7192cc9b-e9aa-490e-8a20-66282fc7591c · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-123-1083/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36976-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.7.; 1.2.4.6.1.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 31 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorei Daliai Styrienei, nukentėjusiajam A. P., kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokato padėjėjui M. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nustatė:

1. A. T. 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.30 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairį Å¡onÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

2. Ä®rodymai 2.1. Kaltinamasis A. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis gyvena pas savo sužadėtinės I. P. tėvus ((duomenys neskelbtini)). Tikslių datų neprisimena, bet gali bÅ«ti, kad tai buvo 2020 m. rugsėjo 11 d. (penktadienį) ir 2020 m. rugsėjo 14 d. (pirmadienį). Penktadienį jam sugrįžus iÅ¡ darbo jo sužadėtinė I. P. papasakojo, kad į kiemÄ buvo atėjęs A. P. ir gėrė su jos tėvu P. P., o ji iÅ¡varė A.

P. iÅ¡ kiemo. Jam žinoma, kad uoÅ¡vienė ir I. P. nepageidauja, jog A. P. lankytųsi pas juos, nes jo sužadėtinė vaikystėje yra nukentėjusi nuo A. P.. Anksčiau A. P. taip pat buvo iÅ¡varytas iÅ¡ kiemo. Pirmadienį (2020 m. rugsėjo 14 d.), tikslaus laiko negali pasakyti, bet apie 18 val., grįždamas po darbo į namus, pasiėmęs dukrÄ iÅ¡ darželio, važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) kaimo koplytėlę. Priekyje pamatė A. P.. Pastarasis buvo sustojęs tam, kad praleistų jį, A.

P. buvo nulipęs nuo dviračio. Privažiavus A. P. jam pasirodė, jog A. P. lygtai vaipėsi. Jam neįtiko A. P. veido iÅ¡raiÅ¡ka ir jis (kaltinamasis) pagalvojo, jog A. P. žino, kad jam (kaltinamajam) žinoma apie penktadieninį įvykį (apie A. P. iÅ¡varymÄ iÅ¡ kiemo) ir dėl to A. P. tyčiojasi. Norėdamas pats pasakyti, jog A. P. nesiartintų prie jo (kaltinamojo) Å¡eimos, jis sustojo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio priėjo arčiau A. P. ir jam piktai pasakė „tu, pedofile, nesiartink prie mano Å¡eimos“.

Supratęs, kad jis (kaltinamasis) žino apie A. P. praeitį (teistumÄ už pedofilijÄ ), pastarasis supyko ir pradėjo dviračiu trankyti į žemę, siÅ«lyti jam eiti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti su juo. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie abu vienas ant kito Å¡aukė. Konflikto metu jis A. P. nesudavė jokių smÅ«gių. A. P. pradėjo grasinti, kad praneÅ¡ policijai, todėl jis sėdo į savo automobilį ir nekreipdamas dėmesio į A. P. nuvažiavo. Nuvažiuodamas girdėjo, kaip A. P. jam grasino, kad jam bus blogai.

Nuvažiuodamas matė, kad kažkas buvo prie parduotuvės. Mano, kad Å¡alikelėje augantys medžiai netrukdė asmenims, esantiems prie parduotuvės, matyti įvykio vietos. Grįžęs į namus apie šį įvykį pasipasakojo savo sužadėtinei. Mano, kad A. P. meluoja ir apkalba jį, nes norėjo sukelti skandalÄ , kad pamatytų kiti ir nori pasipelnyti. 2.2. Nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 11 d., jis padėjo savo broliui P. P. pas jį (pas brolį) krauti malkas.

Baigus krauti malkas brolis P. P. davė jam 5 eurus ir pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę, nupirkti alaus bei grįžus kartu išgerti alų. Jis brolio dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, nupirko alaus ir grįžo atgal. Tačiau nespėjus išgerti alaus juos abu (su broliu) kieme pamatė brolio dukra I. P. (ji kartu su kaltinamuoju A. T. gyvena viename name su jo broliu P. P.) ir liepė jiems (nukentėjusiajam A. P. ir jo broliui P. P.) eiti į savo namus. Kai dukterėčia I. P. išvarė jį (nukentėjusįjį) iš kiemo, brolis P. P. nieko nesakė.

PrieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ brolio kiemo jiedu pasidalino alų. Po kelių dienų, tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 14 d., G. P. (kuriai jis padeda vykdyti individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ (Å«kininkauti)) paprašė jai padėti ir paÅ¡erti jos verÅ¡elius. Jis (nukentėjusysis) dviračiu nuvažiavo iki fermos, kurioje laikomi verÅ¡eliai. Å i ferma yra maždaug už 0,5 km nuo G. P. namų. Pašėręs verÅ¡elius jis apie 18.30 val. važiavo atgal pas G. P.. Pakeliui pamatė keliu atvažiuojantį automobilį.

Jis sustojo ir nulipo nuo dviračio tam, kad praleistų atvažiuojantį automobilį (dviratį laikė prie savo deÅ¡inio Å¡ono). Tačiau Å¡is automobilis sustojo prie jo (nukentėjusiojo). IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo brolio žentas – kaltinamasis A. T., kuris pasakė, kad jis (nukentėjusysis) nebeitų pas savo brolį (P. P.) į kiemÄ ir sudavė jam ranka į kairį Å¡onÄ . SmÅ«gis buvo stiprus, dėl smÅ«gio jis juto stiprų fizinį skausmÄ , todėl jis pritÅ«pė. Tuomet kaltinamasis A.

T. užsimojo antrÄ kartÄ , tačiau jis (nukentėjusysis) pasakė, kad iÅ¡kvies policijos pareigÅ«nus, po ko kaltinamasis A. T. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Tuomet jis nusistÅ«mė dviratį iki parduotuvės, esančios apie 150 metrų nuo įvykio vietos (dviračiu važiuoti nebegalėjo dėl skausmo). Prie parduotuvės buvo V. A. ir S. M., kurie pasakė jam, jog matė įvykį, tik nespėjo prieiti prie jo ir jam padėti. Tarp įvykio vietos ir parduotuvės yra keli medžiai, tačiau matomumui jie netrukdo, todėl mano, kad V.

A. ir S. M. galėjo viskÄ matyti. V. A. palydėjo jį (nukentėjusįjį) iki G. P.. Sugrįžęs jis apie įvykį papasakojo G. P., parodė jai sumuÅ¡tÄ vietÄ , o pastaroji paskambino jo broliui P. P., papasakojo jam apie įvykį ir pasakė, kad jis (nukentėjusysis) kvies policijos pareigÅ«nus. Po to jis (nukentėjusysis) iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, taip pat atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie iÅ¡vežė jį į gydymo įstaigÄ . Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams iÅ¡vežant jį į gydymo įstaigÄ , policijos pareigÅ«nai dar nebuvo atvykę.

KitÄ dienÄ (2020 m. rugsėjo 15 d.) jis nuvyko pas medicinos ekspertus. 2020 m. rugsėjo 16 d. dėl skausmo jis dar kartÄ iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie dar kartÄ iÅ¡vežė jį į gydymo įstaigÄ . SumuÅ¡imo vietoje jis juto skausmÄ ir buvo gumbas. SkausmÄ juto apie dvi savaites po įvykio, per tÄ laikÄ jis negalėjo padėti G. P. dirbti Å«kio darbus. PrieÅ¡ įvykį jokių konfliktų nebuvo, jis nebuvo susižalojęs ir jam niekas negrasino. Ä®vykio dienÄ (2020 m. rugsėjo 14 d.), prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį jis alkoholio nevartojo, įvykio metu buvo blaivus, o po įvykio V.

A. davė jam atsigerti alaus, nes jam labai skaudėjo ir jis manė, kad tai sumažins skausmÄ . Po aptariamo įvykio jis su savo broliu P. P. nebendravo. Anksčiau jis buvo teistas už nepilnamečių asmenų tvirkinimÄ ir už asmens sumuÅ¡imÄ , tačiau bausmes atliko 2011 metais. 2.3. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, kad kartu su kaltinamuoju A. T. gyvena faktinėje Å¡eimoje. Anksčiau jie gyveno užsienyje, bet sugrįžę į LietuvÄ su savo vaikais apsistojo pas jos tėvus.

Vaikystėje yra nukentėjusi nuo tėvo brolio (nukentėjusiojo A. P.), tik apie tai savo tėvams iki aptariamo įvykio nieko nepasakojo. Apie tai žinojo tik kaltinamasis A. T.. Nukentėjusiajam A. P. buvo žinoma, kad jis nepageidaujamas jų kieme, nes čia gyvena mažamečiai vaikai. Nukentėjusysis A. P. dirba pas kaimynę G. P. (gyvenančiÄ kitoje kelio pusėje) ir buvo kelis kartus atnešęs jai (liudytojai) pieno, tuomet nukentėjusiajam A. P. ji pasakė, kad Å¡is nepageidaujamas jų kieme. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 11 d., atsikėlusi po pietų miego ji pamatė savo tėtį P. P. ir jo brolį (nukentėjusįjį A.

P.) kieme, prie Å«kinio pastato, geriančius alų. Ji barė savo tėtį dėl gėrimo su A. P. ir iÅ¡varė A. P. iÅ¡ kiemo. IÅ¡eidamas iÅ¡ kiemo A. P. buvo sveikas, ji nepastebėjo, kad Å¡is bÅ«tų sužalotas. Grįžus į namÄ tėtis paklausė jos, dėl ko ji iÅ¡varė A. P. iÅ¡ kiemo, o ji pasakė, kad nenori, jog A. P. lankytųsi Å¡iuose namuose, nes vaikystėje nuskriaudė jÄ ir viskÄ papasakojo tėčiui, o vėliau iÅ¡ miÅ¡ko grįžusiai mamai. Po to tėtis jai pasakė, kad A.

P. pas juos buvo atėjęs jo kvietimu, kad A. P. padėjo jam krauti malkas, kad jis davė pinigų A. P. alkoholiui nupirkti. Vakare pasakė kaltinamajam A. T. apie tai, kad buvo atėjęs A. P. ir kad ji A. P. iÅ¡varė iÅ¡ kiemo, kaltinamasis A. T. pagyrė jÄ dėl to. Savaitgalis praėjo įprastai. Pirmadienį (2020 m. rugsėjo 14 d.) po darbo sugrįžęs kaltinamasis A. T. pasakė, kad matė nukentėjusįjį A. P., kuris važiavo su dviračiu, sustojo praleisti jo (važiuojančio su automobiliu) ir lygtai maivėsi prieÅ¡ jį, todėl jis (kaltinamasis A.

T.) sustojo pakalbėti su nukentėjusiuoju A. P.. Kaltinamasis A. T. taip pat jai pasakojo, kad jiedu Å¡aukė vienas ant kito, kad nukentėjusysis A. P. buvo labai agresyvus, siÅ«lė paeiti į Å¡onÄ ir pasiaiÅ¡kinti, o po žodinio konflikto jis (kaltinamasis) sėdo į automobilį ir grįžo į namus. Ä®vykio vieta yra ties pastatu (koplytėle), kuriame Å¡arvojami žmonės (esančiu (duomenys neskelbtini)). 2.4. Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 11 d.

TÄ dien jis pasikvietė savo brolį (nukentėjusįjį A. P.), kad Å¡is padėtų jam krauti malkas. Žento (kaltinamojo A. T.) pagalbos jis neprašė, nes pastarasis buvo darbe. Malkos buvo atvežtos į jo (liudytojo) kiemÄ . Nukentėjusysis A. P. atėjo ir padėjo jam krauti malkas. Baigus darbÄ jis davė nukentėjusiajam A. P. pinigų, kad Å¡is nupirktų alaus. Pastarasis jo (liudytojo) dviračiu nuvyko į parduotuvę ir parvežė kiekvienam po butelį alaus. Pradėjus gerti alų iÅ¡ namo išėjo jo (liudytojo) dukra I.

P., kuri pasakė, kad nukentėjusysis A. P. nepageidaujamas ir iÅ¡varė nukentėjusįjį A. P. iÅ¡ kiemo. Jis (liudytojas) nieko nesakė, nes nukentėjusysis A. P. nesiprieÅ¡ino ir išėjo. Grįžus į namus jis (liudytojas) paklausė savo dukros I. P., dėl ko ji užpuolė jo brolį, o dukra jam papasakojo, kad nukentėjusysis A. P. vaikystėje yra jÄ nuskriaudęs ir ji pergyvena dėl savo mažametės dukros. Po to jis (liudytojas) pasakė, kad nukentėjusįjį A. P. pakvietė jis (liudytojas), kad alus buvo nupirktas jo (liudytojo) iniciatyva.

TÄ dien kraunant malkas nukentėjusysis A. P. nesiskundė, kad jam kažkÄ skaudėtų, pastarasis atrodė sveikas. Tiksliai nepamena kada, bet tai galėjo bÅ«ti jau kitÄ dienÄ , vakare, jam (liudytojui) paskambino G. P., kuri pasakė, kad jis tvarkytų savo žentÄ (kaltinamÄ jį A. T.), nes pastarasis primušė jo brolį (nukentėjusįjį A. P.). Taip pat G. P. sakė, kad nukentėjusiajam A. P. skauda Å¡onÄ ir jis (nukentėjusysis) kvies policijos pareigÅ«nus. Jis (liudytojas) pasakė, kad jeigu jį (nukentėjusįjį) tikrai sumušė kaltinamasis A.

T., tegul kviečia policijos pareigÅ«nus. TÄ dien, kai jam skambino G. P., jo žentas (kaltinamasis A. T.) buvo darbe. Po G. P. skambučio jis kalbėjo su žentu (kaltinamuoju A. T.), pastarasis jam sakė, kad jiedu su nukentėjusiuoju A. P. tik apsižodžiavo. Po to, kai dukra I. P. iÅ¡varė nukentėjusįjį A. P. iÅ¡ kiemo, jis (liudytojas) su nukentėjusiuoju nebendravo. 2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad ji vykdo individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ (Å«kininkauja), o jai padeda nukentėjusysis A.

P., kuris gyvena atskirai. Tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 14 d. TÄ dienÄ nukentėjusysis A. P. dirbo pas jÄ . Apie 18 val. nukentėjusysis A. P. su dviračiu iÅ¡važiavo į fermÄ paÅ¡erti verÅ¡elių. Ferma nuo jos namų yra apie 0,5 km. Ä®prastai nukentėjusysis A. P., Å¡erdamas verÅ¡elius, užtrukdavo iki 30 minučių, tačiau tÄ kart jai pasirodė, jog nukentėjusysis užtruko ilgiau. Grįžęs pas jÄ Ä¯ namus nukentėjusysis A. P. jai paskambino ir pasakė, kad ji iÅ¡eitų į kiemÄ , nes reikia pakalbėti.

Jai išėjus į kiemÄ nukentėjusysis A. P. skundėsi skausmais ir pasakė, kad jį sumušė brolio žentas (kaltinamasis A. T.), papasakojo, kad važiuodamas dviračiu jis (nukentėjusysis) sustojo praleisti atvažiuojančio automobilio, o automobiliui sustojus iÅ¡ jo iÅ¡lipo kaltinamasis A. T., kuris sudavė jam (nukentėjusiajam) į kairį Å¡onÄ . Iki to laiko, kol nukentėjusysis A. P. iÅ¡vyko Å¡erti verÅ¡elių, jis buvo blaivus ir sveikas. ApžiÅ«rėjusi sumuÅ¡tÄ vietÄ matė, kad Å¡i vieta paraudusi ir patinusi.

Tuomet ji paskambino nukentėjusiojo broliui P. P., jam papasakojo apie įvykį ir pasakė, jog nukentėjusysis A. P. kvies policijos pareigÅ«nus. P. P. tam neprieÅ¡taravo, todėl A. P. iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus ir policijos pareigÅ«nus. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iÅ¡vežė nukentėjusįjį A. P. į gydymo įstaigÄ , o policijos pareigÅ«nai atvyko maždaug po 2 valandų. 2020 m. rugsėjo 15 d. nukentėjusysis A. P. vyko pas ekspertus, o 2020 m. rugsėjo 16 d. jį antrÄ kartÄ iÅ¡ jos namo kiemo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iÅ¡vežė į gydymo įstaigÄ .

Po Å¡io aptariamo įvykio ji kas antrÄ dienÄ paskambindavo A. P., domėdavosi jo sveikata, buvo nuėjusi pas jį. Nukentėjusysis A. P. vilko kojÄ , minėjo, kad jam labai skauda sumuÅ¡tÄ vietÄ , vartojo gydytojo iÅ¡raÅ¡ytus vaistus. Pas jÄ dirbti nukentėjusysis A. P. sugrįžo maždaug po 2 savaičių. 2.6. Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 18–19 val. TÄ dienÄ grįžo iÅ¡ darbo ir buvo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

Tuo metu Å¡alia buvo daugiau asmenų, bet jų tiksliai nepamena. Kartu su kolega V. A. rÅ«kydami matė dviračiu atvažiuojantį nukentėjusįjį A. P.. Jis važiavo keliu, pro koplytėlę. Matė, kaip ties koplytėle nukentėjusiajam A. P. keliÄ užstojo automobilis. Matė, kaip nukrito nukentėjusiojo A. P. dviratis, todėl jiedu su V. A. norėjo eiti ir padėti A. P., bet nespėjo, nes minėtas automobilis nuvažiavo. Tada nukentėjusysis A. P. atsistÅ«mė dviratį prie jų, prie parduotuvės ir pasakė, kad jį sumušė kažkoks giminaitis.

Nukentėjusysis A. P. buvo susiėmęs už Å¡ono, paprašė jo (liudytojo) padėti pastatyti dviratį. Pabuvęs apie 10 minučių jis (liudytojas) išėjo į namus. 2.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai galėjo bÅ«ti 2020 m. rugsėjo 14 d., apie 18.30 val. TÄ dien su S. M. grįžo iÅ¡ darbo ir sėdėjo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). RÅ«kydami matė, kaip dviračiu nuo fermų atvažiuoja nukentėjusysis A.

P., kaip prie sankryžos, ties koplytėle, prie nukentėjusiojo sustojo automobilis. Taip pat matė, kaip iÅ¡ sustojusio automobilio iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, kaip jiedu su nukentėjusiuoju A. P. kalbėjosi, kaip nukrito dviratis ir nukentėjusysis A. P. pritÅ«pė. Tuomet jie su S. M. norėjo padėti A. P., paėjo kelis žingsnius link A. P., tačiau minėtas vyriÅ¡kis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po to A. P. atsistÅ«mė dviratį prie parduotuvės, jis buvo susiėmęs už Å¡ono ir dejavo, kad jam skauda, pasakė, kad jį sumušė (sudavė į Å¡onÄ ) giminaitis.

Suprato, kad nukentėjusiajam A. P. skauda. Jis (liudytojas) palydėjo A. P. nuo parduotuvės iki moters (jos vardas Genovaitė), kuriai A. P. padeda dirbti Å«kio darbus. KitÄ dienÄ buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį A. P., pastarasis negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos. Nukentėjusysis gydėsi namuose apie savaitę laiko, jis (liudytojas) nešė jam maistÄ . 2.8. Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra policijos pareigÅ«nas ir jam dažnai tenka vykti į įvairius įvykius, todėl Å¡io konkretaus įvykio aplinkybių nepamena.

Tai buvo trumpas iÅ¡kvietimas, ten nieko nematė ir su niekuo negalėjo pabendrauti. TÄ dienÄ buvo labai daug iÅ¡kvietimų ir dėl Å¡ios priežasties į šį įvykį atvyko vėliau. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. 2.9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., 19.09 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad maždaug prieÅ¡ 30 minučių buvo sumuÅ¡tas pranešėjas A.

P., kuriam skauda Å¡onÄ . Jį sumušė vietinis gyventojas, vardo ir pavardės nežino, bet gali nurodyti, kur gyvena. Kadangi tÄ dien turėjo reaguoti į daug įvykių, Å¡is įvykis laukė eilėje. Ä® (duomenys neskelbtini) kaimÄ nuvyko 21.03 val., tačiau pranešėjas jau buvo iÅ¡vežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Kadangi paties pranešėjo namuose nebuvo, o įtariamojo anketiniai duomenys ir jo buvimo vieta buvo nežinomi, dėl Å¡ios priežasties su įtariamuoju bendrauta nebuvo, jis į policijos įstaigÄ pristatytas nebuvo.

Pasitikslinus gavo informacijÄ , kad pranešėjui buvo nustatytas kairio klubo sumuÅ¡imas, jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, o procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju atliks kiti policijos pareigÅ«nai. Todėl daugiau jokių veiksmų, susijusių su Å¡iuo įvykiu, jis (liudytojas) neatliko (1 t., 77 b. l.). 2.10. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). A. Ä®. vietoje tyrimui reikÅ¡mingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., 10–11, 13 b. l.). 2.11.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiÅ«ros metu nukentėjusiojo A. P. sužalojimo požymių nenustatyta, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių sužalojimo požymių, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas; tikėtina, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A. P. galėjo bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas; nukentėjusysis A. P. į gydymo įstaigÄ buvo pristatytas du kartus – 2020 m. rugsėjo 14 d. 20.13 val. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. 12.20 val., abu kartus nukentėjusysis skundėsi skausmais kairiajame Å¡one, nurodė, kad jį sumušė kitas asmuo, abu kartus jam buvo diagnozuotas kairio klubo sumuÅ¡imas; nukentėjusiajam buvo paskirtas medikamentinis gydymas (1 t., 43–44 b. l.). 2.12.

IÅ¡ akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu nukentėjusysis A. P. ir A. T. kiekvienas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 102–103 b. l.). 2.13. IÅ¡ policijos pareigÅ«nės E. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu telefonu apklausus liudytojÄ G. P. ji nurodė tokias pačias aplinkybes, apie kurias parodė teisiamojo posėdžio metu (1 t., 84–85 b. l.).

3. Ä®rodymų vertinimas 3.1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas arba buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba.

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad fizinis skausmas bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.). 3.2. Kaltinamasis A. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis A.

T. buvo susitikęs su nukentėjusiuoju A. P., kad tarp jų kilo konfliktas – tai patvirtina byloje esantys įrodymai, to neneigia ir kaltinamasis A. T.. Savo kaltę kaltinamasis A. T. neigia tvirtindamas, jog konflikto metu jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, kad nukentėjusysis A. P. jį apkalba siekdamas dėmesio arba pasipelnyti. Iš bylos medžiagos bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, jog kaltinamasis A. T. bei jo sugyventinė (liudytoja) I.

P. gali būti priešiškai nusiteikę prieš nukentėjusįjį A. P. dėl tam tikrų praeityje galimai įvykusių įvykių, kurie nėra šios baudžiamosios bylos objektu ir kurie galėtų būti nesutarimų tarp nukentėjusiojo A. P. (iš vienos pusės) ir liudytojos I. P. bei kaltinamojo A. T. (iš kitos pusės) kilimo priežastimi, tačiau tai nesuteikia pagrindo suabsoliutinti kurio nors proceso dalyvio duotų parodymų patikimumo ir vienareikšmiškai vertinti juos kaip kaltinamojo A.

T. kaltę paneigiančius ar patvirtinančius įrodymus. Nors kaltinamasis A. T. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o tiesiogiai smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajam mačiusių asmenų (be paties kaltinamojo A. T. bei nukentėjusiojo A. P.) byloje nėra, teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma sprendžia, jog pirmiau nurodytÄ kaltinamojo A. T. pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir tokia jo versija yra gynybinė pozicija, kuria kaltinamasis A.

T. siekia suÅ¡velninti savo teisinę padėtį bei iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ veikÄ . 3.3. Liudytojai I. P. ir P. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad kaltinamasis A. T. fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį A. P. nenaudojo, o tarp jų kilęs konfliktas tebuvo žodinis. Nors minėti liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino kaltinamojo nurodytÄ versijÄ , teismas pažymi, jog Å¡ie liudytojai aptariamo įvykio tiesiogiai nematė, jie nebendravo su nukentėjusiuoju A. P. nei betarpiÅ¡kai prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį, nei po jo, o tik nurodė tai, kÄ jiems papasakojo kaltinamasis A.

T.. Vertindamas kitų proceso dalyvių parodymus teismas atkreipia dėmesį į liudytojų S. M. ir V. A. duotus parodymus – nors šie liudytojai tiesiogiai nematė kaip kaltinamasis A. T. sudavė nukentėjusiajam A. P. smūgį, tačiau jie matė, kaip šalia nukentėjusiojo A. P. sustojo automobilis, liudytojas V. A. matė, kaip prieš nuvažiuojant automobiliui nukentėjusysis A. P. pritūpė, abu šie liudytojai su nukentėjusiuoju A. P. bendravo iškart po aptariamo įvykio (jie buvo pirmieji, su kuriais bendravo nukentėjusysis A.

P. po konflikto su kaltinamuoju) ir nukentėjusysis jiems papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad jam skauda Å¡onÄ , kad jį sumušė kaltinamasis A. T. (giminaitis), liudytojas V. A. palydėjo nukentėjusįjį A. P. iki liudytojos G. P. namų. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P. patvirtino, kad iÅ¡kart po aptariamo įvykio sugrįžęs (grįžti po verÅ¡elių šėrimo užtrukęs ilgiau, nei įprastai) nukentėjusysis A. P. jai pasakė, jog jį sumušė kaltinamasis A.

T., kad nukentėjusysis skundėsi skausmais, o apžiÅ«rėjusi nukentėjusiajam A. P. sumuÅ¡tÄ vietÄ (kairį Å¡onÄ ) liudytoja matė, kad Å¡i vieta paraudusi ir patinusi. BÅ«tent dėl to ji paskambino liudytojui P. P. (nukentėjusiojo broliui), papasakojo jam apie įvykį ir pasakė, jog nukentėjusysis A. P. kvies policijos pareigÅ«nus. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. patvirtino, kad liudytoja G. P. skambino jam ir pranešė apie tai, jog kaltinamasis A.

T. (jo žentas) sumušė nukentėjusįjį A. P.. Taip pat svarbu, jog neužilgo po aptariamo įvykio (2020 m. rugsėjo 14 d. 20.13 val.) nukentėjusysis A. P. buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ , o po dviejų dienų (2020 m. rugsėjo 16 d. 12.20 val.) nukentėjusysis dar kartÄ buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ , abu kartus nukentėjusysis jį apžiÅ«rėjusiems gydytojams nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, skundėsi skausmu sumuÅ¡toje vietoje (kairiajame Å¡one) ir abu kartus jam buvo diagnozuotas kairio klubo sumuÅ¡imas, dėl kurio aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A.

P. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., 43–44 b. l.). Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį nukentėjusysis A. P. bÅ«tų buvęs sužalotas (arba susižalojęs) ir bÅ«tų skundęsis aplinkiniams kokiais nors negalavimais ar skausmais. PrieÅ¡ingai, liudytojas P. P. patvirtino, jog prieÅ¡ kelias dienas iki aptariamo įvykio (2020 m. rugsėjo 11 d.) nukentėjusysis A. P. padėjo jam krauti malkas ir pastarasis jokiais sužalojimais ar skausmais nesiskundė; liudytoja I.

P. taip pat nurodė, jog ji nepastebėjo, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. nukentėjusysis A. P. bÅ«tų buvęs sužalotas; liudytoja G. P., mačiusi nukentėjusįjį A. P. tÄ pačiÄ dienÄ tiek prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį (iki įvykio likus apie 30 minučių), tiek po įvykio, taip pat nurodė, jog nukentėjusysis A. P. tÄ dien buvo blaivus, sveikas ir padėjo jai dirbti Å«kio darbus, o po įvykio sugrįžęs pas jÄ skundėsi stipriais skausmais, dėl ko buvo iÅ¡kviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai; liudytojai G.

P., S. M. ir V. A. patvirtino matę, kaip prieÅ¡ konfliktÄ su kaltinamuoju nukentėjusysis A. P. važiavo dviračiu, o po konflikto jis dviratį tik stÅ«mė (tai patvirtino liudytojai S. M. ir V. A.), liudytojas V. A. palydėjo nukentėjusįjį iki liudytojos G. P. namų (nukentėjusysis nurodė, kad jis po konflikto su kaltinamuoju dėl skausmo dviračiu važiuoti nebegalėjo). 3.4. Kaltinamojo A. T. versijÄ , kad nukentėjusysis A. P. jį apkalba siekdamas pasipelnyti, paneigia nukentėjusiojo A. P. elgesys – nukentėjusysis A.

P., žinodamas apie jo galimybę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ir gauti padarytos žalos atlyginimÄ (apie tokiÄ teisę nukentėjusiajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 30 b. l.), tiek teisme), nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio ir tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje, pabaigus įrodymų tyrimÄ , po savo baigiamosios kalbos jis paprašė priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo ne neturtinę, o tik turtinę žalÄ â€“ iÅ¡laidas už vaistus, kas negali bÅ«ti laikoma siekiu pasipelnyti. 3.5.

Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais (apie tai, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis A. T. panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ ), kuriuos nukentėjusysis A. P. davė bÅ«damas įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ ir kuriuos patvirtina bei papildo kiti bylos duomenys – pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vada.

Tai, kad minėtų proceso dalyvių parodymai buvo prieÅ¡ingi kaltinamojo A. T. parodymams, nepaneigia Å¡ių proceso dalyvių parodymų objektyvumo. 3.6. Apibendrindamas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus teismas konstatuoja, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, pirmiau paminėtomis aplinkybėmis kaltinamasis A. T. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. P. į kairį Å¡onÄ ir tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam A. P. sukeltas fizinis skausmas buvo kaltinamojo A. T. neteisėtos veikos, pasireiÅ¡kusios smÅ«gio sudavimu kumščiu nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ , pasekmė. Nukentėjusiajam A. P. sukeltas fizinis skausmas buvo iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir suprantamai kitiems asmenims – tai suprato liudytojai S. M., V. A., G. P.. Be to, dėl sukelto fizinio skausmo nukentėjusysis du kartus kreipėsi į gydytojus, kuriems nukentėjusysis A. P. taip pat aiÅ¡kiai ir suprantamai iÅ¡reiÅ¡kė savo fizinį skausmÄ , dėl ko jam dukart buvo diagnozuotas kairio klubo sumuÅ¡imas.

Taigi, pirmiau paminėta kaltinamojo A. T. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamojo A. T. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

4. Bausmės skyrimas 4.1. Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jis dėl Å¡ios veikos nesigailėjo ir nukentėjusiojo A. P. neatsiprašė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. savo pozicijos nepakeitė – jis visiÅ¡kai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Teismas nenustatė nei kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių, nei jÄ sunkinančių aplinkybių. 4.2. Skirdamas kaltinamajam A.

T. bausmę teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. T. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatÄ . Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip atsakingas, darbÅ¡tus, motyvuotas ir pareigingas darbuotojas, tinkamai atliekantis savo pareigas, jis neregistruotas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose (1 t., 116, 119–126, 168 b. l.).

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam A. T. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių bausmių – laisvės apribojimÄ , kuris yra Å¡velnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tokios bausmės vidurkį. 4.3. Prokurorė praÅ¡o įpareigoti kaltinamÄ jį A. T., be kita ko, neatlygintinai iÅ¡dirbti nustatytÄ valandų skaičių sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tačiau Å¡ioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamasis A. T. turi pagrindinę darbovietę, todėl įvykdyti įpareigojimÄ papildomai neatlygintinai iÅ¡dirbti nustatytÄ valandų skaičių kitur jam bÅ«tų pakankamai sudėtinga. Toks įpareigojimas bÅ«tų perteklinis ir nepagrįstai varžytų kaltinamojo teises (pavyzdžiui, teisę į poilsį nuo darbo pagrindinėje darbovietėje). Todėl paminėtas įpareigojimas kaltinamajam A. T. neskiriamas. 4.4. Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam A.

T. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , savo dydžiu žymiai mažesnė už numatytÄ tokios įmokos vidurkį – 15 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 5 MGL iki 125 MGL). Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausmių tikslai.

5. Kiti klausimai 5.1. Kaltinamajam A. T. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., 113–114 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama. 5.2. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nukentėjusiajam A. P. buvo žinoma apie jo teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ir gauti žalos atlyginimÄ (apie tokiÄ teisę nukentėjusiajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 30 b. l.), tiek teisme).

Tačiau jis nustatytu laiku (iki įrodymų tyrimo teisme pradžios) civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė ir žalos atlyginti nereikalavo. Tik bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje, pabaigus įrodymų tyrimÄ , po savo baigiamosios kalbos nukentėjusysis paprašė priteisti jam iÅ¡ kaltinamojo turtinę žalÄ â€“ iÅ¡laidas už vaistus, tačiau civilinio ieÅ¡kinio jis nebuvo parengęs ir neturėjo su savimi dokumentų, patvirtinančių jo iÅ¡laidas vaistams. Todėl tenkinti tokį nukentėjusiojo A.

P. praÅ¡ymÄ Å¡ioje byloje nėra pagrindo. Nepaisant to, nukentėjusiajam A. P. iÅ¡aiÅ¡kinama, jog kaltinamojo A. T. baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendimas neeliminuoja nukentėjusiojo A. P. teisės vėliau, įsiteisėjus tokiam nuosprendžiui, pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. 5.3. Kaltinamasis A. T. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje nėra daiktų, turėjusių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. 5.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo A.

T. į valstybės pajamas iÅ¡ieÅ¡komos 20,90 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos teismo procesiniams dokumentams įteikti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia: A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikotarpį:

1) įpareigoti A. T. pradėti dirbti (tęsti darbÄ ) arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) uždrausti A. T. bendrauti su A. P. (uždrausti bet kokia forma bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su A. P.). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 71 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų)) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į minėto fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“).

A. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. T. į valstybės pajamas 20,90 Eur (dvideÅ¡imt eurų 90 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti A. T., jog proceso iÅ¡laidas (už procesinių dokumentų įteikimÄ ) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vienÄ iÅ¡ surenkamųjų sÄ skaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Å iaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi bÅ«ti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso iÅ¡laidų (už procesinių dokumentų įteikimÄ ) sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raÅ¡tinei (Laisvės a. 17, Panevėžys). Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas