2018-03-21 Nr. AB-5906-3-61-3-00775-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2025-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00775-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; užtikrinti jam (pareiškėjui) teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, pripažinti, kad pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl to, kad jis neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos ir bausmę atlieka Lukiškių TI-K. Jam suteikiami tik trumpalaikiai iki 3 valandų pasimatymai su sutuoktine be priežiūros, tačiau ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine nesuteikiami. Neturėdamas ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, negali stiprinti tarpusavio ryšių. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo stiprinti socialinių ryšių. Taip pat pažeidžiama jo teisė į normalius santykius su sutuoktine, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 bei 8 straipsniai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73, 74, 79 ir 80 straipsnių nustatytu dažnumu, vadovaujamasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1-89 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Remiantis šiuo Aprašu, asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus.

5. Lukiškių TI-K iki 2016 m. gruodžio mėnesio nebuvo įrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai. Nuo ilgalaikių pasimatymų kambarių įrengimo (2017 m. sausio 1 d.) Lukiškių TI-K ilgalaikiai pasimatymai organizuojami vadovaujantis Ilgalaikių pasimatymų su sugyventiniais suteikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-56, ir Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-356.

6. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Lukiškių TI-K neprivalo suteikti trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta ex officio (pagal pareigas). Pareiškėjas ir jo sutuoktinė nuo santuokos sudarymo iki skundo padavimo dienos nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais suteikti ilgalaikius pasimatymus.

7. Atsakovo teigimu, tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Jis nurodyto žalos dydžio nepagrindžia jokiais įrodymais, nepateikia jokių faktinių aplinkybių. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą atmetė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl pažeistos pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir dėl to kilusios neturtinės žalos, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

10. Teismas nurodė, kad BVK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai pasimatymai iki 3 valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas.

11. Teismas, remdamasis santuokos liudijimu, nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. susituokė su L. K.. Pareiškėjas su sutuoktine turėjo trumpalaikius pasimatymus po 3 val.: 2016 m. lapkričio 10 d., 2016 m. lapkričio 26 d., 2016 m. gruodžio 10 d., 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. sausio 7 d., 2017 m. sausio 27 d. 2017 m. vasario 11 d. ir 2017 m. kovo 4 d.

12. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 96-893 pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2017 m. vasario 14 d. prašymą, persiųstą Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. 2S-1010 nagrinėti pagal kompetenciją. Lukiškių TI-K rašte buvo nurodyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenumato (ir nenumatė) galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų. Teismas pareiškėjo prašymą išaiškinti, kodėl jam nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, nevertino kaip prašymo suteikti ilgalaikį pasimatymą.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.).

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ar jo sutuoktinė po santuokos sudarymo – 2016 m. lapkričio 10 d. – iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. kovo 6 d.) būtų kreipęsi į Lukiškių TI-K su prašymais suteikti jiems ilgalaikius pasimatymus ir kad jų nesuteikimas pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes.

15. Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktais nustatytus ilgalaikių pasimatymų suteikimo ypatumus, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus nebuvo pažeista. Nustatęs, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ir jo prašymas nebuvo atmestas, kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y., žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas nenagrinėjo.

III. 16. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą: įpareigoti atsakovą suteikti jam ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad atlieka iki gyvos galvos paskirtą bausmę Lukiškių TI-K. Jam nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BVK pataisoms, Lukiškių TI-K buvo įrengti ir pradėjo veikti 3 ilgalaikių pasimatymų kambariai, tačiau kalėjimo režimu bausmę atliekantys nuteistieji yra diskriminuojami, kadangi ilgalaikiai pasimatymai jiems nesuteikiami, teismų sprendimai dėl ilgalaikių pasimatymų kalėjimo režimu atliekantiems bausmę asmenims nevykdomi.

18. Ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nesuteikimas padarė didelę žalą jo psichinei ir fizinei būklei, neatitaisomą žalą santykiams šeimoje, kadangi ryšys su sutuoktine tolsta. Jis negali palaikyti normalių santykių su sutuoktine, bendrauti, dėl to nuolat jaučia dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažeminimą. Pareiškėjo teigimu, ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine reikalingi išsaugoti santuoką. Lukiškių TI-K pažeidžia jo teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, taip pat pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi visi kiti nuteistieji turi teisę į ilgalaikius pasimatymus, išskyrus tuos, kurie bausmę atlieka kalėjimo režimu.

19. Teismas sprendime pažymėjo, jog pareiškėjas nesikreipė su prašymu į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikio pasimatymo, tačiau, pareiškėjo teigimu, kreiptis yra beprasmiška, kadangi viename iš Lukiškių TI-K atsakymų pareiškėjui buvo nurodyta, kad ilgalaikis pasimatymas jam nepriklauso.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), reglamentuojančio žalos atlyginimą, nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose ir teigia, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Prašomos priteisti žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra būtinosios CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

22. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino bylos aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui V. L. dėl to, kad Lukiškių TI-K neteisėtai jam nesuteikia ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde buvo suformulavęs ir reikalavimą – užtikrinti jam teisę į ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine, pripažinti, jog pažeidžiamos pareiškėjo teisės dėl to, kad jis neturi teisės į ilgalaikius pasimatymus (b. l. 1–2).

24. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, iš esmės nustatęs, kad pareiškėjas ar jo sutuoktinė po santuokos sudarymo – 2016 m. lapkričio 10 d. – iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. kovo 6 d.) nesikreipė į Lukiškių TI-K su prašymais suteikti jiems ilgalaikius pasimatymus.

25. Pareiškėjas ginčija šį sprendimą, teigdamas, kad jis pateikė įrodymus, jog jam nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai dėl to, kad, Lukiškių TI-K teigimu, jie jam nepriklauso pagal įstatymą. Pareiškėjas pateikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 11 d. atsakymą pareiškėjui, iš kurio matyti, kad jis buvo pateikęs skundą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo ir kad jam (pareiškėjui) buvo atsakyta, jog pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas, kuris yra priskirtas paprastajai grupei, turi teisę gauti per du mėnesius vieną trumpalaikį pasimatymą, o teisės aktai nenustato ilgalaikių pasimatymų asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjime (b. l. 74).

26. Teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. L. 2017 m. vasario 14 d. su prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriame prašė išaiškinti, kokiu pagrindu jam, kaip nuteistajam iki gyvos galvos, nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, nors sąlygos ilgalaikiams pasimatymams Lukiškių TI-K yra (b. l. 25). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 22 d. raštu pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 24). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 96-893, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų, nurodė, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenumato (ir nenumatė) galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų (b. l. 23).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui, kuris siekė gauti ilgalaikius pasimatymus, tačiau jie nebuvo suteikiami, nenurodė, jog pareiškėjui pakanka pateikti prašymą ir tokie pasimatymai bus suteikti. Lukiškių TI-K, atsakydamas pareiškėjui, atsakymo negrindė tuo, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo(-ų) dėl ilgalaikių pasimatymų, todėl ir nebuvo suteikti tokie pasimatymai. Tokios aplinkybės pareiškėjui nenurodė ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

29. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė, o pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymas, adresuotas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išaiškinti, kokiu pagrindu jam, kaip nuteistajam iki gyvos galvos, nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, nėra prašymas suteikti ilgalaikį pasimatymą.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo suformulavęs reikalavimą ne tik dėl neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl to, kad iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine, bet ir reikalavimą užtikrinti, kad jam tokie ilgalaikiai pasimatymai būtų suteikti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nėra galimybės nustatyti, kaip buvo išspręstas minėtas reikalavimas, t. y. ar buvo nustatyta, jog pareiškėjui pateikus prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo Lukiškių TI-K tokį pasimatymą suteiks, ar nesuteiks dėl esamo teisinio reglamentavimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nėra išnagrinėjęs aplinkybių, susijusių su Lukiškių TI-K pozicija dėl galimybės pareiškėjui suteikti ilgalaikius pasimatymus, nors iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad Lukiškių TI-K tokią pareiškėjo teisę ginčija, teigdamas, kad teisės aktai nenustato pareiškėjui teisės į ilgalaikius pasimatymus.

32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, ir nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo 2017 m. vasario 14 d. prašymo akivaizdu, kad jam ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktine nesuteikiami, o Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 7 d. rašte nurodė, jog ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui negali būti suteikti dėl to, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, BVK nenumato (ir nenumatė) galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų.

33. Lukiškių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, 2017 m. kovo 28 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodė, kad pareiškėjas arba jo sutuoktinė ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesikreipė, tačiau nenurodė jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jei tokie prašymai būtų buvę pateikti, tai pareiškėjui ilgalaikiai pasimatymai būtų buvę suteikti (bus suteikti ir ateityje). Taip pat nėra suprantama atsakovo pozicija, išdėstyta atsiliepime į skundą, kai pareiškėjui 2017 m. kovo 7 d. rašte (b. l. 23) nurodyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose (pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime), BVK nenumato (ir nenumatė) galimybės turėti ilgalaikių pasimatymų.

34. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo proceso dalyvių argumentų dėl ginčo esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išspręsti, t. y. neatskleidė šio ginčo esmės, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė