2025-12-30 Nr. AB-117-3-62-3-03224-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-851-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03224-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. (V. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, N. R., D. B., G. K., G. B., P. S.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas, ir Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Registro tvarkytojas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą prašymą atmesti Nr. SPR4-21864 (14.5 E) (toliau –ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. CSPR-449 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti Registro tvarkytoją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą patikslinti registro duomenis dėl į ūkinį pastatą 2I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) adresu ( duomenys neskelbtini), įregistruotų daiktinių teisių įgijimo pagrindų. Registro tvarkytojas Sprendimu Nr. 1 prašymo nepatenkino ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR, kadangi įstatymai nesuteikia teisės Registro tvarkytojui daryti savarankiškų išvadų aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį. Registro tvarkytojas, įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, nustatė, kad NTR įrašyti duomenys atitinka įregistravimo dokumentus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsniu, Registro tvarkytojas pažymėjo, jog NTR duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas dėl Registro tvarkytojo Sprendimo Nr. 1, 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė skundą Ginčų komisijai, prašydamas jį panaikinti, tačiau Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. spalio 13 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai, kuriais buvo atsisakyta pakeisti klaidingus įrašus NTR, yra nepagrįsti ir klaidingi, nes įrašai NTR neatitinka faktinių dokumentų, neleidžia pareiškėjui ginti savo teisių ir nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl pareiškėjo įgytos nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį ūkiniame pastate 2I2p.

3. Pareiškėjas nurodė, kad NTR duomenų bazės išrašo (registro Nr. 20/127860) 2.4 papunktyje klaidingai pažymėta, jog ūkinis pastatas 2I2p yra gyvenamojo namo 1A3/p (duomenys neskelbtini) priklausinys, taip pat akcentavo, kad klaidingai nurodytos butams priklausančios jo dalys bei nuosavybės teisių dalys į šį pastatą. Pasak pareiškėjo, nors ūkinio pastato dalys nurodytos kaip priklausančios butams, kurių savininkės yra N. R. bei D. B., tačiau iš pirkimo–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu minėtos butų savininkės įgijo nuosavybės teises matyti, kad kartu su butais buvo parduodamos po ūkiniu pastatu esančios rūsių dalys, bet ne viso ūkinio pastato dalys. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1996 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi N. R. iš A. L. nupirko 6-ą butą gyvenamajame name 1A3/p ir 0,10 dalių mūrinio ūkio pastato rūsio 2J2/p, taip pat D. J. (dabar – D. B. ) 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš Kauno miesto valdybos butą Nr. 2 ir rūsį R11-2 po 2I1p, – 0,23 dalis, taigi, iš pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad minėtos savininkės įsigijo tik rūsius, esančius po ūkiniu pastatu, bet ne viso ūkinio pastato 2J2p atitinkamas dalis. Pareiškėjas akcentavo, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. NTR duomenų bazės išrašo (registro Nr. 20/127860) 4.7 ir 4.8 papunkčiuose pažymėta, kad N. R. ir D. B. pirko ūkinio pastato rūsio dalis, t. y. N. R. – ūkio pastato rūsio 2J2p 1/10 dalį, o D. B. – 23/100 dalį rūsio po ūkio pastatu 2I1p, tačiau 2.4 papunktyje nepagrįstai nurodyta, kad joms atitinkamai 1/10 dalis ir 23/100 dalis priklauso ūkinio pastato 2I2p. Pareiškėjas teigė, kad Registro tvarkytojo ir Ginčų komisijos vertinimu, minėti asmenys, nusipirkę dalį rūsio, laikytini nusipirkę dalį viso ūkinio pastato 2I2p, tačiau tokia išvada nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, o nuosavybės teisės į konkrečią po pastatu esančio rūsio dalį prilyginimas nuosavybės teisei į viso pastato dalį prieštarauja Registro įstatymo 20 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms bendrosios dalinės nuosavybės teisių registravimą NTR.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad Registro tvarkytojas neturėjo teisės registruoti fakto, jog suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į rūsio po ūkiniu pastatu 2I2p dalis automatiškai reiškia ir tai, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos viso dviejų aukštų ūkinio pastato 2I2p dalys, o jeigu Registro tvarkytojui nekilo abejonių dėl sutartyse apibrėžto pirkimo–pardavimo objekto, tai nepaneigia jo pareigos ištaisyti padarytas duomenų perkėlimo iš sutarčių į NTR klaidas, įgyvendinant Registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytą suinteresuoto asmens teisę. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, pareiškėjas nurodė, kad N. R. bei D. B. gyvenamajame name 1A3/p priklausančių butų priklausiniais gali būti laikomi tik joms nuosavybės teise priklausantys rūsiai, esantys po ūkiniu pastatu 2I2p, t. y. rūsyje esantys sandėliukai, bet ne pats ūkinis pastatas. Pasak pareiškėjo, tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad N. R. bei D. B. visą laiką naudojosi tik rūsiu (sandėliukais), tačiau nesinaudojo kitomis ūkinio pastato dalimis, be to, pirmajame ūkinio pastato 2I2p aukšte visą laiką buvo įsikūręs pareiškėjas, todėl kitos ūkinio pastato 2I2p dalys, išskyrus po juo esantį rūsį, negali būti laikomos gyvenamojo namo 1A3/p priklausiniais, nes neturi nei fizinio, nei funkcinio ryšio su gyvenamuoju namu 1A3/p. Pareiškėjas vertino, kad N. R. bei D. B. yra įgijusios nuosavybės teisę tik į pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas rūsio dalis, bet ne į viso ūkinio pastato 2I2p dalis, taigi, jos nelaikytinos viso ūkinio pastato 2I2p bendraturtėmis. Todėl pareiškėjas vertino, jog NTR duomenų bazės išrašo 2.4 papunktyje pateikti įrašai dėl nuosavybės teisės dalių į ūkinį pastatą 2I2p yra klaidingi.

5. Pareiškėjas teigė, kad D. B. pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto gyvenamajame name 1A3/p ir rūsio dalies, esančios po ūkiniu pastatu, sudarė su Kauno miesto valdyba, o sutarties sudarymo metu vyko parduodamų objektų privatizacija, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus 1992 m. balandžio 3 d. Centrinės privatizavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 37, kurio 4.2 papunktyje išaiškinta, kaip buvo privatizuojamos negyvenamosios patalpos, esančios privatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, o pagal 4.2.1.1 papunktį, negyvenamosios patalpos buvo parduodamos valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų, butų nuomininkams asmeninės nuosavybės teise kartu su privatizuojamu butu, jeigu šios patalpos buvo, taip pat ir rūsiuose įrengti sandėliukai, įtraukti į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai. Todėl, pareiškėjo nuomone, D. B., sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto gyvenamajame name 1A3/p ir rūsio po ūkiniu pastatu 2I1p dalies, negalėjo įgyti nuosavybės teisių į visą ūkinį pastatą 2I2p.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad ūkinio pastato 2I2p dalį elektroninių varžytinių būdu įsigijo suinteresuotas asmuo P. S., kuris gyvenamajame name 1A3/p buto neturi, o suinteresuoti asmenys N. R. ir D. B. pirkimo–pardavimo sutartimis neįgijo nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I2p bei negali būti laikomos ūkinio pastato 2I2p bendraturtėmis. Pasak pareiškėjo, NTR duomenų bazės išrašo 4 punkte pateikta informacija, jog ūkinis pastatas 2I2p (be rūsio) nuosavybės teise priklauso: 6/100 d. – G. K., 9/200 d. – pareiškėjui, 9/200 d. – G. B., 13/25 d. – P. S., tačiau ūkinio pastato 2I2p 33/100 d. nėra registruotos jokio asmens vardu. Pareiškėjo įsitikinimu, N. R. ir D. B., pirkdamos butus gyvenamajame name 1A3/p su ūkinio pastato priklausiniais – rūsių dalimis po ūkiniu pastatu, negalėjo įsigyti viso ūkinio pastato 2I2p dalių, todėl NTR duomenų bazės išrašo 2.4 papunktyje nurodyta informacija, kad joms atitinkamai priklauso viso ūkinio pastato 2I2p dalys, yra klaidinga ir nepagrįsta.

7. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtino, kad ginčo atveju egzistuoja abu pagrindai ištaisyti į NTR įrašytus klaidingus duomenis, kadangi jie neatitinka 1996 m. sausio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią N. R. įgijo mūrinio ūkio pastato 2J2p rūsio 0,10 dalių ir 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią D. B. įgijo rūsio po ūkiniu pastatu 2I1p 0,23 dalis. Pareiškėjas teigė, kad duomenys iš sutarčių yra teisingai įrašyti minėto NTR duomenų bazės išrašo 4.7 ir 4.8 papunkčiuose, kuriuose pažymėta, kad N. R. ir D. B. pirko atitinkamai rūsio po ūkio pastatu 2I1p 1/10 dalį ir 23/100 dalį. Taigi, perkeliant duomenis iš sutarčių į NTR duomenų bazės išrašo 2.4 papunktį, buvo padaryta akivaizdi techninė klaida.

8. Pareiškėjo nuomone, Ginčų komisija Sprendimą Nr. 2 grindė tuo, jog viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (VAĮ 15 straipsnis), tačiau pagal pirkimo–pardavimo sutarčių duomenis nei N. R., nei D. B. teisėtai neįgijo nuosavybės teisių į visą ūkinį pastatą 2I2p.

9. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Registro tvarkytojas nepagrįstai atsisakė taikyti Registro įstatymo 33 straipsnį ir ištaisyti klaidas NTR duomenų bazėje, o Ginčų komisija, neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių ir duomenų, nepagrįstai paliko galioti Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1.

10. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas paaiškino, kad pagal NTR įrašą Nr. 20/127860 yra įregistruotas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovo, ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenys nustatyti 2001 m. lapkričio 29 d., minėto ūkinio pastato dalys įregistruotos bendraturčiams, tarp jų ir tai, kad ūkinio pastato 2I2p 23/100 dalys priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) (D. B.) ir šio pastato 1/10 dalys priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) (N. R.), o kitos minėto ūkinio pastato dalys atitinkamai priklauso kitiems bendraturčiams.

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. su prašymu kreipėsi į Registrų centro teritorinį skyrių dėl duomenų tikslinimo, nes NTR duomenų bazės išraše (registro Nr. 20/127860) yra neatitikimų tarp ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenų ir tame pačiame išraše nurodytų nuosavybės teisių įregistravimo duomenų. Tačiau Registro tvarkytojas Sprendimu Nr. 1 pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad nuosavybės teisės bendraturčiams į ūkinį pastatą 2I2p įregistruotas pagrįstai, o tokia išvada padaryta įvertinus išnagrinėtus dokumentus, kurių pagrindu tokie duomenys buvo įrašyti. Atsakovas akcentavo, kad pagrįstai įregistruotos D. B. nuosavybės teisės į 23/100 dalis rūsio po ūkio pastatu 2I1p ir N. R. nuosavybės teisės į 1/10 dalis rūsio po ūkio pastatu 2I1p, kurie perkelti iš pirkimo-pardavimo sutarčių, o tikslinti ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenų NTR išrašo 2.4 papunktyje nėra teisinės galimybės.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Registro tvarkytojas ir Ginčų komisija patikrino į NTR įrašytus duomenis apie ūkinio pastato 2I2p bendraturtes – D. B. ir N. R. ir nustatė, jog duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymo ir 2023 m. rugsėjo 22 d. skundo bei taisyti klaidingus duomenis NTR. Pasak atsakovo, duomenys apie ūkinio pastato 2I2p bendraturčių dalis ir D. B. bei N. R. nuosavybės teises į NTR buvo perkelti pagrįstai ir teisingai iš registravimui pateiktų dokumentų, t. y. minėtų pirkimo-pardavimo sutarčių.

14. Atsakovas teigė, kad ūkinio pastato 2I1p NTR išrašo 2.4 papunktyje nurodyti duomenys sutampa su duomenimis, nurodytais 4.7 ir 4.8 papunkčiuose, t. y. su duomenimis apie N. R. ir D. B. įregistruotą nuosavybės teisę į atitinkamas ūkinio pastato dalis.

15. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad į NTR iš registravimui pateiktų dokumentų, t. y. pirkimo-pardavimo sutarčių, duomenys apie D. B. ir N. R. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą buvo perkelti teisingai, o Registrų centro kompetencijai nėra priskirta spręsti dėl asmenų nuosavybės teisių apimties.

II. 16. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas pažymėjo, kad iš 2023 m. rugsėjo 5 d. NTR duomenų bazės išrašo Nr. 20/127860 duomenų matyti, jog ūkinio pastato 2I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinkamos dalys, kaip priklausiniai, priklauso gyvenamojo namo 1A3/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), butams: 9/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. 20/127861; 23/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. 20/127862; 16/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. 20/127866; 1/10 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. 20/127869; 6/100 dalys – butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. 44/2810546. Nuosavybės teisės į ūkinio pastato 2I2p dalis, pagal to paties 2023 m. rugsėjo 5 d. NTR duomenų bazės išrašo Nr. 20/127860 duomenis, įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams: G. K. – 6/100 dalys, P. S. – 13/25 dalys, V. R. – 9/200 dalys, G. B. – 9/320 ir 27/1600 dalys, N. R. – 1/10 dalis ir D. B. – 23/100 dalys.

18. Teismas nurodė, kad iš 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. įsigijo iš Kauno miesto valdybos butą Nr. 2 ir rūsį R11-2 po 2J1p – 0,23 dalis, o trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. 1996 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pirko „6-tą a (šeštą a) butą be rūsio, kuriame yra keturiasdešimt aštuoni ir septyniasdešimt šimtųjų (48,70 kv. m, naudingo ploto mūriniame gyvenamajame name (1A3/p), ir 0,10 (dešimt šimtųjų) dalių mūrinio ūkio pastato rūsio (2J2/p), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, kad nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu 2023 m. lapkričio 17 d. NTR įrašo Nr. 20/127860 4.7 ir 4.8 papunkčių aprašyme nurodyta papildoma informacija, t. y. kad D. B. „pirko 23/100 d. rūsio po ūkio pastatu 2I1p“ ir N. R. „pirko 1/10 d. rūsio po ūkio pastatu 2I1p“.

19. Teismas vertino, kad iš nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog įrašant į NTR sutarčių duomenis galbūt galėjo būti padaryta klaida, nes 1992 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog D. B. iš Kauno miesto valdybos nuosavybės teise pirko ne ūkinio pastato 2I2p dalis, bet kitu indeksu pažymėto ūkinio pastato – 2J1p rūsio 0,23 dalis, tačiau byloje nėra duomenų ir tokių duomenų nenustatyta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje (inventorinis bylos Nr. 20/127860), jog keitėsi ginčui aktualaus ūkinio pastato 2J2p indekso žymėjimas.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos klaidos negali būti ištaisytos Registrų įstatymo 33 straipsnyje numatyta klaidų taisymo administracine procedūra, nes nepakanka duomenų teigti, jog buvo padarytos akivaizdžios techninės klaidos NTR duomenyse ir kad klaidų ištaisymas (ar, pareiškėjo teigimu, NTR duomenų patikslinimas) neturės įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių apimčiai, taip pat akcentavo, kad NTR įrašo Nr. 20/127860 4.7 ir 4.8 papunkčių nesutapimas su 2.4 papunkčiu nereiškia akivaizdžios klaidos, kadangi ūkinis pastatas 2I2p registruotas kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), priklausinys ir 2.4 papunktyje įregistruotos gyvenamojo namo atitinkamiems butams tenkančios ūkinio pastato 2I2p (priklausinio) dalys.

21. Teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomų NTR duomenų pakeitimas pažeistų minėtų suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. teisėtus interesus, t. y. iš minėtų asmenų būtų atimta dalis nuosavybės teisių, jos netektų butams priklausančių ūkinio pastato 2I2p dalių, be to, D. B. apkritai netektų nuosavybės teisių į ūkinio pastato 2I2p rūsio dalį, darė išvadą, jog nurodytas klaidų ištaisymas (patikslinimas) pakeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. nuosavybės teisių apimtį, o klaidos taisymo procedūra, pažeidžianti trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, administracine tvarka negalima.

22. Teismas akcentavo, kad NTR duomenų ištaisymas, pakeičiantis NTR įrašytus duomenis apie nurodytiems N. R. ir D. B. butams priklausančias ūkinio pastato 2I2p dalis, negali būti laikomas techninės klaidos taisymu, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Registrų įstatymo 4 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 83 punktu, atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą klaidų taisymo procedūrą.

23. Teismas nurodė, kad Registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomas klaidų taisymo ar NTR duomenų tikslinimo procedūras, nes su pareiškėjo prašymu nebuvo pateikti papildomi dokumentai, pagrindžiantys NTR esančių duomenų pasikeitimą, o įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti NTR.

24. Teismas sprendė, kad Ginčų komisija pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo ir paliko galioti skundžiamą Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1. Nors atsakovas nepripažino, jog įrašant duomenis į NTR galėjo būti padaryta klaida ir byloje nustačius, kad administracine tvarka klaidos ištaisymas negalimas, teismas darė išvadą, jog iš esmės nėra pagrindo konstatuoti, kad Registro tvarkytojas ir Ginčų komisija priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Taigi, nepanaikinus skundžiamų sprendimų, teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atsakovui atlikti veiksmus – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą.

25. Netenkinus pareiškėjo prašymo, teismas nurodė, jog nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1, Ginčų komisijos Sprendimą Nr. 2 ir įpareigoti Registro tvarkytoją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 33,75 Eur žyminio mokesčio ir visas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nepagrįstai konstatavo, jog NTR išrašo 4.7 ir 4.8 papunkčių nesutapimas su 2.4 papunkčiu nereiškia akivaizdžios klaidos. Be to, aplinkybes, kad suinteresuoti asmenys yra įgiję nuosavybės teises tik į rūsius, esančius po ūkiniu pastatu 2I2p, bet neturi nuosavybės teisių į visą ūkinį pastatą 2I2p, patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys, kurių teismas visiškai nepagrįstai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Atsakovas įrašus NTR duomenų bazėje padarė neteisingai perkeldamas duomenis iš D. B. ir N. R. sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių ir tokiu būdu nepagrįstai padidino suinteresuotų asmenų turimą nuosavybės teisės dalį į ūkinį pastatą 2I2p.

27.2. Tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo įgyti daugiau teisių į ūkinio pastato 2I2p dalis vien todėl, kad tokias dalis kaip jų nuosavybę per klaidą įregistravo atsakovas, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo. Todėl nepagrįstu laikytinas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tenkinus pareiškėjo prašymą ir ištaisius klaidas iš suinteresuotų asmenų būtų atimta dalis nuosavybės teisių, jos netektų butams priklausančių ūkinio pastato 2I2p dalių, o D. B. apkritai netektų nuosavybės teisių į ūkinio pastato 2I2p rūsio dalį. Pasak pareiškėjo, neįmanoma atimti tokių nuosavybės teisių, kurių niekada nebuvo ir kurios neva atsirado vien dėl to, kad atsakovas neteisingai įregistravo tokias suinteresuotų asmenų nuosavybės dalis (objektus), be to, pareiškėjo prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas panaikinti įrašus NTR apie suinteresuotų asmenų įgytas nuosavybės teises. Priešingai, pareiškėjas neginčija, kad suinteresuoti asmenys yra teisėtai įgiję rūsius po ūkiniu pastatu 2I2p, todėl prašė ištaisyti neteisingus įrašus NTR apie jiems priklausančias ūkinio pastato 2I2p dalis tokiu būdu, kad įrašai tiksliai atitiktų suinteresuotų asmenų pirkimo-pardavimo sutarčių formuluotes, žyminčias jų nuosavybės teises tik į rūsio po ūkiniu pastatu 2I2p dalis.

27.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad butams, esantiems gyvenamajame name 1A3/p, priklauso viso ūkinio pastato 2I2p dalys, nes dalis asmenų pirkimo-pardavimo sutartimis yra įgiję nuosavybės teises kaip į priklausinį į viso ūkio pastato 2I2p dalis, kiti – tik į ūkio pastato 2I2p rūsio dalis, todėl vienareikšmiškai teigti, kad visas ūkinis pastatas 2I2p priklauso butams, nėra pagrindo. Be to, tai patvirtina ir aplinkybė, kad ūkinio pastato 2I2p dalį kaip atskirą nekilnojamojo turto dalį elektroninių varžytinių būdu įsigijo suinteresuotas asmuo P. S., kuris gyvenamajame name 1A3/p neturi buto, o tai reiškia, kad ne visas ūkinis pastatas 2I2p yra įgyjamas kaip priklausinys prie butų. Todėl suinteresuotieji asmenys N. R. ir D. B. pirkimo-pardavimo sutartimis automatiškai negalėjo įgyti nuosavybės teisės į visą ūkinį pastatą 2I2p bei negali būti laikomos ūkinio pastato 2I2p bendraturtėmis.

27.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarydamas išvadą, kad Registro tvarkytojas negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo ir ištaisyti klaidų, nes toks klaidų taisymas neva pažeis trečiųjų asmenų teises. Nei N. R., nei D. B. niekada teisėtai nebuvo įgijusios nuosavybės teisių į visą ūkinį pastatą 2I2p, o pirko tik rūsio dalis po ūkiniu pastatu 2I2p, be to, N. R. bei D. B. visą laiką naudojosi tik rūsiu, tačiau nesinaudojo kitomis ūkinio pastato 2I2p dalimis. Todėl vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš neteisės negali kilti teisė, N. R. bei D. B. teisės, taikant klaidų taisymo institutą, negalėtų būti pažeistos, tačiau priešingai – Registro tvarkytojo Sprendimas Nr. 1 išplėtė nuosavybės teises tretiesiems asmenims, kurie niekada neturėjo jokios teisėtos nuosavybės ūkiniame pastate 2I2p.

27.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog prašomas NTR duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003). Pareiškėjas atkreipia dėmesį į sąvoką „teisėti interesai“, kuri reiškia, kad duomenų ištaisymas negalimas tik tokiu atveju, kai egzistuoja realūs teisėti interesai ar teisėtais būdais (teisėtu pagrindu) įgytos teisės, o šiuo atveju suinteresuoti asmenys neturėjo jokių teisėtų interesų į tas ūkinio pastato 2I2p dalis, kurios jiems nepriklauso nei pagal sutartis, nei pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos dokumentus, todėl taikant klaidų taisymo institutą jokie trečiųjų asmenų teisėti interesai negalėtų būti pažeisti.

27.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė Registro įstatymo 4 straipsnį, kadangi pastarojo straipsnio nuostatos savaime negali paneigti šio įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintos suinteresuotų asmenų teisės prašyti ištaisyti netikslius ir klaidingus NTR duomenis, ypač tuo atveju, kai duomenys į NTR nebuvo perkelti tokiu būdu, kad galėtų be abejonių būti laikomi teisingais ir išsamiais. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo prašyme nurodytų klaidų ištaisymas administracine tvarka negalimas, kadangi tokia išvada lemia, jog administracine tvarka neįmanoma ištaisyti jokių klaidų, susijusių su atsakovo atliktu netinkamu duomenų perkėlimu į NTR, taigi nėra galimybės suinteresuotiems asmenims pasinaudoti Registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis. Priėmęs skundžiamą sprendimą, teismas atėmė iš pareiškėjo bet kokią galimybę reikalauti ištaisyti valstybės institucijų (šiuo atveju atsakovo) padarytas klaidas. Teismo padarytos išvados leidžia manyti, kad atsakovui yra suteikta neribota diskrecija savo nuožiūra interpretuoti dokumentų, iš kurių į NTR perkeliami duomenys, turinį ir priimti jokių kitų institucijų nekontroliuojamus sprendimus dėl nuosavybės objektų registravimo bei nuosavybės teisių apimties. Skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjui kelia abejonių ir neatskleidžia bylos esmės, todėl toks sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teismas, būdamas aktyvus administracinėje byloje ir saistomas pareigos išnagrinėti bylą iš esmės, privalėjo taikyti kitą institutą, jei pareiškėjo pasirinktas klaidų taisymo institutas šiuo atveju nebuvo tinkamas.

27.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą taisyklę, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nes: jokio ginčo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų šioje byloje nebuvo, o pareiškėjo prašymas ir jame suformuluoti reikalavimai nėra susiję su jokiais ginčais, kurie galėtų kilti tarp minėtų šalių, be to, pareiškėjo prašyme pateikti reikalavimai buvo išimtinai susiję su jo, kaip suinteresuoto asmens, teisių, įtvirtintų Registro įstatymo 33 straipsnyje, realizavimu, siekiant ištaisyti NTR įrašytus neteisingus duomenis; pareiškėjas neginčijo suinteresuotų asmenų sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, iš kurių buvo perkelti duomenys į NTR, teisėtumo, nes prašymo esmė buvo tai, kad pats duomenų perkėlimas buvo atliktas pažeidžiant teisės normas, įpareigojančias atsakovą užtikrinti tinkamą duomenų perkėlimą; įstatymo nuostata, kad Registro tvarkytojas neturi teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, dar nereiškia, jog Registro tvarkytojas apskritai nevertina šių dokumentų ir juose esančių duomenų turinio, o priešingai – Registro tvarkytojas negalėtų tinkamai įgyvendinti minėtos tinkamo duomenų perkėlimo pareigos (Registro įstatymo 5 str. 2 d.), jei jis apskritai nevertintų pateiktų dokumentų turinio.

27.8. Pirmosios instancijos teismas, pakartodamas atsakovo atsiliepimo ir sprendimų argumentus, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nebuvo pateikti papildomi dokumentai, pagrindžiantys NTR esančių duomenų pasikeitimą, o įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti NTR. Šiuo atveju duomenų pasikeitimo nebuvo, nes dar pradinėje duomenų perkėlimo į NTR stadijoje duomenys buvo perkelti klaidingai. Pareiškėjas neįrodinėjo duomenų pasikeitimo ir neprašė įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą NTR, tačiau prašė ištaisyti duomenis NTR tokiu būdu, kad jie visiškai tiksliai atitiktų dokumentus, kurių pagrindu duomenys buvo perkelti į NTR.

27.9. Teik atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai prieštarauja Registro įstatymo 33 straipsniui, todėl naikintini, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, be to, skundžiamas teismo sprendimas taip pat naikintinas ir ABTĮ 147 straipsnio pagrindu.

28. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Nagrinėjamu atveju tiek Registro tvarkytojas, tiek Ginčų komisija patikrino, kad į NTR įrašyti duomenys apie ūkinio pastato bendraturtes – D. B. ir N. R. – atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymo ir 2023m. rugsėjo 22 d. skundo bei taisyti klaidingus duomenis NTR. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tokie duomenys buvo įrašyti.

28.2. Nei Registro tvarkytojas, nei Ginčų komisija neturėjo pagrindo keisti įrašų NTR, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo prašomų NTR duomenų pakeitimas pažeistų minėtų suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. teisėtus interesus, t. y. iš minėtų asmenų būtų atimta dalis nuosavybės teisių, jos netektų butams priklausančių ūkinio pastato dalių, be to, D. B. apskritai netektų nuosavybės teisių į ūkinio pastato dalį, taigi, pareiškėjo prašomas klaidų ištaisymas (patikslinimas) pakeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų N. R. ir D. B. nuosavybės teisių apimtį. NTR duomenų ištaisymas, pakeičiantis NTR įrašytus duomenis apie nurodytiems N. R. ir D. B. butams priklausančias ūkinio pastato dalis, negali būti laikomas techninės klaidos taisymu.

28.3. Registrų centre saugomuose kadastro duomenų dokumentuose nėra ūkinio pastato aukštų planų. Kadangi ūkinio pastato rūsys niekada nebuvo ir nėra suformuotas atskiru turtiniu vienetu, į jokias ūkinio pastato rūsio dalis niekada nebuvo ir nėra įregistruotos daiktinės teisės, pareiškėjo argumentas, kad ūkio pastatas 2I2p ir po juo esantis rūsys pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis visą laiką buvo ir yra atskiri objektai, atmestinas kaip nepagrįstas. Pasak atsakovo, NTR į 23/100 dalis ūkinio pastato nuosavybės teisė įregistruota D. B., į 1/10 dalį – N. R., į 27/1600 ir 9/320 dalis – G. B., į 9/200 dalis – pareiškėjui, į 13/25 dalių – P. S., į 6/100 dalis – G. K.. Sudėjus visiems bendraturčiams priklausančias ūkinio pastato dalis gaunamas vienetas (23/100 + 1/10 + 27/1600 + 9/320 + 9/200 + 13/25 + 6/100 = 1), o tai reiškia, kad šiuo atveju NTR nėra ūkinio pastato dalies, į kurią nebūtų įregistruota nuosavybės teisė, visas pastatas atitinkamomis dalimis nuosavybės teise priklauso aukščiau nurodytiems bendraturčiams. Todėl, jeigu pareiškėjas mano, kad yra pažeista jo daiktinė teisė į bendrąją dalinę nuosavybę, tokio pobūdžio ginčas vertintinas kaip ginčas tarp bendraturčių dėl daiktinės teisės, o Registrų centras tokių ginčų nesprendžia, nes ginčai dėl daiktinės teisės sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme

28.4. Iš registravimui pateiktų dokumentų duomenys apie ūkinio pastato savininkus bei jiems priklausančias ūkinio pastato dalis (ar visą ūkinį pastatą) į NTR perkelti teisingai, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima patikslinti NTR duomenis apie ūkinio pastato savininkus (jiems priklausančias ūkinio pastato dalis) pareiškėjas nepateikė, todėl tiek Registro tvarkytojo Sprendimas Nr. 1, tiek Ginčų komisijos Sprendimas Nr. 2, tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Vien tai, kad pareiškėjas interpretuoja, jog pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu D. B. ir N. R. įgijo nuosavybės teises į rūsius, o ne į atitinkamas ūkinio pastato dalis, Registro tvarkytojui nesudaro pagrindo keisti NTR duomenis.

28.5. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad duomenys, įrašyti NTR duomenų bazės išrašo 2.4 papunktyje, ir duomenys, nurodyti 1992 m. rugsėjo 25 d. bei 1996 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyse, ir NTR duomenų bazės išrašo 4.7 ir 4.8 punktuose, nesutampa. Pasak atsakovo, ūkinio pastato NTR išrašo 2.4 papunktyje, be kita ko, nurodyta: „23/100 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini) iš registro 20/127862“; „1/10 priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini)iš registro 20/127869“. Atsakovas pažymi, jog išrašo 4.7 papunktyje nurodyta, kad N. R. yra įregistruota nuosavybės teisė į 1/10 dalį ūkinio pastato, o 4.8 papunktyje – D. B. įregistruota nuosavybės teisė į 23/100 dalis ūkinio pastato. NTR duomenimis, nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įregistruota D. B., o į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – N. R.. Taigi, duomenys, nurodyti ūkinio pastato NTR išrašo 2.4 papunktyje, sutampa su duomenimis, nurodytais 4.7 ir 4.8 papunkčiuose, t. y. su duomenimis apie N. R. ir D. B. įregistruotą nuosavybės teisę į atitinkamas ūkinio pastato dalis. Be to, nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų aprašyme nurodyta papildoma informacija, t. y. nurodyta, kad D. B. „pirko 23/100 d. rūsio po ūkio pastatu 2I1p“ ir N. R. „pirko 1/10 d. rūsio po ūkio pastatu 2I1p“, kuri perkelta tiksliai iš dokumentų ir kurios techniškai nėra galimybės įrašyti ir į ūkinio pastato kadastro duomenis, nurodytus NTR išrašo 2.4 papunktyje.

28.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Registro tvarkytojas, Ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių faktinių aplinkybių ir jo argumentų, taip pat mano, jog Registro tvarkytojo Sprendimas Nr. 1 ir Ginčų komisijos Sprendimas Nr. 2 pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. atitinka VAĮ reikalavimus.

28.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė esmines bylos aplinkybes ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, padarė motyvuotas išvadas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Vien tai, kad pareiškėjas, remdamasis subjektyviomis prielaidomis, įžvelgia savo teisių pažeidimą, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Registrų centro Registrų tvarkytojo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SPR4-21864 (14.5E) ir Registrų centro Ginčų komisijos 2023 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. CSPR-449 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2, kuriais netenkintas pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymas patikslinti registro duomenis, yra pagrįsti ir teisėti, jų panaikinti nėra įstatyme numatyto pagrindo. Netenkinęs šio pareiškėjo reikalavimo, teismas kaip nepagrįstą atmetė ir išvestinio pobūdžio reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 6 d. prašymą.

31. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir tenkinti jo skundą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su įrašais Nekilnojamojo turo registre bei nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normos.

34. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas patikslinti registro duomenis dėl į ūkinį pastatą 2I2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) įregistruotų daiktinių teisių įgijimo pagrindų, nes manė, jog yra neatitikimų tarp ūkinio pastato 2I2p kadastro duomenų ir tame pačiame išraše nurodytų nuosavybės teisių įregistravimo duomenų. Pareiškėjo manymu, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai įregistruotos nuosavybės teisės į ūkinio pastato dalis, nors jie įsigijo tik rūsio po ūkiniu pastatu dalis.

35. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

36. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šioje byloje jo inicijuoto ginčo aplinkybėmis, pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjo akcentuojamoje Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei, kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012; kt.).

37. Aiškindamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (15-16, 33 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis Įstatymo nuostatomis duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012 ir kt.). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09 ir kt.).

38. Apelianto pozicija grindžiama tuo, jog duomenys, įrašyti NTR duomenų bazės išrašo 2.4 papunktyje, ir duomenys, nurodyti 1992 m. rugsėjo 25 d. bei 1996 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyse, perkelti į NTR duomenų bazės išrašo 4.7 ir 4.8 punktus, nesutampa. Tačiau iš pateiktų dokumentų visumos matyti, kad nekilnojamojo turto įsigijimo sutartys ir juose užfiksuoti duomenys gali būti interpretuojami alternatyviai – nėra paneigta galimybė, jog įsigydami rūsius po ūkiniu pastatu 2I2p , tretieji suinteresuotieji asmenys įsigijo ir tam tikras ūkinio pastato dalis. Duomenų, kad rūsiai po ūkiniu pastatu yra įregistruoti kaip atskiri objektai, pareiškėjas nepateikė, kaip ir nepateikė duomenų, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenis yra įregistruota daugiau nuosavybės teisių, nei pastarieji įgijo pagal sutartis. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, sudėjus visas ūkio pastato 2I2p savininkams tenkančias dalis, gaunasi vienetas, todėl, sekant pareiškėjo logika, ištaisius klaidą ir išbraukus trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises, turėtų padidėti kitų bendrasavininkų dalys, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tai turėtų įvykti. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto pageidaujamas duomenų patikslinimas turėtų įtakos trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisių apimčiai.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012 ir kt.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.

40. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl ūkinio pastato dalių priskyrimo, pirkimo pardavimo sutarčių turinio, pripažino, jog perkeliant sutarčių duomenis, galėjo būti padarytos tam tikros klaidos, tačiau šios klaidos nelaikytinos akivaizdžiomis techninėmis, kurios galėtų būti ištaisomos administracine procedūra. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl jų nebepasisako.

41. Pažymėtina, kad ginčijamuose atsakovo sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. Be kita ko, atsakovas sprendimuose išsamiai išdėstė, kodėl pareiškėjo prašymas dėl duomenų patikslinimo ar klaidos ištaisymo nėra tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamų administracinių aktų priėmimo motyvai buvo išdėstyti tik ginčą dėl jų nagrinėjant teisme.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius