2021-02-24 Nr. AB-3900-3-61-3-04129-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2492-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04129-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (toliau – ir URM, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. K-323 „Dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties, sudarytos su L. B., pasibaigimo suėjus terminui“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti klausimą dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties Nr. 664 vertinimo; 2) pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbovietę ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2003 metų dirbo URM Konsulinio departamento supaprastinto tranzito dokumentų skyriuje (toliau – ir KOD STD): nuo 2003 metų – (duomenys neskelbtini); nuo 2007 metų – (duomenys neskelbtini); nuo 2010 metų – (duomenys neskelbtini); 2011–2014 m. (duomenys neskelbtini); 2014–2017 m. URM KOD STD (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Almatoje. Pareiškėjas jam pavestas pareigas ir funkcijas visuomet vykdė tinkamai, laikėsi ir nepažeidė jokių teisės aktų nustatytų ir keliamų reikalavimų. Jam niekuomet nebuvo išsakyti jokie nusiskundimai ar pastabos dėl atliekamų funkcijų ir užimamų pareigų, nėra gavęs jokių drausminių nuobaudų, priešingai, ne kartą buvo girtas ir skatintas. Paskutinių dviejų metų pareiškėjo vertinimai yra „A“, prieš tai - „A+“. 2018 m. balandžio mėnesį Delyje, Indijoje, vykusių konsulinių mokymų metu buvo URM Konsulinio departamento direktoriaus G. K. paprašytas pateikti prašymą savo noru būti atšauktam iš užimamų pareigų. Pareiškėjas buvo informuotas, kad, priešingu atveju, jis bus tiesiog atleistas iš užimamų pareigų, tačiau jokių motyvų, nei kodėl ir dėl kokių priežasčių priimtas toks sprendimas, nei kodėl būtent dabar, nebuvo nurodyta nei žodžiu, nei raštu. Pareiškėjas vėliau sužinojo, kad URM Konsulinio departamento direktoriaus manymu, jis neturi pakankamos kompetencijos Šengeno aquis srityje.

3. Pareiškėjas vertino, kad su juo buvo susidorota, be to, buvo sudarytos galimybės švaistyti valstybės ir Europos Sąjungos skiriamas lėšas, jas naudoti neefektyviai. Egzistuoja visos būtinos ir pakankamos faktinės aplinkybės ir teisinės prielaidos, kad jo sudaryta paskutinioji 2018 m. rugpjūčio 10 d. terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. 664 būtų kvalifikuojama kaip neterminuota ir būtų panaikintas Įsakymas, kurio pagrindu jis buvo atleistas. Su pareiškėju galėjo būti sudaryta neterminuota diplomato tarnybos sutartis, nes nėra jokio teisės akto, imperatyviai nustatančio, kad su diplomatais, atliekančiais funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimais ir (ar) kitas funkcijas, galima sudaryti tik terminuotas sutartis.

Be to, Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos 2002 m. lapkričio 11 d. pasirašytas Bendrasis pareiškimas dėl tranzito tarp Kaliningrado regiono ir likusios Rusijos Federacijos dalies (toliau – ir Bendrasis pareiškimas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 2003 m. birželio 20 d. pasirašytas susitarimas dėl supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų išdavimo tvarkos (toliau – ir Susitarimas) įgyvendinimas ir vykdymas trunka nuo 2003 m. bei tęsiasi jau 16 metų, todėl tai negali būti laikoma terminuoto pobūdžio darbu.

Taigi su pareiškėju paeiliui kasmet, t. y. nuo 2003 metų, buvo sudaryta net 16 darbo sutarčių ir darbas iš esmės buvo nuolatinio pobūdžio. Pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis (fiksuota dalis) su priedu už kilnojamąjį darbo pobūdį, nors teisės aktai draudžia darbo valandas skaičiuoti pagal suminę apskaitą, o darbo užmokestį mokėti fiksuotą. Ilgus metus egzistavo jo teises ir teisėtus interesus pažeidžianti situacija, kuomet pareiškėjas gaudavo nekintančią darbo užmokesčio dalį už išdirbtas valandas ir kompensaciją už kilnojamąjį darbo pobūdį, nors išvykęs būdavo (dirbdavo) ir skirtingą valandų skaičių.

Atsakovas netinkamai apskaičiavo jo faktiškai išdirbtą laiką ir nėra tinkamai su juo atsiskaitęs jo atleidimo dieną, taip pat jam netinkamai apskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai. Įvertinus aplinkybę, kad pagal Bendrąjį pareiškimą Europos Sąjunga apmokėdavo ir jam priklausantį darbo užmokestį, neaišku, ar gautos lėšos buvo tinkamai naudojamos ir įsisavinamos. Be to, pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes KOD STD skyriaus darbuotojai už tuos pačius reisus gaudavo mažiau negu diplomatai, dirbantys ne traukiniuose, o darbą pačioje ministerijoje (fiziškai dirbantys Vilniuje, URM patalpose), taip pat kitiems URM darbuotojams už vykimą ir dalyvavimą mokymuose, kurie neretai vyksta kituose miestuose, yra apmokama.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 21 d. jam pateikus eilinį prašymą dėl darbo sutarties (faktinio pratęsimo) sudarymo, po kelių dienų sužinojo, jog jo prašymas „sustabdytas” KOD direktoriaus G. K. nurodymu. Pokalbio metu G. K. pareiškėjui pasakė, kad pretenzijų jo darbui nėra, tiesiog STD skyriuje vykdoma reorganizacija ir bus atsisakoma terminuotų diplomatų ir į traukinius bus kviečiami karjeros diplomatai. Nors į jo buvusią darbo vietą Almatoje paskirtas J. B. atlieka lygiai tas pačias funkcijas, kurias atlikinėjo pareiškėjas, tačiau į jo vėlesnius raštu užduotus klausimus dėl reorganizacijos buvo apsiribota atsakymu, kad sutartis nutraukiama ne dėl reorganizacijos, o dėl to, kad baigiasi sutarties terminas. URM atsakymas į pareiškėjo elektroninį laišką gautas tik 2019 m. rugsėjo 13 d., taigi buvo pažeistas nustatytas įstatymuose terminas. Pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, kuris išdavė dokumentą, patvirtinantį, kad jo asmenybė, tikrinant dėl leidimo dirbti su slapta informacija, atitiko keliamus teisės aktų reikalavimus ir leidimas panaikintas praėjus net savaitei po darbo santykių nutrūkimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

5. Atsakovas URM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) inicijuota Specialioji Kaliningrado tranzito programa yra terminuota programa, nes šiai programai vykdyti – URM diplomatų bei kitų darbuotojų STGD išdavimo veiklai finansuoti nėra skirti nuolatiniai asignavimai. Atitinkamai įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymu (toliau – ir Įstatymas) suteikė URM ministrui teisę, atsižvelgiant į atskirais laikotarpiais gaunamus ES asignavimus darbo užmokesčiui ir kitoms reikmėms įgyvendinant Kaliningrado tranzito programą, priimti į diplomatinę tarnybą asmenis kiekvieną kartą tik ne ilgiau kaip vieneriems metams. Neterminuoti diplomatinės tarnybos, susijusios su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, santykiai prieštarautų šios pareigybės ir ES bei Lietuvos Respublikos priimtų sprendimų esmei ir tikslui. URM darbuotojų, susijusių su Šengeno acquis funkcijų vykdymu, skaičius ir jų veikla priklauso nuo ES ir Rusijos Federacijos susitarimų ir sprendimų dėl Rusijos Federacijos piliečių judėjimo Lietuvos teritoriją. Ministerijoje yra sudarytas diplomatinėje tarnyboje jau dirbančių darbuotojų, sutinkančių nereguliariai vykti įteikti STGD traukiniuose, rezervas, į rezervą įtrauktiems asmenims tarnybinės komandiruotės forma gali būti pavesta atlikti diplomato funkcijas tranzitiniame traukinyje.

7. Atsakovas teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pasibaigė L. B. su URM sudaryta 2018 m. rugpjūčio 10 d. Terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. 664, todėl pasibaigė ir šios Sutarties šalių – URM (kaip darbdavio) ir L. B. (kaip darbuotojo – diplomato) teisių ir pareigų, susijusių su Sutarties Nr. 664, vykdymu. URM ministras, vadovaudamasis Įstatymo 92 straipsnio 11 dalimi, 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. K-323, konstatavo, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. Terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. 664 pasibaigia 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Pareiškėjas netinkamai aiškina ir vertina teisės aktus bei painioja „darbo sutarties“ ir „diplomato tarnybos sutarties“ sąvokas, jų paskirtį, turinį, nepagrįstai priskirdamas dirbantiems pagal diplomato tarnybos sutartį dirbančiųjų pagal darbo sutartį teisinį statusą ir reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju negalima pritaikyti darbo teisės analogijos, nes Įstatyme yra tiesioginės normos, reglamentuojančios terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo ir jos pasibaigimo santykius. 2017 m. liepos 4 d. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties Nr. 606 pagrindu L.

B. buvo priimtas į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje (duomenys neskelbtini), o pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. Terminuotą diplomato tarnybos sutartį Nr. 664 L. B. priimtas dirbti KD STDS (duomenys neskelbtini) pareigoms, t. y. kitai darbinei funkcijai atlikti, nei tai buvo sulygta 2017 m. liepos 4 d. Sutartimi Nr. 606. Atsakovas URM, sudarydamas su L. B. 2018 m. rugpjūčio 10 d. Terminuotą diplomato tarnybos sutartį Nr. 664, negalėjo pažeisti ir nepažeidė Darbo kodekso reikalavimų (draudimų) dėl terminuotos sutarties sudarymo.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo įvardytais samprotavimais apie galimus URM pažeidimus pareiškėjo ir/ar kitų (neįvardintų) darbuotojų atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo diskriminacijos faktą. URM ministras, spręsdamas dėl L. B. 2019 m. gegužės 21 d. pateikto Prašymo sudaryti naują diplomato tarnybos sutartį, yra sutikęs su Konsulinio departamento direktoriaus argumentais (2019 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. (25.6.33 E) 4-1876 ir kt.), jog naujos terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymas su L.

B. nėra tikslingas. Pareiškėjas prašymą priteisti jam iš atsakovo 5000 Eur neturtinę žalą grindžia abstrakčias kaltinimais (teiginiais), todėl atsakovui nėra įmanoma gintis ir teikti pakankamus atsikirtimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pareiškėjui atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Atsakovas vertino, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas, teisingas, aiškus ir nediskriminacinis. Nagrinėjamu atveju su L. B. nebuvo nutraukta Terminuota diplomato sutartis, o Terminuota diplomato sutartis pasibaigė suėjus sutarties terminui, todėl, atsakovo nuomone, URM neturėjo pareigos Įstatymo 93 straipsnio 2 dalies pagrindu pranešti raštu L.

B. apie Terminuotos diplomato sutarties Nr. 664 pasibaigimo priežastis ir/ar pagrindą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir išsamiai aprašęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas buvo priimtas į diplomatinę tarnybą, kuriam buvo pavesta ginčijamu laikotarpiu atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, nėra.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą, jau turėjo terminuotų diplomato tarnybos sutarčių sudarymo/ pasibaigimo patirties ir negalėjo nesuprasti ginčijamojoje Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje numatyto 1.2 punkto, jog ginčijama sutartis yra terminuota ir pasibaigia 2019 m. rugpjūčio 23 d. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (2020 m. rugsėjo 30 d. URM Personalo vadybos ir delegavimo departamento raštą Nr. (4.11)3-4331), sprendė, kad diplomatų, dirbančių pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis, skaičius, priešingai, nei teigia pareiškėjas, URM KOD STDS yra sumažėjęs, kas leidžia daryti išvadą, jog terminuotos darbo sutartys buvo pasibaigusios ir kitų diplomatų, ne tik pareiškėjo, atžvilgiu. Ginčijamos terminuotos darbo sutarties 9 punkte aiškiai nurodyta, jog ši terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta Įstatymo nustatytais pagrindais. Teismas pažymėjo, jog diplomatinės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo ir jos pasibaigimo santykiams. Diplomatams Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normos yra aktualios ir taikomos ne subsidiariai, bet tik tais atvejais, kai Įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių to teisinio santykio šalių teises ir pareigas, konkrečius diplomatinės tarnybos teisinius santykius. Teismas vertino, kad įstatymo analogijos taikymas nebūtų pateisinamas, t. y. prieštarautų santykio esmei ir pobūdžiui, nes DK 67 ir 68 straipsnių normos reglamentuoja teisinius santykius, nesusijusius su diplomatinės tarnybos organizavimu, taigi netaikytinos šiuo atveju. Teismas pažymėjo, kad darbdavio ir darbuotojo susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, jog dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal 2017 m. liepos 4 d. Terminuotos diplomato tarnybos sutartį buvo priimtas į Lietuvos generalinio konsulato Almatoje (duomenys neskelbtini) pareigas, o pagal ginčo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Terminuotą diplomato tarnybos sutartį Nr. 664 pareiškėjas buvo priimtas dirbti KD STDS (duomenys neskelbtini) pareigoms, t. y. kitai darbinei funkcijai atlikti, nei tai buvo sulygta 2017 m. liepos 4 d. Terminuota diplomato tarnybos sutartimi Nr. 606.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo teiginį, kad URM neteisingai apskaičiavo jo faktiškai dirbtą laiką bei neteisingai vedė darbo laiko apskaitą, padarė išvadą, jog pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu abstrakčiai nurodė, kad darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitė, kadangi net ir į bylą atsakovui pateikus pareiškėjo prašomus rašytinius įrodymus dėl reiso darbo laiko grafikų, pareiškėjas savo teiginių dėl neteisingai jam apskaičiuoto faktiškai dirbto laiko nesukonkretino, savo skundo reikalavimų netikslino. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui, be kita ko, ir dėl skirtingai faktiškai išdirbtų valandų skaičiaus reisuose buvo mokama 43 procentų pareiginės algos dydžio kompensacija už kilnojamąjį darbo pobūdį.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentą, kad jis buvo diskriminuojamas, sprendė, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti diskriminacijos faktą. Skundo teiginiai dėl jo diskriminavimo laikytini deklaratyviais, nes jis nenurodo tų faktų, kurie leistų vertinti, kad jo situacija šalia kitų asmenų, esančių toje pačioje teisinėje ir faktinėje situacijoje, buvo neteisėtai vertintina skirtingai.

13. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama terminuotos diplomato tarnybos sutarties sąlyga, pareiškėjo ginčijama sutartis iš terminuotos į neterminuotą pakeista nebuvo, todėl URM pagrįstai ir teisėtai priėmė šioje byloje ginčijamą Įsakymą, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 92 straipsnio 11 dalimi, vertino, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigė suėjus terminuotos darbo sutarties terminui. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. 14. Pareiškėjas L. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas, priimdamas sprendimą, neanalizavo faktiškai susiklosčiusios situacijos pareiškėjo kaip tarnautojo visus 16 metų URM dirbusio tik pagal terminuotas sutartis, turimų teisių ir pareigų konstekste, taip pat ir sistemiškai nevertino Įstatymo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams dėl galimybės sudaryti su pareiškėju ne tik terminuotą sutartį, taigi neįvertintas ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas. Nors, pareiškėjo vertinimu, į bylą jis yra pateikęs visus jo turimus rašytinius įrodymus, taip pat bylos nagrinėjimo metu jis teikė prašymus, davė išsamius žodinius paaiškinimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu ir priimtame sprendime bylos esmė nebuvo atskleista. Šiuo atveju jo atliekamos funkcijos nebuvo terminuoto pobūdžio, kurioms turėtų būti taikoma Įstatymo nuostata dėl terminuotos vienerių metų sutarties sudarymo.

15.2. Teismas nepasisakė, ar Bendrasis pareiškimas ir Susitarimas yra tokio pobūdžio teisės aktai, kad tarnautojai, kurių funkcijos yra susijusios su Susitarimo ir Bendrojo pareiškimo įgyvendinimu, gali dirbti tik pagal vienerių metų terminuotas diplomatinės tarnybos sutartis. Formalus išimtinai vienos Įstatymo nuostatos taikymas reiškia formalų ir tarnautojų interesų neatitinkančią praktiką formuojant ydingą taisyklę, todėl teismas turėjo konstatuoti, kad pareiškėjo atveju nebuvo būtinų sąlygų terminuotos sutarties sudarymui.

15.3. Teismas neįvertino, ar nėra pažeidžiami tarnautojų teisėti lūkesčiai, kuomet daugelį metų automatiškai tęsiama tarnyba, o vėliau, pasinaudojant formaliu Įstatyme įtvirtintu reguliavimu, nenurodomos priežastys, kodėl nesudaroma nauja sutartis, o apsiribojama sutarties pasibaigimo konstatavimu. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismui teigė, kad po skundžiamo Įsakymo priėmimo darbo krūviai jo skyriuje nemažėjo, nebuvo atleidžiami jokie kiti darbuotojai (iki 2020 m. kovo mėn. paskelbto karantino ir taikytų judėjimo apribojimų), o priešingai – 2019 m. rudenį (rugsėjo – lapkričio mėn.) buvo skelbiamas bent vienas (apie kurį pareiškėjui buvo žinoma) naujas konkursas pareiškėjo atliekamoms pareigoms užimti ir funkcijoms atlikti, priimti nauji darbuotojai. 2020 m. kovo, gegužės ir liepos mėnesiais buvo skelbiamos atrankos kurjerių pareigoms užimti. Teismas šių aplinkybių ne tik neanalizavo, bet vien atsižvelgė į atsakovo pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, kad sumažėjo tarnautojų, dirbusių URM KOD STD, skaičius.

15.4. Pareiškėjas detaliai nenurodė ir netikslino skundo reikalavimo dėl darbo užmokesčio, nes jis neturėjo galimybių detaliai apskaičiuoti nepriemokos, todėl tokia aplinkybė nesudaro pagrindo netirti šių pažeidimų. Teismas taip pat turėjo įvertinti ir aplinkybę, kad vieniems tarnautojams mokama už dalyvavimą mokymuose ir vykimą į juos, o kitiems už dalyvavimą mokymuose ir vykimą į juos neapmokama, ir jos teisinę reikšmę pareiškėjo teisėms ir interesams. Be to, teismas, atmesdamas prašymą apklausti liudytoju G. K., pasielgė netinkamai, kadangi taip buvo apribotos pareiškėjo galimybės ginti savo interesus (G. K. buvo galima apklausti ir nuotoliniu būdu). Teismas, detaliai nepasisakęs dėl URM (ne)reagavimo į pareiškėjo raštu teikiamus prašymus ir užklausimus, taip pat be pagrindo šiuos argumentus vertindamas kaip nereikšmingus, neatskleidė bylos esmės.

16. Atsakovas URM atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas, nes teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismine praktika. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė reikšmingų argumentų, kurie leistų pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu, dauguma apeliacinio skundo argumentų teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamos bylos specifiką, į ginčijamos sutarties Nr. 664 pobūdį, jos sudarymo aplinkybes, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, atskleidė ir apibrėžė pareiškėjo nepagrįstą lūkestį dėl Terminuotos diplomato tarnybos sutarties Nr. 664 tapimo neterminuota.

17.2. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Įstatymo (redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 4 dalis bei 28 straipsnio 4 dalis (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.), nustačiusiosios, jog su į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis vieneriems metams, turi būti aiškintinos atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo paskirtį ir tikslus, nes Įstatymo leidėjas šias specialias teisės normas priėmė atsižvelgdamas į Kaliningrado tranzito programos ir ES skiriamo finansavimo terminuotą pobūdį pagal ES ir Lietuvos Respublikos priimtus susitarimus ir sprendimus. Taigi terminuotos diplomato tarnybos sutartys, sudarytos Įstatymo 23 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 1 dalies pagrindu (redakcija iki 2019 m. sausio 1 d.) bei Įstatymo 28 straipsnio 4 dalies ir 45 straipsnio 1 dalies pagrindu (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) negali transformuotis i neterminuotas diplomato tarnybos sutartis. Priešingu atveju neterminuoti diplomatinės tarnybos, susijusios su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, santykiai prieštarautų šios pareigybės ir ES bei Lietuvos Respublikos priimtų sprendimų esmei ir tikslui. URM darbuotojų, susijusių su Šengeno acquis funkcijų vykdymu, skaičius ir jų veikla priklauso nuo ES ir Rusijos Federacijos susitarimų bei sprendimų dėl Rusijos Federacijos piliečių judėjimo po Lietuvos teritoriją. Kadangi ES sprendimai dėl lėšų skyrimo priimami tam tikram laikotarpiui, tai URM darbuotojų poreikis skirtingais laikotarpiais gali keistis, o URM ir valstybei yra neekonomiška nelikus darbuotojų poreikio išlaikyti juos. Specialiosios Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimo organizavimas priklauso ir nuo sezoniškumo, vasaros sezono metu yra intensyvesnis traukinių judėjimas, didesnis keliaujančiųjų skaičius. URM yra sudarytas diplomatinėje tarnyboje jau dirbančių darbuotojų, sutinkančių nereguliariai vykti įteikti STGD traukiniuose, rezervas, į rezervą įtrauktiems asmenims tarnybinės komandiruotės forma gali būti pavesta atlikti diplomato funkcijas tranzitiniame traukinyje.

17.3. Pareiškėjas viso bylos nagrinėjimo metu, kaip ir apeliaciniame skunde, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, apibūdinančių galimą jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą dėl netinkamai apskaičiuoto jo faktiškai išdirbto darbo laiko. URM nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais ir prielaidomis apie galimus URM pažeidimus pareiškėjo ir/ar kitų (neįvardintų) darbuotojų atžvilgiu atsiskaitant už dalyvavimą mokymuose ir vykimą į juos. Teisės aktai bei sudarytos terminuotos diplomato tarnybos sutartys apibrėžė L. B. diplomatinės tarnybos sąlygas, darbo laiko ir poilsio laiko trukmę, darbo užmokesčio paskaičiavimą, kompensacijos už specialias darbo sąlygas – kilnojamojo darbo pobūdį mokėjimą. URM laikėsi šių sutarčių su pareiškėju bei teisės aktų reikalavimų, todėl atmestini pareiškėjo samprotavimai dėl galimai URM padarytų įstatymų ir pareiškėjo teisių pažeidimų. Įstatymas suponuoja URM ministrui teisę pačiam nuspręsti, ar asmenį priimti dirbti pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį vykdyti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir/ar kitų funkcijų, numatytų Konsuliniame statute, įgyvendinimu. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. K-323, kuriuo pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., remiantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 11 dalimi, atleistas iš diplomatinės tarnybos pasibaigus 2018 m. rugpjūčio 10 d. terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai.

19. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo atleidimu iš esmės grindžia tuo, kad jo 16 metų dirbtas darbas pagal terminuotas sutartis, remiantis Darbo kodekso 67 bei 68 straipsnių nuostatomis, turėtų būti vertinamas kaip darbas, dirbtas pagal neterminuotą sutartį, dėl ko jis negalėjo būti atleistas iš diplomatinės tarnybos, remiantis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 11 dalimi.

20. Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnyje yra apibrėžta šio teisės akto taikymo sritis bei juo reguliuojami teisiniai santykiai, o būtent, „šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.“

21. Šio įstatymo 2 straipsnyje taip pat nustatyta, kad <...> „darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas.“

22. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu Diplomatinės tarnybos įstatymo teisės normomis yra sureguliuotas atitinkamas teisinis santykis, tai nėra teisinių prielaidų taikyti darbo santykius ir socialines garantijas nustatančius teisės aktus, nes šiuo atveju Diplomatinės tarnybos įstatymo teisės normos veikia kaip specialiosios teisės normos darbo santykius ir socialines garantijas nustatančių teisės aktų atžvilgiu.

23. Tiek Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 1 d., tiek 28 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., nustatė, kad užsienio reikalų ministro sprendimu su į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota (vieneriems metams) diplomato tarnybos sutartis.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. terminuota sutartimi buvo priimtas į diplomatinę tarnybą, kuriam buvo pavesta ginčijamu laikotarpiu atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, KOD STDS (duomenys neskelbtini) (A lygis, 11 kategorija) pareigose. Prieš tai, pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. terminuota sutartimi buvo priimtas į Lietuvos generalinio konsulato Almatoje (duomenys neskelbtini) pareigas, t.y. jis paskutinius dvejus metus vykdė skirtingas funkcijas, kas taip pat neatitinka Darbo kodekso 68 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų sąlygų, kurios draudžia sudaryti paeiliui einančias terminuotas darbo sutartis su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, jei bendra maksimali trukmė yra dveji metai.

25. Apibendrinus aptartą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog pareiškėjo darbas diplomatinėje tarnyboje buvo atliekamas pagal neterminuotą sutartį. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pasibaigus 2018 m. rugpjūčio 10 d. terminuotai sutarčiai, atsakovas įgijo teisę atleisti pareiškėją iš diplomatinės tarnybos.

26. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog neatsižvelgta į Bendrojo pareiškimo bei Susitarimo nuostatas ir pan. Šie du teisės aktai reglamentuoja tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį klausimus, todėl jais remtis sprendžiant pareiškėjo darbo diplomatinėje tarnyboje klausimus, kiek tai susiję su terminu, kuriam buvo ar galėjo būti sudarytos sutartys, nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju, kaip minėta, speciali teisės norma numatė, kad su į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota (vieneriems metams) diplomato tarnybos sutartis.

27. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog pareiškėjui jo tarnybos metu buvo neišmokėta visa jam priklausanti darbo užmokesčio dalis, atostoginiai ir pan. Į bylą pateikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui buvo išmokamos visos su darbu susijusios išmokos, kurios buvo numatytos pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. terminuotos sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ir teisingai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, neatsiranda ir jo atsakomybė dėl tokios žalos atlyginimo (CK 6.246 str.).

28. Netenkintinas ir pareiškėjo prašymas liudytoju apklausti G. K.. Prašymas apklausti liudytoju šį asmenį iš esmės grindžiamas tuo, kad šis liudytojas su pareiškėju pasielgė neteisėtai, kadangi netenkino prašymo sudaryti neterminuotą sutartį ir pan. Tačiau šios aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais rašytiniais įrodymais, todėl įrodymų pakankamumo aspektu šias aplinkybes dar kartą tirti nėra būtinybės.

29. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gautas atsakovo prašymas priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas – 807,07 Eur, kurias sudaro advokato atstovavimas. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nedisponuoja vidiniais administraciniais resursais, t. y., kad nėra įsteigtų darbo vietų ir/ar nedirba asmenys, turintys pakankamai žinių bei patirties teisinėje srityje ir kad dėl šios priežasties jam buvo būtina pasitelkti advokatą, nedirbantį jo institucijoje ir pan. Tai lemia, kad atsakovas advokato pasitelkimo būtinybės neįrodė, dėl ko jo prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymo priteisti iš pareiškėjo L. B. advokato atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius