2021-07-28 Nr. AB-15001-3-61-3-03922-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-695-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03922-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. 69-1626 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 2S-4517 „Dėl V. T. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. nedalyvavo nuteistųjų patikrinime, todėl buvo nubaustas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio l dalies 1 punkto ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintos dienotvarkės (toliau – ir Dienotvarkė) reikalavimų pažeidimo. Nesutikdamas su Nutarimu, 2019 m. spalio 4 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu, kuriame nurodė priežastis, lėmusias jo nedalyvavimą nuteistųjų patikrinime, t. y. pataisos namuose yra nusistovėjusi praktika, kad į patikrinimus nuteistieji kviečiami skambučiu, tačiau nagrinėjamu atveju pareigūnai nusistovėjusios praktikos nesilaikė ir nė vienas iš budėjusių pareigūnų net nebuvo pakilęs laiptais į antrą aukštą ir nepaskambino pranešdami apie 15.00 val. dienos patikrinimą, nors kiekvienas aukštas turi savo mygtuką ir skambutį, o dirbantis pareigūnas privalo pakilti ir paspaudęs mygtuką pranešti apie patikrinimą ar kokį kitą ypatingą atvejį.

Taip pat skirtingai negu kitose įstaigose šioje įstaigoje pareigūnai nuteistųjų gyvenamųjų patalpų apėjimą-patikrinimą atlieka ne prieš rikiuotę, o po to, kai patikrinimas parodo, jog nuteistųjų skaičius rikiuotėje neatitinka tikrovės. Išnagrinėjęs skundą Kalėjimų departamentas atmetė jį kaip nepagrįstą skundžiamu Sprendimu. Pareiškėjas neneigia fakto, kad nedalyvavo 15.00 val. nuteistųjų patikrinime, tačiau nesutinka su pareigūnų teiginiais, kad jis miegojo, kadangi tuo metu jis su nuteistuoju A. K. savo gyvenamojoje patalpoje naršė internete ir laukė skambučio.

Pareiškėjo įsitikinimu, tą dieną dirbę pareigūnai patingėjo užlipti į antrą pastato aukštą ir žodiniu pranešimu arba paspaudę skambučio mygtuką pranešti apie patikrinimą, nors būryje buvo likę tik keletas nuteistųjų. Tas nebuvo padaryta ir visos neigiamos pasekmės atiteko būtent jam. Akcentavo, jog pareigūnai tik pirmame aukšte nuolat skambučiu praneša apie įvyksiantį patikrinimą, o antro aukšto skambutį pareigūnai naudoja kada panorėję, todėl toks neapibrėžtumas labai išbalansuoja nuteistuosius ir vienintelis išsigelbėjimas – miegamojoje patalpoje didelis skaičius nuteistųjų, kurie įspėja vienas kitą apie artėjantį patikrinimą.

Dėl pareigūnų aplaidaus elgesio jam neteisėtai buvo paskirta nuobauda, kuri turi būti panaikinta.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta teisėtai už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. 2019 m. rugsėjo 14 d. buvo gauti Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog apie 15.00 val. į nuteistųjų skaičiuotę neišėjo atvirosios kolonijos nuteistasis V. T., kuris buvo rastas miegantis 14 būrio patalpoje, 7-oje lovoje, – taip nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 1 punktą ir Dienotvarkę. Pareiškėjas nustatytos pareigos dalyvauti skaičiuotėje bei nemiegoti dienos metu nesilaikė. Pažymėjo, kad savo paties rašytame pasiaiškinime pareiškėjas nurodė „esu žioplys“, t. y. pareiškėjas neneigė savo kaltės, kad pramiegojo skaičiuotę ir joje nedalyvavo, taip pat nenurodė, kad naršė internete kartu su kitu nuteistuoju. Pareiškėjo versija, kad jis mobiliuoju telefonu naršė internete ir dėl to neatvyko į skaičiuotę, nelogiška, kadangi išmaniojo mobiliojo telefono ekrane jis matė tikslų laiką. Pareiškėjo įvykio versija yra išgalvota, melaginga ir klaidinanti teismą, siekiant nepagrįstai išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, kadangi šią pareiškėjo versiją paneigia pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad tiek pareiškėjas, tiek nuteistasis A. K. buvo rasti miegantys savo lovose. Pareigūnai neturi jokio suinteresuotumo apkalbėti nuteistuosius, išgalvoti nebūtus įvykius, todėl jų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija yra objektyvi ir nekelianti jokių abejonių. Ginčijami Nutarimas ir Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad buvo išnagrinėta su pareiškėjo skundu susijusi dokumentinė medžiaga ir nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 14 d. apie 15.00 val. pareiškėjas nedalyvavo nuteistųjų patikrinime, nustatytame Dienotvarkėje, taip savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio l dalies 1 punkto ir Dienotvarkės reikalavimus, todėl Nutarimu pagrįstai pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas. Dienotvarkė yra iškabinta įstaigos informaciniuose stenduose, joje nustatytas skaičiuotės laikas – 15.00–15.10 val. 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjas atvyko į Pravieniškių PN-AK iš Alytaus pataisos namų toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl įstaigoje nustatyta tvarka, Dienotvarkė pareiškėjui buvo gerai žinoma. Teisės aktai nenumato pareigos nuteistųjų, suimtųjų informuoti skambučiu dėl Dienotvarkėje numatytų veiksmų. Pareiškėjas privalėjo dalyvauti nuteistųjų skaičiuotėje (patikrinime) Dienotvarkėje nustatytu metu, tačiau to nepadarė, todėl pareiškėjo skunde pateikti motyvai, juolab kad pareiškėjas savo kaltę pasiaiškinime visiškai pripažino, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Abejoti priesaiką davusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais nėra jokio pagrindo, kadangi nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti neteisingai ar melagingai apkaltinti pareiškėją. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, skirdami nuobaudą Pravieniškių PN-AK pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Aplinkybė, jog Kalėjimų departamento Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai ar neteisėtai.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 14 būrio nuteistasis V. T. 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – nedalyvavo nuteistųjų patikrinime ir buvo rastas miegantis savo gyvenamojoje patalpoje. Tokiais veiksmais V. T. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintos dienotvarkės reikalavimus. Įvertinęs nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą, skundžiamu Nutarimu Pravieniškių PN-AK direktorius pareiškėjui paskyrė nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris skundžiamu Sprendimu pripažino Pravieniškių PN-AK direktoriaus paskirtą nuobaudą pagrįsta.

9. Teismas, akcentuodamas ginčui aktualų BVK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-442 yra patvirtintos Trečiajame sektoriuje atvirosios kolonijos sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkės darbo dienomis ir poilsio bei švenčių dienomis, kuriose nuteistųjų skaičiuotė numatyta nuo 15.00 val. iki 15.10 val. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. nedalyvavo nuteistųjų patikrinime. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 14 d. pasiaiškinime raštu dėl pažeidimo nurodė: „Esu žioplys“. Pravieniškių PN-AK 2020 m. sausio 27 d. raštas Nr. S-2206 patvirtina, jog nuteistasis V. T. į Pravieniškių PN-AK atvyko 2019 m. birželio 14 d. ir atvykimo metu buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, jam buvo išaiškintos visos teisės ir pareigos, buvo supažindintas su 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintomis Trečiajame sektoriuje atvirosios kolonijos sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkėmis darbo dienomis ir poilsio bei švenčių dienomis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog minėtos nuteistųjų dienotvarkės yra iškabintos įstaigos informaciniuose stenduose. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas tinkamai buvo supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir draudimais, jam buvo žinoma Dienotvarkė bei kalinimo įstaigoje nustatyta tvarka, taip pat drausminių nuobaudų skyrimo tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenumato pareigos kalinimo įstaigoms (jų pareigūnams) nuteistiesiems pranešti skambučiu ar kitu būdu (pvz., žodiniu pranešimu ir kt.) apie kalinimo įstaigos dienotvarkėje numatytą nuteistųjų skaičiuotę ar kitus įvykius bei veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpų antrame aukšte yra įrengtas elektrinis garso skambutis, tačiau elektrinio garsinio signalo įrengimas, nesant numatytos imperatyvios jo naudojimo tvarkos, Pravieniškių PN-AK pareigūnų neįpareigoja jo naudoti pranešant nuteistiesiems apie 15.00 val. dienos patikrinimą. Dienotvarkėje nuteistųjų skaičiuotė numatyta nuo 15.00 val. iki 15.10 val., ir šios pareigos nuteistieji privalo laikytis ir ją vykdyti. Tai, kad pareiškėjui galimai nepriimtina įstaigoje nustatyta tvarka, nesuteikia teisės jos nesilaikyti. Pareiškėjas, atlikdamas šioje kalinimo įstaigoje bausmę tris mėnesius, žinodamas apie esamą joje tvarką bei Dienotvarkėje numatytą 15.00 val. patikrinimą (per tris mėnesius pirmą kartą nedalyvavo skaičiuotėje), turėjo būti atidus, rūpestingas bei atsakingas ir 2019 m. rugsėjo 14 d. dalyvauti 15.00 val. nuteistųjų patikrinime, tačiau neatidžiais veiksmais (priežastys nepateisina veiksmų neteisėtumo), priskirdamas atsakomybę pareigūnams, pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

11. Teismas įvertino Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų G. B. ir V. V. 2019 m. rugsėjo 14 d. tarnybinius pranešimus, iš kurių nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. 14 būrio nuteistasis V. T. neišėjo į nuteistųjų skaičiuotę, buvo rastas miegantis jam paskirtoje lovoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pasiaiškinime dėl pažeidimo nurodė: „Esu žioplys“, tačiau skunde teismui jau pateikė visai kitą savo pasiaiškinimo versiją, t. y. nurodė, kad skaičiuotėje nedalyvavo, nes nuo 14.00 val. iki 15.00 val. kartu su nuteistuoju A. K. naršė internete ir negirdėjo skambučio, o pareigūnai, norėdami nuslėpti savo aplaidumą dėl pareigų neatlikimo, meluoja, kad jie miegojo.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo paaiškinimai yra noras bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, kadangi savo pirminiuose 2019 m. rugsėjo 14 d. pasiaiškinimuose nei pareiškėjas, nei nuteistasis A. K. nenurodė minėtų priežasčių dėl nedalyvavimo skaičiuotėje. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis tuo metu negalėjo tinkamai ir detaliai parengti pasiaiškinimo dėl sutrikusio dešinės rankos valdymo, nepagrįstas, kadangi nuteistasis A. K., turėdamas visas galimybes, savo pasiaiškinime taip pat neįvardijo pareiškėjo teismui pateiktos versijos ir tik teigė, kad pavėlavo į patikrinimą, kadangi nepastebėjo laiko ir pripažino savo kaltę dėl aplaidumo ir žioplumo, žadėjo, kad taip nepasikartos. Nors pareiškėjas teigia, kad jis mobiliuoju telefonu naršė internete ir dėl to neatvyko į skaičiuotę, tačiau tai teismui sukėlė abejonių, kadangi išmaniųjų mobiliųjų telefonų aparatų ekrane nuolat rodoma piktograma su tiksliu paros laiku valandomis ir minutėmis, taigi pareiškėjo neatvykimas į skaičiuotę nesuprantamas ir šie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi dėl nuteistojo nedalyvavimo skaičiuotėje (miegas), todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti, juolab kad pareigūnai nagrinėjamą pažeidimą užfiksavo atlikdami savo tiesiogines funkcijas, ir byloje nėra jokių duomenų, jog jie būtų siekę melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal BVK 142 straipsnyje numatytas nuobaudų rūšis papeikimas yra švelniausia nuobaudų rūšis, sprendė, kad paskirta pareiškėjui nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir skirta motyvuoti pareiškėją teisės aktus atitinkančiam elgesiui. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas teikė rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas, bei teisė pasiaiškinti pažeistos nebuvo. Nuobaudą pareiškėjui paskyrė kompetentingas pareigūnas, laikydamasis nustatytos tvarkos ir terminų. Pareiškėjui už gerą elgesį paskatinimo tvarka skundžiamu Nutarimu paskirta nuobauda buvo panaikinta. Taip pareiškėjui buvo sudaryta jo laikymo sąlygų ir teisinės padėties kitimo galimybė, t. y. elgtis taip, kaip numatyta teisės aktuose, ir net gauti paskatinimą.

14. Teismas sprendė, kad priimant ginčijamą Nutarimą procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę ją skirti. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui. Kalėjimų departamento Sprendimas taip pat yra visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėjas nurodo, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog jis nedalyvavo 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. skaičiuotėje, tačiau teismas nevertino aplinkybių / priežasčių, kodėl pareiškėjas nedalyvavo skaičiuotėje ir kurios buvo susijusios su pataisos įstaigos bei jos pareigūnų pareigų nevykdymu. Pataisos įstaigos pareigūnas (-ai) turėjo pareigą apie vyksiančią skaičiuotę nuteistuosius įspėti garsiniu signalu. Pataisos įstaigos pareigūno pareiga pranešti nuteistiesiems apie skaičiuotę sutartiniu garsiniu signalu įtvirtinta apeliacinio skundo padavimo dieną galiojančios Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, 67.1 punkte. Ginčo laikotarpiu (2019 m. rugsėjo 14 d.) galiojanti Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. V-325 redakcija), tokios pareigos pataisos įstaigos pareigūnui nenustatė, tačiau tai nereiškia, kad tokia pataisos įstaigos pareigūno pareiga negalėjo būti įtvirtinta kituose lokaliniuose pataisos įstaigos teisės aktuose. Pataisos įstaigos direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-539 patvirtinto 3-io sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.11 punkte yra įtvirtinta pareigūno pareiga pranešti nuteistiesiems sutartiniu garsiniu signalu apie vyksiantį patikrinimą-skaičiuotę.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas, turėdamas pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai, objektyviai ir teisingai, bei esant ribotai pareiškėjo galimybei rinkti įrodymus, privalėjo išreikalauti iš pataisos įstaigos joje dirbančių pareigūnų pareigybių aprašus, kurių įvertinimas būtų leidęs atsakyti į klausimą, ar pataisos įstaigos pareigūnai privalėjo apie vyksiantį patikrinimą-skaičiuotę pranešti sutartiniu garsiniu signalu. Teisiniu reglamentavimu esant įtvirtintai tokiai pareigai, egzistuotų teisinis pagrindas pripažinti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, vertino ne tai, kokie teisės aktai reglamentavo nuteistųjų patikrinimų-skaičiuočių tvarką, bet rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi šalių paaiškinimais. Nustatant pareiškėjo kaltę, privalu buvo įvertinti ir pataisos įstaigos pareigūnų neveikimą, kadangi pataisos įstaigos pareigūnų neveikimas (nepranešimas sutartiniu garsiniu signalu apie vyksiančią skaičiuotę) galėjo lemti pareiškėjo nedalyvavimą 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. vykusioje skaičiuotėje.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kad teismas būtų pažeidęs proceso ar materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimo Nr. 69-1626 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui buvo skirta nuobauda – papeikimas, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 2S-4517 „Dėl V. T. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo konstatuota, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjui pagrįstai buvo skirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nuspęsdamas, kad egzistavo teisinis pagrindas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, paskirta nuobauda – papeikimas atitinka pažeidimo pobūdį, priimant ginčijamą Nutarimą procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, Pravieniškių PA-AK Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

24. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišreikalavo iš atsakovo Pravieniškių PN-AK dirbančių pareigūnų pareigas nustatančius teisės aktus ir nevertino, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. skaičiuotėje nedalyvavo dėl Pravieniškių PN-AK pareigūno (-ų) neveikimo, t. y. dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnas (-ai) neįvykdė pareigos pranešti nuteistiesiems sutartiniu garsiniu signalu apie vyksiančią skaičiuotę.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aplinkybių ir įrodymų vertinimo, susijusių su pareiškėjui Nutarimu inkriminuoto BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos (laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos) ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintos dienotvarkės reikalavimo (skaičiuotės laikas 15.00–15.10 val.) pažeidimu bei pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumu.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

28. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi minėtų ABTĮ nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, buvo pakankamai aktyvus ir nustatė visas bylai svarbias aplinkybes bei visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendimą priėmė vadovaudamasis surinktų įrodymų visuma. Byloje esančios medžiagos pakako teisingam sprendimui priimti.

30. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3688-662/2020).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamu Nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. nedalyvavo nuteistųjų skaičiuotėje. Ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės byloje nėra. Drausminė nuobauda buvo paskirta įvertinus Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų G. B. ir V. V. 2019 m. rugsėjo 14 d. tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 14 d. 15.00 val. 14 būrio nuteistasis V. T. neišėjo į nuteistųjų skaičiuotę, buvo rastas miegantis jam paskirtoje lovoje, bei pareiškėjo pasiaiškinimą, kuriame pareiškėjas iš esmės pripažino savo kaltę, t. y. dėl pažeidimo nurodė: „Esu žioplys“.

32. Pažymėtina, kad pareiškėjas tik apskųsdamas Nutarimą dėl drausminės nuobaudos jam skyrimo Kalėjimų departamentui ir teismui nurodė, kad drausminė nuobauda jam skirta neteisėtai, kadangi 2019 m. rugsėjo 14 d. nė vienas iš budėjusių pareigūnų neįspėjo apie vyksiančią skaičiuotę garsiniu signalu. Ši aplinkybė nepaneigia Nutarimo pagrįstumo ir vertinama kaip pareiškėjo po drausminės nuobaudos skyrimo sukurta gynybinė pozicija, nes pareiškėjas, teikdamas rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, šios aplinkybės nenurodė. Kita vertus, akcentuotina, kad atsakovas 2020 m. sausio 27 d. rašte Nr. S-2206 nurodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną budėtojas davė apie 10 sekundžių trukmės garsinį signalą ir nuteistieji jį išgirdo bei atvyko į skaičiuotės vietą. Nėra pagrindo abejoti šių atsakovo paaiškinimų teisingumu, nes, kaip minėta, pareiškėjas paaiškinime neatėjimo į skaičiuotę negrindė garsinio signalo kviečiant į skaičiuotę nebuvimu.

33. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK bausmę atliko nuo 2019 m. birželio 14 d., pažeidimą padarė praėjus trims mėnesiams nuo atvykimo. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atvykimo į Pravieniškių PN-AK metu buvo supažindintas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, su 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-442 patvirtintomis Trečiajame sektoriuje atvirosios kolonijos sąlygomis bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkėmis darbo dienomis ir poilsio bei švenčių dienomis, taip pat, kad nuteistųjų dienotvarkės yra iškabintos įstaigos informaciniuose stenduose. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK tris mėnesius, žinojo apie esamą joje tvarką bei nuteistųjų dienotvarkėje numatytą 15.00 val. patikrinimą, nes per tris mėnesius vieną kartą (2019 m. rugsėjo 14 d.) nedalyvavo skaičiuotėje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas priskiria atsakomybę už jo nedalyvavimą minėtoje skaičiuotėje Pravieniškių PN-AK pareigūnams, atmestini kaip nepagrįsti.

34. Pabrėžtina, kad pareiškėjas konkrečių argumentų, susijusių su nuobaudos skyrimo procedūriniais aspektais ir paskirtos nuobaudos griežtumu, nenurodo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytą pažeidimą ir nustatytas aplinkybes, jam paskirta švelniausia pagal BVK 142 straipsnio 1 dalį nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, t. y., kad skundžiami Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

36. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė