2024-09-24 Nr. AB-13572-3-61-3-00392-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-441-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00392-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 52.1.3; 53.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2024 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 48SK-4512-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir AB „Vilniaus paukštynas“) pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti pareiškėjo ir NŽT taikos sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą netvirtinti pareiškėjo ir NŽT taikos sutarties, nes taikos sutartis negali būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį, ši sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai, o taikos sutarties dalykas neatitinka skundo reikalavimų.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkino trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, patvirtino pareiškėjo ir NŽT taikos sutartį bei nutraukė bylą.

Teismas patvirtino pareiškėjo ir NŽT sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjas), ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, atstovaujama Dalios Maleckaitės, veikiančios pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. sausio 11 d. įgaliojimą Nr. 1Į-58-(1.7 E.) „Dėl taikos sutarties sudarymo“ (Atsakovas), toliau kartu vadinami Šalimis ir kiekvienas iš jų atskirai – Šalimi.

KADANGI:

A. Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Teismas) nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3451-809/2023, pagal Pareiškėjo skundą (Skundas) dėl Atsakovo 2022-11-17 priimto sprendimo Nr. 48SK-4512-(14.48.111 E.) (Sprendimas) panaikinimo (Byla);

B. Byloje kilo ginčas dėl Pareiškėjo valdomam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (SAZ);

C. Šalys susitarė ginčą baigti taikiai.

TODĖL:

Šalys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalimi, susitarė dėl Bylos užbaigimo, sudarant šią taikos sutartį (Taikos sutartis) žemiau nurodytomis sąlygomis.

1. Taikos sutarties dalykas

1.1. Atsakovas pripažįsta Skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos;

1.2. Atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamas nuo Teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“;

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“;

1.3. Pareiškėjas atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų Bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš Atsakovo.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1–1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos;

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog Teismo patirtas išlaidas atlygina Pareiškėjas;

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo;

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo;

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo Bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos Bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui;

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje Pareiškėjui ir Atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli;

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir Bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme.“

Teismas, spręsdamas dėl AB „Vilniaus paukštynas“ prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, padarė išvadą, jog AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė faktų ir aplinkybių, kurie leistų vertinti, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-1034-809/2024 ir administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja prejudicinis ryšys: administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 ginčijamas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra priimtas vėliau nei Sprendimas nagrinėjamoje byloje; prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, AB „Vilniaus paukštynas“ nenurodė, kokią įtaką šioje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumui turėtų vėliau priimto sprendimo panaikinimas, o vien tai, kad kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, savaime nesuponuoja, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla. Dėl to teismas nusprendė, jog nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo ir NŽT taikos sutarties tvirtinimo, nurodė, jog, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, nagrinėjamoje administracinėje byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, tačiau taikos sutarties tvirtinimui prieštarauja AB „Vilniaus paukštynas“, teigdama, jog patvirtinus taikos sutartį bus pažeistos jos teisės, nes pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą pradėta administracinė procedūra liks neužbaigta. Teismas akcentavo, jog iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad NŽT pripažįsta, jog Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, todėl su pareiškėjais siekia ginčą užbaigti taikos sutartimi; AB „Vilniaus paukštynas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) 541.1 papunkčio nuostatomis, kaip suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurio turėjo būti nustatyta teritorija (sanitarinė apsaugos zona (toliau – ir SAZ)), vykdymu asmuo, 2022 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti teritorijos (SAZ), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą bei konkrečių žemės sklypų, kurių formavimo metu, SAZ ir joje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, turėjo būti nurodytos šių žemės sklypų kadastro duomenų bylose, kadastro duomenų pakeitimą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų nustatymo procedūra.

Teismas taip pat dėl pareiškėjo ir NŽT taikos sutarties tvirtinimo nurodė, jog AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinę apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ buvo netenkintas, o NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas laikomas negaliojančiu.

Taigi procedūra, kuri buvo pradėta pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, patvirtinus taikos sutartį, neliks neužbaigta, nes NŽT priimtą 2022 m. liepos 20 d. sprendimą pripažino negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad AB „Vilniaus paukštynas“, nesutikdama su priimtu NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu su skundu, kreipėsi į teismą. NŽT nusprendus AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo netenkinti ir pripažinus NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą negaliojančiu AB „Vilniaus paukštynas“ inicijuota administracinė procedūra buvo baigta.

Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad Sprendimas buvo priimtas AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo ir NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo, kuris NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu laikomas negaliojančiu, pagrindu, o AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas. AB „Vilniaus paukštynas“ teisė skųsti NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą neginčijama, tačiau AB „Vilniaus paukštynas“ ir NŽT tarpusavio santykis negali atimti iš pareiškėjo teisės sudaryti taikos sutartį dėl jam teisines pasekmės sukėlusio Sprendimo.

Teismo vertinimu, AB „Vilniaus paukštynas“ pateikiami argumentai, susiję su galimai atsakovo pažeidžiamomis teisės aktų nuostatomis bei teismų praktika, sudaro kito ginčo pagrindą ir dalyką, todėl teismas dėl minėtų argumentų plačiau nepasisakė. Teismas kartu pažymėjo, kad, nepaisant to, jog specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra susijęs ir su viešuoju interesu, teismas nenustatė, kad prašoma tvirtinti taikos sutartis pažeistų viešąjį interesą, nes šioje byloje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įregistravimo (kadastrinių duomenų įregistravimo), o ne dėl nustatymo.

Teismas, įvertinęs tai, dėl pareiškėjo ir NŽT taikos sutarties tvirtinimo nusprendė, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant taikos sutartis negali būti sudaroma, t. y. nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios manyti, kad pateiktos taikos sutarties turinys gali prieštarauti imperatyvioms įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 str. 1 d.). Šalių pateiktos taikos sutarties nuostatos išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį ginčą ir patvirtina, kad joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, t. y. kad nutartis įgis res judicata galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.). Taikos sutartis pasirašyta tinkamų proceso dalyvių, taikos sutarties nuostatos yra besąlyginės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.). Atsakovas pripažino reikalavimo teisę dėl Sprendimo panaikinimo, todėl patvirtinus taikos sutartį buvo apgintos pareiškėjo teisės, o AB „Vilniaus paukštynas“, kuris palaikė atsakovo poziciją ir prašė atmesti pareiškėjo skundą, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.).

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) AB „Vilniaus paukštynas“ pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą netvirtinti taikos sutarties, taip pat rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo ir NŽT pateiktų argumentų dėl taikos sutarties tvirtinimo, kuriuose nurodė detalius argumentus, dėl ko taikos sutartis negali būti tvirtinama, atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, kai taikos sutartimi išsprendžiama tik tarpinė ginčo dalis, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir suformuotai teismų praktikai, pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, dalykas neatitinka skunde pateiktų reikalavimų ir išeina už nagrinėjamo ginčo ribų.

2) Taikos sutartis negali būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą NŽT atliktoje viešojo administravimo procedūroje, kurioje priimtas Sprendimas, pareiškėjas yra AB „Vilniaus paukštynas“, kurios prašymą ir kitus dokumentus turi išnagrinėti viešojo administravimo subjektas – NŽT, ir priimti vieną iš galimų Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių sprendimų, o kitokie sprendimai negali būti priimami. Bylos nagrinėjimo metu NŽT pakeitė savo poziciją ir priėmė 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą atsisakyti organizuoti SAZ įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą (atsisakyti pakeisti visų žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypą, kadastro duomenis ir juos išviešinti nekilnojamojo turto kadastre ir registre). AB „Vilniaus paukštynas“ pasinaudojo teise skųsti pagal asmens prašymą priimtą jam nepalankų administracinį sprendimą ir pateikė teismui skundą dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, skundas buvo priimtas ir Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024. Pareiškėjas ir NŽT taikos sutartimi siekia išspęsti klausimą dėl visos pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą NŽT atliktos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, atlikus kurią buvo priimtas Sprendimas, pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. išspręsti klausimą dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo atsisakoma atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą, pagrįstumo ir teisėtumo. Tai neatitinka byloje nagrinėjamo ginčo pobūdžio, nes byloje nagrinėjamas tik vieno Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pagrįstumas ir teisėtumas. Todėl neišsprendus ginčo dėl NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, negali būti sprendžiamas ginčas dėl šio sprendimo pagrindu priimamų sprendimų (Sprendimo pripažinimo netekusiu galios) pagrįstumo ir teisėtumo.

3) Taikos sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Kadangi Sprendimą NŽT priėmė pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, t. y. tenkino prašymą pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis ir įrašyti SAZ į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, Sprendimas sukėlė tiesiogines teisines pasekmes AB „Vilniaus paukštynas“ materialiosioms teisėms ir pareigoms. Taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas neįtraukus į ją AB „Vilniaus paukštynas“ arba nesuderinus taikos sutarties sąlygų bei negavus patvirtinimo, kad taikos sutarties sąlygos nepažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų, reiškia AB „Vilniaus paukštynas“ teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Sprendimu sukurtos tokios teisinės pasekmės AB „Vilniaus paukštynas“ teisėms ir pareigoms: jos pastatų komplekso sanitarinės apsaugos zona (SAZ) buvo įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, t. y. žemės sklypų, tarp jų ir Žemės sklypo, kadastro duomenyse nurodyta, kad žemės sklypai, kartu ir Žemės sklypas, yra AB „Vilniaus paukštynas“ SAZ ribose, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. SAZ įrašymas nekilnojamojo turto kadastre ir registre – tai pagrindas AB „Vilniaus paukštynas“ fermų paskirties pastatuose tęsti 1964–1976 m. pradėtą ir nepertraukiamai vykdomą paukštininkystės veiklą. Taikos sutarties sąlyga, reglamentuojanti Sprendimo neteisėtumą dėl to, kad SAZ nenustatyta ir nebuvo pagrindo atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą, ir atitinkamai Sprendimo panaikinimą, prieš tai teisme neišsprendus klausimo dėl galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais nustatyta SAZ, pagrįstumo ir taikymo, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Taikos sutartyje nepateikta jokių motyvų dėl Sprendimo „neteisėtumo“, t. y. pripažinimo netekusiu galios pagrindo.

4) Taikos sutarties dalykas neatitinka skunde pareikštų reikalavimų. Taikos sutartimi susitariama, kad Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios ir NŽT įsipareigoja pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo. Skunde nėra pateiktas reikalavimas panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimą (2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl SAZ įregistravimo), byloje nesprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto registro objekto – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SAZ plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau taikos sutartyje pareiškėjas ir NŽT susitarė išregistruoti nekilnojamojo turto registro objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra Žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT Sprendimą (taikos sutarties 1.2.2 p.).

Taikos sutarties sąlyga dėl Sprendimo pripažinimo netekusiu galios negali būti laikoma pagrindu panaikinti Teritoriją (SAZ) (išregistruoti SAZ duomenis, nurodytus nekilnojamojo turto registro išrašo 11.1 papunktyje), nes, visų pirma, Sprendimu SAZ nebuvo nustatyta, o Sprendimu buvo tik pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys; antra, SAZ tai konkrečių duomenų (rodiklių) nekilnojamojo turto registro objektas, nesusidedantis iš žemės sklypų duomenų, šio nekilnojamojo turto registro objekto duomenys nustatyti ne Sprendimu, todėl Sprendimo pripažinimas negaliojančiu – vieno Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo panaikinimas negali būti laikomas visos Teritorijos (SAZ) panaikinimu (Įstatymo 12 str. 4 d.).

Taikos sutarties sąlygos, kuriomis sprendžiamas klausimas dėl SAZ išregistravimo ar kreipimosi dėl SAZ išregistravimo, akivaizdžiai išeina už byloje nagrinėjamo ginčo ribų. Taikos sutarties nuostatos, įtvirtintos 1.2.2 punkte, numatančios šalių susitarimą išregistruoti iš NTR duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos, ne tik sprendžia klausimą, kuris nėra byloje nagrinėjamo ginčo dalykas (išeina už skundo reikalavimų ribų), bet ir, priešingai nei nurodyta nutartyje, yra sąlyginės. Tokios taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo (duomenų apie įregistruotą SAZ išregistravimo) įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto (valstybės įmonės „Registrų centras“), kuris nėra taikos sutarties šalis, priimamo sprendimo, kurį jis gali priimti arba nepriimti.

Be to, Sprendimo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis teisėtumo klausimas, t. y. Sprendimo panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu) ar Sprendimo palikimo galioti klausimas neabejotinai patenka į viešojo intereso sritį ir privalo būti įvertintas šiuo aspektu.

5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: AB „Vilniaus paukštynas“ palaikė NŽT poziciją, išdėstytą iki taikos sutarties sudarymo, kad Sprendimas pagrįstas ir teisėtas, yra suinteresuota ir siekia apginti poziciją, kad Sprendimas, kuris turi tiesioginę įtaką AB „Vilniaus paukštynas“ materialiosioms teisėms ir pareigoms bei sukūrė aiškias teisines pasekmes, yra priimtas pagrįstai ir teisėtai. NŽT nusprendus pakeisti poziciją ir sutikti su Sprendimo pripažinimu negaliojančiu sudarant taikos sutartį, atsisakant Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimo nagrinėjant bylą iš esmės ir į taikos sutartį neįtraukiant AB „Vilniaus paukštynas“, taip atimant teisę skųsti AB „Vilniaus paukštynas“ nepalankų sprendimą ginant savo teises ir teisėtus interesus, pažeidžiama AB „Vilniaus paukštynas“ teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, jog Sprendimas priimtas ne pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą, o pagal šį prašymą buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“. Iš taikos sutarties 1.1–1.3 papunkčių matyti, kad taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kuria Sprendimas pripažįstamas netekusius galios, AB „Vilniaus paukštynas“ pateiktu prašymu inicijuota viešojo administravimo procedūra NŽT liks neužbaigta: byloje ginčas kilo ne dėl administracines procedūros vykdymo, o dėl priimto Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius, pakartotinai išnagrinėjęs AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą išnagrinėti dokumentus, priimti ir pateikti sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į teritoriją (sanitarinę apsaugos zoną), kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros, nurodytos Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, organizavimo, 2023 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 48SD-14236-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo vykdymo“ informavo, kad prašymas netenkinamas ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. raštas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ laikomas negaliojančiu.

Atsakovas taip pat teigia, jog atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad taikos sutarties preambulėje nurodyta, kad pareiškėjai ir NŽT taikos sutartį sudaro atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo valdomam turtui, Žemės sklypui, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Sprendimu pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos specialiąja žemės naudojimo sąlyga – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos. Taikos sutartyje nurodant, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, neatskleidžia šios bylos esmės, nes Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti tik vienu aspektu, papildant juos SAZ. Taikos sutartimi nesiekiama panaikinti SAZ, nes patvirtinus taikos sutartį liks galioti Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T3-477, kas reiškia, kad AB „Vilniaus paukštynas“ siekia suklaidinti teismą. Taip pat atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad taikos sutartimi susitariama, jog Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios ir NŽT įsipareigoja pateikti valstybės įmonei „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo. Taikos sutartimi sprendžiama dėl Sprendimo, kuriuo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys, o ne dėl taikomos SAZ teritorijos, nes SAZ teritorija Sprendimu nebuvo nustatyta. Ši taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, valstybės įmonėje „Registrų centras“ Žemės sklypui bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ ir neliks pagrindo, kuriuo remiantis buvo tenkintas AB „Vilniaus paukštynas“ 2023 m. rugpjūčio 3 d. prašymas įregistruoti nekilnojamojo turto registre SAZ teritoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, patvirtinta pareiškėjo ir NŽT taikos sutartis bei nutraukta byla, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015, 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią. Akcentuotina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.), o byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir yra užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (ABTĮ 103 str. 5 p., 104 str. 3 d.). Be to, taikos sutarčių būtina laikytis, t. y. vienašališkai taikos sutarties negalima atsisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus bei išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje yra formaliai nurodoma, jog byloje nenustatyta, kad šio teismo patvirtinta taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų dėl AB „Vilniaus paukštynas“ pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jog tokia taikos sutarties sąlyga, kuria šalys sutaria dėl Sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios), keitimo ir kt., pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus. Taigi teismas nemotyvuotai atmetė AB „Vilniaus paukštynas“ argumentus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, jog bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Šiuo atveju AB „Vilniaus paukštynas“, vykdanti ūkinę veiklą, dėl kurios turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir kurios iniciatyva buvo organizuota kadastro duomenų tikslinimo procedūra, siekiant įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į Nekilnojamojo turto kadastrą, neabejotinai turi interesą, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamas Sprendimas nebūtų panaikintas.

Kaip minėta, ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. šis teismas neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančio trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas yra viešasis interesas, todėl kilusio ginčo kontekste, t. y. proceso šalims nesutariant dėl aplinkybių, susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikymu, nustatymu ir įregistravimu, taikos sutarties sąlygų turinys turėtų būti išsamiai įvertintas ir atitikties viešajam interesui aspektu.

Taip pat pažymėtina, jog šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų, reglamentuojančių taikos sutarties tvirtinimą, aiškinimas ir taikymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose, kuriose nagrinėjimo dalykas buvo iš esmės identiškas kaip šioje byloje (žr., pvz., 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-148-1188/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-181-624/2024; 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-575/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-178-556/2024).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuria patvirtino pareiškėjo ir NŽT taikos sutartį bei nutraukė šią bylą. Atsižvelgiant į tai, AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir klausimas dėl taikos sutarties tvirtinimo bei bylos nutraukimo yra perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi AB „Vilniaus paukštynas“ atskirasis skundas yra tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.), byloje nėra priimamas baigiamasis teismo aktas šalies naudai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme, todėl AB „Vilniaus paukštynas“ argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir su tuo susiję klausimai šia nutartimi nėra sprendžiami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė