7192598d-d9ec-4748-ae88-b2de12290f87 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-3304-573/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38799-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Dainius Ročys iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ byloje, kurioje R.

V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 1) 2015 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 9 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 6 MGL dydžio (bauda sumokėta); 2) 2017 m. vasario 7 d.

Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), skirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus; 2017 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areÅ¡tu, bausmę atliekant areÅ¡tinėje; 3) 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : R. V. 2020 metų rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu su savo močiute G. R., panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtÄ â€“ tyčia ranka sudavė per deÅ¡inį petį, taip nustumdamas į Å¡onÄ ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis R. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad sužeisti ar sukelti savo močiutei fizinio skausmo tikrai nenorėjo. 2020 m. rugsėjo 27 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini).

Miegojo savo kambaryje ir iÅ¡girdo kažkokį bruzdesį. Pabudęs pamatė, kad jo močiutė G. R. ir senelis A. R. kuičiasi po jo daiktus. Paklausė kÄ jie čia daro ir ko ieÅ¡ko. Jie jam pasakė, kad atiduotų jiems namų raktus, nes jis turi iÅ¡ jų namų iÅ¡sikelti. Jie reikalavo atiduoti automobilio raktus. Automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo vardu, tačiau jį pirko per pusę su seneliais. Atsikėlė, apsirengė ir norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų.

Išėjo į kiemÄ prie savo automobilio, bet jo močiutė priėjo prie vairuotojo pusės durelių ir jas užstojo, neleido jam į automobilį įlipti. Jis kelis kartus jÄ perspėjo, kad pasitrauktų ir leistų jam ramiai važiuoti, buvo susinervinęs, nes jie daro nesÄ mones. Bet močiutė nepasitraukė ir liepė jam niekur nevažiuoti, o palikti maÅ¡inÄ namuose. Tada jis savo kaire ranka pastÅ«mė jÄ nuo automobilio ir ji pasitraukė į Å¡onÄ . Močiutė iÅ¡kart jam pasakė, kad dabar kadangi jis jÄ stumdo ji iÅ¡kvies policijÄ .

Tada ji nuėjo ir atsistojo prie kiemo vartų, su ja kartu buvo ir senelis. Jie abu savo kÅ«nais užstojo kiemo vartus, kad jis negalėtų iÅ¡važiuoti. Jis tada grįžo atgal į butÄ ir nuėjo į voniÄ maudytis. Neilgai trukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė, nes jis sukėlė fizinį skausmÄ močiutei. Jis tikrai nenorėjo kažkaip močiutės užgauti, neturėjo tokio tikslo Dėl savo poelgio jam labai gėda ir jis dėl to tikrai pergyvena (b. l. 69-72). Be kaltinamojo R.

V. prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojo parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, specialisto iÅ¡vada, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad duoti parodymus apie savo anÅ«kÄ R. V. ji sutinka ir paaiÅ¡kino, kad jos anÅ«kas 2020 m. rugsėjo 27 d. dienÄ jų namų kieme jÄ fiziÅ¡kai užgavo ir jai sukėlė skausmÄ pastumdamas. Nori pasakyti, kad dėl anÅ«ko vedamo gyvenimo bÅ«do jie jau kurį laikÄ turi problemų, R. yra priklausomas nuo azartinių žaidimų ir turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms.

Po Å¡io įvykio, kai R. buvo iÅ¡leistas iÅ¡ areÅ¡tinės, jis grįžo į namus, jos atsiprašė, jie pasikalbėjo ir jis pripažino turintis bėdų. Jis sutiko važiuoti gydytis savo priklausomybes į ligų centrÄ , todėl 2020 m. rugsėjo 30 d. ji kartu su vyru jį nuveÅ¡ į „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) rajone dėl reabilitacijos. Ten yra privatus priklausomybes gydantis centras. R., kai pasikalbėjo, sutiko ten važiuoti gydytis. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereikÅ¡, jai svarbiausia, kad R. pasveiktų nuo savo priklausomybės ir susitvarkytų savo gyvenimÄ (b. l. 36-39).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. yra jo žmonos anūkas, jis biologiškai nėra jo senelis. Bet jie su žmona R. augina nuo kūdikystės. Visada juo rūpinosi ir stengėsi duoti kas geriausias. 2020 m. rugsėjo 27 d. jie su žmona buvo namuose. R. tuo metu miegojo, nes prieš tai naktį jis buvo išėjęs su draugais. Jis R. yra nupirkęs automobilį, bet registravo jį R. vardu. Su žmona pasitarė ir nusprendė, kad iš R. paims automobilį ir namų raktus, nes buvo pavargę nuo jo problemų ir norėjo, kad jis iš namų išsikeltų.

R. nubudo, kai jie su žmona buvo jo kambaryje. Jis paklausė, ko jie ieÅ¡ko ir kÄ Äia daro. Jis pasakė, kad jis grÄ Å¾intų jiems namų raktus ir raktus nuo automobilio, pasakė, kad nori, kad jis iÅ¡sikraustytų. R. tai nepatiko. Jis apsirengė, pasiėmė automobilio raktus ir norėjo iÅ¡važiuoti su juo. Bet jie su žmona nuėjo į kiemÄ ir jo nenorėjo iÅ¡leisti. Pasakė, kad automobilį pirko jie už savo pinigus ir, kad jis turi jį jiems grÄ Å¾inti. Jo žmona G. nuėjo ir savo kÅ«nu užstojo automobilio vairuotojo dureles, kad R. negalėtų įlipti.

Jis kelis kartus jau pasakė, kad ji pasitrauktų, bet G. nesutiko. Jis tuo metu buvo visai Å¡alia, taip pat prie automobilio. Jis matė, kaip R. pradėjo ranka stumdyti jo žmonÄ , liepdamas jai pasitraukti nuo maÅ¡inos. R. jo žmonÄ pastÅ«mė ranka ir ji nuo automobilio paėjo kelis žingsnius į Å¡onÄ . Ji pasakė, kad R. jÄ užgavo ir kad ji iÅ¡kvies policijÄ . Jis tada jam pasakė, kad jis nusiramintų, nes tikrai niekur neiÅ¡važiuos. Jie tada abu su žmona nuėjo prie kiemo vartų ir jo neiÅ¡leido iÅ¡važiuoti.

R. supykęs nuėjo atgal į namus, o jo žmona iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Kol stovėjo kieme ir laukė policijos jo žmona jam minėjo, kad jai skaudėjo rankÄ , nes R. jÄ užgavo. R. anksčiau nėra smurtavęs nei prieÅ¡ jį, nei prieÅ¡ jo žmonÄ , tai buvo pirmas kartas (b. l. 46-49). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad, atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas trijų aukÅ¡tų gyvenamasis namas, kuris aptvertas tvora. Kairėje namo pusėje matomas sujungtas dar vienas namas dviejų aukÅ¡tų.

Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įsukus į gyvenamų namų kvartalÄ , tiesiai matomas namÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kuris padalintas į (duomenys neskelbtini). Tiesiai prie 2 namo kieme matosi stovintys du automobiliai, kurie stovi priekiu į namo pusę, kairėje pusėje matomas automobilis „Škoda Superb“ juodos spalvos, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inėje pusėje matomas automobilis raudonos spalvos KIA Ceed valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie įvažiavimo į kiemÄ matomi metaliniai automatiniai vartai, kairėje vartų pusėje matomi automatiniai varteliai.

Priekinėje namo kairėje pusėje matomi betoniniai laiptai link pagrindinių namo durų. Kiemas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas, vaizdo stebėjimo kamera matosi įrengta adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykio vietoje apžiÅ«rėjus kiemÄ , apgadintų buities objektų, iÅ¡mėtytų ar suplėšytų drabužių, grumtynių pėdsakų, kraujo pėdsakų nėra, kiemas tvarkingas. Ä®vykio vietoje daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (b. l. 15-17).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4702 nurodyta, kad R. V. 2020 m. rugsėjo 27 d. 15:33:29 nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 50). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje R.

V. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Be paties kaltinamojo R. V. visiÅ¡ko prisipažinimo, kad konflikto su savo močiute G. R. metu, jis tyčia jai ranka sudavė per deÅ¡inį petį, taip nustumdamas į Å¡onÄ ir tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. R. fizinį skausmÄ , aplinkybes taip pat patvirtina liudytojo A. R. parodymai, raÅ¡tiniai įrodymai, todėl tokiu bÅ«du R. V. veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu.

R. V. padarytų veiksmų pobÅ«dis – sudavimas į petį, nustumiant į senelę į Å¡onÄ â€“ neleidžia abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog tokiu bÅ«du gali savo senelei sukelti fizinį skausmÄ , ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia. Artimo giminaičio sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Kadangi nukentėjusioji yra kartu su kaltinamuoju gyvenanti jo močiutė, tai jie yra artimi giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir stadijÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o bÅ«tent tai, kad praeityje teistas (b. l. 100-105), baustas administracine tvarka (b. l. 90-99), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (b. l. 131-133).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. su prokuroro kreipimusi į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus, sutiko (b. l. 141).

Kadangi R. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui, be kitų įpareigojimų, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 722 straipsniai), kuri padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamÄ jį poveikį. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pagrįstai praÅ¡oma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , paskiriant įpareigojimus, nustatytu laiku bÅ«ti namuose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis vietose, kuriose vykdoma azartinių žaidimų veikla.

Priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ , buvo nustatyta, kad kaltinamasis R. V. Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dalis įpareigojimų skirtina Å¡iuo adresu. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. 15.25 val. (b. l.

53) iki 2020 m. rugsėjo 28 d. 13.00 val. (b. l. 60), viena para, jÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti su sÄ lyga nesilankyti (duomenys neskelbtini) (b. l. 78, 79) ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje (b. l. 81, 82), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį paskiriant įpareigojimus – bÅ«ti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis vietose, kuriose vykdoma azartinių žaidimų veikla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę 6 mėnesius laisvės apribojimo, per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį skiriant įpareigojimus – bÅ«ti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis vietose, kuriose vykdoma azartinių žaidimų veikla.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. 15.25 val. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. 13.00 val. – vienÄ parÄ . Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (su sÄ lyga nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini)) ir periodinį registravimÄ si policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo Å¡aukimo gavimo. Nuteistajam R. V. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus R. V. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Dainius Ročys