718f20ea-02c0-4a40-83c6-9c17e8e1dfd9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDIS                                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1-569-873/2016                                                                                             Teisminio proceso Nr.1-01-1-18626-2015-4                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 11 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei, Aldonai Daudaitei, Saulutei Jurkėnaitei, Aušrai Čepulytei,dalyvaujant prokurorėms Loretai Masiulionytei, Loretai Martinaitytei, nukentėjusiajai L.

B., kaltinamajai G. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , naÅ¡lė, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :            G. L. 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), du kartus koja spyrė nukentėjusiajai L.

B. į pilvo sritį ir į deÅ¡inės kojos Å¡launį, dėl ko nukentėjusioji L. B. nukrito ant grindų, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padaryto sÄ narinio, skeveldrinio kairio žastikaulio alkÅ«ninio galo lūžimo. G. L. kalta neprisipažino. Duodama parodymus ji paaiÅ¡kino, kad jos ir nukentėjusiosios butų koridorius yra bendras, jos bendrauja. Ä®vykio dienÄ G. L. buvo užėjusi pas nukentėjusiÄ jÄ . Nukentėjusioji gyvena su mama, kai G.

L. atėjo, jos abi buvo iÅ¡gėrusios. Nukentėjusiosios kojos labai silpnos, ji greitai griÅ«na. G. L. iÅ¡gėrė su nukentėjusiÄ ja ir jos motina, tada atėjo jos sugyventinis. Apie 21.40 val. jos sugyventinis ir nukentėjusioji išėjo į parduotuvę, jie nespėjo, nes uždarė. Paskui sugyventinis jai pasakė eiti namo, ji išėjo. Ji iÅ¡girdo, kad laiptinėje kažkas labai garsiai kalba, išėjo, 22.30 val. jau stovėjo policija. Policija pasakė, kad nukentėjusioji susižalojo. Ryte paskambino nukentėjusiosios mama.

Paskui buvo atėjusi tyrėja, paklausė, kaip pakalbėti su K. M., nukentėjusioji ligoninėje. Po dviejų mėnesių policija pranešė, kad jai reikia atvažiuoti į komisariatÄ . TÄ vakarÄ ir nukentėjusioji, ir jos motina nugriuvo, nes jų kojos labai silpnos. TÄ vakarÄ jos buvo trise, nukentėjusioji su mama ir G. L.. Jos gėrė vynÄ , o nukentėjusioji – degtinę. Niekas nematė, kad nukentėjusioji bÅ«tų kritusi, ji norėjo valgyti, nuėjo į virtuvę. G. L. pasakė savo sugyventiniui, kad ji vėl nugriuvo.

Nukentėjusioji pasakė, kad atsikels pati. Ji nugriuvo jau po 22.00 val., tuo metu Å¡alia nieko nebuvo, niekas nematė. Nukentėjusiosios koja – vien geležys, todėl moka Å¡liaužti kaip varlytė, atÅ¡liaužė iki čiužinio. G. L. pagalvojo, kad nėra nieko iÅ¡gerti, reikia eiti namo. Apie 22.30 val. ji iÅ¡girdo daug balsų kalbant. Mano, kad nukentėjusioji jÄ apkaltino sužalojimu, nes nori iÅ¡peÅ¡ti pinigų. Nukentėjusioji L. B. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jos ir G. L. santykiai yra geri, susitaikė, G.

L. jos atsiprašė. Ji nepripažįsta, kÄ padarė, bet atsiprašė, jeigu kas buvo, o ji neprisimena. TÄ vakarÄ jos buvo trise, ji, jos motina ir G. L., sėdėjo, gėrė. Paskui vakare atėjo G. L. vyras, iÅ¡girdo jos balsÄ . Jis norėjo iÅ¡gerti kartu, bet jos pasakė, kad nebeliko alkoholio. L. B. su G. L. sugyventiniu ėjo į parduotuvę, tačiau nespėjo. Kai atėjo atgal, įėjo į koridorių, G. L. atlėkė iÅ¡ kambario, pastÅ«mė L. B., ji nesuprato, dėl ko, nugriuvo. G.

L. sugyventinis norėjo jÄ pakelti, ji pasakė, kad labai skauda. G. L. iÅ¡sigando, pasakė sugyventiniui, kad reikia greičiau eiti namo. L. B. buvo Å¡oke - už kÄ ji taip padarė, paskui jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Ji su G. L. sugyventiniu atėjo iÅ¡ parduotuvės, staiga G. L. jÄ pastÅ«mė koja. Ji spyrė koja. G. L. sugyventinis pasakė, kad paskutiniu metu ji turi įprotį spirti kojomis. G. L. nuo to, kad jÄ spyrė, nukrito. G. L. jai spyrė du kartus. L. B. nugriuvo, pasirėmė ant kairės rankos, jÄ susilaužė.

G. L. vyras norėjo jÄ pakelti, ji pasakė, kad neliestų, nes skauda. G. L. spyrė jai labiau į kairę kojÄ . G. L. jÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais „prostitute“ ir panaÅ¡iai. Bute yra vienas kambarys ir virtuvė. Virtuvė yra iÅ¡ karto įėjus pro duris, spyris buvo iÅ¡ karto. Å alia L. B. buvo G. L. sugyventinis. G. L., išėjusi iÅ¡ kambario, jÄ iÅ¡ karto puolė. Mama nematė, kas nutiko, tik iÅ¡girdo, kad ji rėkia. Paskui paklausė, kas atsitiko. Kaltinamoji spyrė du kartus, į kairę ar deÅ¡inę kojÄ ir į pilvÄ , patikslina, kad spyrė į deÅ¡inę Å¡launį ir kairę pilvo pusę.

Nukentėjusiosios L. B. ir kaltinamosios G. L. akistatos 2015 m. lapkričio 24 d. protokolo duomenimis, nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., konflikto metu G. jai tikrai spyrė koja du kartus į pilvo sritį ir į deÅ¡inį Å¡onÄ , po ko ji pargriuvo ant kairės rankos ir jÄ susilaužė, krito virtuvėje, ant grindų, nors konflikto metu ir buvo iÅ¡gėrusi, bet visas įvykio aplinkybes atsimena. Kaltinamoji G. L. akistatos metu parodė, kad kai ji buvo kambaryje, L. buvo virtuvėje, pati pargriuvo, jai tikrai nespyrė, ji pargriuvo pati, mano dėl to, kad pas jÄ kojoje sudėti vien „geležys“, ta koja ne tokia stipri; neatmeta galimybės, kad gali bÅ«ti, jog konflikto metu buvo „užtemimai“ nuo alkoholio, nes tikrai buvo nemažai iÅ¡gėrusi, bet tikrai neatsimena, kad ji stumtų L. ( b. l. 63-64).

Liudytojas I. M. paaiÅ¡kino, kad jis yra G. L. sugyventinis, tÄ dienÄ jis iÅ¡ darbo grįžo iÅ¡gėręs, užėjo pas kaimynę L. B. ir dar iÅ¡gėrė. G. L. jį nuvedė miegoti, o pati grįžo pas L. B.. Ryte jis iÅ¡ G. L. sužinojo, kad L. B. lūžo ranka, buvo policija. Kodėl buvo policija, jis nežino. Gėrė jis, G. L., L. B. ir jos motina. L. B. bute yra vienas kambarys ir virtuvė, jis nematė ir neprisimena, ar L. B. griuvo. Atrodo, lyg ėjo pirkti dar alkoholio, nupirko butelį degtinės. IÅ¡gėrė, jis nuėjo namo.

G. L. buvo pas save kambaryje, o juos su L. B. pasiuntė nupirkti dar alkoholio, bet jis gerai neprisimena, buvo girtas. Kai grįžo, G. L. buvo L. B. kambaryje su K. M.. Įėjo tiesiai į kambarį, kas buvo prieÅ¡kambaryje, jis neatsimena. Vėliau visi gėrė, jis, greičiausiai, pasigėrė. Neprisimena, ar užėjęs pas L. B., gėrė, gal negėrė. Policijos jis nematė, girtas miegojo. Liudytojas M. L., policijos pareigÅ«nas, parodė, kad įvykio neatsimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( b. l. 25), kai jis paaiÅ¡kino, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 23.08 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), sumuÅ¡ta moteris; kai atvyko į įvykio vietÄ , į juos kreipėsi L.

B., paaiÅ¡kino, jog kaimynė jai sulaužė rankÄ ; L. B. buvo akivaizdžiai neblaivi, kaimynės vardo pasakyti nesugebėjo; buvo iÅ¡kviesta GMP. Dėl vaizdo įraÅ¡o M. L. paaiÅ¡kino, kad jis darytas su registratoriumi, kolega R. A. darė įraÅ¡Ä . Nukentėjusioji sakė, kad jÄ pastÅ«mė ar sumušė. Protokolo-pareiÅ¡kimo duomenimis, L. B. 2015 m. balandžio 4 d. kreipėsi dėl to, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., jos namuose, (duomenys neskelbtini), jÄ be jokios priežasties sumušė kaimynė G.

L., kuri du kartus spyrė jai koja, pataikydama į pilvo sritį ir į deÅ¡inę Å¡launį. Ji pargriuvo ant grindų ir lūžo kairė ranka ( b. l. 6). Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo duomenimis, traumos data – 2015 m. kovo 31 d., 23.00 val., L. B. kairė alkÅ«nė patinusi, skausminga, judesiai negalimi dėl skausmo; traumos aplinkybės – sumušė kaimynė G., (duomenys neskelbtini); diagnozė - kairio žastikaulio skeveldrinis lūžis, girtumas ( b. l. 18). IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. 2015/8093 duomenimis traumos anamnezė – skundžiasi kairės alkÅ«nės skausmu, negali judinti rankos per alkÅ«nės sÄ narį; trauma kovo 31 d., apie 23 val., - buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę rankÄ ( b. l. 19), prieÅ¡operacinėje epikrizėje nurodoma – nukentėjo buityje, užkliuvus ( b. l. 20).

Paciento apžiÅ«ros 2015 m. balandžio 1 d. protokolo, apžiÅ«rėta Traumatologijos skyriuje 01.30 val., duomenimis – trauma 03.31 d., apie 23 val., buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę alkÅ«nę ( b. l. 21). Specialisto iÅ¡vados medicininių dokumentų apžiÅ«ros 2015 m. gegužės 22 d. protokole duomenimis, L. B. 2015 m. balandžio 1 d. VRUL buvo nustatytas sÄ narinis, skeveldrinis kairio žastikaulio alkÅ«ninio galo lūžimas, kuris padarytas kietu buku daiktu paveikiant kairę alkÅ«nę ir bÅ«dingas griuvimui ant alkÅ«nės. Sužalojimas padarytas prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes žastikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 22).

SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. rugsėjo 21 d. protokolo duomenimis, M. L. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä ( CD) ( b. l. 26).ApžiÅ«ros 2015 m. lapkričio 20 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraÅ¡e matyti bendro naudojimo koridoriuje, prie buto durų, stovinti nukentėjusioji L. B. ir du medikai. IÅ¡ buto girdėti moteriÅ¡kas balsas, tai K. M.. Vėliau vaizdo įraÅ¡e matyti ir koridoriaus gale stovinti kita moteriÅ¡kė – G. L.. Medikas klausia: „Ar jÅ«s jai rankÄ sulaužėte?“, L.

B. sako „ne, ne“ ir deÅ¡inės rankos rodomuoju pirÅ¡tu rodo į koridoriaus galÄ . Pasigirsta moteriÅ¡kas balsas iÅ¡ buto (K. M.): „L.“. Medikas klausia „L., iÅ¡ kokio buto?“. L. B. sako: „ Ne, ne L.. AÅ¡ L.“ ir rodo deÅ¡inės rankos rodomuoju pirÅ¡tu į koridoriaus galÄ . Medikė klausia L. B.: „Tai jÅ«s pati nukritote?“ Girdėti K. M. balsas iÅ¡ buto: „L., tu pasakei, kad aÅ¡ tave sulaužiau“. L. B. sako: „ Ne, ji man sudavė“, deÅ¡ine ranka numoja nuo savęs, o po to į save, lyg rodydama, kaip jai kažkas trenkė.

L. B. toliau deÅ¡ine ranka rodo į koridoriaus galÄ . L. B. staiga deÅ¡ine ranka parodo į koridoriaus galÄ ir tuo metu tyliai pasako: „štai ta, kuri man trenkė“, tuo metu iÅ¡ koridoriaus galo pasigirsta kitas moteriÅ¡kas balsas: „Kas atsitiko?“, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – G. L. ( b. l. 27-29). PraneÅ¡imo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2015 m. kovo 31 d., 23.05 val., registruotas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai L. B. sulaužyta ranka, prieÅ¡ 20 min. namuose sumušė kaimynė, kuri gyvena Å¡alia, kaimynė išėjo į savo butÄ (b. l. 5).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto ( b. l. 35) 2015 m. kovo 31 d. garso įraÅ¡o apžiÅ«ros 2015 m. spalio 8 d. protokolo (b. l. 36-41) duomenimis, L. B. operatorei sako: „Ranka sulaužyta“, į klausimÄ â€žPati susilaužėte ar sumušė kažkas?“, atsakymas – „Sudavė“; į klausimÄ â€ž O ko jÅ«s verkiate taip? O kas sudavė? Namuose, gatvėje, kas?“ , atsakymas – „Namuose“, į klausimÄ Â â€žÅ eiminis konfliktas buvo?“, atsakymas – „Ne, ne tai kas Å¡eiminis“, į paraginimÄ â€žSakykite“, atsakymas – „Kaimynai, taip“, į žodžius „...neverkite, jeigu verksite, tai aÅ¡ nieko...AÅ¡ neiÅ¡siaiÅ¡kinsiu su jumis, jÅ«s sakykite tiksliai aiÅ¡kiai, praÅ¡au.

Kada jus sumušė? PrieÅ¡ kiek laiko? Sakykite“, atsakymas – „DvideÅ¡imt minučių“, į klausimÄ â€žKur sumušė? Pas kaimynus?“, atsakymas – „Čia, namuose, pas mamÄ â€œ. Ä® klausimÄ â€žKas jus sumušė? Klausiu, kas jus sumušė?“, atsakymas – „Kaimynė“, į klausimÄ â€žKur ji gyvena? Kokiame bute?“, atsakymas – „Šalia, nu tai mes, tai gi... nu aÅ¡ nenoriu sakyti“. Nors G. L. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokio smurto nukentėjusiajai ji nevartojo, teismas vertina, kad jos paaiÅ¡kinimas paneigtas bylos duomenų visuma.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji tuojau po įvykio paskambino bendrajam pagalbos centrui, pokalbio metu nurodė, kad jÄ sumušė kaimynė. Vaizdo įraÅ¡e, kuriame matyti nukentėjusioji su greitosios pagalbos medikais, užfiksuota, kad L. B. sako: „ Ne, ji man sudavė“, deÅ¡ine ranka numoja nuo savęs, o po to į save, lyg rodydama, kaip jai kažkas trenkė, deÅ¡ine ranka rodo į koridoriaus galÄ , pasako: „štai ta, kuri man trenkė“, tuo metu iÅ¡ koridoriaus galo pasigirsta kitas moteriÅ¡kas balsas:

„Kas atsitiko?“, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – G. L.. AnalogiÅ¡kai, paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapo duomenimis, traumos data – 2015 m. kovo 31 d., 23.00 val., traumos aplinkybės – sumušė kaimynė G., (duomenys neskelbtini); iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų Nr. 2015/8093 duomenimis, trauma kovo 31 d., apie 23 val., - buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę rankÄ , paciento apžiÅ«ros 2015 m. balandžio 1 d. protokolo, apžiÅ«rėta Traumatologijos skyriuje 01.30 val., duomenimis – trauma 03.31 d., apie 23 val., buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę alkÅ«nę.

Teismas vertina, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog susitaikė su kaltinamÄ ja, jai atleido, civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė – nenustatyta jokio pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jÄ , netikėti nukentėjusiosios parodymais. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro vertindamas ir kaltinamosios parodymus, jų nenuoseklumÄ . Kaltinamoji teisiamajame posėdyje parodė, kad tÄ vakarÄ ir nukentėjusioji, ir jos motina nugriuvo, nes jų kojos labai silpnos, po to nurodė, kad niekas nematė, kad nukentėjusioji bÅ«tų kritusi.

G. L. parodymais, nukentėjusioji nuėjo į virtuvę, G. L. pasakė savo sugyventiniui, kad ji vėl nugriuvo, nukentėjusioji pasakė, kad atsikels pati, ji nugriuvo jau po 22.00 val., tuo metu šalia nieko nebuvo, niekas nematė, nukentėjusiosios koja – vien geležys, todėl moka šliaužti kaip varlytė, atšliaužė iki čiužinio, G. L. pagalvojo, kad nėra nieko išgerti, reikia eiti namo. Teismas vertina, kad kaltinamosios sugyventinio I. M. parodymai neinformatyvūs – teisme jis teigė, kad nematė ir neprisimena, ar L.

B. griuvo, kas buvo prieÅ¡kambaryje, jis neatsimena, visi gėrė, jis, greičiausiai, pasigėrė, neprisimena, ar užėjęs pas L. B., gėrė, gal negėrė, policijos jis nematė, girtas miegojo. Teismas atkreipia dėmesį, jog pati kaltinamoji akistatos protokole pripažino, kad galėjo bÅ«ti atminties „užtemimų“ dėl alkoholio, nukentėjusiosios ji atsiprašė, kaip nurodė L. B., už tai, jeigu kas buvo, o ji neprisimena. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytų bylos duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji tuojau po įvykio kreipėsi dėl sužalojimo, nurodė jÄ sužalojusį asmenį, jos parodymai dėl buvimo kartu su kaltinamÄ ja, kartu vartojamo alkoholio, patvirtinti pačios kaltinamosios parodymais, liudytojo I.

M. parodymais, nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir objektyviais duomenimis – specialisto iÅ¡vada, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Bylos duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamoji du kartus spyrė nukentėjusiajai – į pilvo sritį ir į kojÄ , nuo ko nukentėjusioji krito, susilaužė rankÄ .  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012 pasisakyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Taigi kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Å ioje nutartyje nurodyta, jog teismai padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Č., suduodamas stiprų smÅ«gį neblaiviam A. P. į galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų Å¡io gyvybei, numatė, kad jis gali kristi ant betoninio grindinio, trenktis galva į jį ir taip sunkiai susižaloti, ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sutrikdyti A.

P. sveikatÄ ), tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl Å¡ios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2011, 2K-174/2010, 2K-368/2009).Teismas vertina, kad kaltinamoji veikė neapibrėžta tyčia – žinodama, kad nukentėjusioji yra pavartojusi alkoholio, jos koja, kaltinamosios parodymais, „vien geležys“, spyrė nukentėjusiajai į pilvÄ , kojÄ , tai yra, jai tiko bet kokios pasekmės, ji numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamosios kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 664,03 Eur ieškinį (b. l. 44-47). Kaltinamoji kaltės, civilinio ieškinio nepripažino. Vlniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios L. B. gydymo patyrė išlaidų, jų dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.          Kaltinamosios G. L. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi asmens apsvaigimas nuo alkoholio objektyviais duomenimis nebuvo užfiksuotas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.              Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). G. L. neteista (b. l. 71), bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 70), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre  negydyta ( b. l. 73, 74), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 75).Kaltinamoji neteista, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji pareiškė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltinamajai atleido.

Minėtų aplinkybių visumÄ teismas vertina mažinančia kaltinamosios ir jos veikos pavojingumÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai kaltinamajai gali bÅ«ti pasiekti skiriant Å¡velniausios rÅ«Å¡ies, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies, sankcijoje, bausmę, jos dydį nustatant mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio. G. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ( b. l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

        G. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.          G. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

         Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡Â G. L. 664,03 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.         Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                  (paraÅ¡as)                                                          Nijolė Žimkienė NuoraÅ¡as tikras:Teisėja N. Žimkienė