717944af-e309-4f89-aacf-99c4e4704699 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-177/2017         Proceso Nr. 1-01-1-66162-2015-2         Procesinio sprendimo kategorija (S)          1.1.8.1.1                                                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 3 d.  Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Viktoro Kažio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,              dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui Aldevinui Å vedui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 11 metų ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.J.

M., vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2015 m. lapkričio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. 20.41 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančio namo kambaryje, konflikto su nukentėjusiÄ ja A. D. metu tyčia sudavė jai mažiausiai keturiolika smÅ«gių rankomis ir kojomis į galvos, krÅ«tinės, pilvo sritis bei kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas daugybinius sužalojimus – kepenų ir blužnies plyÅ¡imÄ , raktikaulio lūžimÄ , deÅ¡inės pusės V–X Å¡onkaulių lūžimus su pasieninės pleuros pažeidimu, kairės pusės II–IV Å¡onkaulių lūžimus, kraujosruvas krÅ«tinės minkÅ¡tuose audiniuose, liežuvyje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kaktos pusėje, kraujosruvas deÅ¡inės akies vokų iÅ¡oriniame kraÅ¡te, kaktoje virÅ¡ kairio antakio, nosies kairio sparnelio srityje pereinant į skruostÄ , kairio skruosto srityje pereinant į smakrÄ , deÅ¡inio peties iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto priekiniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utiniame trečdalyje, deÅ¡inės krÅ«ties virÅ¡utinėje vidurinėje dalyje, krÅ«tinės kairėje pusėje žemiau raktikaulio, dėl to nukentėjusioji A.

D. nuo daugybinio kÅ«no sumuÅ¡imo – kepenų ir blužnies plyÅ¡imo, deÅ¡inės pusės V–X Å¡onkaulių lūžimų su pasieninės pleuros pažeidimu, įvykus nukraujavimui į krÅ«tinės ir pilvo ertmes, įvykio vietoje mirė. Tokiu bÅ«du J. M. nužudė A. D.Nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad savo kaltę pripažino. Teismas neįvertino jo garbaus amžiaus ir sveikatos bÅ«klės.Nuteistasis J. M. prašė didesnę dalį bausmės skirti atlikti griežto režimo sÄ lygomis ir, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, sumažinti bendrÄ bausmės atlikimo laikÄ .Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo J.

M. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde ginčijama tik bausmė, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų, tačiau iÅ¡taisė teismo padarytÄ akivaizdų raÅ¡ymo apsirikimÄ , nurodant nusikaltimo padarymo laikotarpį.                                       Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

       Dėl bausmės Nuteistasis J. M. prašė didesnę dalį bausmės atlikti griežto režimo sÄ lygomis, tačiau sutrumpinti bausmės atlikimo laikÄ . Toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pirmosios instancijos teismas J. M. paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose. Pagal padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybę parinkta bausmės atlikimo vieta atitinka teismų praktikÄ , todėl nėra pagrindo jos griežtinti ir skirti dalį bausmės atlikti kalėjime. Keisti bausmės dydžio taip pat nėra pagrindo.

Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014,                2K-477-746/2015 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas sÄ lygoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai be kita ko reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai motyvavo bausmės J. M. skyrimÄ . Teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos nuomone, parinko tinkamÄ bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nuteistajam paskirtÄ bausmę Å¡velninti. Baudžiamasis įstatymas už nužudymÄ be kvalifikuojamųjų požymių (BK 129 straipsnio      1 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų, t. y. bausmės vidurkis yra 11 metų.

Nuteistajam J. M. paskirta vos didesnė nei vidutinė laisvės atėmimo bausmė. Tokia bausmė paskirta, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bei byloje nustatytas aplinkybes ir atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 443/2014, 2K-513/2014, 2K-281-139/2015, 2K-235-222/2016 ir kt.). Paskirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį. J. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis).

Nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, t. y. nesiekiant A. D. mirties, tačiau bÅ«nant abejingam savo veikos pasekmėms ir sÄ moningai leidžiant kilti neatitaisomiems padariniams – moters mirčiai. Apeliantas nurodė, kad pripažino savo kaltę, tačiau skirdamas bausmę teismas tai įvertino ir aplinkybę, jog kaltininkas prisipažino, gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ , pripažino kaip atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartÄ vertinti tos pačios aplinkybės, kuriÄ jau įvertino pirmosios instancijos teismas.Pirmosios instancijos teismo sprendimas J.

M. pripažinti pavojingu recidyvistu atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi ankstesni neiÅ¡nykę teistumai sudaro nusikaltimų recidyvÄ , jis turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už nužudymÄ , t. y. labai sunkų nusikaltimÄ , ir nužudęs A. D. vėl padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas neįvertino nuteistojo sveikatos bÅ«klės, atmetamas, nes skunde nurodytos aplinkybės – paÅ¡lijusios sveikatos – nepatvirtina medicininiai duomenys.

Byloje yra Marijampolės socialinės pagalbos centro duomenys, J. M. apibÅ«dinantys kaip konfliktiÅ¡kÄ , agresyvų, įžūlų asmenį, kėlusį pavojų ne tik Laikinosios nakvynės namų gyventojams, bet ir darbuotojams (t. 2, b. l. 77). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta J. M. charakterizuojanti medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog jis iki nusikaltimo padarymo nedirbo, baustas administracine tvarka, keletÄ kartų teistas. Tai teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ankstesnės bausmės J.

M. nepadarė teigiamo poveikio ir nepakeitė jo požiÅ«rio ignoruoti visuotinai priimtas elgesio taisykles, juo labiau kad jis jau antrÄ kartÄ nuteistas už nužudymÄ . Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog bÅ«tent pirmosios instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ spręsti dėl bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas suÅ¡velninti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už nužudymÄ nuteistajam J. M. paskyrė bausmę, atitinkančiÄ baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis įstatymo reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų.Nuteistojo praÅ¡ymas atsižvelgti į jo garbų amžių (56 metai) nėra ta aplinkybė, kuri gali turėti esminės reikÅ¡mės bausmei, pakeičiant jos dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, J. M. už tyčinį nužudymÄ paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės dydžio apskaičiavimo metodÄ , kai yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, nėra aiÅ¡kiai per griežta.                                                                      Dėl raÅ¡ymo apsirikimo Nors dėl to nepaduota apeliacinio skundo, teisėjų kolegija iÅ¡taiso skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ , teismui nurodžius nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.

Kaltinamajame akte laikotarpio pradžia teisingai nurodyta 2015 m. lapkričio 30 d. BÅ«tent tiek dienų turi lapkričio mėnuo, todėl teismo nurodytÄ laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 31 d. teisėjų kolegija vertina kaip akivaizdų raÅ¡ymo apsirikimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies            1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nustatyti, kad nusikalstama veika padaryta ne nuo 2015 m. lapkričio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., bet nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.

Kolegijos pirmininkė                                                            Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                         Viktoras Kažys         Daiva Pranytė-Zalieckienė