Legislator Case Law & Legislation
7195ab6c-864f-4e5f-a0eb-8b9e52fe151d AI generated

7195ab6c-864f-4e5f-a0eb-8b9e52fe151d · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Case Number 7195ab6c-864f-4e5f-a0eb-8b9e52fe151d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., jo atstovei advokatei R. B.,suinteresuotiems asmenims S. V. ir N. V., jų atstovei advokato padėjėjai V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiÅ¡kėjo V. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. V., N. V. ir n u s t a t ė :                 PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė praÅ¡o pratęsti terminÄ palikimui priimti po pareiÅ¡kėjo tėvo S. V. mirties 2012-12-15. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes sirgo depresija, todėl praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti.             Suinteresuoti asmenys ir jų atstovė su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Legislator headnote

AI generated

7195ab6c-864f-4e5f-a0eb-8b9e52fe151d · Panevėžio miesto apylinkės teismas: Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ . Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ , o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2-4242-589/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03304-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 34.5;117.2 (S)              PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 11 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė,sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,dalyvaujant pareiškėjui V.

V., jo atstovei advokatei R. B.,suinteresuotiems asmenims S. V. ir N. V., jų atstovei advokato padėjėjai V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiÅ¡kėjo V. V. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims S. V., N. V. ir n u s t a t ė :                 PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė praÅ¡o pratęsti terminÄ palikimui priimti po pareiÅ¡kėjo tėvo S. V. mirties 2012-12-15. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes sirgo depresija, todėl praleido įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti.             Suinteresuoti asmenys ir jų atstovė su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad suinteresuotiems asmenims 2014-05-21 jau yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. V., mirusio 2012-12-15 palikimÄ , paveldėta nuosavybė teisiÅ¡kai įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl atnaujinus terminÄ palikimui priimti, bÅ«tų pažeistos suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas apie tėvo mirtį ir atsiradusį palikimÄ sužinojo tuoj po tėvo mirties, tačiau dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik beveik po pusantrų metų.

Mano, kad jeigu pareiÅ¡kėjas sirgo, tai jis privalėjo įrodinėti ne tik tas aplinkybes, kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodėl tai sutrukdė jam laiku kreiptis į įgaliotÄ institucijÄ pačiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektines teises dėl paveldėjimo. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad jo psichinė bÅ«klė per įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti galėjo turėti esminę reikÅ¡mę nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir tinkamai valdyti.

S. V. pažymėjo, kad po S. V. mirties ji nedelsiant kelis kartus skambino pareiÅ¡kėjui ir pranešė apie tėvo mirtį bei rengiamas laidotuves, vėliau netgi buvo asmeniÅ¡kai nuvykusi į nakvynės namus pas pareiÅ¡kėjÄ bei ragino kartu vykti pas notarÄ dėl paveldėjimo, tačiau pareiÅ¡kėjas nepageidavo nei bendrauti su savo Å¡eimos nariais, nei pasirÅ«pinti paveldėjimo reikalais. Mano, jog pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ elgėsi nerÅ«pestingai, neatidžiai, raginamas nesidomėjo mirusiojo palikimu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.PareiÅ¡kimas atmestinas.Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjo teisės paveldėti po savo tėvo mirties realizavimo tvarkos bei terminų.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tėvas S. V. mirė 2012-12-15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str., pareiÅ¡kėjas yra pirmos eilės įpėdinis. 2014-05-21 suinteresuotiems asmenims S. V. ir N. V. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas.Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma.

Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi bÅ«ti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniÅ¡kai, tiek per įgaliotÄ atstovÄ . Priimdamas palikimÄ , įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ , o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Å ie palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas priimamas tik aktyviais veiksmais. Ä®pėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti palikimÄ , paveldi kiti įpėdiniai.CK 5.57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiÅ¡kėjas sužinojo apie palikimo atsiradimÄ , ar per įstatymo nustatytÄ terminÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminÄ jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (LAT 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti.                Šioje byloje nustatyta, kad apie palikimo atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo iÅ¡ karto po tėvo mirties, taigi savo valios priimti palikimÄ Ä¯statymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu pareiÅ¡kėjas neiÅ¡reiÅ¡kė.

Taigi, spręstinas klausimas ar pareiÅ¡kėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir užkirsti keliÄ atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis, yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami (pratęsiami) tik iÅ¡imtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iÅ¡ tiesų yra svarbios.

Kaip taisyklė tai gali bÅ«ti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiÅ¡kėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali bÅ«ti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. SÄ voka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios egzistavo per įstatymo nustatytÄ terminÄ (kurį praÅ¡oma atnaujinti ar pratęsti) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iÅ¡ jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus.

Praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra ypatingai svarbios, t.y. asmuo pažeidė įstatymo numatytÄ terminÄ dėl neįprastų aplinkybių. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali bÅ«ti ginamos tada, kai tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir vieÅ¡ajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iÅ¡kelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str.).Kaip matyti pareiÅ¡kėjas nurodė, kad terminÄ palikimui priimti praleido, nes sirgo depresija, o kaip įrodymÄ pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ asmens sveikatos istorijos (14 b.l.).

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ asmens sveikatos istorijos nurodyta, kad 2009-01-20 – 2009-01-22 pareiÅ¡kėjas gydytas Panevėžio apskrities ligoninės psichiatrijos skyriuje, 2010-09-14 ir 2013-10-03 atliktas asmenybės tyrimas ir nustatyta diagnozė „Nepatikslintas asmenybės sutrikimas“. Tačiau Å¡ie duomenys neįrodo, kad pareiÅ¡kėjo psichinė bÅ«klė per įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti (2012-12-16 – 2013-03-16) buvo tokia bloga, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per įstatymu nustatytÄ terminÄ palikimui priimti buvo neveiksnus ar ribotai veiksnus, todėl jis turėjo bÅ«ti atidus, rÅ«pestingas, dėti visas pastangas ir kreiptis pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo arba šį veiksmÄ pavesti atlikti kitam įstatymu nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas V. V. 2013 m. balandžio mėnesį bei 2013 m. birželio mėnesį kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismÄ dėl paskirtos bausmės vykdymo sustabdymo.

Priežastis dėl kurių negali atlikti paskirtosios bausmės, pareiÅ¡kėjas nurodė depresijÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai buvo atmesti, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie bÅ«tų patvirtinę nurodytÄ diagnozę. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Teismo manymu pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminui atnaujinti, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo rÅ«pintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu.

NerÅ«pestingas jo elgesys savo pareigų atžvilgiu sukėlė jam neigiamas pasekmes – jis praleido terminÄ palikimui priimti. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 str.).

IlgÄ laikÄ vengdamas bendrauti su artimaisiais, ignoruodamas S. V. praÅ¡ymus vykti pas notarÄ , daugiau kaip metus laiko veikęs pasyviai, pareiÅ¡kėjas turėtų prisiimti sau neigiamus tokių veiksmų padarinius. PalikimÄ priėmusių suinteresuotų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų ar tai, jog pareiÅ¡kėjui nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties specialiai nepraneÅ¡ant apie tėvo mirtį, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ir notarė ėmėsi priemonių kitiems įpėdiniams nustatyti.

Ä®vertinus tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingo ir aplaidaus elgesio, nes jokių objektyvių, nuo pačio pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar iÅ¡skirtinių priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytÄ terminÄ nenustatyta. PareiÅ¡kėjo nurodytos termino palikimui priimti priežastys negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis, taigi pareiÅ¡kimas atmestinas.           Vadovaudamasis CPK 576-578 straipsniais teismas n u t a r i a :

               PareiÅ¡kėjo V. V. praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.         Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima skųsti atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Rita Dambrauskaitė