7184381e-c4f6-4b03-81c9-eec2fea057ea · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1280-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00521-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-875-555/2016 pagal minėtos ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banga plius“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – S. V..

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu pateikdama teismui alternatyvius reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB „Banga plius“ 2012 m. liepos 7 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ Ä¯rangos pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ , priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 99 918,91 Eur;

2) teismui nusprendus, kad 2012 m. liepos 9 d. preliminarioji įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 99 918,91 Eur kaip nepagrįstai gautų lėšų sumÄ bei 18 018,25 Eur palÅ«kanų;

3) teismui nusprendus, kad 2012 m. liepos 9 d. preliminarioji įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nėra pripažintina negaliojančia nuo sudarymo momento ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei neturi bÅ«ti priteista 99 918,91 Eur kaip nepagrįstai gautų lėšų suma bei 18 018,25 Eur palÅ«kanų, sumažinti 2012 m. liepos 9 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytos preliminariosios įrangos pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkte numatytÄ baudos dydį iki 2 896,20 Eur;

4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės bankroto administratorius nurodė, kad 2012 m. liepos 9 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminari skalbimo įrangos pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2013 vasario 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1 punkte Å¡alys sulygo, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d. sumokės atsakovei 99 918,91 Eur (345 000 Lt) avansÄ . 2012 m. rugsėjo 17 d. ieÅ¡kovė ir J.

V. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ trečiasis asmuo suteikė ieÅ¡kovei 99 918,91 Eur paskolÄ . IeÅ¡kovė 2012 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo atsakovei avansÄ . Pagrindinė įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovė 2013 m. vasario 14 d. praneÅ¡imu dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo informavo, kad sumokėtas avansas lieka atsakovei kaip bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . IeÅ¡kovės bankroto administratoriaus įsitikinimu, 2012 m. liepos 9 d. preliminarioji įrangos pirkimo – pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia actio Pauliana pagrindu, kadangi ieÅ¡kovė ginčo sutartimi ketintÄ Ä¯sigyti įrangÄ neatlygintinai nuomojosi iÅ¡ UAB „Foritas“, todėl tokios įrangos įsigijimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės kreditorių interesams.

Sudarytas sandoris yra tariamas, kadangi ginčo sutartimi nebuvo siekiama įsigyti įrangos, o pagrindinis jos tikslas – ieškovės turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus, sumažinimas. Be to, šalių sudarytas sandoris prieštarauja ieškovės veiklos tikslams.Šalių sulygtas baudos dydis, kuris sudaro net 43,125 procentus visos sutarties kainos akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, todėl nenustačius sandorio negaliojimo pagrindų netesybos mažintinos nuo 99 918,91 Eur iki 2 896,20 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teismo prašė jį atmeti.

Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti jos kreditorių interesai. Ginčo sutartis atitiko įprastÄ verslo praktikÄ ir buvo pagrįsta verslo logika. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo sutartis buvo realiai vykdoma ir iÅ¡ dalies įvykdyta, o sutarties Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl ieÅ¡kovė nebegali kelti netesybų mažinimo klausimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, pagrindžiančius ieÅ¡kovės finansinę padėtį, buvusiÄ ginčo sandorio sudarymo metu, sprendė, jog ieÅ¡kovė neturėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios, todėl ginčo sandoriu ieÅ¡kovės kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Dėl nurodytos priežasties teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ginčo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.Be to, ieÅ¡kovė įrodė realų ketinimÄ vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ , susijusiÄ su tekstilės ir kailių gaminių skalbimu bei sausuoju valymu, todėl teismas atmetė ieÅ¡kinio argumentus, jog sandorio ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti.

Ä®vertinęs, ekonomines ginčijamo sandorio sudarymo sÄ lygas, teismas sprendė, kad ginčo sandoris pagrįstas verslo logika, todėl atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus ginčo preliminarųjį pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti prieÅ¡taraujančiu juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnis), tariamu (CK 1.86 straipsnis) ir niekiniu (CK 1.80 straipsnis).Teismas, įvertinęs sutarties sÄ lygas ir atsakovės pastangas tinkamai įvykdyti sutartį bei nuostolius atsiradusius dėl to, jog sutartis nebuvo įvykdyta ir ieÅ¡kovė neįsigijo įrangos, sprendė, kad atsakovės UAB „Banga plius“ patirti nuostoliai itin virÅ¡ija baudos dydį, todėl Å¡alių sulygta bauda yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Waveland“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris nepažeidžia kreditorių interesų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog turi bÅ«ti ginami ne tik bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurie egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, interesai, bet ir vėliau atsiradusių kreditorių interesai.IeÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Ginčo sandoriu ketintas įsigyti turtas ieÅ¡kovei nebuvo reikalingas, kadangi veiklai vykdyti reikalingÄ Ä¯rangÄ ji nuomojosi iÅ¡ UAB „Foritas“.Sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos – sandoris nebuvo pagrįstas verslo logika, o jo pagrindinis tikslas ieÅ¡kovės piniginių lėšų pervedimas per Å¡alių akcininkus susijusiems asmenims. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus ieÅ¡kovės atžvilgiu. IeÅ¡kovės pagal ginčijamÄ sandorį turėta įranga nebuvo sumontuota ir paleista darbui.

Ginčijama sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl ji privalo grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ arba netesybos yra mažintinos. Vien tai, kad bauda beveik lygi įsigyto turto kainai leidžia spręsti, jog sutartyje numatytas baudos dydis yra nepagrįstai didelis. Be to, atsakovė ne tik negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei sumokėto avanso, bet ir turi ieÅ¡kovei neparduotus skalbimo įrenginius.Atsakovė UAB „Banga plius“ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu ji turėjo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios. Ginčo sandoris pagrįstas verslo logika ir atitiko verslo praktikÄ , o ieÅ¡kovės argumentai, susiję su piniginių lėšų pervedimu susijusiems asmenims, paremti tik prielaidomis.Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad pagrindinė ginčo įrangos pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės. Netesybos negali bÅ«ti mažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl ieÅ¡kovė negali kelti netesybų mažinimo klausimo. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės patirti nuostoliai dėl neįvykdytos sutarties yra daug didesni nei jai sumokėta bauda.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ , paliko galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ reikalavimas pripažinti negaliojančia su atsakove uždarÄ ja akcine bendrove „Banga plius“ 2012 m. liepos 9 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ Ä¯rangos pirkimo–pardavimo sutartį.

Apeliacinėje instancijoje pakartotinai nagrinėjama bylos dalis pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2012 m. liepos 9 d. preliminariosios įrangos pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodytos baudos sumažinimo.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir joje spręstinų klausimų BylÄ nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį pripažinti negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams, todėl panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. sprendimÄ , kuriuo ginčo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu, ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo preliminariÄ jÄ Ä¯rangos pirkimo – pardavimo sutartį.

Tačiau kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti taikomas kitoks ieÅ¡kovės teisių gynimo bÅ«das ir bylos dalį pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2012 m. liepos 9 d. preliminariosios įrangos pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodytos baudos sumažinimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalavimo mažinti netesybas, turėtų vertinti, kokių realių nuostolių patyrė atsakovė dėl ieÅ¡kovės prievolės pagal preliminariÄ jÄ sutartį neįvykdymo.

CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ .Atsižvelgdama į Å¡iuos kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, bylÄ pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vertina ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, nurodytus Å¡ios nutarties 10.5. ir 10.6. punktuose, susijusius su baudos (netesybų) mažinimu. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos Iki raÅ¡ytinio teismo posėdžio pradžios atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos įrodymus su atnaujinta informacija apie realius nuostolius, patirtus dėl ieÅ¡kovės prievolės pagal preliminariÄ jÄ sutartį neįvykdymo.

Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jau buvo pateikusi duomenis, pagrindžiančius jos realiai patiriamus nuostolius, tačiau jos patiriami nuostoliai, susiję su tęstiniais mokėjimais, todėl Å¡ių įrodymų pateikimo (duomenų atnaujinimo) bÅ«tinybė yra iÅ¡likusi ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant klausimÄ kiek realių nuostolių patyrė atsakovė.CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus;

2) įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; kt.).

Å ioje situacijoje teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovė piktnaudžiauja teise apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujÄ Ä¯rodymÄ .Atsakovė pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius realiai patirtus nuostolius po bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, susijusius su lizingo įmokomis, draudimo iÅ¡laidomis, patalpų nuomos iÅ¡laidomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pateikti papildomi raÅ¡ytiniai įrodymai iÅ¡ esmės tik pagrindžia realiai atsakovės patirtus nuostolius nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. sausio mėn., Å¡iuos įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, pagrindžiančiais atsakovės nuostolius, patirtus nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Dėl ieÅ¡kovės teisės reikalauti sumažinti netesybas Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovė nurodė, jog netesybos jau sumokėtos, todėl jų mažinimo klausimas negali bÅ«ti keliamas.

Su Å¡iais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti sutartines netesybas, jeigu jos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, tačiau jos negali bÅ«ti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumÄ . Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad jų taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimÄ , t. y. ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos ne ginčo tvarka.

Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis įtvirtinta, kad sumokėtos netesybos negali būti mažinamos. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).Teisėjų kolegija, pažymi, jog CK 6.258 straipsnio 3 dalies normų taikymui esminę reikšmę turi skolininko valia mokant netesybas.

Nagrinėjamu atveju, susiklostė teisinė situacija, kai ieÅ¡kovės sumokėtas avansas atliko dvejopÄ funkcijÄ , t. y. ne tik mokėjimo/atsiskaitymo, bet ir netesybų funkcijÄ , todėl vien faktas, kad ieÅ¡kovė laisva valia sumokėjo atsakovei avansÄ už ketintÄ Ä¯sigyti įrangÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog avanso įskaitymas į atsakovės patirtus nuostolius, gali bÅ«ti pripažintas netesybų sumokėjimu. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog netesybos buvo įskaitytos nesant ieÅ¡kovės valios, todėl atsižvelgiant į CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasmę netesybos negali bÅ«ti laikomos sumokėtomis, taigi, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar yra teisinis pagrindas mažinti Å¡alių sutartimi sulygtÄ baudos dydį.

Dėl netesybų mažinimo Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017 35 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad Å¡alių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo rizikÄ , todėl teismo kiÅ¡imasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 43 punktÄ ).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog abi sutarties Å¡alys buvo verslininkai, sudarę komercinę sutartį, preliminariosios sutarties sÄ lygose sulygę dėl konkretaus dydžio baudos mokėjimo, be to, nustatė, jog atsakovės patirti nuostoliai itin virÅ¡ija baudos dydį, todėl sprendė, kad bauda yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus, o mažinti jos dydį teisinio pagrindo nėra.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodė du argumentus: pirma, ginčijama sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės ir, antra, vien tai, kad bauda beveik lygi įsigyto turto kainai leidžia spręsti, jog baudos dydis yra nepagrįstai didelis.Å iame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ .

Atsižvelgdama į tai, jog kasacinis teismas nagrinėdamas ginÄÄ konstatavo, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieÅ¡kovės kaltės, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės ir dėl Å¡ios priežasties sumokėtas avansas privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas preliminariosios įrangos pirkimo – pardavimo sutarties 5.1. punkto pagrindu.Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.

Vien faktas, jog netesybų suma virÅ¡ija nuostolių sumÄ , nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad netesybos automatiÅ¡kai privalo bÅ«ti sumažintos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Be to, neprotingai didelės netesybos turi bÅ«ti mažinamos tiek, kad bÅ«tų užtikrinta prievolės Å¡alių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės, tačiau taip pat turi bÅ«ti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ , todėl mažinant netesybas neturi bÅ«ti visiÅ¡kai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas bÅ«tų, jei netesybos bÅ«tų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės realiai patirtų nuostolių dydį, kadangi visais atvejais teismas netesybas gali mažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai, t. y. UAB „Swedbank lizingas“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos, jų apmokėjimÄ pagrindžiančių mokėjimo nurodymų kopijos, UAB „CUST LT“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančių mokėjimo nurodymų kopijos, įmonių turto draudimo liudijimo GJELT Nr. 2155078 kopija ir mokėjimo nurodymo už draudimo paslaugas kopija, patvirtina, jog atsakovė iÅ¡ viso patyrė 159 370,59 Eur nuostolių, susijusių su lizingo ir draudimo įmokomis, transportavimo ir patalpų nuomos iÅ¡laidomis.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavo, jog jau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės UAB „Banga plius“ patirti nuostoliai, susidedantys iÅ¡ atsakovės lizinguojamo turto vertės – atsakovės mokamų lizingo įmokų, įrangos transportavimo, sandėliavimo ir draudimo iÅ¡laidų, sudarė 156 784,17 Eur ir itin virÅ¡ijo baudos sumÄ (99 918,91 Eur), tačiau apeliantė Å¡ių teismo iÅ¡vadų apeliaciniu skundu neginčija ir neįrodinėja, jog atsakovės patirti nuostoliai yra mažesni nei Å¡alių sulygtas baudos dydis, ar kad atsakovės patirtos iÅ¡laidos (lizingo ir draudimo įmokos, transporto ir nuomos iÅ¡laidos) nebuvo bÅ«tinos ir nelaikytinos pagrįstais nuostoliais dėl sutarties neįvykdymo.Å alių sudaryta sutartimi nustatytas netesybų dydis, iÅ¡reikÅ¡tas konkrečia suma, kuri sutarties sudarymo metu abiems sutartiems Å¡alims buvo priimtina, įvertinus tiek sutarties neįvykdymo rizikÄ , tiek pačių sutartinių santykių specifikÄ , nėra akivaizdžiai neprotingas ar per didelis.

Pažymėtina, jog abi sutarties Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, per savo vadovus gebančios pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl, minėta, galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius teisinius santykius yra labai ribotas. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, jog jai nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos derėtis su atsakove dėl netesybų dydžio ar jų mokėjimo tvarkos, ar sutarties sÄ lygos buvo nustatytos tik atsakovės iniciatyva.

Pažymėtina, jog įvertinus preliminariosios ginčo sutarties lingvistinį tekstÄ akivaizdu, jog abiems Å¡alims už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ nustatytas vienodas baudos dydis (Sutarties 5 dalis). Be to, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius; netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma.

Dėl procesinės bylos baigties Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines kilusio ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra teisinio pagrindo mažinti Å¡alių sutartimi sulygtas netesybas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netesybų mažinimo klausimu, nenustatė pagrindų naikinti teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti netesybas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Kasaciniam teismui nutarus grÄ Å¾inti bylos dalį nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui, Å¡alių patirtų iÅ¡laidų kasaciniame teisme ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu.Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės kasacinis skundas tenkintas, panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas ir palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2012 m. liepos 9 d. preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl netesybų mažinimo, teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose įgijo atsakovė UAB „Banga plius“.

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 460 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 876 Eur bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija spręsdama dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, bylos nagrinėjimo visų instancijų teismuose trukmę, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimaliais dydžiais, ir sprendžia, kad atsakovės praÅ¡ymas tenkinamas, priteisiant jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų 2 336 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 2,3 dalys). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla.

Ä®statymas nenumato, kad bankrutuojanti/bankrutavusi įmonė bÅ«tų atleista nuo visų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimui skirtų lėšų į valstybės biudžetÄ priteistina 7,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ ieÅ¡kinio reikalavimas sumažinti netesybų dydį, palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Banga plius“ (j. a. k. 300003387) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ (j. a. k. 302702884) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 336 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Waveland“ (j. a. k. 302702884) bankroto administravimui skirtų lėšų 7,62 Eur (septynis eurus 62 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                 Romualda Janovičienė                                                                  Gintaras Pečiulis                                                                  Egidija Tamošiūnienė