718bcedc-4568-48f6-9f4c-cdcfd4794a2f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1366-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04034-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija: 121.14;121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Liudos Uckienės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

R. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus Universitetui, trečiasis asmuo S. J. , dėl protokolo pripažinimo niekiniu,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Vilniaus Universitetui ir prašė pripažinti niekiniu Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros 1998 m. birželio 1 d. protokolÄ . IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2010-03-23 sužinojo apie tai, jog protokole yra paskleista apie jį neigiama informacija, neva 1998 m.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedrai ieÅ¡kovo pateiktas bakalauro darbas yra plagiatas. IeÅ¡kovas minėto bakalauro darbo nesigynė, nes atsiėmė. Be to, kitais metais toje pačioje katedroje pas tuos pačius dėstytojus sėkmingai apsigynė bakalauro darbÄ . Ginčijamas protokolas buvo suraÅ¡ytas nesilaikant imperatyvių Vilniaus universiteto statuto, studijų nuostatų bei akademinės etikos kodekso normų, todėl pagal CK 1.80 str. 1 d. yra niekinis ir negalioja. Pagal minėtus vidinius teisės aktus konstatuoti faktÄ bei taikyti sankcijas dėl nesavarankiÅ¡ko darbo pateikimo (plagijavimo) teisę turi tik fakultetų dekanai arba rektorius.

Å ios procedÅ«ros laikytasi nebuvo, kas automatiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad protokolas yra suraÅ¡ytas neteisėtai. Be to, ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybė ginčyti protokolÄ , o faktÄ apie tokio protokolo suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik praėjus 12 metų. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteikta teisė į gynybÄ (apeliacijÄ ). Dėl visų paminėtų priežasčių 1998-06-01 protokolas pripažintinas niekiniu. Atsakovas Vilniaus Universitetas pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tais ieÅ¡kininiais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ginčijamas protokolas yra universiteto vidaus dokumentas, fiksuojantis katedros posėdžio eigÄ bei posėdžio narių pasisakymus ir nuomonę, jis negali bÅ«ti prilyginamas sandoriui, nes joks sprendimas jame nėra užfiksuotas.

Protokolas atitinka CK 2.91 str. 2 d. reikalavimus, nes pasirašytas asmenų turėjusių atitinkamus įgaliojimus. Teisinės pasekmės, turinčios reikšmę ieškovui, kilo ne iš ginčijamo protokolo ir ginčijamas galėjo būti ne šis dokumentas. 1998 m. birželio 25 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano įsakymu Nr. 88, patvirtintu rektoriaus, ieškovas D. R. buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto dėl nepažangumo moksle. Minėtas įsakymas buvo gerai žinomas ieškovui ir galėjo būti apskųstas, tačiau tai padaryta nebuvo.

Apie menamÄ savo teisės pažeidimÄ ieÅ¡kovas žinojo, kaip ir žinojo priežastis nulėmusias tokį sprendimÄ , tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir nepasinaudojo galimybe apginti savo neva pažeistÄ teisę. Atsakovas prašė taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje S. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 1998 metais nesant kitokios nustatytos tvarkos, studentų baigiamojo darbo (diplominio, bakalauro ar magistro darbo) vadovas turėjo teisę pats nuspręsti leisti ar neleisti studentui ginti pateiktÄ baigiamÄ jį darbÄ .

Pateikus su esminiais trÅ«kumais darbÄ , kai jau nebÅ«davo laiko jį taisyti, vadovas neleisdavo ginti tokio baigiamojo darbo. Taip bÅ«davo elgiamasi ir iÅ¡siaiÅ¡kinus, jog įteiktas darbas ar jo dalys yra plagiatas. D. R. baigiamojo darbo juodraščio nebuvo pateikęs, o prieÅ¡ pat gynimÄ ar gynimams jau prasidėjus, įteikė Å¡varaÅ¡tį. Susipažinus su darbu buvo pastebėta, kad darbo įvado ir tam tikrų dalių kokybinis lygis, minčių dėstymas aiÅ¡kiai skyrėsi vienas nuo kito. Susidarė įspÅ«dis, kad Å¡ios dalys yra perkeltos į darbÄ iÅ¡ jau anksčiau paskelbtų kÅ«rinių, todėl kilo įtarimas, kad bakalauro darbas ar tam tikra jo dalis nėra savarankiÅ¡kas Å¡io studento kÅ«rinys.

D. R. bakalauro darbo oficialus oponentas doc. Dr. S. K. , susipažinęs su darbu, tai pat pasakė, kad tai esÄ s plagiatas ir paminėjo Å¡altinius. Netikėti kolega nebuvo pagrindo. Å i oponento nuomonė buvo pasakyta D. R. , tačiau jis dėl tokios iÅ¡vados nepareiÅ¡kė nei reikalavimų, nei praÅ¡ymų. Darbas buvo grÄ Å¾intas D. R. , nes tuo metu Istorijos fakultete katedrose nebuvo saugomi neginti baigiamieji darbai. Ginčijamame protokole yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su D. R. bakalauro darbu, siekiant informuoti katedros narius apie susiklosčiusiÄ situacijÄ .

Posėdyje dalyvavusiems katedros nariams jokių neaiškumų nekilo, todėl tuo klausimu nebuvo nei atskirų nuomonių, nei diskusijų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes posėdžio protokolas negali būti pripažintas sandoriu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad anksčiau galiojusio 1964 m. CK 40 str. 1 d. ir dabar galiojančio CK 1.63 str. 1 d. sandoriu laiko asmenų veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

CK 1. 63 str. 3 d. nustato, kad vienaÅ¡aliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina ir pakanka vienos Å¡alies valios. Nagrinėjamu atveju katedros posėdžio protokolÄ galima bÅ«tų pripažinti vienaÅ¡aliu sandoriu ir jį ginčyti pagal sandorių negaliojimo taisykles tik tuo atveju, jeigu jame yra iÅ¡reikÅ¡ta posėdyje dalyvavusių narių valia. Katedros narių susirinkimas yra kolegialus organas, todėl jo valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta kolegialiais sprendimais posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais.

Kaip matyti iš ginčijamo protokolo Naujosios istorijos katedros 1998-06-01 posėdyje nebuvo svarstomas D. R. bakalaurinis darbas ir šiuo klausimu nebuvo priimta jokių sprendimų. Todėl ieškovo teiginiai, kad protokolas yra sandoris, teisiškai yra visiškai nepagrįstas. Ginčijamas protokolas neturi ir formalių trūkumų, nes atitinka CK 2.90 str. keliamus juridinių asmenų kolegialių organų posėdžių protokolams keliamus reikalavimus. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieškovas D.

R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo D. R. ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, jog protokole užfiksuota informacija, net jeigu ji ir bÅ«tų laikoma nuomone, neabejotinai sukėlė teisines pasekmes kaip priimtas institucijos sprendimas. ProtokolÄ kaip sprendimÄ , o ne nuomonės iÅ¡dėstymÄ , vertina ne tik Lietuvos visuomenė bei politikai, tačiau ir paties Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto komisija, 2010 m. balandžio 30 d. raÅ¡te „Dėl iÅ¡vadų pateikimo“ konstatuodama, jog katedros posėdyje dalyvavo aÅ¡tuoni nariai, nepritariančiųjų neužfiksuota, tad iÅ¡reikÅ¡tÄ S. J. nuomonę negalima laikyti vieno asmens nuomone.

Apeliantas taip pat nurodo, kad protokolas ne tik padarė žalÄ jo reputacijai, bet ir užkirto keliÄ tapti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku. D. R. pažymi, jog vertinat bylos faktines aplinkybes turėtų bÅ«ti atkreiptinas dėmesys į pačiÄ dokumento formÄ , t.y. protokolas yra oficialus ir antspauduotas institucijos dokumentas, vieno asmens nuomonė negali bÅ«ti įforminta tokio pobÅ«džio dokumentuose. Apelianto manymu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, vertindamas 1998 m. birželio 1 d.

Protokolo turinį, formÄ ir paties dokumento sukeltas teisines pasekmes. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, dėl 1998 m. Protokolu priimtų sprendimų ieÅ¡kovo atžvilgiu kilo konkrečios teisinės pasekmės: buvo konstatuotas bakalauro darbo plagijavimo faktas; buvo priimtas sprendimas neleisti gintis bakalauro darbo tais metais; buvo priimtas sprendimas leisti kitais metais gintis tik jeigu bus pasirinkta tema; buvo padaryta žala reputacijai; buvo užkirstas kelias apeliantui tapti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininku.

Dėl Å¡ių aplinkybių D. R. nuomone, protokolas laikytinas sprendimu, kurį bendru sutarimu priėmė katedros posėdyje dalyvavę nariai. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė analizuoti imperatyvias teisės normas, sudarančias pagrindÄ panaikinti ProtokolÄ . 1998 m. birželio 1 d. Protokolas ir juo priimtas sprendimas pripažinti ieÅ¡kovo bakalauro darbÄ plagiatu yra priimtas neteisėtai, neatlikus net formalios bakalauro darbo analizės, nepateikus tai patvirtinančių įrodymų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus Universitetas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo ginčijamame protokole buvo užfiksuotas tik bakalaurinių darbų gynimo eigos aptarimas. Kadangi ieÅ¡kovas darbÄ atsiėmė, jo baigiamojo darbo vadovas doc. dr. S. J. informavo susirinkimo narius apie studento iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ atsiimti darbÄ ir jo neginti, nors darbÄ ginti galimybė nebuvo atimta, bei nurodė priežastis, kurios jo manymu lėmė tokį apsisprendimÄ .

Nepaisant to, kad protokolo turinys leidžia daryti iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas nesilaikė bakalaurinių ir magistrinių darbų gynimo tvarkos, patvirtintos Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 1998 m. balandžio 8 d. Tarybos posėdžio protokolu Nr. 3 (darbÄ vadovui įteikė pavėluotai, neįteikė juodraščio, suabejojus darbo savarankiÅ¡kumu, darbas pataisytas nebuvo ar nebuvo pateikti argumentai, leidžiantys iÅ¡sisklaidyti kilusioms abejonėms), joks sprendimas protokole nėra užfiksuotas, todėl jis negali bÅ«ti prilyginamas sandoriui.

Protokole užfiksuota Naujosios istorijos katedros narių susirinkimo eiga ir rezultatai, todėl ne jis, bet susirinkime priimti sprendimai (nutarimai) gali sukelti teisinių padarinių asmeniui. Be to, iš protokolo matyti, kad nei Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra, nei Universitetas nieko neįsipareigojo prieš kitus asmenis, kuriems dėl to būtų atsiradusios teisės tokiu įsipareigojimu pasinaudoti. Darytina išvada, kad katedros susirinkimo metu nebuvo sudarytas joks vienašalis sandoris, o prašomas pripažinti niekiniu protokolas nėra vienašalio sandorio materiali išraiška, nes šiuo atveju neegzistuoja vienašalio sandorio faktui nustatyti būtini aukščiau nurodyti požymiai.

Taigi, katedros susirinkimo protokolas dėl savo esmės ir pobÅ«džio yra laikytinas ne vienaÅ¡aliu sandoriu, o individualaus pobÅ«džio Vilniaus universiteto vidaus administravimo aktu, kuriame nenustatyti konkretÅ«s įsipareigojimai ir nepriimti jokie sprendimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo S. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai nustačius reikÅ¡mingas bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes ir įvertinus bylos medžiagÄ , tinkamai pritaikius tiek materialines, tiek procesines teisės normas, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apelianto (ieÅ¡kovo) D. R. apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl Vilniaus Universiteto Naujųjų laikų istorijos katedros 1998 m. birželio 1 d. posėdžio protokolo teisėtumo.Dėl skundžiamo protokolo teisėtumoApeliantas skundžia Vilniaus Universiteto Naujųjų laikų istorijos katedros 1998 m. birželio 1 d. posėdžio protokolÄ kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį (CK 1.80 str. d.).IÅ¡ 1998 m. birželio 1 d.

VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros posėdžio protokolo turinio matyti, kad ginčijamame dokumente užfiksuotas bakalaurinių darbų gynimo eigos aptarimas. Kadangi D. R. neatvyko gintis bakalaurinio darbo, Å¡io studento baigiamojo darbo vadovas doc. dr. S. J. informavo posėdžio narius apie studento iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ atsiimti darbÄ ir jo neginti, nors darbÄ ginti galimybė nebuvo atimta, bei nurodė priežastis, kurios jo manymu lėmė tokį apsisprendimÄ . Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo protokolo Naujosios istorijos katedros 1998-06-01 posėdyje nebuvo svarstomas D.

R. bakalaurinis darbas ir Å¡iuo klausimu nebuvo priimta jokių sprendimų, todėl jis negali bÅ«ti prilyginamas sandoriui. Ginčijamas protokolas yra universiteto vidaus dokumentas, fiksuojantis katedros posėdžio eigÄ bei posėdžio narių pasisakymus ir nuomonę. Dėl Å¡ios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ieÅ¡kovo ginčijamas 1998 m. birželio 1 d. VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros posėdžio protokolas negali bÅ«ti naikinamas (pripažįstamas niekiniu) vadovaujantis Civiliniame kodekse įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais, nes tiek anksčiau galiojęs 1964 m.

CK 40 str. 1 d. ir dabar galiojantis CK 1.63 str. 1 d. sandoriu laiko asmenų veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 1. 63 str. 3 d. nustato, kad vienaÅ¡aliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti bÅ«tina ir pakanka vienos Å¡alies valios. Nagrinėjamu atveju katedros posėdžio protokolÄ galima bÅ«tų pripažinti vienaÅ¡aliu sandoriu ir jį ginčyti pagal sandorių negaliojimo taisykles tik tuo atveju, jeigu jame yra iÅ¡reikÅ¡ta posėdyje dalyvavusių narių valia.

Katedros narių susirinkimas yra kolegialus organas, todėl jo valia gali būti išreikšta kolegialiais sprendimais posėdžio darbotvarkėje numatytais klausimais. Kaip matyti iš ginčijamo protokolo Naujosios istorijos katedros 1998-06-01 posėdyje nebuvo svarstomas D. R. bakalaurinis darbas ir šiuo klausimu nebuvo priimta jokių sprendimų.Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad ginčijamas posėdžio protokolas neatitinka paties Vilniaus universiteto patvirtintų vidinių teisės aktų reikalavimų, Pagal 1990 metų birželio 12 d.

įsigaliojusio įstatymu patvirtinto Vilniaus universiteto Statuto (Žin., 1990, 19-487) 4 sk. 4.6 punktÄ aukščiausiasis katedros valdymo organas yra visuotinis katedros narių, dirbančių pedagoginį darbÄ , ir mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius, susirinkimas. 1998 m. birželio 1 d. VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros posėdis buvo fiksuojamas taikant įprastÄ visuotinai priimtinÄ ir naudojamÄ posėdžio eigos fiksavimo formÄ - protokoluojamas. Bet kurio juridinio asmens kolegialaus organo posėdžiai turi bÅ«ti protokoluojami vadovaujantis Civilinio kodekso 2.90 str. 1 d.

Ginčijamas protokolas atitinka Civilinio kodekso 2.91 str. 2 d. reikalavimus (pasiraÅ¡ytas asmenų, turėjusių atitinkamus įgalinimus). Todėl apelianto paminėti teiginiai Vilniaus universiteto Statuto atžvilgiu taip pat laikytini nepagrįstais bei neatitinkančiais tikrovės.Dėl apelianto pažeistų teisiųApeliaciniame skunde apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad jam buvo užkirstas kelias realizuoti Vilniaus universiteto Statuto 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ studento teisę Senato nustatyta tvarka apskųsi dėl jo padarytus sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu, nes kaip minėta, ginčijamame protokole nebuvo priimtas sprendimas, bet buvo iÅ¡sakyta baigiamojo darbo vadovo informacija apie tai, kad apeliantas pats atsiėmė baigiamÄ jį darbÄ ir darbo vadovo nuomonė apie pateikto apelianto darbo varianto atitikimÄ reikalavimams. FaktiÅ¡kai, sprendimÄ nesiginti baigiamÄ jį darbÄ priėmė pats apeliantas. Kita vertus, protokolas, kaip VU vidaus dokumentas, nėra vieÅ¡as ir skundžiamas. Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja savo nesutikimÄ su ginčijamame protokole iÅ¡dėstyta darbo vadovo nuomone, apie tai, kad pateiktame baigiamojo darbo variante buvo pastebėta plagijavimo požymių.

Teismas sprendžia, kad minėta nuomonė neturi jokios reikÅ¡mės apelianto teisėms ir pareigoms, apeliantas pats atsiėmė baigiamÄ jį darbÄ ir atsisakė jį ginti, be to, plagijavimo faktas nebuvo iÅ¡tirtas ir konstatuotas, Å¡io fakto nebuvo galima iÅ¡tirti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nes baigiamasis darbas buvo grÄ Å¾intas apeliantui, darbas niekur nebuvo publikuotas vieÅ¡ai. VieÅ¡ai nebuvo publikuotas skundžiamas katedros protokolas.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teisinės pasekmės, turinčios reikÅ¡mę apeliantui, kilo ne iÅ¡ Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros ginčijamo protokolo.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano 1998 m. birželio 25 d. įsakymu Nr.88, patvirtintu rektoriaus, apeliantas (ieÅ¡kovas) D. R. buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Vilniaus universiteto dėl nepažangumo moksle. Minėtas įsakymas buvo gerai žinomas ieÅ¡kovui ir galėjo bÅ«ti apskųstas Vilniaus universiteto Senato nustatyta tvarka, tačiau apeliantas teisės skųsti minėtÄ sprendimÄ nerealizavo. FaktÄ , kad ieÅ¡kovui buvo gerai žinomas minėtas įsakymas, patvirtina ir 1999 m. kovo 17 d. ieÅ¡kovo kreipimasis į Vilniaus universiteto rektorių su praÅ¡ymu nurodant kad 1998 metais jis baigęs keturis dieninių bakalaurinių studijų VU Istorijos fakultete kursus, bet negynęs bakalaurinio darbo ir praÅ¡o leisti grįžti studijuoti į Istorijos fakulteto ketvirtÄ kursÄ t. y. raÅ¡yti bakalaurinį darbÄ ir jį ginti. 1999 m. kovo 23 d. rektoriaus įsakymu Nr. Ss-2110 D.

R. buvo grÄ Å¾intas į Istorijos fakulteto dieninių studijų istorijos programos IV kursÄ .Dėl ieÅ¡kinio senatiesApeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu sprendimu dėl ieÅ¡kinio senaties netaikymo.IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å i taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieÅ¡kinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikÅ¡ti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ , pagal jį ir turi bÅ«ti nustatoma ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia.

Kai įstatymai ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, neturi įtakos ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti pripažinta pagrindu praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.IeÅ¡kovas nepraleido CK 1.125 str. 1 d. nustatyto bendro 10 m. ieÅ¡kinio senaties termino ir to paties straipsnio 4 d. numatyto sutrumpinto 3 mėn. ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie ginčijamÄ protokolÄ sužinojo 2010-03-23, o ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepraėjus įstatymo nustatytam terminui, 2010-06-09.Apeliantas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 322 str. įtvirtinta nuostata, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Taigi Å¡ia iÅ¡imtimi įstatymas bÅ«tent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę Å¡iuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, ar yra bÅ«tinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.

Å iuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui iÅ¡spręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,n u t a r i a :Apelianto D. R. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                     Alvydas BarkauskasTeisėjai                                                                                                  Dalia ViÅ¡inskienė                                                                              Liuda Uckienė                                                                                           Â