2025-03-26 Nr. AB-5430-3-61-3-06383-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-144-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06383-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ričardo Piličiausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (27.13Mr)-KD13-88 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 68-2 (toliau – ir VMI sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-2023/61(7-2023/32) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 4) išnagrinėti skundą iš naujo, reikalaujant panaikinti sprendimą pritaikyti 54,50 Eur bei 46,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. VMI sprendimu neatleido pareiškėjos nuo 54,50 Eur GPM delspinigių, kurie yra apskaičiuoti dėl pavėluoto GPM pagal 2021 metų deklaraciją mokėjimo. Komisija VMI sprendimą patvirtino.

2.2. Pirminė GPM deklaracija už 2021 metus buvo pateikta laiku, tačiau aplinkybė, kad vėliau buvo nustatyti jos trūkumai, kurie buvo pašalinti bei sumokėta trūkstama GPM suma, nėra prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Visi deklaracijos tikslinimai pagal VMI reikalavimus buvo teikiami ir apmokami laiku, išskyrus pavėluotą vieną mokėjimą 2022 m. liepos 25 d., kai terminas buvo apmokėti iki 2022 m. liepos 23 d. (per 10 dienų po trūkumų pašalinimo ir deklaracijos patikslinimo), nors vėlavimas buvo nulemtas neaiškių VMI konsultacijų telefonu bei dėl tiesioginės konsultacijos, kurios metu nepateikta aiški informacija, kaip užpildyti ir pašalinti nustatytus deklaracijos trukumus.

2.3. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavo VMI pranešimą, jog jai buvo apskaičiuoti 46,41 Eur delspinigiai, su kuriais ji nesutiko, pateikė paklausimą ir skundą dėl delspinigių apskaičiavimo. Pabrėžtina, kad pareiškėja neprašė mokesčių administratoriaus atleisti nuo delspinigių mokėjimo, o skundė patį delspinigių pritaikymo faktą ir jų pritaikymo nepagrįstumą, ką tiek VMI, tiek Komisija netinkamai vertino, kaip netinkamai vertino ir skundo dalyką, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog skundžiamas delspinigių taikymas.

2.4. Pareiškėja deklaraciją pateikė nepažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatų. Mokėtiną GPM sumą turėjo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos – priskirtos mokėtinos sumos buvo sumokamos laiku. Kadangi visi mokesčiai buvo deklaruojami laiku, o trūkumai šalinami VMI specialistams juos nustačius, VMI nepagrįstai konstatavo, kad jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, delspinigiai buvo priskaičiuoti pagrįstai.

2.5. VMI turėtų turėti analogišką pareigą mokėti pareiškėjai delspinigius už pavėluotą ir iki skundo pateikimo dienos neįvykdytą prašymą grąžinti GPM permoką, kurios negrąžinimas, atsižvelgiant į sumos dydį, kelia pareiškėjai nepatogumų. Tad VMI dispozicijoje likusi permokėta deklaruoto GPM suma, kuria pareiškėja iki šiol negali pasinaudoti, teisinių pasekmių atsakovui nesukelia, kas laikytina nesąžininga ir neproporcinga, kadangi pareiškėjai už tai kompensacija jokia forma, įskaitant ir delspinigius, nėra išmokama.

2.6. Nesutiktina su sprendime išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo GPM delspinigių mokėjimo MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, kadangi ji nereikalavo atleisti nuo delspinigių mokėjimo, skunde nurodė, jog nebuvo pagrindo taikyti delspinigius.

2.7. Vertinant aplinkybes, jog patys mokėtojai turi pareigą tinkamai mokėti ir atlikti mokestines prievoles, nepašalina VMI, kaip atsakingos institucijos, atsakomybės nustatyti aptiktus trūkumus laiku, konsultacijų metu tinkamai patarti ir informuoti, kaip apskaitymo tvarka yra vykdoma ir nustatoma tinkama mokėtina suma, bei nesudaryti aplinkybių, kurios papildomą mokestinę naštą.

2.8. Remiantis proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šioje situacijoje įvardintos aplinkybės patvirtina, jog dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, nepateisinamai per ilgai trukusio mokesčių mokėtojo veiksmų vertinimo, mokesčių administratorius nepagrįstai ilgai delsė nustatyti su apmokestinimu susijusius trūkumus, netinkamai ir neišsamiai konsultavo pareiškėją, netinkamai vertino ir aplinkybes bei sumokėtas sumas. Už visą šį laikotarpį atsakovas skaičiavo ir pritaikė delspinigius, kai yra akivaizdu, kad delspinigiai buvo taikomi neatsižvelgiant į tai, jog buvo atlikta permoka, tad argumentas, jog delspinigiai atliko kompensacinę funkciją, nėra tinkamas.

2.9. Nepagrįstas argumentas, jog nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios buvo nulemtos norminių aktų reikalavimų neatitinkančių mokesčių administratoriaus veiksmų, jo neveikimo, kadangi pareiškėjos pateiktos deklaracijos buvo tikrinamos ilgai ir neatitiko bendrų protingumo kriterijų.

2.10. VMI neteisingai ir klaidinančiai nurodė, kad pareiškėja į biudžetą pavėluotai sumokėjo viso 1 854,16 Eur GPM, kadangi pareiškėja jau buvo atlikusi mokėjimus (1 772,89 Eur, įskaitant ir ginčijamus delspinigius).

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas detalizavo faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos teikta deklaracija, jos tikslinimu ir laikotarpiais, už kuriuos buvo apskaičiuoti delspinigiai. VMI atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėja 2021 metų deklaraciją tikslino keletą kartų ir galutinę patikslintą deklaraciją pateikė 2022 m. lapkričio 17 d., joje deklaruodama mokėtiną 1 861,70 Eur GPM. Pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 ir 5 dalis gyventojas, turintis prievolę teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, gegužės 1 dienos). Visą mokėtiną GPM pareiškėja sumokėjo ne iki pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, o įmokos buvo gautos dalimis, visa mokėtina GPM prievolė padengta 2022 m. lapkričio 17 d. Atsižvelgiant į aptartas GPMĮ nuostatas ir nustačius aplinkybes, kad pareiškėja dalį GPM prievolės įvykdė pavėluotai, atsirado MAĮ įtvirtintas teisinis pagrindas (MAĮ 96 str. 1 d. 1 p., 97 str. 1 d.) nuo pavėluotai sumokėto GPM (įvertinant atskirų įmokų sumokėjimo laiką) skaičiuoti delspinigius.

4.2. Iš 2022 m. lapkričio 21 d. delspinigių ataskaitos matyti, kad delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami įvertinus mokestinės prievolės dalies įvykdymo (sumokėjimo) momentą, tai yra skaičiuojant delspinigius buvo įvertinti visi pareiškėjos atlikti mokėjimai ir GPM delspinigiai apskaičiuoti tik nuo likusios neįvykdytos mokestinės prievolės dalies, todėl pareiškėja neteisingai teigia, kad delspinigiai jai buvo skaičiuojami nepaisant atliktų mokėjimų. Didžioji dalis delspinigių (50,96 Eur) pareiškėjai buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (91 d.), nes pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 1 703,89 Eur ir ši suma įskaityta GPM prievolei padengti.

4.3. Nepaisant pareiškėjos teiginių dėl susidariusios mokesčio permokos, GPM permokos susidarymas šioje situacijos neturi įtakos GPM delspinigių skaičiavimui, kadangi visiškai GPM nepriemoka buvo padengta 2022 m. lapkričio 17 d., nuo šios dienos delspinigiai nebuvo skaičiuojami ir susidarė atitinkama GPM permoka. Iš atliktų mokėjimų ir delspinigių atskaitos taip pat nustatyta, jog bendra apskaičiuota delspinigių suma yra 54,50 Eur (dėl jos ir vyksta šis ginčas), o pareiškėjos minima 2022 m. rugpjūčio 16 d. sumokėta 46,41 Eur suma yra įskaityta GPM nepriemokos daliai padengti. Nors MAĮ 87 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą negrąžinęs mokesčio permokos sumos, mokesčių mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas, tačiau, ši nuostata neturi įtakos VMI sprendimo pagrįstumui, nes delspinigių skaičiavimas / atleidimas nuo jų mokėjimo ir mokesčių permokos grąžinimas yra atskiros administracinės procedūros ir jos vykdomos pagal jas reglamentuojančias teisės normas. Todėl mokesčių mokėtojo teisė reikalauti palūkanų už negrąžintą mokesčio permoką (pareiškėja turi galimybę šią teisę realizuoti, jeigu mokesčių administratorius jai negrąžino mokesčio permokos per MAĮ 87 straipsnyje nustatytą terminą) neeliminuoja delspinigių skaičiavimo dėl pavėluoto mokestinės prievolės (jos dalies) įvykdymo.

4.4. Klaipėdos AVMI sprendime mokesčių administratorius detaliai išanalizavo visus MAĮ įtvirtintus atleidimo nuo delspinigių pagrindus ir išdėstė išsamus motyvus, kodėl pareiškėja negali būti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo. Su šia pozicija savo sprendimuose sutiko VMI ir Komisija.

4.5. Dėl pareiškėjos skunde akcentuojamos mokesčių administratoriaus konsultacijos telefonu, pažymėtina, kad Komisija, išklausiusi mokesčių administratoriaus pateiktus pokalbių su pareiškėja įrašus, nustatė, kad juose pareiškėjai buvo teikta bendra su 2021 metais gautų parduoto buto pajamų deklaravimu susijusi informacija, siūlant pareiškėjai deklaruoti ½ dalį gautų pajamų, paaiškinant, kokio dydžio pajamos ir išlaidos turi būti deklaruojamos, kodėl pareiškėjai siūloma tikslinti deklaraciją. Įvertinusi pokalbių įrašų turinį, Komisija nematė pagrindo pripažinti, kad neteisingą pareiškėjos 2021 metų deklaracijos pateikimą lėmė klaidinanti VMI konsultacija. Pareiškėja teikdama 2021 metų pirminę deklaraciją, joje nedeklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, duomenų, kad šis pažeidimas buvo nulemtas klaidinančios mokesčių administratoriaus konsultacijos, nėra pateikta. Taip pat Komisijai įvertinus pokalbių metu teiktą konsultaciją, nebuvo pagrindo pripažinti, kad ji buvo klaidinanti ir lėmė neteisingą 2021 metų deklaracijos tikslinimą bei tai, jog pareiškėja teisingai deklaracijoje pajamas deklaravo tik 2022 m. lapkričio 17 d. Todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

4.6. MAĮ 68 straipsnyje įtvirtinti bendrieji atskirų mokesčių apskaičiavimo / perskaičiavimo terminai, taikomi ir mokesčių mokėtojui, ir mokesčių administratoriui perskaičiuojant mokesčius patikrinimo metu. Ginčo situacijoje mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo kontrolės formos nepasirinko, o atliko pareiškėjos 2021 metų deklaracijos tyrimą, siekdamas nustatyti esančius trūkumus ir prieštaravimus, suteikdamas galimybę mokesčių mokėtojui juos patikslinti, išvengiant ekonominių poveikio priemonių (baudų), kurios yra taikomos po atlikto mokestinio patikrinimo. Pareiškėjos pirminės deklaracijos trūkumai nustatyti 2022 m. liepos 12 d. pranešime, todėl teigti, kad mokesčių administratorius vilkino deklaracijos tyrimą ar mokesčių administratoriaus pasirinkti kontrolės veiksmai truko neprotingą laiką, nėra pagrindo. Kaip nustatyta Komisijos sprendime, pareiškėjos skunde dėstomi motyvai dėl ilgų tyrimo veiksmų ir jų netinkamumo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčijamuose sprendimuose nustatytas aplinkybes.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja 2022 m. balandžio 30 d. pateikė pirminę deklaraciją, kurioje deklaravo 7,54 Eur mokėtiną GPM.

6.2. VMI 2022 m. liepos 12 d. nustatė, kad nebuvo deklaruotos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, todėl pareiškėja buvo informuota apie nustatytus deklaracijos trūkumus ir jai pasiūlyta juos ištaisyti. Pareiškėja 2022 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje deklaravo 1 711,40 Eur mokėtiną GPM.

6.3. VMI 2022 m. spalio 26 d. nustatė, kad deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir / ar pardavimo kaina ir kita su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir / ar pajamų suma. Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje deklaravo 7,54 Eur mokėtiną GPM.

6.4. Inspekcija 2022 m. lapkričio 10 d. nustatė, kad deklaruota neteisinga turto įsigijimo ir / ar pardavimo kaina ir kita su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų ir / ar pajamų suma. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 17 d. pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje deklaravo 1 861,70 Eur mokėtiną GPM.

6.5. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2022 m. gegužės 2 d. gauta 7,54 Eur įmoka, 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 1 703,89 Eur įmoka, 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 46,41 Eur įmoka, 2022 m. spalio 31 d. – 7,54 Eur įmoka, 2022 m. lapkričio 17 d. – 1 861,70 Eur įmoka.

6.6. Pagal pateiktą 2022 m. lapkričio 21 d. delspinigių ataskaitą nustatyta, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (91 d.) nuo 1 854,16 Eur sumos apskaičiuoti 50,96 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. nuo 150,30 Eur sumos apskaičiuoti 0,75 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. spalio 31 d. nuo 103,89 Eur sumos apskaičiuoti 2,28 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. nuo 96,35 Eur sumos apskaičiuoti 0,51 Eur, iš viso 54,50 Eur GPM delspinigiai.

6.7. Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi su prašymu dėl GPM delspinigių į Klaipėdos AVMI, kuri ginčijamu sprendimu neatleido pareiškėjos nuo apskaičiuotų 54,50 Eur GPM delspinigių mokėjimo. VMI sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą, o Komisija sprendimu patvirtino VMI sprendimą.

7. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kuriais remiantis pareiškėjai neturėjo būti skaičiuojami delspinigiai, teismas vadovavosi GPMĮ ir MAĮ nuostatomis. Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio 1 dalimi, terminas sumokėti GPM už 2021 metus suėjo 2022 m. gegužės 2 d. Įvertinęs tai, kad pareiškėja deklaraciją tikslino keletą kartų, o galutinę patikslintą pateikė 2021 m. lapkričio 17 d., taip pat pareiškėjos atliktus mokėjimus, teismas konstatavo, jog pareiškėja visą mokėtiną GPM sumokėjo ne iki pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, nustatytos GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje.

8. Atsižvelgęs į aptartas GPMĮ nuostatas ir nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėja dalį GPM prievolės įvykdė pavėluotai, todėl atsirado MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis pagrindas nuo pavėluotai sumokėto GPM (įvertinant atskirų įmokų sumokėjimo laiką) skaičiuoti delspinigius. Teismo įsitikinimu, esant įstatyminiam pagrindui skaičiuoti delspinigius, mokesčių administratorius neturėjo teisės jų neskaičiuoti, todėl pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo GPM delspinigius.

9. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad delspinigiai jai buvo skaičiuojami nepaisant atliktų mokėjimų. Byloje pateikti delspinigių ataskaitų duomenys patvirtino, kad delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami įvertinus mokestinės prievolės dalies įvykdymo (sumokėjimo) momentą, t. y. skaičiuojant delspinigius buvo įvertinti visi pareiškėjos atlikti mokėjimai ir GPM delspinigiai apskaičiuoti tik nuo likusios neįvykdytos mokestinės prievolės dalies.

10. Buvo atkreiptas dėmesys, kad didžioji dalis delspinigių (50,96 Eur) pareiškėjai buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (91 d.), nes pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 1 703,89 Eur ir ši suma įskaityta GPM prievolei padengti. Teismo įsitikinimu, GPM permokos susidarymas neturėjo įtakos GPM delspinigių skaičiavimui, nes iš atliktų mokėjimų buvo nustatyta, kad esant pareiškėjos deklaruotam 1 861,70 Eur mokėtinam GPM, jis buvo dengiamas dalimis, o visiškai GPM nepriemoka buvo padengta 2022 m. lapkričio 17 d., nuo šios dienos delspinigiai nebeskaičiuojami ir susidarė atitinkama GPM permoka.

11. Teismas patikslino, kad bendra pareiškėjai apskaičiuota delspinigių suma yra 54,50 Eur, būtent dėl kurios vyksta ginčas. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjos minima 2022 m. rugpjūčio 16 d. sumokėta 46,41 Eur suma buvo įskaityta GPM nepriemokos daliai padengti.

12. Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad susidarė mokesčio permoka, kuri jai negrąžinta, teismas pažymėjo, kad mokesčių permokos grąžinimas yra atskira procedūra, todėl mokesčių mokėtojo teisė reikalauti palūkanų už negrąžintą mokesčio permoką neeliminuoja delspinigių skaičiavimo dėl pavėluoto mokestinės prievolės (jos dalies) įvykdymo. Teismas išaiškino, kad pareiškėja turi galimybę šią teisę realizuoti, jeigu mokesčių administratorius jai negrąžino mokesčio permokos per MAĮ 87 straipsnyje nustatytą terminą.

13. Buvo atmesti pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja neprašė jos atleisti nuo delspinigių mokėjimo, kadangi jie negalėjo būti apskaičiuoti (gavusi 2022 m. rugpjūčio 16 d. pranešimą apie apskaičiuotus 46,18 Eur delspinigius, pareiškėja juos sumokėjo). Įvertinęs bylos duomenų visumą ir pažymėjęs, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai nustatytas išimtis, teismas pakartojo, kad pareiškėjos minima 2022 m. rugpjūčio 16 d. sumokėta 46,41 Eur suma yra įskaityta GPM nepriemokos daliai padengti, o mokesčių administratorius pasisakęs dėl delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo, vertino, ar nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo delspinigių.

14. Teismas analizavo MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje nustatytus mokesčių mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių pagrindus. Teismo įsitikinimu, Klaipėdos AVMI sprendime išdėstė išsamius motyvus, kodėl pareiškėja negali būti atleista nuo GPM delspinigių mokėjimo, tokios pačios pozicijos savo sprendimuose pagrįstai laikėsi VMI ir Komisija.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad mokesčių administratoriaus teiktos konsultacijos buvo neišsamios, neaiškios (MAĮ 141 str. 1 d. 4 p.), teismas įvertinęs byloje esančius pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus pokalbių įrašus, nenustatė, kad jie galėjo suklaidinti pareiškėją teikiant pradinę deklaraciją už 2021 metus, o vėliau teikiant patikslintas deklaracijas.

16. Apibendrinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl nenustatė pagrindo juos panaikinti. Teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

III. 17. Pareiškėja E. S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl to, kad nebuvo jokio pagrindo apskaičiuoti GPM delspinigius, bei akcentuoja, kad:

18.1. Pareiškėja byloje nesutinka su VMI sprendimu taikyti GPM delspinigius, kurie buvo apskaičiuoti dėl neva pavėluoto GPM pagal 2021 metų deklaraciją mokėjimo, kas yra esminis ginčo dalykas.

18.2. Deklaracija buvo pateikta laiku, tuo tarpu aplinkybė, kad vėliau buvo nustatyti jos trūkumai, kurie buvo pašalinti bei sumokėta trūkstama GPM suma, nėra prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

18.3. Pareiškėja neprašė nagrinėti klausimo dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, o skundžia ir skundė patį delspinigių apskaičiavimo faktą ir nepagrįstumą, ką ir VMI, ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, t. y. netinkamai vertino skundo dalyką.

18.4. Pareiškėja neginčija to, kad delspinigiai yra svarbus finansinis institutas, tačiau tik ne tuomet, kai jie pritaikomi nepagrįstai. Pareiškėja pateikė deklaraciją laiku, vykdė savo mokestines prievoles nuosekliai tikslinant bei apmokant suformuotoje deklaracijoje nurodytas sumas laiku.

18.5. Pareiškėjai permoka (1 765,35 Eur) buvo grąžinta tik 2023 m. kovo 7 d., t. y. po keturių mėnesių, kas turėtų būti vertinama kaip valstybės sulaikytos lėšos, kurių valstybė laiku negrąžino, tačiau jai nekyla jokių teisinių ar mokestinių pasekmių. Tokia situacija yra nesąžininga, kadangi mokesčių mokėtojui (t. y. pareiškėjai) kyla pasekmės.

