2020-11-11 Nr. AB-22209-3-62-3-01801-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1652-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01801-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas jam priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2016 m. vasario 6 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 4–5 ir 6–7 būriuose. Pastatas, kuriame buvo 6–7 būriai, buvo avarinės būklės, negyvenamas, naudojamas ne pagal paskirtį, jo išorinės sienos buvo sutrūkinėjusios, iš stogo iškritusios plytos, langų ir durų sąramos nusėdusios, tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Šio pastato stogas buvo dengtas šiferiu, kuriame buvo uždrausta medžiaga – asbestas. Stogas nekeistas 54 metus, sutrūkinėjęs, paveiktas korozijos, šiferis suskilinėjęs, šerpėtas, byrantis, todėl jį buvo būtina padengti sujungiančia medžiaga, kad asbesto dalelės nesklistų į aplinką, tačiau tokių darbų nebuvo atlikta.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad 6–7 būriuose kalėjo pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Kambaryje buvo įrengti 4 dviaukščiai gultai. Šį plotą dar labiau mažino patalpose buvę baldai, nuteistųjų daiktai. Ginčo būriuose pareiškėjo kalėjimo metu buvo 178 nuteistieji, sanitariniame mazge buvo įrengtas 1 sėdimas unitazas, 4 tupimi unitazai ir 1 praustuvė. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti sanitariniais įrenginiais (praustuvėmis, klozetais, unitazais ir pisuarais), tekdavo stovėti eilėse, todėl juto fizinius nepatogumus, skausmus, naudojantis tupimu sanitariniu įrenginiu tirpdavo kojos, tai sukeldavo kelių ir kojų skausmus.

4. Miegamieji gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti. Gyvenamojoje patalpoje buvo blogas apšvietimas, pareiškėjas negalėjo rašyti, skaityti, įskausdavo akys. Patalpoje veisėsi tarakonai ir blakės, dėl kurių įkandimų pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti. Pareiškėjas skundėsi, kad 6–7 būriuose nebuvo įrengta patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti, todėl jie buvo džiovinami gyvenamojoje patalpoje arba koridoriuose ant džiovyklų, dėl to patalpose buvo didelė drėgmė, o koridoriuose pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai.

5. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, todėl maistą nuteistieji laikė miegamajame, nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis. Virtuvėlė buvo per maža, dėl patalpų perpildymo ji negalėjo patenkinti visų nuteistųjų poreikių, todėl kildavo konfliktai. Pareiškėjui nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti, sportuoti ir būti lauke, nes 4–7 būrių nuteistieji naudojosi vienu pasivaikščiojimo kiemu, kuris buvo per mažas tokiam nuteistųjų skaičiui. Pasivaikščiojimo kieme neįrengtos pavėsinės ar stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacijos šulinių, todėl kiemeliuose laikydavosi vanduo. Pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštyno, todėl kilo grėsmė būti sužalotam. Kiemelis 70–100 m nutolęs nuo gamybinių cechų, kuriuose vyksta plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterštas. Sporto aikštynų būklė buvo avarinė. Pareiškėjas tvirtino, kad 6–7 būriuose buvo rūkoma tiek gyvenamosiose, tiek bendrojo naudojimo patalpose, šių būrių pastate nebuvo įrengta rūkymo patalpa. Ženklas, žymintis rūkymo vietą, buvo iškabintas ant pastato durų. Tik pareigūnų trumpų apsilankymų metu buvo nerūkoma, todėl per visą ginčo laikotarpį buvo pareiškėjas buvo priverstas patalpose kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

6. Pataisos įstaigoje nuteistieji, sergantys tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis iki jiems būdavo nustatyta diagnozė, lankydavosi bendroje valgykloje, dušinėse, bibliotekoje, ilgalaikių pasimatymų kambariuose, todėl jis nuolatos jautė baimę, stresą dėl pavojaus užsikrėsti kokia nors pavojinga ūmine liga. Dėl to daug kartų kreipėsi į psichologinę tarnybą, medikus. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, papildomų nepatogumų, diskomfortą, sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, kankino nemiga, tapo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, t. y. patyrė neturtinę žalą.

7. Pareiškėjas prašė netaikyti jo reikalavimui sutrumpintos senaties termino, nes patekęs į Pravieniškių PN-AK nebuvo supažindintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kitais nuteistųjų teisinę padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nežinojo apie savo teisių ir pareigų pažeidimus. Įstaigos pareigūnai slėpė informaciją apie nuteistųjų teises ir pareigas, būrių koridoriuje informacija apie nuteistųjų teises ir pareigas nebuvo iškabinta, o bibliotekoje dėl nuteistųjų pertekliaus jos trūko, o vienas kompiuteris, kuriuo naudojosi apie 1000 nuteistųjų, dažniausiai neveikdavo. Pareiškėjo nuomone, pažeidimas yra tęstinis, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė daliai jo reikalavimų taikyti ieškinio senaties terminą, kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pravieniškių PN-AK ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Pagal teisės aktų reikalavimus baldų, esančių patalpoje, plotas nėra išskaičiuojamas iš gyvenamosios patalpos ploto.

10. Ginčo gyvenamoji patalpa vėdinama per langus ir ventiliacines angas, nuteistieji aprūpinti baldais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų. Nuteistieji gyvenamąsias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant šią pareigą, jose nebūtų atsiradę buitinių parazitų. Asmeninius rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę maudymosi laiku. 3 sektoriaus būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, todėl nuteistieji galėjo išsiskalbti savo drabužius patys. Būrių kiemuose buvo įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji galėjo džiauti savo asmeninius drabužius, taip pat nuteistiesiems buvo išduodamos stacionarios džiovyklos. 6–7 būrių sanitariniame mazge įrengti 5 klozetai, 1 unitazas ir 1 praustuvė, prausykloje – 8 praustuvės, 6 dušo sieteliai. Pareiškėjas su skundais dėl sanitarinių įrenginių trūkumo nesikreipė. 3 sektoriaus būriuose nebuvo įrengti poilsio kambariai, patalpos maisto produktams laikyti. 6–4 būrių virtuvėlė yra 17 kv. m, joje pastatyti šaldytuvai ir spintelės asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti.

11. 4–7 būrių pasivaikščiojimo kiemo plotas 2460 kv. m, buvo įrengtos dvi sporto aikštelės, iš kurių viena išardyta, kita – atskirta nuo gyvenamųjų būrių tvora, šios aikštelės danga lygi ir tvarkinga. Atsakovo atstovas tvirtino, jog negali nurodyti, kokios būklės buvo pasivaikščiojimo kiemas ir išardyta sporto aikštelė ginčo laikotarpiu. Pataisos namuose gyvenamosiose ir kitose bendrojo naudojimo patalpose uždrausta rūkyti. Bendrabučių teritorijose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas su skundais dėl kitų nuteistųjų rūkymo nesikreipė.

12. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ar pataisos namų administraciją dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, atsakovas neturi. Ginčo patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nebuvo vykdomi tokie darbai. Šiuo metu stogo danga pakeista į bituminę. Pataisos namų 3 sektoriuje nėra deginamos jokios atliekos, tai vyksta gamybinėje zonoje, kur veiklą vykdo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“, apie tai informacijos neturi. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad bauda už atliekų deginimą buvo skirta VĮ „Mūsų amatai“, tai šalina Pravieniškių PN-AK atsakomybę.

13. Pataisos namuose per pastaruosius metus atvira tuberkulioze nuteistieji nesirgo, buvo nustatyta pora atvejų susirgimo neatvira tuberkuliozės forma. Jei nustatomas užsikrėtimo tuberkulioze atvejis, asmuo nedelsiant ištyrimui ir gydymui siunčiamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, t. y. su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjo M. Ž. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galbūt pažeidžiamas teises, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. rugpjūčio 28 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, o ir teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, byloje buvo nustatyta, kad su Vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas 2014 m. sausio 15 d., todėl analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 6 d.

16. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančio gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Šių taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl ploto laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 20 d.

17. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į 7 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas –17 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko – 4,25 kv. m gyvenamojo ploto,. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė tikslaus ginčo patalpoje gyvenusių nuteistųjų skaičiaus, tačiau tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje buvo įrengti 4 dviaukščiai geležiniai gultai, šį teiginį pareiškėjas įrodinėjo atsakovo atstovo 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618, kurioje nurodyta, kad 7 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo 8 miegamosios vietos. Byloje liudytoju apklaustas nuteistasis V. T. patvirtino, kad ginčo laikotarpiu 7 būrio 2 miegamajame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, kurios pastoviai buvo užimtos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes dėl nuteistųjų skaičiaus ginčo patalpoje grindė 2018 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. 63-2612, tačiau šioje pažymoje pateikti duomenys apie 2016 m. balandžio 28 d. buvusių įrengtų miegamųjų vietų skaičių 7 būrio 2 miegamajame, nors pareiškėjas šioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo iki 2016 m. vasario 5 d. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK pažyma apie 3 sektoriuje buvusį nuteistųjų skaičių nepatvirtino, buvo kad mažinamas gyvenamųjų vietų skaičius 7 būryje, šio būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kada ir kaip jis buvo sumažintas.

18. Akcentuodamas teismų praktikoje suformuluotą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę analogiškose bylose ir ja vadovaudamasis, teismas darė išvadą, jog atsakovo atstovas nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie gyvenamųjų vietų skaičių 7 būrio 2 miegamajame ginčui aktualiu laikotarpiu, duomenų apie vykusias (nevykusias) gyvenamųjų patalpų pertvarkas laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 26 d. ir sprendė, jog Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad jo kalėjimo ginčo patalpoje metu, joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos.

19. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui kalint 7 būrio 2 miegamajame jam teko 2,125 kv. m gyvenamojo ploto, taigi buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

20. Konstatavęs pažeidimą, teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad gyvenamojoje patalpoje esantys baldai, nuteistųjų reikmenys, asmeniniai daiktai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

21. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 5.6; 5.8–5.10 punktuose numatyta, jog kiekvienam būriui (kai judėjimas tarp būrių neribojamas – dviem būriams) turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys ir kambarys maisto produktams laikyti, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruošimo sandėlis, batų ir drabužių džiovykla, o atsakovo atstovui nepaneigus šių pareiškėjo nusiskundimų (Pravieniškių PN-AK pateikta pažyma ir nuotrauka neįrodė, kad batų ir drabužių džiovykla, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruošimo sandėlis buvo įrengti būtent 6–7 būriams, pažymoje nurodyta, kad 3 sektoriuje nėra laisvalaikio kambario ir patalpų maisto produktams susidėti), teismas konstatavo Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

22. Teismas pažymėjo, kad kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

23. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo teiginius, kad bendrabutis, kuriame buvo 6 ir 7 būriai yra negyvenamosios paskirties pastatas, tačiau pripažino, jog ginčo pastato būklė minėtu laikotarpiu buvo prasta. Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog stogo danga susidėvėjusi, laikančios konstrukcijos įlinkusios, dalis langų yra seni, nesandarūs, latakai leidžia vandenį, pastato mūras yrantis, susidėvėjusi vidaus apdaila, sutrūkusi nuogrinda, stogo danga keistina, stogo konstrukcijos sutrūkusios ir pan., o nustatytų defektų atsakovo atstovas nešalino dėl būsimo renovacijos. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, pareiškėjo pretenzijas dėl labai prastos pastato, kuriame buvo 7 būrys, techninės būklės, asbesto jo gyvenamojoje aplinkoje buvimo teismas pripažino pagrįstomis.

24. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamos dirbtinės apšvietos, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kada ir kuo pasireiškė netinkamas gyvenamosios patalpos apšvietimas, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl to pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl teismas sprendė, kad abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

25. Įvertinęs bylos duomenis, kad sutartis su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus, teismas nurodė, jog sutarties vykdymo dokumentacija (Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašai, darbų atlikimo aktai) patvirtino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrio patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyje nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Teismas konstatavo, kad nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose.

26. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nepritvirtintų lovų, nes tokia pareiga teisės aktuose neįtvirtinta. Nebuvo pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl nešvaraus oro pasivaikščiojimo kieme, taip pat aplinkybės, jog pareiškėjas naudojasi tomis pačiomis patalpomis kaip ir asmenys, sergantys atvira tuberkuliozės forma.

27. Teismas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.3. punktą sporto aikštynai turi būti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neatitvertų sporto aikštynų kiemeliuose, teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas tvirtino, kad viena sporto aikštelė buvo išardyta, kita – atitverta nuo pasivaikščiojimo kiemelio, tačiau iš šios formuluotės neaišku, ar išardytoji sporto aikštelė buvo atitverta nuo pasivaikščiojimo kiemelio, ar ne, todėl pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo aikštelės neatitvėrimo pripažino nepaneigtais.

28. Teismas nurodė, jog pareiškėjas yra nerūkantis (atsakovas šios aplinkybės nepaneigė), byloje nebuvo paneigtos pareiškėjo pretenzijos, jog Pravieniškių PN-AK buvo įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios rūkymo vietos. Tačiau nenustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atsakomybė šiame kontekste negalima.

29. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 162 dienas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose, techniškai netvarkingose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

30. Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, todėl jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

31. Teismo vertinimu, byloje esančiuose dokumentuose apie pareiškėjo fizinę ir psichinę sveikatą duomenų, kad pareiškėjas byloje vertinamu laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos problemų, nebuvo, todėl spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

32. Nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet, teismo nuomone, pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą, pareiškėjas kalėjo gana ilgai (162 dienas), šis pažeidimas buvo pastovus, pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko 2,125 kv. m, be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, džiovinami daiktai, kiti įrenginiai), taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (techniškai netvarkingas statinys ir gyvenamosios patalpos, nepakankama buitinių parazitų kontrolė, neužtikrinta saugi sveikatai aplinka (asbesto buvimas, neatitvertas sporto kiemelis ir pan.).

33. Pripažinęs, kad dėl gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo ir kitų pažeidimų kumuliatyvaus poveikio buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį ir trukmę, įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 1 200 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti – pripažinti kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

35. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus. Teismas nustatė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas (teko 2,125 kv. m), buvo nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai – techniškai netvarkingas statinys, nepakankama buitinių parazitų kontrolė, neužtikrinta sveikatai saugi aplinka (neatitvertas sporto kiemelis).

36. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK nėra kamerų tipo įstaiga – nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę gali nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjui tenkantį santykinai mažą gyvenamąjį plotą iš dalies kompensavo nemaži kambario išmatavimai bei pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

37. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietą ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.).

38. Pirmos instancijos teismui pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis apie ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, nenurodė konkrečių asmenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas galėtų apklausti, nenurodė, kiek lovų buvo ginčo patalpose, taip pat tai, ar jos visos buvo užimtos. Šie abstraktūs duomenys nelaikytini pakankamais tam, kad būtų paneigti oficialūs Pravieniškių PN-AK duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių jose. Atsakovo atstovo teigimu, teismas negalėjo vadovautis pareiškėjo pateiktomis pažymomis, nes nėra galimybės nustatyto jų autentiškumo, pažymų kopijos padarytos pažeidžiant nustatytą tvarką, kadangi dauginimo, spausdinimo aparatai neįtraukti į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Pateikti įrodymai galėjo būti suklastosi. Apeliantas pabrėžia, kad pareiškėjui tokių duomenų neteikia ir neteisėtai gauti įrodymai turėtų būti atmesti.

39. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu, bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Be to, nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktomis oficialiomis pažymomis, kuriose yra nurodomas miegamų vietų skaičius. Pateiktos pažymos turėtų būti vertintinos kaip objektyvūs įrodymai, tačiau pirmos instancijos teismas jų nevertino.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis yra pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankštintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

41. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog buvo neužtikrintos kalinimo sąlygos dėl pelėsio ir parazitų, kadangi pagal pasirašytas sutartis su kitais ūkio subjektais vykdoma kenkėjų kontrolė ir naikinimas, šie darbai registruojami Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį, atsižvelgiant į situaciją ir gautus nusiskundimus, t. y. ne kiekvienoje patalpoje. Ginčo patalpose kenkėjų kontrolė buvo atliekama, o buitiniai parazitai atsiranda asmenų, kurių atsainus požiūris į higienos reikalavimus, aplinkoje.

42. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog sporto aikštymai buvo netinkamai įrengti (atitverti), neatsižvelgė į tai, jog Higienos normoje HN 134:2015 toks atskyrimas nereglamentuojamas, o pagal teisės aktus sporto aikštynų įrengimas pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemuose neprivalomas. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas patyrė kokių neigiamų paskelimų dėl neatitverto aikštyno.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys Pravieniškių PN-AK 3 būrio patalpose, neatsižvelgė, kad nuteistieji turi judėjimo laisvę, o pareiškėjas nejautė nepatogumų.

44. Apelianto teigimu, jis pagrindė aplinkybę, kad batų ir drabužių džiovyklos buvo, pareiškėjas dėl drabužių skalbimo ar džiovinimo į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, taigi nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad analogiškose bylose dėl patalpų maisto produktams susidėti, rūkymo vietų nebuvimo 3 sektoriuje paprastai atmetamos.

45. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų į psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė, dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos nesikreipė ir į medikus. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos.

46. Atsakovo teigimu, neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs ir nemažareikšmiai, o pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, spęstina, kad pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pažeistai teisei apginti, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimu pareiškėjui nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2016 m. vasario 6 d., atlyginimo.

48. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies – nustatęs, kad 162 paras bendrabučio tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kad atsakovo atstovas nebuvo įrengęs poilsio kambario, specialios patalpos maisto produktams susidėti, drabužiams ir avalynei džiovinti, pareiškėjas gyveno techniškai netvarkingame statinyje, patalpose nevykdoma reguliari buitinių parazitų kontrolė, neužtikrinta saugi sveikatai aplinka (asbesto buvimas, neatitvertas sporto kiemelis), priteisė pareiškėjui 1 200 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK atlyginti.

49. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo gyvenamojo ploto pažeidimą, taip pat pažeidimus dėl nepakankamos kenkėjų kontrolės, netvarkingo sporto aikštyno. Vien tai, jog nebuvo įrengtas poilsio kambarys 3 sektoriuje nepagrindė, kad pareiškėjui kilo neigiami išgyvenimai. Apelianto teigimu, pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

50. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Atsakydama į apelianto argumentus dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo patalpose buvusių įrengtų miegamųjų vietų, gyvenusių asmenų skaičiumi, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

52. Taip pat pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagą vertino tinkamai ir ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, be kita, ko nustatė, kad pareiškėjas skunde, nors ir nenurodė 7 būrio 2 miegamajame buvusių asmenų skaičiaus, tačiau teigė, jog ginčo patalpoje buvo įrengti 4 dviaukščiai gultai. Liudytoju teisme apklaustas kitas asmuo, kurio kalinimo laikotarpis apima ir šiam ginčui aktualų laikotarpį, patvirtino, kad 4–5, 6–7 būriuose (3 sektoriuje) visos gyvenamosios patalpos buvo dviejų tipų – mažesnės (15–16 kv. m), kuriose įrengtos 8 miegamosios vietos, ir didesnės (apie 35 kv. m, kuriose įrengta 16 miegamųjų vietų). Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2013 m. liepos 26 d. pažymą Nr. 117-618 apie miegamųjų vietų skaičių 3-oje valdyboje, kurioje nurodyta, kad 7 būrio 2 miegamajame yra 8 miegamosios vietos.

54. Taigi nors Pravieniškių PN-AK nesutinka su teismo nustatytu Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto, kuris įtvirtina, kad nuteistajam turi tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto bendrabučio tipo patalpose, pažeidimu, tačiau nepateikė byloje duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad byloje vertintu laikotarpiu (nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. vasario 6 d.) 7 būrio 2 kambaryje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma 2018 m. rugsėjo 11 d. pažyma Nr. 63-2612 nepagrindžia faktiškai buvusio miegamųjų vietų skaičiaus vertintu laikotarpiu, nes šiame dokumente nurodyta, kad informacija pateikiama 2016 m. balandžio 28 d. duomenimis. Atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie faktiškai buvusį nuteistųjų skaičių konkrečiose patalpose (7 būrio 2 kambaryje) bylai aktualiu ir nepertraukiamu laikotarpiu. Tad atsakovo atstovui nepaneigus aplinkybės, kad 7 būrio 2 kambaryje buvo 8 miegamosios vietos, ši aplinkybė vertinama kaip pagrįsta. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, konstatuoja, kad pagrįstai nustatytas Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.

55. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo nepagrįstai konstatuoto Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žala pinigais.

56. Pagal Eksploatavimo taisyklių 20 punktą pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore; sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie sporto aikštelių įrengimų būklę. Atsižvelgiant į tai, laikytina nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip nustato teisės aktai.

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekviena kartą atvykus atlikti numatytus darbus, ginčo patalpose, ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama, tai patvirtina į bylą pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto argumentai pagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK patalpose buvo atliekama deratizacija, dezinfekcija ir dezinsekcija. Taigi įstaiga iš esmės ėmėsi priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, nenustatyta, kad pareiškėjas dėl buitinių kenkėjų buvimo būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ir (ar) kitas kompetentingas institucijas, o pastarosios būtų nereagavę. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apelianto teiginiais ir šie nustatyti pažeidimai yra šalinami iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo kontekste (jį išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas savo sprendime), sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su poilsio ir kitų buitinių patalpų neįrengimu, pastato, kuriame buvo kalinamas pareiškėjas būkle, vertinimo.

59. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

60. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

61. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

62. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimų pobūdį (pareiškėjui ženkliai trūko gyvenamojo ploto, gyvenamąją erdvę mažino baldų ir daiktų užimamas plotas, atsakovo atstovas neįrengė patalpų poilsiui, maisto produktams susidėti, drabužiams ir avalynei džiovinti, pareiškėjas buvo kalinamas itin prastos būklės pastate ir kt.), trukmę (162 paras neužtikrintas minimalus plotas, papildomų patalpų trūkumas konstatuotas visu teismo vertintu laikotarpiu) ir mastą (pažeistas Konvencijos 3 str.), atsižvelgusi į kitus byloje nustatytus reikšmingus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai, kurių intensyvumas šiuo atveju viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, yra nesuderinami su Konvencijos 3 straipsniu.

63. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 200 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

64. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė