2020-05-13 Nr. AB-9715-3-61-3-03902-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2444-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03902-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-156/18 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta bauda – 579,00 Eur už tai, kad pareiškėjo darbuotoja M. U. (toliau – ir Darbuotoja), veikdama pareiškėjo vardu ir interesais, 2018 m. rugpjūčio 24 d. pirkėjams pardavė alkoholinių gėrimų, kuriuos jie išsinešė iš baro. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu, nes patikrinimų metu buvo užfiksuoti labai trumpi Darbuotojos paaiškinimai, o nagrinėjant bylą nei Darbuotoja, nei pirkėjai, nei pareigūnai papildomai nebuvo apklausti. Pareiškėjas teigė, kad alkoholinis gėrimas pirkėjui buvo parduotas prieš tai jį perspėjus, jog parduotas alkoholis turi būti vartojamas vietoje, atsukus butelių kamštelius (juos išmetus) bei įpylus alkoholinį gėrimą į vienkartinę stiklinę, kurį pirkėjai išgėrė ir tik po to priėmė sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtus gerti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog jis pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą, todėl atsakovas Nutarime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. draudžiamu laiku pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokiuose teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas, jog prieš perduodant alkoholinį gėrimą pirkėjui, jis visas turi būti išpiltas iš gamyklinės taros.

3. Pareiškėjas teigė, jog alkoholiniai gėrimai, dalinai juos išpylus į stiklines, buvo parduoti vartoti vietoje papildomai žodžiu įspėjus, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, o papildomas pranešimas pateikiamas ant kasos kvito, kuris atiduodamas pirkėjams įsigyjant alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas nurodė, kad šie veiksmai visiškai atitinka proporcingumo principą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis tik imituoja viešojo maitinimo veiklą, o iš tikrųjų vykdo alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešimui veiklą. Pareiškėjas dėl alaus „Pilsner“ butelio pardavimo jaunesniam nei 20 metų asmeniui, paaiškino, kad atsakovas neįrodė, pagal kokius dokumentus nustatė tikslų pirkėjo amžių, nes Darbuotoja nurodė, jog ji nepardavė alkoholinių gėrimų nepilnamečiams, o pirkėjas, įsigijęs alaus „Pilsner“ butelį, atrodė vyresnis nei 20 metų.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad nustatyti pažeidimai nebuvo tinkamai įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Protokolas turėjo būti surašomas dalyvaujant pareiškėjui, tačiau tai nebuvo padaryta, tokiu būdu iš esmės pažeidus pareiškėjo teisę teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Protokolas surašytas dar nepasibaigus įstatyme numatytam pažeidimo tyrimo laikui, nebuvo apklausti pirkėjai. Pareiškėjas nurodė, kad visi neplaniniai patikrinimai vertintini kaip jo persekiojimas ir priemonė nubausti, nes pareiškėjas teikia skundus dėl atsakovo priimtų nutarimų. Pareiškėjas teigė, jog nedalyvavo nagrinėjant bylą, todėl buvo pažeista AKĮ 38 straipsnio 2 dalis, jam buvo įteiktas netinkamo turinio pranešimas, akivaizdžiai pažeistos baudos parinkimo taisyklės.

5. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad visi pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas bei pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan., todėl tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Atsakovas teigė, kad toks AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto aiškinimas atitiktų įstatymo leidėjo tikslus mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas tampa daug sudėtingesnis. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus ir jau vien šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pareiškėjo atsakomybei už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus kilti. Departamento pareigūnai nustatė abi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sąlygas, t. y. ir pardavimą nepilstytoje taroje, ir alkoholinių gėrimų pardavimą išsinešimui, o Nutarimu minėtos sąlygos konkretizuotos.

7. Atsakovas dėl pirkėjo, kuris pirko alų, amžiaus nurodė, kad jo gimimo data (duomenys neskelbtini), tai pažeidimo dieną asmuo buvo 19 metų amžiaus, duomenys nustatyti apklausiant pirkėją ir nustatant jo tapatybę. Atsakovas teigė, jog nėra pagrindo abejoti, kad tokie duomenys nebuvo nustatinėjami ar buvo nustatyti neteisingai.

8. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo protokolo Nr. ATK2-186 (toliau – ir Protokolas) turinys atitinka reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 609 straipsnyje, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Protokolo netinkamo įforminimo vertintini kritiškai. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija dėl Darbuotojos tinkamo atstovavimo, nes pagal suformuotą teisminę praktiką ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias iki bylos nagrinėjimo pateikti papildomus dokumentus ar teikti paaiškinimus, pareiškėjui buvo aiškus pranešimo apie bylos nagrinėjimą turinys ir suprantama, kad nurodytas kitos įmonės pavadinimas yra dėl rašymo apsirikimo, nes pranešimo pirmoje eilutėje buvo aiškiai nurodyta, kad pranešimas skirtas UAB „Akepus“ vadovui. Atsakovas pabrėžė, kad pažeidimui nustatyti pakanka vienos iš sąlygų, t. y. alkoholinių gėrimų pardavimo gamyklinėje taroje, o konkrečiu atveju visais keturiais epizodais alkoholiniai gėrimai buvo parduoti gamyklinėje taroje (ginčo dėl šių aplinkybių nėra), todėl konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjo atsakomybei kilti. Aplinkybės, kad pareiškėjas kaip viešojo maitinimo vieta 2018 m. buvo tikrinta net 3 kartus, įrodo, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, nepaiso Departamento priimamų sprendimų taikyti ekonomines sankcijas, juos ignoruoja. Departamentas ne kartą pareiškėjui buvo nurodęs, kokius pažeidimus jis daro, tačiau nepaisant to, pareiškėjas ir toliau tęsia įstatymus pažeidžiančią veiklą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Akepus“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas R. D., vykdydamas Departamento direktorės pavedimą Nr. ATK1-135 ir veikdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo Policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK) pareigūnais, 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko neplaninį patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Baras), ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami Bare, parduoda alkoholinius gėrimus jaunesniems kaip 20 metų asmenims.

11. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo Bare dirbusi Darbuotoja, veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, apie 20.30 val. pirkėjai A. K. už 8 eurus pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, t. y. vieną atidarytą butelį trauktinės „Raudonos Devynerios“ (alk. 35 proc. tūrio, talpa 0,2 l), kuriuos pirkėja išnešė iš Baro (1 epizodas); apie 20.45 val. pirkėjui V. S. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus vieną 1 l talpos plastikinį butelį alaus „Kalnapilis Pilsner“ (alk. 4.6 proc. tūrio), kurį pirkėjas išsinešė iš Baro (2 epizodas); apie 20.50 val. pirkėjui B. G. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus du 1 l talpos plastikinius butelius alaus „Utenos“ (alk. 5,0 proc tūrio), kuriuos pirkėjas išsinešė iš Baro (3 epizodas); apie 21.00 val. pirkėjui T. K., t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų, pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus vieną 0,5 l talpos stiklinį butelį alaus „Kalnapilis Pilsner“ (alk. 4,6 proc. tūrio), kurį pirkėjas išsinešė iš Baro (4 epizodas). Nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto nuostatas. Pareiškėjui Nutarimu buvo paskirta 579,00 Eur dydžio ekonominė sankcija (bauda).

12. Teismas analizavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto nuostatas bei aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką esminiais aspektais (dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintos normos aiškinimo, dėl alkoholiu prekiaujančio ūkio subjekto atsakomybės už tai, kad prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų, dėl juridinio asmens teisinės atsakomybės už jo darbuotojų veiksmus, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu).

13. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, kad visi alkoholiniai gėrimai buvo parduoti patogioje išsinešti taroje – gamyklinėje taroje, nes tai patvirtino teismo posėdžio metu Darbuotoja, kuri taip pat pripažino, kad pirkėjai dažnai išsineša nupirktus alkoholinius gėrimus. Teismas nusprendė, kad Darbuotojos įspėjimas pirkėjams, jog gėrimus būtina vartoti vietoje, vienkartinių stiklinių davimas bei nedidelės dalies alkoholio išpylimas neužtikrino, kad pareiškėjas ėmėsi pakankamų priemonių, jog prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų.

Teismas nurodė, jog tai, kad pirkėjai alkoholinius gėrimus per trumpą laiką išsinešė iš pareiškėjo patalpų akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėjas nesiekė alkoholinių gėrimų parduoti vartojimui vietoje. Teismas pažymėjo, jog Darbuotoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad dabar visą nupirktą alkoholinį gėrimą išpila į kitą tarą, tuo tarpu anksčiau to nedarydavo. Teismas laikė įrodyta, kad pareiškėjas Bare prekiavo nepilstomais alkoholiniais gėrimais, niekaip neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, prevencinės priemonės buvo neefektyvios, nes parduodavo alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, tokiais veiksmais sudarydamas sąlygas pirkėjams alkoholinius gėrimus išsinešti patogioje pakuotėje.

Teismas nurodė, kad atsakovo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pirkėja (moteris) ir pirkėjas (vyras), kurie buvo sulaikyti išsinešę alkoholinius gėrimus iš Baro, patvirtina, kad alkoholinius gėrimus jie vartojo ne vietoje, o pirko išsinešti. Teismo posėdžio metu Darbuotoja patvirtino, kad po 20.00 val. klientai aptarnaujami per langelį, o tai leidžia jiems tikėtis, kad Baras toleruoja alkoholinių gėrimų išsinešimą draudžiamu laiku. Teismas sutiko su Departamento vertinimu, jog tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje, taip pat sudarytos sąlygos jį vartoti vietoje ir pareiškėjo argumentą, kad dalis alkoholio išpilstoma ir to pakanka, jog būtų tinkamai vykdomi AKĮ reikalavimai, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors AKĮ neįtvirtinta konkretaus ar baigtinio sąrašo priemonių, kurių ūkio subjektai gali ar turi imtis, kad veiksmingai užtikrintų, jog nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai, tačiau šiuo atveju ūkio subjektas turi diskreciją nuspręsti, kokias konkrečiai organizacines ar kitas priemones pasirinkti (pvz., tinkama darbuotojų atranka, veiksmingi tarnybinių patalpų patikrinimai ir pan).

14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nepadarė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad jaunas pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens tapatybę liudijančio dokumento, ko pareiškėjas nepadarė. Teismas nurodė, kad Darbuotoja patvirtino, jog ji nė karto tą vakarą nesuabejojo nė vieno pirkėjo amžiumi, todėl dokumento prašyti nebuvo pagrindo. Teismas vertino, kad pareiškėjas AKĮ nustatytos pareigos neparduoti alkoholinių gėrimų jaunesniems nei 20 metų asmenims, tinkamai neįvykdė. Teismas iš į bylą pateikto Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo nustatė, kad pirkėjo, kuris pirko iš pareiškėjo alkoholinį gėrimą, amžius buvo nustatytas tinkamai, tai teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas policijos pareigūnas P. N.. Teismas nurodė, kad Departamento surašytame Protokole ir Nutarime nurodytos tapačios aplinkybės apie jaunesnio kaip 20 metų asmens įsigyto alkoholinio gėrimo pavadinimą, tūrį bei kiekį, o tai, kad policijos nutarime įrašytas kitoks pirkto alkoholinio gėrimo pavadinimas, neleidžia daryti išvados, kad Protokolas buvo užpildytas netinkamai.

15. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad buvo pažeista jo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga, atimta galimybė dalyvauti nagrinėjant bylą Departamente dėl pranešime įsivėlusios klaidos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per jo atstovę (Darbuotoją) žinojo, kad buvo atliktas patikrinimas, gavo pranešimą apie pažeidimą, todėl galėjo aktyviai domėtis pažeidimo tyrimo eiga Departamente. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo apie numatomą bylos nagrinėjimą Departamente, 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į Departamentą dėl medžiagos pateikimo. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo teismo posėdžio metu, teikė paaiškinimus ir uždavė klausimus atsakovo atstovui bei liudytojams, reikalavo, kad būtų pateikti įrodymai iš atsakovo, todėl teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą. Dėl netinkamai patikrinimui atlikti parinktų pareigūnų teismas rėmėsi Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais, tabaku, tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 (toliau – ir Taisyklės), 11 punktu ir nurodė, kad rotacijos privalomumas netaikomas patikrinimą atliekant su kitų institucijų pareigūnais.

16. Teismas analizavo AKĮ 34 straipsnio 3–4 dalis, kuriose įtvirtinta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimus, 7–9 dalis, kuriose įtvirtintintos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama nustatant konkrečios baudos dydį, ir nustatė, kad pareiškėjas buvo ne kartą baustas už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimus, tai sunkina pareiškėjo atsakomybę ir darė išvadą, kad atsakovas, skirdamas baudą įvertino tai, kad dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų vyksta teisminiai ginčai, atsižvelgė į tai, kad nutarimai nėra įsiteisėję, tačiau taip pat įvertino, kad pareiškėjo veiksmai, darant pažeidimus, yra sistemingi. Teismas nusprendė, kad Nutarimu už abu pažeidimus pareiškėjui paskirta 579,00 Eur dydžio bauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui ir teisingai paskirta atsižvelgiant į ANK 38 straipsnio 2 dalį, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo teismui argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

18.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, parduodant alkoholinius gėrimus, nemotyvavo, kodėl laikė, kad alkoholinių gėrimų pardavimo metu pareiškėjas pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas teigia, kad teismas analizavo administracinių teismų praktiką, kuri susijusi su ankstesne AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto redakcija bei joje vartota sąvoka „gėrimai atidarytoje pakuotėje“ ir nevertino šalių ginčo, t. y. ar alkoholinių gėrimų pardavimo atveju juos galima laikyti „pilstomais alkoholiniais gėrimais“. Pareiškėjas nurodo, kad faktinė aplinkybė, jog pirkėjai dalinai išpiltus alkoholinius gėrimus iš Baro išsinešė gamyklinėje pakuotėje, teismo buvo vertinama kaip pareigos parduoti alkoholinius gėrimus vartoti vietoje pažeidimą, o ne kaip faktą, patvirtinantį nepilstomų alkoholinių gėrimų pardavimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo Darbuotojai išpylus dalį pirkėjų įsigyto alkoholinio gėrimo į stiklinę, parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjas nurodo, kad ėmėsi proporcingų atsargos priemonių reikalavimui, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi, t. y. konkrečioje situacijoje pritaikytų priemonių visuma atitiko teisingą pusiausvyrą siekiamam tikslui.

18.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Pareiškėjas teigia, kad vien tas faktas, jog pirkėjai alkoholinius gėrimus išsinešė iš Baro, savaime nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas. Sprendimus išsinešti alkoholinius gėrimus iš Baro (nors ir žinodami apie draudimą tai daryti) priėmė pirkėjai, pareiškėjui nėra suteikta teisė sulaikyti išeinančių iš Baro pirkėjų. Pareiškėjas teigia, kad ir patikrinimo metu Bare toliau vyko prekyba alkoholiniais gėrimais ta pačia tvarka, tik dėl patikrinimo metu Bare buvusių policijos pareigūnų pirkėjai neišsinešė šių gėrimų iš Baro. Pareiškėjas pabrėžia, kad tik policijos pareigūnų buvimas lėmė, kad pirkėjai su įsigytais alkoholiniais gėrimais neišėjo iš baro ir jį vartojo vietoje bei atkreipia dėmesį, kad teismas dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė.

18.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus jaunesniam nei 20 metų asmeniui ir tokiu būdu pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo vertinti tik tuos įrodymus, kuriais remdamasis Departamentas priėmė Nutarimą, tačiau nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti patikrinime dalyvavę policijos pareigūnai ir Darbuotoja, pateiktas Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2018 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 13-ANR_N-2499-2018, kuriuo skirta bauda Darbuotojai už pardavimą alkoholinio gėrimo jaunesniam nei 20 metų asmeniui ir 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimas, kuriuo pirkėjui buvo paskirta bauda dėl alkoholinio gėrimo išsinešimo iš baro.

Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėjant Departamente išvis nebuvo apklaustas joks asmuo, apsiribota protokolu, Departamento darbuotojo tarnybiniu pranešimu, pirkėjo paaiškinimu, teiktu policijos pareigūnams, taigi teismas, konstatuodamas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pardavė alkoholinį gėrimą jaunesniam nei 20 metų asmeniui. Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendime nėra nurodytas konkretus pirkėjas, nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis teismas konstatavo asmens amžių (sprendime nenurodytas pirkėjo amžius), byloje nebuvo pateiktas joks pirkėjo asmens dokumentas (nenurodyti jo duomenys), iš kurio būtų galima spręsti apie jo amžių.

Pareiškėjas akcentuoja, kad vertinant Nutarimą, matosi, jog Departamentas nusprendė, kad jaunesniam nei 20 metų asmeniui buvo parduotas alaus „Pilsner“ butelis (4 epizodas). Bylos nagrinėjimo metu pateiktame 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarime dėl baudos pirkėjui paskyrimo matosi, jog tai T. K., kuriam parduotas „Kalnapilis original“ (nurodomas kitoks alkoholinis gėrimas, nei fiksuota Nutarime ir Protokole) alaus butelis, o 2018 m. spalio 5 d. nutarimu pareiškėjo Darbuotoja buvo nubausta už Utenos alaus butelių pardavimą (3 epizodas) jaunesniam nei 20 metų asmeniui, taigi egzistuoja akivaizdus prieštaravimas tarp bylos duomenų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-31-992/2019 panaikino policijos Darbuotojai paskirtą baudą, konstatavęs, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atsakomybėn patrauktos Darbuotojos kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo (alkoholinio gėrimo pardavimo jaunesniam nei 20 metų asmeniui) padarymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad neapklausus pirkėjo (T. K.) nei Departamente, nei teisme iš esmės nebuvo paneigta Darbuotojos nurodyta aplinkybė, kad nei vienas iš pirkėjų neatrodė jaunesnis nei 20 metų amžiaus ir nebuvo jokios būtinybės reikalauti iš šio asmens jo tapatybę patvirtinančio dokumento, siekiant nustatyti pirkėjo amžių.

Pareiškėjas pažymėjo, kad bauda pareiškėjui paskirta remiantis vien pirkėjo paaiškinime nurodyta jo gimimo data, t. y. faktu, kuris nebuvo žinomas Darbuotojai parduodant alkoholinius gėrimus šiam pirkėjui.

18.4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad Departamento nurodyti pareiškėjo padaryti AKĮ pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, o atliekant galimą pareiškėjo pažeidimo tyrimą, bylos nagrinėjimą Departamente bei priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas nurodo, kad Protokolas negali būti laikomas AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu, todėl Nutarime nurodytas pareiškėjo padarytas AKĮ pažeidimas fiksuotas pažeidžiant AKĮ nustatytą tvarką.

Pareiškėjas nurodo, kad protokolo turinys yra nustatytas ne ANK, o poįstatyminiu aktu (Taisyklių 35.1 punktas ir 3 priedas), kuriame apsiribota tik protokolo formos patvirtinimu, nenustatant jokių taisyklių jo pildymui. Tačiau pagal ANK 609 straipsnio 6 dalį administracinio nusižengimo protokolo formą ir jos pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliota institucija. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentui nėra suteikta teisė nustatyti AKĮ pažeidimo protokolo formą ir jo pildymo taisykles. Pareiškėjas pabrėžia, kad Protokolas turėjo būti surašomas jam dalyvaujant, paėmus jo paaiškinimus bei pareiškėjo pasirašytas.

To nepadarius buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklėse visiškai nepagrįstai išplečiamas ratas asmenų, kurie laikomi atstovaujantys administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl iš Darbuotojos paaiškinimo turinio galima spręsti, kad ji paaiškinimą teikia savo, o ne pareiškėjo vardu, nėra jokio paaiškinimo dėl nepilstomų alkoholinių gėrimų pardavimo; nėra būtinos Protokolo sąlygos – paaiškinimą teikusio asmens parašo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Darbuotoja nėra įgaliota atstovauti pareiškėją atliekant AKĮ pažeidimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą, Protokolas negalėjo būti surašytas nedalyvaujant pareiškėjui ir nebaigus AKĮ pažeidimo tyrimo (po Protokolo surašymo buvo atliekamas tolimesnis galimo AKĮ pažeidimo tyrimas (pateiktas tarnybinis R. D. pranešimas, gauti dokumentai iš policijos, pareiškėjo). Pareiškėjas akcentuoja, kad surašant Protokolą, jis buvo kaltinamas tik vienos iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos sąlygos neįvykdymu – pardavęs nepilstomus alkoholinius gėrimus.

Protokole nėra nurodyta, kad pareiškėjas traukiamas atsakomybėn ir už antros šioje normoje nustatytos sąlygos pažeidimą (neužtikrinimą parduoto alkoholio vartojimo vietoje), o Nutarime nurodomas naujas, Protokole nenurodytas, AKĮ pažeidimas – pareiškėjas nubaustas ir už tai, kad neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje. Pareiškėjas teigia, kad Nutarime Departamentas nurodė daugiau pažeidimų, nei fiksuota Protokole ir nesuteikė pareiškėjui galimybės dėl to pateikti savo paaiškinimus.

18.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rotacijos privalomumas netaikomas patikrinimą atliekant su kitų institucijų pareigūnais ir dėl to nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal Taisyklių 8 punktą pavedime turi būti nurodytas neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindas, o nagrinėjamu atveju jis atliktas be teisėto pagrindo ir teismas sprendime dėl šio pareiškėjo argumento nepasisakė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad surašant 2018 m. rugpjūčio 17 d. pavedimą, neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindas niekaip negalėjo būti 2018 m. rugpjūčio 20 d. pirkėjo elektroninis laiškas, taip pat remiasi Taisyklių 11 punktu ir teigia, kad buvo pažeista pareigūnų, kurie turi atlikti neplaninį patikrinimą, parinkimo ir paskyrimo tvarka. Pareiškėjas teigia, kad pavedime nėra jokios nuorodos, kad jis atliekamas kartu su kita institucija, o neplaniniame pareiškėjo patikrinime neteisėtai dalyvavo tik vienas (pagal Taisykles turi dalyvauti du) Departamento tarnautojas R. D., kuris net neturėjo teisės atlikti Baro neplaninio patikrinimo, nes jau buvo dalyvavęs Baro neplaniniuose patikrinimuose, todėl patikrinimas atliktas neįgalioto asmens.

18.6. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad byla Departamente neteisėtai išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui. Pareiškėjas remiasi AKĮ 38 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, kad apie bylos nagrinėjimą Departamente jis nebuvo tinkamai informuotas, nes pranešime apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo nurodytas kitas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad jis žinojo, jog Bare buvo atliktas patikrinimas ir galėjo domėtis pažeidimo tyrimo eiga Departamente, nepašalina Departamentui nustatytos pareigos jį tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Pareiškėjas pabrėžia, kad AKĮ norma reikalauja, jog teisės aktais nustatyto turinio pranešimas pasirašytinai turi būti įteiktas proceso šaliai AKĮ pažeidimo nustatymo metu. Konstatavus pranešimo ydingumą, pranešimas apie bylos nagrinėjimą pareiškėjui AKĮ nustatytais terminais turėjo būti siunčiamas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu adresu.

19. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo UAB „Akepus“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų argumentų, Departamento teisinė argumentacija bei faktinės aplinkybės yra detaliai išdėstytos Nutarime bei pirminiame atsiliepime į skundą, kuriame nuosekliai ir išsamiai aprašyti faktiniai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis pareiškėjui buvo taikyta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto reikalavimų nesilaikymą. Atsakovas papildomai nurodo, kad:

20.1. Kritiškai vertintina pareiškėjo „pilstomo alkoholinio gėrimo“ apibrėžimo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto kontekste interpretacija. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju kyla ginčas, ar alkoholiniai gėrimai (1-4 epizodais), parduoti gamyklinėje taroje laikytini išpilstytais. Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Atsakovas teigia, kad iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto sąvoka „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ buvo atribota nuo sąvokos „alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje“. Prekybos vietose, alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto būtinųjų sąlygų yra alkoholinio vartojimas vietoje, logiška, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ AKĮ prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Atsakovas pažymi, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu, tokia Departamento pozicija sutampa su „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimu, kuris pateiktas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuri suformuota vienoje iš pareiškėjo darbuotojų administracinio nusižengimo byloje (2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018). Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus, o ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pareiškėjo atsakomybei už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus kilti.

20.2. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nurodytos priemonės (skelbimai, minimalios dalies išpilstymas į vienkartinę stiklinę, stalai) nelaikytinos efektyviomis priemonėmis, kurių ūkio subjektas turėtų imtis, siekdamas užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Pareiškėjas Bare prekiavo nepilstomais alkoholiniais gėrimais (1-4 epizodai), sudarė patogias sąlygas pirkėjams alkoholinius gėrimus išsinešti, taigi vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais išsinešti, nesiėmė protingų priemonių užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje.

20.3. Atsakovas pabrėžia, kad Protokole akivaizdžiai matyti, jog Departamento pareigūnai nustatė abi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sąlygas, Nutarimu šios sąlygos konkretizuotos.

20.4. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad neva 4 epizodo atveju neįmanoma nustatyti pirkėjo T. K. amžiaus. Byloje esantis nuoseklūs ir neprieštaringi įrodymai patvirtina, kad pirkėjas T. K. pažeidimo dieną buvo 19 metų amžiaus. Atsakovas nurodo, kad teismui iškilus abejonių dėl šio pirkėjo amžiaus, Departamentas yra pasiruošęs pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenis, kurie patvirtina pirkėjo T. K. amžių. Taip pat duomenys gali būti patikrinti pateikus užklausą Gyventojų registrui, tačiau Departamento nuomone, tokie veiksmai būtų pertekliai ir vilkintų bylos nagrinėjimą.

20.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Protokolas neatitinka AKĮ 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad Protokolą surašė Departamento tarnautojas, kuris, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus. Departamentas tiek Protokole, tiek pranešime pareiškėją supažindino su jo teisėmis, nustatytomis AKĮ 36, 37, 371, 38 straipsniuose. Atsakovas nesutinka, kad Protokolas neatitinka AKĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų turiniui ir pažymi, kad Protokolo turinys atitinka ANK 609 straipsnyje nurodytus esminius reikalavimus protokolo turiniui.

20.6. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teisę susipažinti su byla įgyvendino pateikdamas prašymą Departamentui (AKĮ 371 str. 1 d., 37 str. 1 d.), kuris buvo tenkintas ir skubiai pateikta bylos medžiaga. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-261/2018 pasisakė dėl panašių pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su procedūriniais pažeidimais surašant Protokolą. Atsakovas teigia, kad Departamentas užtikrino pareiškėjo teisę pateikti paaiškinimus, nes Protokole bei pranešime informavo apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus), Darbuotoja pateikė rašytinius paaiškinimus Protokole.

20.7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog Darbuotoja nėra tinkama pareiškėjo atstovė patikrinimo metu, vertintini kaip prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-858/2016). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apie tai, jog pareiškėjo atžvilgiu yra nagrinėjama AKĮ pažeidimo byla jam buvo akivaizdžiai žinoma, kadangi pranešimas įteiktas Darbuotojai, Departamentas 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. S-2382(3) pakartotinai pareikalavo pateikti 2018 m. rugpjūčio 24 d. kasos aparato kontrolines juostas, pareiškėjas el. laišku jas pateikė, taip pat pareiškėjo įgaliotas atstovas prašė susipažinti su byla.

20.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą, kadangi pranešimas yra surašytas dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad analizuojant pranešimo turinį bei patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, akivaizdžiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) pavadinimas pranešime nurodytas padarius apsirikimo klaidą, kuri nėra esminė, leidusi pareiškėjui suklysti dėl jam suformuoto kaltinimo.

20.9. Atsakovas nesutinka, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Atsakovas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. pavedime Nr. ATK1-135 nustatytas patikrinimo pagrindas 2018 m. liepos 14 d. pranešimas vertintinas apsirikimo klaida ir taisytinas į 2018 m. rugpjūčio 20 d. pranešimą, kuris Departamente 2018 m. rugpjūčio 20 d. registruotas Nr. G1-3387(1). Kadangi Departamentas turėjo faktinį pagrindą atlikti patikrinimą, todėl rašymo apsirikimo klaida nelaikytina esmine, darančia neplaninį patikrinimą negaliojančiu. Minėtame pranešime nurodyta, kad nepaisant Departamento 2018 m. rugpjūčio 13 d. atlikto neplaninio patikrinimo, pareiškėjo Bare toliau nuolat prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti. Taigi Departamentas turėjo faktinį pagrindą atlikti neplaninį patikrinimą ir jį atliko teisėtai. Departamento nuomone, patikrinimas atliktas teisėtai ir vadovaujantis Taisyklių nuostatomis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taisyklės numato pareigą Departamento pareigūnams laikytis rotacijos principo, kai tikrinama ta pati viešojo maitinimo vieta (Taisyklių 11 p.), tačiau šios taisyklės nereikia laikytis, jeigu patikrinimas atliekamas su kita institucija. Patikrinimas buvo atliekamas kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK. Departamento nuomone, tai, kad į pavedimą atlikti patikrinimą neįrašyta kita institucija nėra esminis procedūrinis pažeidimas, darantis šį patikrinimą negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2018 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. ATK2-156/18 taikyti pareiškėjui ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias AKĮ nuostatas, jį atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje, taip pat alkoholinius gėrimus pardavė jaunesniam nei 20 metų asmeniui, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai Nutarimu pripažino pareiškėją pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto bei 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas bei skyrė jam ekonominę sankciją.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais.

Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų.

Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

Tačiau konkretus ūkio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas AKĮ – turinys, pobūdis ir apimtis minėtame įstatyme nėra atskleistas. Aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, todėl spręstina, jog ūkio subjektas turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Atsižvelgdamas į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą ir jo tikslus, ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Todėl, vadovaujantis tuo, jog teisingumą konkrečioje byloje pagal tos bylos individualias aplinkybes vykdo teismas, būtent teisėjų kolegija turi patikrinti, ar pareiškėjo veiksmai nulėmė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, ar, priešingai, – suponavo galimybę taikyti toje pačioje AKĮ nuostatoje įtvirtintą išimtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-715/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisės aktai nenustato kas yra pilstomi alkoholiniai gėrimai ir teigia, kad Darbuotojai atsukus pirkėjų įsigytų alkoholinių gėrimų butelių kamštelius ir įpylus alkoholinių gėrimų į vienkartines stiklines, parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais.

26. Teisėjų kolegija, kaip jau buvo minėta, pažymi, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos, t. y. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, AKĮ ar kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, tačiau iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos akivaizdu, jog parduodant pilstomus alkoholinius gėrimus turi būti užtikrinamas jo vartojimas vietoje. Ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Taigi subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis, privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo Darbuotoja prieš parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams atsuko butelių kamštelius, trauktinės pirkėjai vienkartinės stiklinės nepadavė ir gėrimo neįpylė, pirkėjui, pirkusiam alaus butelį, dalį alaus įpylė į vienkartinę stiklinę, kitiems dviems alaus pirkėjams tik atsuko kamštelius ir vienam padavė stiklinę, tačiau alaus į stiklines neįpylė, visais atvejais kartu parduodama alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje, konstatuoja, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudaro tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus, t. y. Darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus tokiu būdu, kuris neužtikrino viso alkoholio suvartojimo vietoje.

28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas ėmėsi proporcingų priemonių, užtikrinančių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų laikymąsi. Pažymėtina, kad proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-466-261/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priemonės, t. y. pakabintas skelbimas apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, Darbuotojos nenuolatinis įspėjimas pirkėjų vartoti įsigytus alkoholinius gėrimus tik vietoje, dalies alkoholinių gėrimų įpylimas į vienkartines stiklines nepatvirtina fakto, kad buvo imtasi tinkamų priemonių dėl alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje (Bare). Pareiškėjo nurodyti argumentai bei byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad pareiškėjas sudarė sąlygas Baro klientams alkoholinius gėrimus išsinešti, o ne priešingai – juos vartoti vietoje.

29. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar, kad jį suvartotų vietoje. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesudarė pakankamų sąlygų pirkėjams įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl ir pirkėjo neva savavališki veiksmai šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal AKĮ 33 straipsnio 1 dalį fiziniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

31. Aptartas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad pareiškėjo Darbuotojos veiksmų teisinis vertinimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant, ar yra pagrindas taikyti atsakomybę juridiniam asmeniui už atitinkamų AKĮ nustatytų reikalavimų pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016).

32. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20.00 val. iki 10.00 val., taip pat pažeidusiu to paties straipsnio 4 dalies 3 punktą, draudžiantį alkoholinius gėrimus parduoti jaunesniems nei 20 metų asmenims. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.

33. Nepagrįsti ir atmetami pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjo Darbuotojai pirkėjo išvaizda objektyviai nekėlė įtarimų, jog pirkėjas yra per jaunas įsigyti alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą reikšmės neturi, kaip pareiškėjas (jo darbuotojas) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo Darbuotojos nepakankamas rūpestingumas, atidumas aptariamo draudimo prasme ir lėmė, kad alkoholinį gėrimą įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip teisiškai nereikšmingas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ir Departamentas nenustatė visų duomenų apie pirkėją ir neištyrė visų reikšmingų įrodymų šiuo aspektu.

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atliktu pažeidimo fiksavimu (Darbuotoja negali būti laikoma pareiškėjo atstovu), pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant administracines bylas, be kita ko, dėl AKĮ nuostatų pažeidimo ne kartą konstatuota, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Taip pat, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo Darbuotoja laikytina tinkamu pareiškėjo atstovu ir neplaninio patikrinimo metu galėjo dalyvauti patikrinime, teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus be atskiro įmonės savininko įgaliojimo ar leidimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

35. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Departamento atlikto patikrinimo teisėtumu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo protokolą Nr. ATK2-186, Nutarimą, rašytinius paaiškinimus ir kitus į bylą pateiktus įrodymus), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl yra laikytinas teisėtu.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjama, kadangi pranešimas yra surašytas dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimo. Analizuojant pranešimo turinį bei patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, akivaizdžiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) pavadinimas pranešime nurodytas padarius apsirikimo klaidą, kuri nėra esminė. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas per savo atstovę (Darbuotoją) žinojo, kad buvo atliktas patikrinimas, gavo pranešimą apie pažeidimą, todėl galėjo aktyviai domėtis pažeidimo tyrimo eiga Departamente. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir duomenys, jog dieną prieš nagrinėjimą, t. y. 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl medžiagos pateikimo. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo teismo posėdžio metu, teikė paaiškinimus ir uždavė klausimus atsakovo atstovui bei liudytojams, reikalavo, kad būtų pateikti įrodymai iš atsakovo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad kokiu nors būdu buvo suvaržyta pareiškėjo teisė tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.

37. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Protokolo forma ir turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija vertina, kad Protokolo turinys ANK 608–609 straipsnių nuostatų kontekste, atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam AKĮ pažeidimui ištirti, Protokolą surašė Departamento tarnautojas, kuris vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus, Departamentas tiek Protokole, tiek pranešime pareiškėją supažindino su jo teisėmis, nustatytomis AKĮ 36, 37, 371, 38 straipsniuose, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant AKĮ pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

39. Dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais kartojami pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstyti teiginiai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako ir jų nenagrinėja.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Audrius Bakaveckas Milda Vainienė