (atsisakoma reikalavimo teisÄs) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje R. L. individuali įmonÄ v. AB â Daisotraâ, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsÄjo 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB â Stella Vitaeâ v. AB âDirbtinis pluoÅ¡tasâ, SP AB âKauno energijaâ, bylos Nr. 3K-3-759/2003; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
Z.. v. UAB â Kononenko ir koâ, bylos Nr. 3K-3-448/2011.). Skolininkas, t. y. asmuo, kuris turi kito asmens naudai atlikti tam tikrÄ veiksmÄ ar nuo jo susilaikyti, pagal raÅ¡tu sudarytÄ sutartį su kreditoriumi, esant pastarojo sutikimui, treÄiajam asmeniui gali perkelti skolÄ (CK 6.115 str., 6.116 str. 1 d., 6.118 str.). Taigi skolos perkÄlimas suprantamas kaip prievolÄs pasyviosios Å¡alies â skolininko â pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkÄlimo atveju pradinÄ prievolÄ iÅ¡lieka, tik skola pagal prievolÄ perkeliama treÄiajam asmeniui â naujajam skolininkui.
Tuo atveju, kai Å¡alys ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose pasiektÄ rezultatÄ Ä¯formina preliminariÄ ja sutartimi ir bÅ«simas pirkÄjas sumoka avansÄ , Å¡ios sutartimi prisiimtos reikalavimo teisÄs, taip pat skolininko prievolÄs, nepažeidžiant įstatymų imperatyvių normų bei preliminariosios sutarties esmÄs, gali bÅ«ti perleistos kitiems asmenims. Tarp pradinio pirkÄjo ir naujojo pirkÄjo susiklosto cesijos sutartiniai teisiniai santykiai, jei perleidžiamos reikalavimo teisÄs, kildinamos iÅ¡ preliminariosios sutarties.
Tuo tarpu pardavÄjas, gavÄs avansÄ iÅ¡ pradinio pirkÄjo, pastarajam nepažeidus preliminariosios sutarties nuostatų, jo atžvilgiu veikia kaip skolininkas, turintis pareigÄ Ä¯skaityti avansÄ Ä¯ pirkimo kainÄ arba jį sugrÄ Å¾inti pirkÄjui, jei pagrindinÄ sutartis nesudaroma ne dÄl pirkÄjo kaltÄs, ir atlyginti nuostolius. Sudarius skolos, kildinamos iÅ¡ preliminariosios sutarties, perkÄlimo sutartį, naujasis pirkÄjas tampa pradinio pirkÄjo, ketinusio įsigyti daiktÄ , skolininku. TodÄl tarp naujojo pirkÄjo ir daikto pardavÄjo susiklosto skolos perkÄlimo teisiniai santykiai, jei naujasis pirkÄjas įsipareigoja pagal triÅ¡alį sandorį, kurį sudaro pradinis ir naujasis pirkÄjai bei pardavÄjas, perimti pardavÄjo skolÄ pradiniam pirkÄjui.
Å iuo atveju skolÄ sudaro pradinio pirkÄjo sumokÄta avanso suma pardavÄjui. Å i skola perkeliama naujam pirkÄjui, o tarp pardavÄjo ir naujojo pirkÄjo atliekamas sumokÄto avanso įskaitymas į pirkimo kainÄ (CK 6.130 str. 1 d.). Tokiam teisinio santykio aiÅ¡kinimui neprieÅ¡tarauja ir aplinkybÄ, kad pardavÄjas su naujuoju pirkÄju dar iki cesijos ir skolos perkÄlimo sutarÄių sudarymo buvo sudarÄs daikto pagrindinÄ pirkimo-pardavimo sutartį, jei Å¡ioje sutartyje yra iÅ¡dÄstytas atsiskaitymas už įsigyjamÄ daiktÄ ir atsiskaitymo terminas iÅ¡ esmÄs sutampa su skolos perkÄlimo sutartyje nustatytu naujojo pirkÄjo atsiskaitymo su pradiniu pirkÄju terminu.Kai pradinio pirkÄjo valia yra nukreipta į reikalavimo teisių įsigyti nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimÄ naujajam pirkÄjui ir pradinis pirkÄjas sutinka, kad pardavÄjo skola bÅ«tų perkelta naujajam pirkÄjui, taÄiau pardavÄjas ir naujasis pirkÄjas iÅ¡ tiesų nesiekia sudaryti tokio susitarimo, kadangi jie jau anksÄiau sudarÄ pagrindinÄ sutartį dÄl to paties daikto pirkimo-pardavimo, naujasis pirkÄjas ir pardavÄjas negali bÅ«ti ginami pagal tas paÄias taisykles, kaip ir pradinis pirkÄjas.
Pradinį pirkÄjÄ , kaip sÄ Å¾iningÄ sutarties Å¡alį, gina reikalavimo teisÄs perleidimÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos. Tuo tarpu nesÄ Å¾iningai sutarties Å¡aliai nÄra taikoma teisÄs suteikta apsauga, nes ji veikia ne pagal teisÄs reikalavimus. Remdamasi Å¡iais argumentais, teisÄjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginÄo sandorio teisiniu kvalifikavimu, pripažįstant jį niekiniu. SÄ Å¾ininga sutartinių teisinių santykių Å¡alis negali atsidurti blogesnÄje padÄtyje, negu ji buvo iki sandorio sudarymo, jei sandorio kita Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga ir tai lÄmÄ sandorio sudarymÄ .
NagrinÄjamoje byloje pradinis pirkÄjas, naujasis pirkÄjas ir pardavÄjas 2007 m. kovo 27 d. sudarÄ triÅ¡alį sandorį, pagal kurį pradinis pirkÄjas perleido naujajam pirkÄjui reikalavimo teisÄ nusipirkti iÅ¡ pardavÄjo turtÄ , kurį pradinis pirkÄjas pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariÄ jÄ sutartį su pardavÄju susitarÄ nusipirkti iÅ¡ pardavÄjo (Sutarties 1 punktas). Å alys taip pat susitarÄ, jog naujasis pirkÄjas per 60 dienų nuo pagrindinÄs pirkimo-pardavimo sutarties tarp naujojo pirkÄjo ir pardavÄjo sudarymo sumokÄs pradiniam pirkÄjui 300 000 Lt, kuriuos pastarasis pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariÄ jÄ sutartį buvo sumokÄjÄs pardavÄjui kaip avansÄ (Sutarties 2 punktas).
Tokiu bÅ«du naujojo ir pradinio pirkÄjų susitarimas, pagal kurį pradinis pirkÄjas 2007 m. kovo 27 d. sutartimi reikalavimo teises, kildindamas iÅ¡ 2007 m. kovo 26 d. preliminariosios sutarties, perleido naujajam pirkÄjui, teisiÅ¡kai vertinamas kaip cesijos sutarties sudarymas. Ta paÄia 2007 m. kovo 27 d. sutartimi pradinio pirkÄjo sutikimu pardavÄjas skolÄ (grÄ Å¾intinÄ pradiniam pirkÄjui avansÄ ) perkÄlÄ naujajam pirkÄjui, t. y. sudarÄ skolos perkÄlimo sutartį. TodÄl Å¡alių 2007 m. kovo 27 d. sudarytas triÅ¡alis sandoris, viena vertus, vertintinas kaip pradinio pirkÄjo reikalavimo perleidimo naujajam pirkÄjui sandoris (cesijos sutartis), kita vertus, kaip pardavÄjo skolos pradiniam pirkÄjui perkÄlimo naujajam pirkÄjui sandoris (skolos perkÄlimo sutartis).
Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pardavÄjas tÄ paÄiÄ dienÄ (2007 m. kovo 26 d.) dÄl to paties turto sudarÄ du sandorius: preliminariÄ jÄ sutartį dÄl žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo su ieÅ¡kovu ir Å¡io žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu. Naujasis pirkÄjas atskirajame skunde patvirtino žinojÄs apie tai, kad pradinis pirkÄjas buvo sumokÄjÄs avansÄ pardavÄjui pagal preliminariÄ jÄ sutartį (b.l. 155-156). Tai reiÅ¡kia, kad naujasis pirkÄjas arba, veikdamas nesÄ Å¾iningai, iÅ¡ tiesų neketino vykdyti cesijos sutartimi prisiimtų sutartinių prievolių ir tuo suklaidino jam reikalavimo teises perleidusį pradinį pirkÄjÄ , arba aplinkybei, jog cesijos sutartis sudaroma vÄliau nei pagrindinÄ daikto pirkimo-pardavimo sutartis, neteikÄ teisinÄs reikÅ¡mÄs. Tiek naujojo pirkÄjo (atsakovo), tiek ir pardavÄjo (treÄiojo asmens) veiksmai, kai, žinodami apie jų tarpusavyje sudarytÄ pagrindinÄ daikto pirkimo-pardavimo sutartį, jie kitÄ dienÄ triÅ¡ale sutartimi susitarÄ su ieÅ¡kovu dÄl reikalavimo teisių perleidimo bei skolos perkÄlimo pagal preliminariÄ jÄ sutartį, teisiÅ¡kai vertintini kaip neatitinkantys protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų (CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d.).
TaÄiau vien dÄl to triÅ¡alis sandoris negali negalioti ir paneigti Å¡alių susitarimo dÄl reikalavimo perleidimo bei skolos perkÄlimo teisÄtumo, taip pat negali atleisti Å¡alių nuo sutartinių prievolių vykdymo. Esant tokioms aplinkybÄms, atsakovo ir treÄiojo asmens, nepareiÅ¡kianÄio savarankiÅ¡kų reikalavimų, susitarimas dÄl skolos ieÅ¡kovui perkÄlimo neatleidžia jų nuo Å¡io susitarimo vykdymo sÄ Å¾iningo ieÅ¡kovo atžvilgiu. Kitoks teisÄs aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, pažeistų sÄ Å¾iningai veikusio ieÅ¡kovo teises bei teisÄtus lÅ«kesÄius, pažeistų sutarties, kuri jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , privalomumo principÄ (CK 6.189 str. 1 d.).
Be to, net ir pripažinus negaliojanÄia sandorio dalį, pavyzdžiui, 2009 m. kovo 27 d. triÅ¡alio sandorio 1 punktÄ , savaime nÄra pripažįstamas negaliojanÄiu visas sandoris (CK 1.96 str.). TodÄl pagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismui net ir pripažinus negaliojanÄia cesijos sutartį, savaime negaliojanÄia netampa skolos perkÄlimo sutartis. Tuo paÄiu pastebÄtina, kad pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį naujasis pirkÄjas su pardavÄju susitarÄ, jog visiÅ¡kas apmokÄjimas už sklypÄ bus atliktas trimis mokÄjimais: du iÅ¡ jų pavedimu (50 000 Lt sudarant sutartį ir 950 000 Lt iki 2007 m. gegužÄs 25 d.) ir vienas mokÄjimas grynais pinigais (300 000 Lt iki 2007 m. gegužÄs 25 d.) (b.l. 109).
Pirmosios instancijos teisme 2011 m. kovo 17 d. įvykusio teismo posÄdžio metu pardavÄjas paaiÅ¡kino, kad 300 000 Lt iÅ¡ naujojo pirkÄjo negavo, nes Å¡iÄ sumÄ naujasis pirkÄjas įskaitÄ kaip pardavÄjo gautÄ iÅ¡ pradinio pirkÄjo pagal 2007 m. kovo 26 d. preliminariÄ jÄ sutartį (b.l. 144). Nors Å¡ios sumos sumokÄjimÄ , kaip atsakovas nurodÄ paaiÅ¡kinimuose, patvirtina kasos dokumentas, atsakovo teigimu, iÅ¡raÅ¡ytas po priÄmimo-perdavimo akto tarp pardavÄjo ir naujojo pirkÄjo pasiraÅ¡ymo (2007 m. gegužÄs 27 d.), taÄiau, byloje nesant Å¡io dokumento, minÄti įrodymai turi bÅ«ti vertinami neatsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų (sutampa suma, kuriÄ pradinis pirkÄjas sumokÄjo pardavÄjui ir kurios gavimÄ iÅ¡ naujojo pirkÄjo pardavÄjas ginÄija byloje, taip pat sutampa terminai, per kuriuos įvykdyti prievoles pardavÄjui ir pradiniam pirkÄjui įsipareigojo naujasis pirkÄjas pagal pirkimo-pardavimo ir skolos perkÄlimo sutartis ir kt.).
Tretysis asmuo paaiÅ¡kino, jog kasos dokumentas buvo pasiraÅ¡ytas atsakovui praÅ¡ant, kad bÅ«tų dokumentais įformintas visos žemÄs sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sandorio kainos (1 300 000 Lt) sumokÄjimas pardavÄjui. Be to, naujasis pirkÄjas su pardavÄju 2007 m. gegužÄs 25 d. pasiraÅ¡Ä daikto priÄmimo-perdavimo aktÄ , kuris liudija apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ iki dokumento dÄl 300 000 Lt sumokÄjimo iÅ¡raÅ¡ymo. Kita vertus, nagrinÄjamoje byloje atsiskaitymai pagal pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovo ir treÄiojo asmens nesudaro bylos nagrinÄjimo dalyko, teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡minga, kadangi byloje sprendžiama, ar atsakovui kilo prievolÄ pagal cesijos ir skolos perleidimo sutartis, bet ne aplinkybÄs, ar atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitÄ pagal 2007 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį su treÄiuoju asmeniu, ar 300 000 Lt suma nebuvo sumokÄta pardavÄjui du kartus.
IÅ¡ 2007 m. kovo 26 d. tarp pradinio pirkÄjo ir pardavÄjo sudarytos preliminarios sutarties matyti, kad Å¡alys sutarÄ ateityje sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir pradinis pirkÄjas sumokÄjo pardavÄjui sutarties sudarymo metu dalį sklypo kainos (300 000 Lt iÅ¡ 1 300 000 Lt sutartos kainos, sutarties 4.1.1 p., b.l. 5). GinÄo dÄl Å¡ios pinigų sumos sumokÄjimo nÄra. Naujasis pirkÄjas, perÄmÄs pardavÄjo skolÄ pradiniam pirkÄjui ir per sutartyje nustatytÄ 60 dienų terminÄ nuo sutarties sudarymo neįvykdÄs sutartinio įsipareigojimo â nesumokÄjÄs 300 000 Lt pradiniam pirkÄjui, laikomas pažeidusiu prievolÄ (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.).
Toks naujojo pirkÄjo pasyvumas vertintinas kaip neteisÄtas neveikimas ir sÄ lyga civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. 1 d.). Å iuo atveju egzistuoja ir sutartinÄs civilinÄs atsakomybÄs kitos sÄ lygos â nuostoliai (perimtos skolos nesugrÄ Å¾inimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp perimtos skolos nesugrÄ Å¾inimo ir dÄl to atsiradusių pradinio pirkÄjo nuostolių, kaltÄ, kuri yra preziumuojama (CK 6.246 - 6.249 str.). Esant naujojo pirkÄjo sutartinei civilinei atsakomybei, jis privalo pradiniam pirkÄjui ne tik sugrÄ Å¾inti kaip avansÄ perduotus 300 000 Lt, bet ir atlyginti padarytus kitus nuostolius, kurių visiÅ¡ko atlyginimo principÄ Ä¯tvirtina įstatymo normos (CK 6.245 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.).
Å iuo atveju pradinio pirkÄjo nuostolius sudaro nesugrÄ Å¾inta 300 000 Lt avanso suma bei negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų naujojo pirkÄjo veiksmų, Å¡ie pinigai jam bÅ«tų sugrÄ Å¾inti ir jis bÅ«tų naudojÄsis savo lÄÅ¡omis. Nuostoliai, atsiradÄ dÄl sutartinių prievolių nevykdymo, turi bÅ«ti atlyginti. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju minimalius ieÅ¡kovo nuostolius sudaro tuo metu komercinių bankų mokÄtos palÅ«kanos už indÄlius.
IeÅ¡kovas praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo už sutartinių prievolių pažeidimÄ 28 150,76 Lt nuostolių, pavadintų palÅ«kanomis, už naudojimÄ si pinigais laikotarpiu nuo 2007 m. gegužÄs 26 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. Tokio dydžio minimalius nuostolius ieÅ¡kovas apskaiÄiavo pagal įstatymo analogijÄ taikydamas CK 6.210 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Kolegija pažymi, jog tokio dydžio palÅ«kanos (penkių procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos) yra mažesnÄs už tuo metu mokamas vidutines indÄlio palÅ«kanas (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7280&lang=lt), todÄl jos atitinka minimalius nuostolius, kuriuos yra pagrindas priteisti.
AplinkybÄ, kad praÅ¡ydamas priteisti nuostolius negautų pajamų forma ieÅ¡kovas klaidingai nuostolius įvardija palÅ«kanomis ir remiasi netinkama teisÄs norma, netrukdo tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kovo reikalavimų pagal jų turinį bei teisingai iÅ¡sprÄsti ginÄÄ Å¡ioje dalyje.DÄl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo priteisti procesines palÅ«kanas kolegija pažymi, jog procesinÄs palÅ«kanos priteisiamos nuo visos teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Su tam tikrų teisinių faktų atsiradimu įstatymų normos nustato ribojimus ieÅ¡kovams reikalauti procesinių palÅ«kanų priteisimo iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vienas iÅ¡ tokių teisinių faktų â teismo nutarties, kuria įmonei iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, įsiteisÄjimas. Remiantis 2001 m. kovo 20 d. Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau - Ä®RÄ®) 9 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisÄjimo dienos sustabdomas netesybų ir palÅ«kanų už visų įmonÄs prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisÄjimo dienos, skaiÄiavimas.
Vilniaus apygardos teismas G. D. pareiÅ¡kimÄ dÄl teismo įsakymo iÅ¡davimo priÄmÄ ir civilinÄ bylÄ iÅ¡kÄlÄ 2009 m. balandžio 14 d. (b.l. 1). 2009 m. gegužÄs 22 d. nutartimi atsakovui UAB âSklypasâ iÅ¡kÄlÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Å i nutartis įsiteisÄjo 2009 m. birželio 3 d. Už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. birželio 2 d. imtinai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistos penkių procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo 328 150,76 Lt sumos, t. y. 2247,50 Lt (328 150,76 Lt X 5% : 365 d.
X 50 d.). Tokiu bÅ«du teismas tvirtina ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ iÅ¡ viso 330 398,26 Lt sumai. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį iÅ¡dÄstyti argumentai teisiÅ¡kai nÄra reikÅ¡mingi nagrinÄjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todÄl kolegija jų plaÄiau neanalizuoja.             SprÄsdama klausimÄ dÄl sumokÄto žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimo, kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad Vilniaus apygardos teismas, nusprendÄs iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį ir iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pažeidÄ civilinio proceso teisÄs normas, reglamentuojanÄias atleidimÄ nuo žyminio mokesÄio ir kitų bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) bei žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimÄ (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužÄs 22 d. nutartimi iÅ¡kÄlÄ atsakovui restruktÅ«rizavimo bylÄ , todÄl priteisti 5 461,62 Lt žyminį mokestį, kurio mokÄjimas buvo atidÄtas, nebuvo teisinio pagrindo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). IÅ¡ atsakovo į valstybÄs biudžetÄ priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme â 37,10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp proceso Å¡alių, nepagrįstai tarp pradinio ir naujojo pirkÄjų bei pardavÄjo sudarytÄ sutartį pripažino niekine, netinkamai iÅ¡tyrÄ bei įvertino įrodymus.
TodÄl žemesnÄs instancijos teismo nutartis dÄl joje padarytų esminių materialiosios ir proceso teisÄs normų pažeidimų, naikintina (CPK 183 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Tvirtintinas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas atsakovo restruktÅ«rizavimo byloje 330 398,26 sumai, iÅ¡ kurios 300 000 Lt sudaro skola, 28 150,76 Lt negautos pajamos dÄl piniginÄs prievolÄs neįvykdymo ir 2247,50 Lt procesinÄs palÅ«kanos (CK 6.245 str. 3 d., 6.210 str. 1 d.).              TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti.Patvirtinti ieÅ¡kovo G. D. (duomenys neskelbtini) kreditorinį reikalavimÄ 330 398,26 (trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imties tÅ«kstanÄių trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių Lt ir dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių ct) sumai atsakovo UAB âSklypasâ (duomenys neskelbtini) restruktÅ«rizavimo byloje, iÅ¡ kurių 300 000 Lt (tris Å¡imtus tÅ«kstanÄių Lt) sudaro skola, 28 150,76 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstanÄius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Lt ir septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is ct) negautos pajamos ir 2247,50 Lt (du tÅ«kstanÄius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis Lt ir penkiasdeÅ¡imt ct) procesinÄs palÅ«kanos.Priteisti iÅ¡ atsakovo RUAB âSklypasâ (duomenys neskelbtini)valstybei 37,10 (trisdeÅ¡imt septynis Lt deÅ¡imt ct) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
TeisÄjai                                                                         ArtÅ«ras Driukas                   DanutÄ MilaÅ¡ienÄ                                                                                           MarytÄ MitkuvienÄ