18.6. Akcentuotina, kad ginčas vyksta ne dėl 54,50 Eur sumos, o dėl visų pritaikytų delspinigių sumų (t. y. ir dėl 46,41 Eur, ir, kaip matyti iš VMI atsiliepimo, dar ir 50,96 Eur išskaitytos sumos). Pareiškėja nesutinka su visos situacijos bendru vertinimu ir palaiko savo poziciją, jog deklaraciją pateikė laiku, ją tikslino laiku, tad delspinigiai neturėjo būti savavališkai skaičiuojami.

18.7. Pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmais, nėra reikšmingi, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu deklaracijos pateikimo terminas ir tai, kad pareiškėja laiku tikslino deklaraciją bei vykdė mokestines prievoles.

18.8. Kiekvieno mokesčių mokėtojo atvejis turi būti vertinamas individualiai ir jei nustatomos aplinkybės, jog mokesčių mokėtojas vykdo savo prievoles pagal teisės aktus, laikantis nustatytų terminų ir terminų trūkumams pašalinti, laikosi visuotinio mokesčių mokėjimo privalomumo principo, tad toks atvejis negali būti vertinamas kaip mokesčių nemokėjimas ar nedeklaravimas. Šiuo atveju nebuvo MAĮ įtvirtino pagrindo skaičiuoti pareiškėjai delspinigius.

18.9. Laikotarpis, už kurį skaičiuoti delspinigiai, buvo susijęs su deklaracijos tikrinimo laikotarpiu, kas nepriklausė nuo pareiškėjos veiksmų, o buvo nulemtas mokesčių administratoriaus veiksmų tinkamumo. Kyla abejonių, kad mokesčių administratorius tikslingai nenurodo deklaracijos trūkumų šalinimo kuo skubiau, jog valstybei kiltų pagrindas savavališkai reikalauti iš mokesčių mokėtojų didesnių įmokų. Pareiškėjos 2022 metų deklaracijos patikrinimas trunka ilgiau nei 5 mėnesius, ji dar nėra gavusi jokių duomenų dėl deklaracijos tinkamumo. Susiklosčiusi situacija yra neproporcinga lyginant mokesčių mokėtojo ir administratoriaus pozicijas, kadangi dėl ilgai trunkančių tikrinimo procedūrų mokesčių mokėtojui nežinant skaičiuojami delspinigiai, kuriuos nėra galimybės nuginčyti.

19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, teisinius argumentus, tvirtindamas, kad delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami įvertinus mokestinės prievolės dalies įvykdymo (sumokėjimo) momentą, t. y. skaičiuojant delspinigius buvo įvertinti visi pareiškėjos atlikti mokėjimai ir GPM delspinigiai apskaičiuoti tik nuo likusios neįvykdytos mokestinės prievolės dalies. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Klaipėdos AVMI pažymi, kad pareiškėja neįrodė, jog mokesčio pažeidimo nepadarė ar kad šio pažeidimo padarymą lėmė nuo pareiškėjos nepriklausiusios aplinkybės, klaidingos mokesčių administratoriaus konsultacijos ar klaidingas apibendrinto mokesčių įstatymo išaiškinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 17 p.) ir apeliaciniame skunde tvirtina, jog esminis ginčo dalykas nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai (žr. nutarties 18.1 p.). Apeliantė neprašė nagrinėti klausimo dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo – skundo dalykas įvertintas netinkamai (žr. nutarties 18.3 p.), todėl prašo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. nutarties 17 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundo dalykas – teisminės gynybos besikreipusio asmens reikalavimas, t. y. pareiškėjas išreiškia savo poziciją dėl galbūt pažeistų teisių gynimo būdo, tačiau teismas nėra saistomas teikiamu pasiūlymu ir gali priimti kitokio pobūdžio sprendimą (bendrine prasme) nei išdėstė pareiškėjas (apeliantas). Priimtinų sprendimų rūšis įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje. Tačiau skundo pagrindas ir dalykas bet kokiu atveju apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas.

23. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus (žr. nutarties 1 p.), kuriais buvo netenkintas pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. prašymas.

24. Pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. prašyme „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“ (toliau – ir Prašymas) yra dėstoma: „<...> nesutinku su priskaičiuotų delspinigių, kadangi juos apmokėjau, kad netaikytumėte papildomų delspinigių ir nereikėtų dar papildomų procesų dėl jūsų veiksmų apskundimo, prašau sugrąžinti sumokėtus priskirtus delspinigius 46,41 Eur, kadangi pažeidimo padarymo nebuvo <...>“.

25. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir / ar palūkanų“ (žr. nutarties 1 p.), kuris yra pirminis / pradinis teisės aktas dėl Prašymo, nurodė, kad šios nutarties 24 punkte aptartame pareiškėjos Prašyme yra išdėstytas reikalavimas dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių. VMI ir Komisijos sprendimuose taip pat pasisakoma dėl atleidimo nuo delspinigių.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 331-1168585 „Grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas“ nusprendė pareiškėjai negrąžinti ginčo 46, 41 Eur.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Prašyme nėra užsimenama apie aplinkybes, galinčias, pareiškėjos nuomone, lemti atleidimą nuo priskaičiuotų delspinigių. Atvirkščiai – teigiama, kad delspinigiai buvo priskaičiuoti visiškai nepagrįstai.

28. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Prašyme vis dėlto buvo išreikšta pozicija ne dėl atleidimo nuo delspinigių, o siekis eliminuoti mokesčių administratoriaus apskaičiuotus delspinigius, dėl kurių jau buvo priimtas VMI 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas. Nei pagal Prašymo turinį, nei pagal jame formuluojamą pakankamai konkretų reikalavimą nėra galimybės spręsti, kad pripažįstamas teisės pažeidimas ir apeliuojama į pritaikytų finansinio poveikio priemonių dėl tam tikrų mokesčių mokėtojo situaciją lengvinančių aplinkybių švelninimą (arba panaikinimą) įstatymų leidėjo numatytose ribose. Taigi pakankamai akivaizdu, kad teisminės gynybos besikreipęs asmuo išreiškė valią ne dėl atleidimo nuo delspinigių, o dėl jų neteisėto apskaičiavimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, mokesčių administratoriaus Prašyme išdėstyto reikalavimo perkvalifikavimas į prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių pripažintinas nepagrįstu, išeinant už pačios pareiškėjos apibrėžtų ginčo ribų. Iš esmės buvo spręsta ne dėl to, ko prašė pareiškėja, todėl priimti tiek mokesčių administratoriaus, tiek Komisijos (juose aiškiai formuluojama pozicija neatleisti E. S. nuo papildomai apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių mokėjimo), o taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimai negali būti patvirtinti. Pareiškėjai apibrėžus ginčo ribas, tose ribose ir buvo privalu pasisakyti mokesčių administratoriui ir ginčą nagrinėjusioms institucijoms, į kuriuos kreipėsi pareiškėja.

29. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikintinas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo naikinami mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai (žr. nutarties 1 p.), o Prašymas perduotinas iš naujo nagrinėti mokesčių administratoriui.

30. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad pagal skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų (veiksmų) pobūdį, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilę ginčai yra skirstomi į mokestinius ginčus (MAĮ 145 str.) bei ginčus dėl kitų mokesčių administratoriaus sprendimų (MAĮ 146 str.). Mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 22 d.). Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (MAĮ 145 str. 1 d.). Įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo (MAĮ 145 str. 2 d.). Kiti ginčai tarp mokesčių mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno, taip pat ginčai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (MAĮ 146 str. 1 d.).

31. Prašymo nagrinėjimo metu turėtų būti atsižvelgiama į visas šioje nutartyje išdėstytas nuostatas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos E. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (27.13Mr)-KD13-88 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 68-2 bei panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-2023/61(7-2023/32).

Pareiškėjos E. S. 2022 m. spalio 31 d. prašymą „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“ perduoti mokesčių administratoriui išnagrinėti iš naujo.

Likusią skundo dalį (dėl reikalavimo panaikinti sprendimą pritaikyti 54,50 Eur bei 46,41 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių) atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius