718ddd2d-e572-465c-9ec9-e1a36e555202 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-581-587/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02058-2019-6 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.6; 2.8.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ dėl 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2536-347/2020 pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovams M. S., A. S., tretiesiems asmenims D. K. ir A. A. dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovų ir sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. R. ieÅ¡kiniu prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo M. S. ieÅ¡kovui 5 068,35 Eur skolÄ , 1 373,52 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2) priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. ieÅ¡kovui 5 068,35 Eur skolÄ , 1 373,52 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3) pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. 001.

IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad: 1.1. ieÅ¡kovas 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo reikalavimo teisę į 5 068,35 Eur skolos priteisimÄ iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų, kurie 2014 m. balandžio 25 d. bankiniu pavedimu pasiskolino Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ Z. K.. Jos paveldėtoja reikalavimo teisę į atsakovus perleido D. K., kuris 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Å¡iÄ teisę perleido ieÅ¡kovui. 1.2. IeÅ¡kovas pretenzijomis reikalavo grÄ Å¾inti skolÄ , bet iÅ¡ atsakovo gavo atsakymÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo M.

S. susiklostė paskolos santykiai. Pagal 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. 001 ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti atsakovui 10 136,70 Eur. 1.3. IeÅ¡kovas jokios paskolos sutarties nesudarė, jokių pinigų negavo, todėl paskolos sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

2. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į ieÅ¡kinį grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. ieÅ¡kovas siekia nepagrįstai praturtėti. Å alys 2008 m. gruodžio 18 d. sudarė paskolos sutartį, ieÅ¡kovas atsiskaitė, todėl tarp Å¡alių susiformavo pasitikėjimu paremti santykiai. 2013 m. spalio 7 d. Å¡alys sudarė paskolos sutartį identiÅ¡ku tekstu. Pinigai atsakovams buvo pervesti ne iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninės sÄ skaitos, bet iÅ¡ Z.

K. sÄ skaitos, ieÅ¡kovas nurodė, kad jis Å¡ia sÄ skaita disponuoja. Atsakovas laikė, kad ieÅ¡kovas įvykdė prievolę pagal sutartį. 2.2. 2018 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovas pretenzija kreipėsi į atsakovÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, pretenzijoje nurodyta, kad 2014 m. balandžio 25 d. bankiniu pavedimu Z. K. pervedė iÅ¡ savo sÄ skaitos į atsakovo sÄ skaitÄ 5 068,35 Eur, tačiau skola nėra grÄ Å¾inta. Pretenzijoje taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra naujasis kreditorius, nes Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimÄ priėmė A.

A., kuri pripažino, jog D. K. jos atžvilgiu turi 10 136,70 Eur kreditorinį reikalavimÄ . 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi D. K. perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į 5 068,35 Eur sumÄ atsakovo atžvilgiu, įgytÄ 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp A. A. ir D. K.. 2.3. D. K. lygiai tokiÄ pat pinigų sumÄ pervedė į Z. K. sÄ skaitÄ , kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾intų skolÄ atsakovui.

3. Atsakovas A. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jo ir Z. K. jokie santykiai nesiejo. Žino, kad ieÅ¡kovas buvo atsakovo M. S. studijų draugas. Atsiradus pasitikėjimui juos siejo ir paskolos santykiai. Žino, kad buvo sudaryta paskolos sutartis, tačiau jos sÄ lygų nežino. Apie Å¡iÄ aplinkybę sužinojo, nes atsakovas (brolis) nurodė ieÅ¡kovui dalį pinigų pervesti atsakovui A. S.. Buvo paaiÅ¡kinta, kad pinigai pervesti iÅ¡ Z. K. sÄ skaitos, nes ieÅ¡kovo sÄ skaita užblokuota. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Trečiasis asmuo A. A. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad, jos manymu, yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad priėmė Z. K. palikimÄ ir perleido reikalavimo teisę į atsakovus. Dvi sumos buvo pervestos atsakovams.

5. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. K. nurodė, kad ieÅ¡kovas – jo draugas. 2014 m. paprašė ieÅ¡kovas paskolinti atsakovui 35 000,00 Lt. Atsakovo nepažįsta, todėl tÄ sumÄ paskolino ieÅ¡kovui. Tolimesnis pinigų judėjimas buvo neįdomus. IeÅ¡kovas pinigų negrÄ Å¾ino. Aplinkybių, kad kitoje byloje jis nurodė, jog pinigus skolino Z. K. 4 metų laikotarpiui, neprisimena. Pateikto pareiÅ¡kimo irgi neprisimena. Su A. A. bendravo minimaliai. Neprisimena, kodėl sudarė reikalavimo teisę su A.

A., nors skolino pinigus ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp D. K. ir A. A., niekine nuo jos sudarymo momento; pripažino 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp D. K. ir A. R., niekine nuo jos sudarymo momento; priteisė atsakovui M. S. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. 1 028,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nustatė, kad: Dėl ieškovo materialinio reikalavimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia 6.1. byloje nėra ginčo dėl pinigų perdavimo tarp trečiojo asmens D. K. ir ieškovo A. R.. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kilo dėl ieškovo pozicijos, kad jis yra atsakovo M. S. kreditorius. 6.2. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartimi ieškovas A. R. pasiskolino iš atsakovo M. S. 35 000 Lt (10 136,70 Eur) iki 2014 m. balandžio 7 d. Šalys patvirtino, kad ši sutartis kartu buvo ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas. 6.3.

IeÅ¡kovas materialinį reikalavimÄ atsakovams kildina iÅ¡ reikalavimo perleidimo sutarčių ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o. Teismas sprendė, kad vien selektyvus reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymas savaime neįrodo materialinio reikalavimo atsakovų atžvilgiu. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu atsakovai jam skolingi, nepagrindė ieÅ¡kovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) santykio. 6.4. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys iÅ¡ esmės paneigė sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumÄ .

Trečiasis asmuo D. K. nurodė, kad pinigus paskolino ieÅ¡kovui ne ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir tolimesniu procesu nesidomėjo. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad apie ieÅ¡kovo veiksmus sužinojo po mamos mirties. Mama buvo labai ligota, niekada nesakė apie tai, kad kitas asmuo naudojosi jos sÄ skaita; negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl pakeitė nuomonę; negali atsakyti, į kÄ iÅ¡mainė reikalavimo teisę. 6.5. IÅ¡ civilinės bylos e2YT-7711-587/2018 (pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui A. A. dėl praleisto termino pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ paveldėjimo byloje atnaujinimo) nustatyta, kad D. K. pateikė skirtingÄ versijÄ apie 35000 Lt paskolos suteikimÄ (teigė, jog skolino Z. K. 4 metų laikotarpiui), nei nurodė civilinėje byloje pagal A. R. ieÅ¡kinį. D. K. nepaaiÅ¡kino teismui tokių savo veiksmų (akcentuodavo žodžius „neprisimenu“); klaidino teismÄ nurodydamas, kad turėjo mažų finansinių transakcijų su ieÅ¡kovu.

IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o ir byloje nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad D. K. ir ieÅ¡kovas dalyvauja pinginiuose susitarimuose. 6.6. Teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų, ieÅ¡kovo pozicija, nustatyta aplinkybė, kad D. K. paskolino pinigus ieÅ¡kovui, kuris juos pervedė atsakovams, paneigė reikalavimo perleidimo sutarčių tekstÄ ir civilinėje byloje Nr. e2YT-7711-587/2018 pateiktÄ pozicijÄ , kad D. K. paskolino pinigus Z. K.. Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos nesant tam pagrindo. 6.7.

Atsakovai teismo posėdyje kvestionavo reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kad buvo sudarytos be teisėto pagrindo. Teismas konstatavo, kad skundžiamo teismo sprendimo 8, 9, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 25 punktuose yra pakankamai duomenų, kurie leidžia konstatuoti, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tik tam, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo be teisėto pagrindo valdomos kito asmens sÄ skaitos bÅ«tų padarytas pervedimas pagal ieÅ¡kovo materialinį reikalavimÄ . Teismas sprendė, kad kreditoriaus ir skolininko santykiai susiklostė bÅ«tent tarp ieÅ¡kovo A.

R. ir trečiojo asmens D. K.. IeÅ¡kovas be teisėto pagrindo valdė Z. K. sÄ skaitÄ , tuo pagrindu su trečiaisiais asmenimis pradėjo civilinių bylų procesus ir sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, žinodamas, kad 2014 m. balandžio 25 d. D. K. pervedė 35 000,00 Lt ieÅ¡kovui. Teismas sprendė, kad Å¡ie duomenys pakankami pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis nuo sudarymo momento. Dėl 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutarties Nr. 001 pripažinimo negaliojančia 6.8. IeÅ¡kovas neįrodė savo materialaus reikalavimo atsakovams. 6.9.

Atsakovas M. S. pateikė 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį Nr. 001, kurios pagrindu ieÅ¡kovas paskolino pinigus. Byloje nustatyta chronologinė pinigų judėjimo seka rodo, kad ieÅ¡kovas atsiskaitė su atsakovu. Kitų pagrindų, dėl kurių turėtų bÅ«ti pripažinta paskolos sutartis negaliojančia, teismas nenustatė. IeÅ¡kovas materialinio reikalavimo į atsakovÄ (atsakovus) neturi, atsakovas pretenzijų į ieÅ¡kovÄ neturi, todėl pagrindo panaikinti Å¡iÄ paskolos sutartį nėra. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 11-1433 (20), 11-1662 (20) konstatuota, kad įvertinus topografinio bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai.

A. R. parašų pavyzdžiai labai variantiÅ¡ki, dėl ko tiksliai nenustatytos jo parašų variantiÅ¡kumo ribos. Nustatyti, ar 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartyje pasirašė A. R., negalima. Teismas sprendė, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as atspindi tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , vertino, kad ieÅ¡kovas su atsakovu yra atsiskatęs. 8. 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas informavo Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie A. R. ir D. K. galimai padarytas nusikalstamas veikas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7.

IeÅ¡kovas A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovams M. S., A. S. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutarties Nr. 001 7.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, remdamasis suklastota 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartimi. 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutarties Nr. 001 suklastojimo faktÄ nustatė Lietuvos teismo ekspertizės centras, kurio 2020 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-1433 (20), 11-1662 (20) nustatyta, kad įvertinus topografinio bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai.

Nustatyti, ar 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartyje pasirašė A. R. ir ar 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartyje Nr. 001 A. R. vardu pasirašė M. S., negalima. Jeigu 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartis Nr. 001 bÅ«tų nesuklastota ir jÄ apeliantas bÅ«tų sudaręs, jos realumÄ patvirtintų buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai (pinigų pervedimai arba grynųjų pinigų operacijos). 7.2. Teismas visiÅ¡kai neįvertino atsakovo M. S. finansinės galimybės paskolinti 35 000 Lt sumÄ .

Pagal jo pateiktus duomenis (deklaracijÄ ) ir patirtas iÅ¡laidas 2013 m., akivaizdžiai matyti, kad iÅ¡laidų suma virÅ¡ija pajamas (28 840,94 Eur). Byloje jokių kitų įrodymų, kad atsakovas M. S. iÅ¡ sÄ skaitų atliko pinigų pervedimus apeliantui arba iÅ¡grynino 35 000 Lt (10 136,70 Eur) ir perdavė juos apeliantui, nėra. Dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo 7.3. Teismo iÅ¡vada, jog D. K. ir A. R. dalyvauja piniginiuose susitarimuose, paneigia teismo iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo perleidimo sutartys sudarytos nesant tam pagrindo.

Jeigu asmenys nedalyvautų piniginiuose susitarimuose, nebÅ«tų pagrindo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis, o ne atvirkščiai. 7.4. Teismo iÅ¡vada, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tik tam, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo be teisėto pagrindo valdomos kito asmens sÄ skaitos bÅ«tų padaryta transformacija į ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ materialinį reikalavimÄ , iÅ¡ esmės neteisėta, prieÅ¡tarauja paties teismo sprendimo 13 p. nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas be jokio teisinio pagrindo nusprendė, kad bet kuriam kitam asmeniui draudžiama pasinaudoti kito asmens sÄ skaita, siekiant atlikti lėšų pervedimo veiksmus, ir sÄ skaitÄ turėjusiam asmeniui mirus, iÅ¡ sÄ skaitos paveldėtojo reikalavimo perdavimo sutarties pagrindu įgyti reikalavimo teisę į lėšų gavėjÄ . 7.5. 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius D.

K. perleido naujajam kreditoriui apeliantui A. R. kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ 5 068,35 Eur sumÄ skolininko M. S. atžvilgiu pagal 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp A. A. ir D. K.. Ta pačia 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius D. K. perleido naujajam kreditoriui apeliantui A. R. kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ 5 068,35 Eur sumÄ skolininko A. S. atžvilgiu pagal 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp A.

A. ir D. K.. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nebuvo pagrindo teismui ex officio spręsti nei dėl 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp A. A. ir D. K., nei dėl 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo, kas sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. 7.6. Kompensuojamosios palÅ«kanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalykÄ sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamÄ pinigų sumÄ ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iÅ¡ skolininko jÄ sumokėti (CK 6.37 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 1 373,52 Eur palūkanų pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas M. S. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir niekiniu 8.1. apeliantas siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismÄ dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vadų. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte yra konstatuota, jog nėra galimybės nustatyti, ar po sutarties tekstu ir paskolos gavėjo duomenimis pasirašė ieÅ¡kovas, kada sutartyje buvo padėti paraÅ¡ai. 8.2.

Tarp apelianto ir atsakovo M. S. dar 2008 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta iÅ¡ esmės vienodo teksto paskolos sutartis, kaip ir ginčijamos 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartis Nr. 001. Paskolos suma – 30 000 Lt (8 688,60 Eur). Pagal Å¡iÄ sutartį apeliantas (skolininkas) su atsakovu (kreditorius) atsiskaitė. Apeliantui atsiskaičius pagal 2008 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį, papildomus 5 000 Lt (1 448,10 Eur) per 5 metų laikotarpį atsakovas galėjo sutaupyti, jis turėjo stabilias pajamas, yra stabilios turtinės padėties. 8.3.

Apeliantas materialinio reikalavimo į atsakovÄ (atsakovus) neturi, atsakovas pretenzijų į apeliantÄ taip pat neturi. 2013 m. spalio 7 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 001 neprieÅ¡tarauja nei imperatyviosioms įstatymo normoms, nei vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo paskolos sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡yta ne apelianto. Apelianto ir atsakovo tikrieji ketinimai buvo iÅ¡reikÅ¡ti kiekvienam iÅ¡ jų asmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ant sutartį. Paskolos teisinių santykių egzistavimÄ ir pinigų perdavimÄ patvirtina paskolos sutarties Nr. 001 4.7. punktas, kuriame nurodyta, kad Å¡alys patvirtina, kad Å¡i sutartis kartu yra ir pinigų perdavimo-priėmimo aktas.

Apeliantas įvykdė sutartį, 2014 m. balandžio 25 d. bei 2014 m. balandžio 28 d. pavedimais skolÄ grÄ Å¾ino. Teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ dėl 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutarties Nr. 001 pripažinimo niekine ir negaliojančia. Dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo 8.4. Apeliantas įgytos reikalavimo teisės galiojimo neįrodė, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, patvirtinančios reikalavimo perleidimo sandorių neteisėtumÄ . 8.5. Apeliantas yra teistas dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo (BK 183 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis).

Disponavimas svetima banko sÄ skaita, neturint tam suteikto sÄ skaitos savininko įgaliojimo, yra savaime neteisėtas veiksmas. UAB „Paysera LT“ 2020 m. vasario 18 d. raÅ¡tu informavo, kad byloje apelianto pateiktas 2013 m. spalio 6 d. leidimas jiems nebuvo suteiktas, prie vartotojos Z. K. sÄ skaitos papildomiems asmenims prieiga nebuvo suteikta. 8.6. Tarp atsakovo ir apelianto buvo paskoliniai santykiai, tačiau apeliantas buvo skolingas atsakovui, o ne prieÅ¡ingai. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio (paskolos sutarties) galiojimo (CK 1.83 straipsnis), dėl prievolės pasibaigimo tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis) ir dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu (CK 6. 130 straipsnis). Dėl sandorio galiojimo 12. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų buvo pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (apeliantas) pasiskolino iÅ¡ atsakovo M. S. 35 000 Lt. IeÅ¡kovas argumentavo, kad tokios sutarties jis nesudarė, jokių pinigų negavo, jo paraÅ¡as sutartyje yra suklastotas.

13. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11-1433 (20), 11-1662 (20) iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡o tikrumo neįmanoma nustatyti dėl lyginamųjų pavyzdžių didelio variantiÅ¡kumo, kitaip tariant, ieÅ¡kovas neįrodė, kad 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį pasirašė ne jis, o kitas asmuo.

14. Apeliantas savo skunde tik pakartoja ekspertizės akto iÅ¡vadas, pagal kurias, jo nuomone, teismas turėjo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta, nes ekspertizės aktas nepatvirtino sutartyje esančio ieÅ¡kovo paraÅ¡o klastojimo. Nesant klastojimo požymių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pateiktu raÅ¡ytiniu dokumentu - paskolos sutartimi ir aplinkybėmis, kurios ginčo sutartyje nurodytos. Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus praÅ¡o įvertinti kitaip, nėra pagrindas keisti ar naikinti priimtÄ sprendimÄ . Be to, ginčo dokumente nurodoma, kad sutartis kartu yra ir pinigų perdavimÄ Ä¯rodantis dokumentas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad pinigų perdavimÄ turėjo įrodyti dar kokie nors kiti buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai (pinigų pervedimai arba grynųjų pinigų operacijos).

15. Netiesiogiai 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutarties realumÄ patvirtina aplinkybė, kad tokio paties turinio sandorį Å¡alys jau buvo sudarę anksčiau, 2008 metais, pastaroji paskolos sutartis buvo įvykdyta, jos sudarymo bei įvykdymo Å¡alys neneigė. Taip pat netiesiogiai 2013 m. paskolos sutarties įvykdymÄ Ä¯rodo paties ieÅ¡kovo (iÅ¡ adreso (duomenys neskelbtini)) 2014 m. balandžio 21 d. atsakovui S. (adresu (duomenys neskelbtini)) raÅ¡ytas elektroninis laiÅ¡kas su tekstu: „atsiųsk sÄ skaitos nr., jis tau perves Lt.“ Jeigu lėšas atsakovui S. bÅ«tų skolinęs trečiasis asmuo D. K., kaip kad ieÅ¡kovas bandė įtikinti teismÄ , tai ieÅ¡kovui nebÅ«tų buvę jokio reikalo klausti atsakovo, koks jo sÄ skaitos numeris.

16. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar atsakovas M. S. 2013 m. turėjo lėšų skolinti ieÅ¡kovui didelę sumÄ . PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas Å¡ias aplinkybes iÅ¡tyrė ir sprendimo 18 pastraipoje konstatavo, kad iÅ¡ 2013 m. liepos 30 d. pažymos apie atsakovo M. S. sÄ skaitos likutį nustatyta, kad atsakovas turėjo tris sÄ skaitas su Å¡iais lėšų likučiais: 0,60 Lt, 9 249,45 Eur, 53 302,76 Lt. Taip pat informuoja, kad bendra vertybinių popierių portfelio vertė 2013 m. liepos 29 d. yra 41 537,45 Lt.

17. Reziumuodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartis sukÅ«rė ieÅ¡kovui prievolę grÄ Å¾inti atsakovui M. S. pasiskolintÄ pinigų sumÄ (10 136,70 Eur). Dėl prievolių pabaigos 18. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pats apeliantas (ieÅ¡kovas) pripažino, kad naudojosi savo krikÅ¡to mamos Z. K. banko sÄ skaita (jo žodžiais tariant, naudojo Z. K. sÄ skaitÄ , nes jo sÄ skaita užblokuota). Teismo 2020 m. spalio 22 d. posėdyje ieÅ¡kovas pripažino, kad visos operacijos iÅ¡ Z.

K. sÄ skaitos buvo iÅ¡ tikrųjų paties ieÅ¡kovo operacijos, pervedimai į Z. K. sÄ skaitÄ buvo skirti ne Z. K., o pačiam ieÅ¡kovui, Z. K. sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas netgi naudojo dalyvauti skolinimosi platformoje savy.lt. Byloje apklausta A. A. parodė, kad jos mama Z. K. pati interneto neturėjo, elektronine bankininkyste nesinaudojo, buvo garbaus amžiaus ir kamuojama eilės rimtų ligų, nemokėjo naudotis programėlėmis, nežinojo kas yra internetas. Trečiojo asmens D. K. paaiÅ¡kinimai buvo skirtingi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas: anksčiau nagrinėtoje civ. byloje Nr. e2YT-7711-587/2018 jis nurodė, 2014 m. balandžio 25 d. pervedė pinigus į Z.

K. sÄ skaitÄ , t. y. skolino Z. K., Å¡ios bylos proceso metu nurodė, kad tie patys 2014 m. balandžio 25 d. pervedimai į Z. K. sÄ skaitÄ buvo paskola ieÅ¡kovui A. R.. Visuma Å¡ių nustatytų aplinkybių leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas ne tik epizodiÅ¡kai naudojosi Z. K. sÄ skaita, bet ir pilnai Å¡iÄ sÄ skaitÄ valdė, kitaip tariant, ieÅ¡kovas veikė prisidengdamas Z. K. vardu, lėšos Å¡ioje sÄ skaitoje buvo ieÅ¡kovo.

