Legislator Case Law & Legislation
718b301e-263e-4b07-a60b-1dbaf798ee13 AI generated

718b301e-263e-4b07-a60b-1dbaf798ee13 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 718b301e-263e-4b07-a60b-1dbaf798ee13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. K. (toliau – ir ieÅ¡kovė) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė), 150 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patyrė prieÅ¡laikinį savaiminį vaiko gimdymÄ , dėl ko vaikas gimė negyvas. PaaiÅ¡kino, kad nėštumo metu intensyviai vyko teismo posėdžiai Kauno apylinkės teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-400-288/2016, kurioje ieÅ¡kovė buvo kaltinamoji.

Legislator headnote

AI generated

718b301e-263e-4b07-a60b-1dbaf798ee13 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama didelės apimties baudžiamoji byla Nr. 1-263-288/2020, kurioje ieÅ¡kovė yra viena iÅ¡ trylikos kaltinamųjų. IeÅ¡kovei buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, už kuriuos yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė patyrė prieÅ¡laikinį savaiminį gimdymÄ , ko pasėkoje gimė negyvas kÅ«dikis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1958-232/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07211-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos ZubavičiÅ«tės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. K. (toliau – ir ieÅ¡kovė) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė), 150 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patyrė prieÅ¡laikinį savaiminį vaiko gimdymÄ , dėl ko vaikas gimė negyvas. PaaiÅ¡kino, kad nėštumo metu intensyviai vyko teismo posėdžiai Kauno apylinkės teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-400-288/2016, kurioje ieÅ¡kovė buvo kaltinamoji.

IeÅ¡kovės teigimu, ji viso vykusio teismo proceso metu buvo terorizuojama Kauno apylinkės teismo teisėjos. Kauno apylinkės teismo teisėja neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė laukėsi kÅ«dikio, reikalavo dalyvauti teismo posėdžiuose, ne kartÄ grasino atvesdinti, o tai labai emociÅ¡kai paveikė ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovės įsitikinimu, dėl teisėjos netinkamo elgesio proceso metu, dėl patirto streso, psichologinio smurto, ieÅ¡kovė patyrė sveikatos sutrikimų ir prarado vaikÄ .

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad sprendžiant ginÄÄ nagrinėjamoje byloje, civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 – 6.272 straipsniai, numatantys valstybės griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę, neturi bÅ«ti taikomi. PaaiÅ¡kino, kad griežtoji valstybės atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus neapima atsakomybės už teismo veiksmus, tokius kaip, kito teismo posėdžio derinimas, kaltinamosios apklausa, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .

IeÅ¡kovės nurodomi tariamai neteisėti, neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės nėštumÄ , teismo veiksmai, neva grasinant atvesdinti, kito teisiamojo teismo posėdžio datos derinimas neatitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „akto“ sÄ vokos. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju valstybės civilinei deliktinei atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti bendrÄ sias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas. Teigė, kad ieÅ¡kovė nenurodė neteisėtų bylÄ nagrinėjusios teisėjos veiksmų, kaip bÅ«tinos vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. 1-400-288/2016, buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Taigi ieškovė buvo kaltinama padariusi sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tikėtina, jog ieškovė galėjo patirti stiprius emocinius išgyvenimus ne dėl to, kad teisėja, laikydamasi baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, reikalavo, kad ieškovė dalyvautų teismo posėdžiuose, o dėl gresiančių bausmių už galimai įvykdytus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų padariusi akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ , dėl kurios ieÅ¡kovė bÅ«tų praradusį kÅ«dikį, valstybės atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ negali kilti, kadangi nėra teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp bylÄ nagrinėjusios teisėjos veiksmų ir ieÅ¡kovės praÅ¡omos atlyginti žalos.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodė, kad neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovė baudžiamojoje byloje buvo pastoviai kviečiama į teismo posėdžius, nors ieÅ¡kovė prašė jos nekviesti, jai buvo grasinama atvesdinimu, nors teismui buvo pateikti dokumentai, jog ieÅ¡kovė buvo nėščia ir negalėjo dalyvauti paskirtose teismo posėdžiuose. Dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos elgesio, ieÅ¡kovė patyrė stresÄ , psichologinį smurtÄ , dėl ko ieÅ¡kovė pagimdė negyvÄ vaikÄ . Atstovo teigimu, bÅ«tent Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamas elgesys ieÅ¡kovės atžvilgiu, psichologinis smurtas, patirtas stresas sÄ lygojo negyvo vaiko gimimÄ , todėl yra priežastinis ryÅ¡ys.

4. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad dalyvavo ir iki šiol dalyvauja minėtoje baudžiamojoje byloje kaip gynėjas vieno iš proceso dalyvių. Liudytojas taip pat nurodė, jog pateikti informacijos, ar ieškovė tuo metu teikė dokumentus, jog negalės dalyvauti teismo posėdžiuose dėl nėštumo, negali, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Liudytojas patvirtino, kad baudžiamojoje byloje šalys buvo įspėjamos dėl atvesdinimo, tuo atveju, jeigu neatvyks į teismo paskirtus posėdžius.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. nurodė, kad žino ieškovę iš baudžiamosios bylos. Liudytoja nurodė, kad minėtoje baudžiamojoje byloje posėdžiai, buvo dažnai atidedami kadangi proceso dalyviai negalėdavo atvykti, arba sirgdavo ir pan. Liudytoja neatsiminė, ar buvo grasinimų iš teisėjos ar teismo pusės tiek ieškovei, tiek kitiems proceso dalyviams. Teigė, kad teismas nurodydavo proceso šalims, kad jeigu neatvyks į teismo posėdį, bus atvesdinami su policijos pagalba. Teismo posėdžio datos visada būdavo derinamos su visais.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. nurodė, kad ieškovę pažįsta dėl susiklosčiusių aplinkybių. Atsimena, kad ieškovę baudžiamojoje byloje atstovavo valstybės paskirtas atstovas advokatas, tačiau ir pati ieškovė dalyvaudavo teismo posėdžiuose, nors ir jautėsi blogai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėjo, kad nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo padaryti įstatymų pažeidimai, dėl ko valstybei kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama didelės apimties baudžiamoji byla Nr. 1-263-288/2020, kurioje ieÅ¡kovė yra viena iÅ¡ trylikos kaltinamųjų. IeÅ¡kovei buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, už kuriuos yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė patyrė prieÅ¡laikinį savaiminį gimdymÄ , ko pasėkoje gimė negyvas kÅ«dikis.

10. IÅ¡ 2016-02-29 teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 turinio teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės gynėjai ir pačiai ieÅ¡kovei buvo užduotas klausimas, kada ieÅ¡kovė ruoÅ¡iasi gimdyti. IeÅ¡kovė nurodė, jog „gimdo (duomenys neskelbtini) mėnesį, (duomenys neskelbtini) dienÄ atvažiuos“. Teismas rėmėsi liudytojo A. P. parodymais, kad baudžiamosios bylos dalyviai buvo įspėjami dėl galimo atvesdinimo taikymo, liudytojos E. Ž. parodymais, kad posėdžiai buvo dažnai atidedami, dėl proceso dalyvių neatvykimo, teismas įspėdavo juos, kad neatvykus į teismo posėdį, bus atvesdinami su policijos pagalba. Liudytojas A. M. nurodė, kad ieÅ¡kovę baudžiamojoje byloje atstovavo valstybės paskirtas advokatas, tačiau ir pati ieÅ¡kovė dalyvaudavo teismo posėdžiuose, nors ir jautėsi blogai.

11. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, ir nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog Kauno apylinkės teismo teisėja atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. Teisėjos elgesys nurodant, jog proceso dalyviai bus atvesdinami su policijos pagalba, jei savo noru neatvyks į teismo posėdį, savaime negali bÅ«ti neteisėtu veiksmu, prieÅ¡taraujančiu teisei ar pažeidžiančiu kieno nors teises, teisėtus interesus, kadangi tokia procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK ir taikytina nustatytais atvejais.

12. Pažymėjo, jog pagal BPK 2421 straipsnio 1 dalį, teismas privalo rÅ«pintis, kad baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , ir turi siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų ir teismas nenustatė, kad teisėja atliko neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius ieÅ¡kovės „terorizavimu“ ar atliko neteisėtus veiksmus, kurie pažeidė ieÅ¡kovės teises.

13. Nurodė, kad ieÅ¡kovė priklauso socialinės rizikos grupei dėl priklausomybių, gyvenimo/ligos anamnezėje be vieno negyvagimio, turėjo Å¡eÅ¡is neiÅ¡neÅ¡iotus vyriÅ¡kos lyties naujagimius bei vienÄ nėštumo nutraukimÄ , nuo 2019-09-27 laikinai gyveno (duomenys neskelbtini) – prieglaudoje, dalyvavo reabilitacinėje programoje, siekiant įveikti priklausomybes. Teismo vertinimu, stiprÅ«s emociniai ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimai, darę įtakÄ kÅ«dikio praradimui, galėjo bÅ«ti ir ieÅ¡kovei gresianti laisvės atėmimo bausmė už jai inkriminuojamÄ veikÄ , ir pačios ieÅ¡kovės vedamas gyvenimo bÅ«das ar turimos priklausomybės, o taip pat ir kiti ekonominiai, psichologiniai ar kitokie veiksniai.

IÅ¡ medicininių dokumentų iÅ¡rašų sprendė, jog ieÅ¡kovė ir anksčiau turėjo sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti įtakos vaiko praradimui. Remiantis nurodytu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi nebuvo nustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, o žalÄ ieÅ¡kovė patyrė ne dėl atsakovės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io, teismas dėl likusių dviejų bÅ«tinųjų sÄ lygų nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. IeÅ¡kovė N. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

15. Nurodė, kad teismas neapklausė pačios ieÅ¡kovės. PaaiÅ¡kino, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė buvo saviizoliacijoje, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti teismo posėdį. Neatidėjus posėdžio buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės iÅ¡sakyti savo pozicijÄ ir iÅ¡dėstyti aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo teisėjo netinkamo elgesio baudžiamosios bylos posėdžių metu, dėl ko gimė negyvas kÅ«dikis bei dėl ko ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ sirgo depresija.

16. Teigė, kad teismas neapklausė daugiau kaip 10 liudytojų, kuriuos ieškovė prašė apklausti.

17. Pažymėjo, kad ieškovė baudžiamojoje byloje nebuvo nuteista, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

18. Nurodė, kad byloje buvo apklausti trys liudytojai, kurie iš esmės patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamo elgesio teismo posėdžiuose iki diktofono įjungimo. Liudytojas A. M. siūlė perklausyti jo padaryto garso įrašo iki buvo įjungtas teismo diktofonas, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino. Liudytojas norėjo pateikti teismui skundus, kurie buvo teikiami baudžiamojoje byloje dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos, tačiau ir šių dokumentų teisėja nepriėmė.

19. Nurodė, kad liudytojas A. P. savo parodymuose taip pat nurodė apie teisėjos netinkamÄ elgesį ne tik teisiamųjų bet ir gynėjų atžvilgiu. Teisėja teisiamiesiems grasino atvesdinimu su policija, nors jie ir turėjo medicinines pažymas apie ligÄ , skambino gydytojams pasiteirauti, kodėl teisiamiesiems buvo iÅ¡duodamos pažymos apie ligas.

20. Teigė, kad civilinė byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neatskleidžiant bylos esmės.

21. Atsakovė atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

22. Nurodė, kad teismas vertino apeliantės nurodytus motyvus dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos galimai neteisėtų veiksmų, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Teigė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo teisėja atliko neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu.

23. Nurodė, kad civilinėje byloje apeliantę atstovavo advokatas I. M., kuris 2020-09-07 teismo posėdžio metu sutiko, kad bylos nagrinėjimas vyktų nedalyvaujant apeliantei. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir spręsti dėl posėdžio atidėjimo, kadangi tokio praÅ¡ymo, pradėjus nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, nebuvo. Tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliantės atstovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl posėdžio atidėjimo, motyvuojant, jog reikia iÅ¡klausyti ir pačiÄ apeliantę, kuri posėdyje dalyvauti negali.

Kadangi jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad dėl objektyvių priežasčių apeliantė negalėjo atvykti į teismo posėdį nepateikta, teismas pagrįstai tokį praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

25. Apeliantės teigimu, civilinė byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neatskleidžiant bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

26. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.). Kita vertus, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį neturėtų bÅ«ti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso Å¡alių iÅ¡dėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.

27. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iÅ¡samiai atsakė į esminius ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje keliamus klausimus. Atmesdamas ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių argumentų ir aplinkybių, kurios sudarė skundo faktinį pagrindÄ . Teismas vertino ieÅ¡kovės nurodytus motyvus dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos galimai neteisėtų veiksmų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus, apklausė ir įvertino liudytojų parodymus, pasisakė dėl bylos esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime atsispindi visapusiÅ¡kas bylos faktinių aplinkybių ir bylai iÅ¡spręsti taikytinų procesinių ir materialinių teisės normų įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo jai nedalyvaujant, jos neapklausiant, dėl ko buvo pažeistos jos teisės iÅ¡sakyti savo pozicijÄ ir iÅ¡dėstyti aplinkybes dėl Kauno apylinkės teismo teisėjos netinkamo elgesio baudžiamosios bylos posėdžių metu.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla iÅ¡nagrinėta ieÅ¡kovei nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau dalyvaujant jos atstovui advokatui I. M.. Remiantis CPK 51 straipsnio 2 dalimi, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nebuvo atėjusi nei į parengiamÄ jį teismo posėdį, nei į vienÄ iÅ¡ keturių teismo posėdžių, kuriose byla buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžiai buvo atidedami dėl to, kad ieÅ¡kovė pageidaudavo juose dalyvauti, tačiau į juos dėl įvairių priežasčių neatvykdavo.

Nagrinėjamu atveju apeliantę atstovavęs advokatas paskutinio teismo posėdžio metu sutiko, kad civilinė byla bÅ«tų nagrinėjama ieÅ¡kovei nedalyvaujant, o ginčo Å¡alims iÅ¡dėsčius pozicijas ir apklausus liudytojus, pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo, siekiant apklausti pačiÄ ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovės atstovo pareikÅ¡ti praÅ¡ymai paskutiniame teismo posėdyje, kai byla jau buvo kelis kartus atidėta dėl ieÅ¡kovės negalėjimo atvykti, pripažintini nesavalaikiais, nes juos tenkinus neabejotinai bÅ«tų užvilkintas procesas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jokių įrodymų, pagrindžiančių objektyvias ieÅ¡kovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė visus argumentus ir faktines aplinkybes, kuriais rėmė savo reikalavimus iÅ¡dėstė ieÅ¡kinyje. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

30. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

IeÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

31. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

32. Byloje, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp Å¡alių nėra. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (toliau – baudžiamoji byla) ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, už kuriuos yra numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė patyrė prieÅ¡laikinį savaiminį gimdymÄ , ko pasėkoje gimė negyvas kÅ«dikis.

33. IeÅ¡kovė teigė, kad buvo terorizuojama Kauno apylinkės teismo teisėjos, kuri neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė laukėsi kÅ«dikio, reikalavo dalyvauti teismo posėdžiuose, ne kartÄ grasino atvesdinti, o tai labai emociÅ¡kai paveikė ieÅ¡kovę, dėl ko ieÅ¡kovė prarado vaikÄ .

34. Iš ieškovės pateikto baudžiamosios bylos 2016-02-29 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog ieškovės gynėjui ir pačiai ieškovei buvo užduotas klausimas, dėl numatomos gimdymo datos, į kurį ieškovė atsakė, kad numatoma gimdymo data (duomenys neskelbtini), kad dalyvaus teismo posėdyje numatytame (duomenys neskelbtini).

35. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjanti teisėja nurodydavo proceso Å¡alims, kad jeigu neatvyks į teismo posėdį, bus atvesdinami su policijos pagalba. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai.

36. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalimi, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas Å¡aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo Å¡aukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ . Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ Ä¯tariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali bÅ«ti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieÅ¡ka. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo apie įtariamojo paieÅ¡kos paskelbimÄ nedelsdamas raÅ¡tu praneÅ¡ti prokurorui.

37. Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ , teisėjos veiksmai baudžiamojoje byloje iÅ¡aiÅ¡kinant proceso Å¡alims BPK nuostatas, numatančias proceso dalyvių atvesdinamÄ Ä¯ teismo posėdžius policijos pagalba, pastariesiems vengiant be pateisinamų priežasčių atvykti į teismÄ , nelaikytini neteisėtais, prieÅ¡taraujančiais teisei ar pažeidžiančiais proceso dalyvio Å¡iuo atveju apeliantės, kuriai buvo pareikÅ¡tas kaltinimas baudžiamojoje byloje teises baudžiamajame procese.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kad ji į baudžiamÄ jÄ bylÄ bÅ«tų teikusį nedarbingumo pažymėjimÄ ar kokias nors gydytojų rekomendacijas nevykti į teismo posėdžius, nepateikė įrodymų, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjanti teisėja terorizavo ieÅ¡kovę. Nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

39. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisėja neatliko neteisėtų veiksmų, kurie pažeidė ieÅ¡kovės teises.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neįrodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusios teisėjos teisėti veiksmai, siekiant, jog baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , nurodant Å¡alims neatvykimo į teismo posėdžius pasekmes, derinant teismo posėdžių laikÄ su proceso dalyviais, priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su tuo, kad ieÅ¡kovė pagimdė negyvÄ kÅ«dikį. Taigi žalÄ ieÅ¡kovė patyrė ne dėl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančios teisėjos veiksmų.

41. Nustatytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų bei ieškovo žalos, todėl pagrįstai atmėtė ieškovės ieškinį.

42. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs ieÅ¡kovės praÅ¡omų apklausti liudytojų nenustatė bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su Kauno apylinkės teismo teisėjos neteisėtais veiksmais. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad teismas neapklausė ieÅ¡kovės praÅ¡omų apklausti liudytojų, nedaro byloje esančių įrodymų tyrimo netinkamu ir neleidžia teigti, kad nebuvo įvertintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. IeÅ¡kovės atstovas, kuris įsipareigojo atvesti liudytojus, negalėjo nurodyti, kokias kitas reikÅ¡mingas aplinkybes galėtų patvirtinti neapklausti liudytojai. Atsižvelgiant į nurodytÄ , nėra pagrindo teigti, kad netenkintas praÅ¡ymas dėl liudytojų, kurių atvykimo ieÅ¡kovės atstovas neužtikrino, apklausos lėmė neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .

43. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

44. Vadovaudamasis prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Sigita ZubavičiÅ«tė-Montvilienė