19. Taip pat ieÅ¡kovas pripažino, kad iÅ¡ Z. K. sÄ skaitos 2014 m. balandžio 25 d. jis paskolino 10 000 Eur atsakovui M. S., padarydamas du pavedimus po 17 500 Lt (5068,35 Eur) M. S. ir A. S. (pirmosios instancijos teismo sprendimo 6 pastraipa).

20. Tarp Å¡alių kilo ginčas, kaip kvalifikuotini 2014 m. balandžio 25 d. lėšų pervedimai iÅ¡ Z. K. sÄ skaitos į atsakovų M. ir A. S. sÄ skaitas – kaip Z. K. suteikta paskola atsakovams ar kaip ieÅ¡kovo prievolės, įgytos pagal 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį, įvykdymas.

21. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad 2014 m. balandžio 25 d. lėšų pervedimai buvo ieÅ¡kovo prievolės, įgytos pagal 2013 m. spalio 7 d. sutartį, pabaiga tinkamu įvykdymu. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka. Ä®vertinant, kad ieÅ¡kovas naudojo Z. K. sÄ skaitÄ kaip savo, lėšos Å¡ioje sÄ skaitoje buvo apelianto, todėl 2014 m. balandžio 25 d. atlikti pervedimai į atsakovų sÄ skaitÄ laikytini ieÅ¡kovo prievolės, įgytos pagal 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį, įvykdymu.

22. CK 6.123 straipsnis nustato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rÅ«Å¡ies įvykdymÄ . Kai kreditorius priėmė įvykdymÄ , pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Kai prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu, baigiasi ir visos iÅ¡ Å¡ios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos.

23. Å iuo atveju atsakovas M. S. kaip kreditorius byloje teigė, kad prievolė jam yra tinkamai įvykdyta 2014 m. balandžio 25 d. atliktais pervedimais jam ir jo broliui atsakovui A. S.. Kreditoriui priėmus įvykdymÄ , apelianto prievolė laikytina pasibaigusia.

24. Aplinkybės, kad atsakovams M. ir A. S. buvo pervestos D. K. lėšos ir kad D. K. turėjo paskolinių ar kito pobūdžio sandorių su ieškovu, teisėjų kolegijos nuomone, reikšmės šioje byloje neturi.

25. Kvalifikavus, kad minėti 2014 m. balandžio 25 d. pervedimai yra ieÅ¡kovo prievolės, įgytos pagal 2013 m. spalio 7 d. sutartį, įvykdymas, atitinkamai nėra pagrindo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų paskolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui, kitaip tariant, ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas. Dėl reikalavimo perleidimų ir prievolės pabaigos įskaitymu 26. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva pripažino negaliojančiais sandoriais 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis.

Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos tik tam, kad ieÅ¡kovas galėtų toliau tęsti ir užbaigti sandorius (pinigines operacijas ir pan.), kuriuos jau buvo pradėjęs ir vykdęs iÅ¡ Z. K. sÄ skaitos. Tokia teismo iÅ¡vada logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ Å¡ioje byloje padarytų iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovas naudojo Z. K. sÄ skaitÄ kaip savo. Kitaip tariant, reikalavimo perleidimai buvo reikalingi, kad ieÅ¡kovas per keletÄ asmenų (įpėdinę A. A. ir D. K.) vėl atgautų Z. K. sÄ skaitos valdymÄ ir galėtų pareikÅ¡ti reikalavimus pagal Å¡ioje sÄ skaitoje fiksuotus lėšų pervedimus.

27. Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo tariamieji sandoriai, sudaryti tik dėl akių, slepiant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , siekiant sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alys sudarė sutartis, kurių iÅ¡ tiesų sudaryti neketino. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, tokiems sandoriams taikomos Å¡io kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

28. Teisėjų kolegija su tokiomis iÅ¡vadomis sutinka ir papildomai pažymi, kad 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). CK 6.102 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Å ios bylos atveju teismui nustačius, kad 2014 m. balandžio 25 d. pervedimai iÅ¡ Z. K. sÄ skaitos buvo ieÅ¡kovo prievolės atsakovui įvykdymas, akivaizdu, kad tokio reikalavimo, pagal kurį buvo galimas iÅ¡ieÅ¡kojimas (Z. K. vardu reikalauti lėšų iÅ¡ M. ir A. S.) apskritai neliko.

29. Todėl nebuvo galimas to paties reikalavimo perleidimas tiek 2018 m. gegužės 31 d. iš A. A. D. K., tiek 2018 m. rugsėjo 30 d. iš D. K. A. R..

30. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad galimi paskoliniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir D. K., tarp A. A. ir D. K., nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas, ir neturi reikÅ¡mės Å¡ioje byloje sprendžiamiems klausimams.

31. Apelianto argumentai, esÄ teismas be jokio teisinio pagrindo sprendė, kad bet kuriam asmeniui draudžiama pasinaudoti kito asmens sÄ skaita ir sÄ skaitÄ turėjusiam asmeniui mirus iÅ¡ sÄ skaitos paveldėtojo reikalavimo perdavimo sutarties pagrindu įgyti reikalavimo teisę į lėšų gavėjÄ , yra nepagrįsti ir atmestini. Tokie argumentai parodo, kad apeliantas neįsigilino į teismo sprendimo motyvus ir jų nesuprato. Teismas nedarė iÅ¡vados, kad bet kuriam asmeniui draudžiama įgyti reikalavimo teisę į prievoles pagal mirusiojo asmens sÄ skaitoje atliktus pervedimus.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bÅ«tent individualias Å¡ios bylos aplinkybes - kokie santykiai siejo ieÅ¡kovÄ ir mirusiÄ jÄ Z. K., ieÅ¡kovÄ ir atsakovus, ieÅ¡kovÄ ir trečiuosius asmenis, nustatė, kad ieÅ¡kovas naudojosi Z. K. sÄ skaita kaip savo, tinkamai kvalifikavo 2014 m. balandžio 25 d. mokėjimų tikrÄ jÄ paskirtį, nes pačiuose lėšų pavedimuose paskirtis apskritai nebuvo nurodyta, ko pasėkoje padarė iÅ¡vadÄ , kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo tariamieji, imperatyviai įstatymo draudžiami sandoriai.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net jeigu apelianto skundas iÅ¡ dalies bÅ«tų tenkinamas ir panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinti negaliojančiais reikalavimo teisių perleidimo sandoriai, tai apeliantui pageidaujamo teisinio rezultato vis tiek neduotų. Pagal apelianto dėstomÄ versijÄ , jeigu Z. K. sÄ skaita buvo pačios Z. K., ir iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos 2014 m. balandžio 25 d. atlikti lėšų pervedimai sukÅ«rė prievolę atsakovams S. grÄ Å¾inti lėšas K., tai Å¡ioje byloje nustatyta reikalavimo teisių perleidimų eilė, kai K. reikalavimÄ paveldi A., perleidžia K., o pastarasis perleidžia ieÅ¡kovui, nulemtų, kad atsakovų S. prievolė grÄ Å¾inti K. lėšas pasibaigtų prieÅ¡prieÅ¡inės apelianto prievolės grÄ Å¾inti S. lėšas, pasiskolintas pagal 2013 m. spalio 7 d. sutartį, įskaitymu (CK 6.130 straipsnis).

Kitaip tariant, atmetus reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 7 d. paskolos sutartį, turėtų bÅ«ti atmestas ir reikalavimas priteisti lėšas iÅ¡ atsakovų (žr. Å¡ios nutarties 17 pastraipÄ ).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). 34.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis). Dėl sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimo 35. Kaip matyti iÅ¡ pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, joje nurodyta, kad ieÅ¡kinys atmestas atsakovui M. S. ir D. K., pastarasis byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas nereikalauja nurodyti, kam yra atmetamas ar tenkinamas ieškinys, turi būti nurodyta, ar ieškinys tenkinamas ir, jeigu tenkinamas, tai kokiu būdu. Todėl patikslintina pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis išbraukiant pavardes, kieno atžvilgiu atmestas ieškinys ir tiesiog nurodant, kad ieškinys atmestas. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 36. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas M. S. patyrė 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundÄ atmetus ir sprendimÄ paliekant nepakeistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 423,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui M. S. ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti rezoliucinę dalį paÅ¡alinant nuorodÄ , kad ieÅ¡kinys atmestas atsakovui ir trečiajam asmeniui.

Priteisti atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė