7177eae1-e212-4ea8-a159-04c3fb344bbc · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2A-547/2010

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        43.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato

Å erno,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,

viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jomerta“

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-746-212/2009 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvera“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jomerta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

         IeÅ¡kovas BUAB „Arvera“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Jomerta“ 120 230 Lt be pagrindo gautų lėšų, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. ReikalavimÄ atsakovui grindė CK 6.66, 6.67 ir 6.237 straipsnių pagrindu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2008 m. vasario 29 d. iÅ¡ AB Ūkio bankas gavo 160 000 Lt kreditÄ apyvartinėms lėšoms. TÄ pačiÄ dienÄ 120 230 Lt buvo pervesti į atsakovo sÄ skaitÄ už paslaugas. IeÅ¡kovas neturi duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs iÅ¡ atsakovo paslaugas ir už jas neatsiskaitęs. IeÅ¡kovo ir atsakovo vieninteliu akcininku yra A. V. ir pervesdamas pinigus jis buvo ieÅ¡kovo direktoriumi. IeÅ¡kovo nuomone, minėti pinigai atsakovui buvo pervesti be pagrindo.

         Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio

15 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 120 230 Lt be pagrindo gautų lėšų, 6 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas direktoriaus A. V., 2008 m. vasario 29 d. su AB Ūkio bankas sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 160 000 Lt kreditas. IeÅ¡kovas 2008 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymu 120 230 Lt sumÄ pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ , nurodydamas, kad mokama už paslaugas. Duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlikęs paslaugas ieÅ¡kovui ir už jas bÅ«tų neatsiskaitęs, nėra. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2008 m. vasario 1 d. turėjo 2 600 977,82 Lt kreditorinių įsiskolinimų, todėl pervesdamas nurodytÄ sumÄ atsakovui, pažeidė kitų kreditorių teises. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pinigų atsakovu pervesti neprivalėjo ir žinojo, kad pinigų pervedimas pažeis kitų kreditorių teises. Kadangi 120 230 Lt pervesti be pagrindo, jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui (CK 6.237 str. 1 d.)

         Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nesėmė jokių tyčinių veiksmų, kad gautų iÅ¡ ieÅ¡kovo teismo priteistÄ pinigų sumÄ , taip pat neatliko jokių veiksmų neatsargiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas bÅ«tų manęs, kad privalo atsakovui pervesti pinigus. IÅ¡ ieÅ¡kovo gauti pinigai buvo panaudoti banko paskolos grÄ Å¾inimui, ieÅ¡kovas pinigus pervedė geranoriÅ¡kai. IeÅ¡kovas neturėjo jokio teisinio pagrindo perduoti byloje reikalaujamus grÄ Å¾inti pinigus, t. y. žinojo, kad neprivalo vykdyti prievolės, tačiau jÄ Ä¯vykdė. Pagal CK 6.241 straipsnio 3 dalį negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolė, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad savanoriÅ¡kas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iÅ¡ esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008). Todėl ieÅ¡kovas, pervesdamas pinigus, ir suvokdamas, kad neprivalo to daryti, nesant jokioms sutartims ir esant geram tikslui – padėti atsakovui atsiskaityti su banku, negali atgautų Å¡ių pinigų, nes toks atsakovo praturtėjimas negali bÅ«ti laikomas nepagrįstu.

         Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, jog pinigai buvo gauti ne už paslaugas, nors tokia paskirtis buvo nurodyta mokėjimo pavedime. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pinigų pervedimas laikytinas dovanojimu, nes pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį dovanojimo sutartis didesnei negu 50 000 Lt sumai turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta. Be to, tokia dovanojimo sutartis laikytina niekiniu sandoriu, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Mokėjimo pavedime nurodyta pinigų pervedimo paskirtis „už paslaugas“ paneigia apelianto teiginius apie dovanojimo sutarties buvimÄ . IeÅ¡kovo iÅ¡ banko gauta paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas buvo skolingas kreditoriams, tačiau ieÅ¡kovo vadovas ir vienintelis akcininkas A. V. pinigus pervedė atsakovui, kurio vadovu ir vieninteliu akcininku taip pat buvo A. V.. Tokiu bÅ«du atsakovas laikytinas nesÄ Å¾iningu pinigų įgijėju.

         Apeliacinis skundas netenkintinas.

         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nenustačius CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

         Bylos duomenimis, ieÅ¡kovui UAB „Arvera“ Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir Å¡i nutartis yra įsiteisėjusi (b. l. 5-6, 7-8). Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ bankrutuojančios įmonės administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

         CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai įgyta, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iÅ¡ kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti; 3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynybos bÅ«dais; 4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika.

         Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su AB Ūkio bankas 2008 m. vasario 29 d. sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė ieÅ¡kovui 160 000 Lt kreditÄ ir pervedė Å¡iÄ sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ (b. l. 12-22, 32). TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas pervedė į atsakovo banko sÄ skaitÄ 120 230 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Už paslaugas“. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡rašų matyti, kad 2008 m. vasario 29 d. ieÅ¡kovo UAB „Arvera“ ir atsakovo UAB „Jomerta“ vieninteliu akcininku ir vadovu buvo A. V. (b. l. 23-26, 68-74). A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieÅ¡kovas neprivalėjo pervesti pinigų atsakovui, taip pat patvirtino, jog tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yta jokia sutartis (b. l. 80).

Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisinio pagrindo pervesti atsakovui minėtas pinigines lėšas, t. y. pripažįsta, kad pinigines lėšas gavo be pagrindo. Tačiau, atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas pinigines lėšas pervedė geranoriÅ¡kai, t. y. žinojo, kad neprivalo vykdyti prievolės, bet jÄ Ä¯vykdė, o pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės įvykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto (atsakovo) skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje iÅ¡ tiesų iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savanoriÅ¡kas turo perdavimas asmens, žinojusio, jog jis neprivalo vykdyto prievolės, iÅ¡ esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, todėl nustačius, kad turtÄ perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tÄ daryti, turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iÅ¡ esmės pateisinamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008). Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nustatančio atvejį, kada turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas kaip įgytas be teisinio pagrindo, ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkino. IÅ¡ BUAB „Arvera“ 2009 m. gruodžio 7 d. pažymos matyti, kad ieÅ¡kovo bendras įsiskolinimas kreditoriams 2008 m. vasario 1 d. buvo 2 600 977,82 Lt (b. l. 67), todėl pakankamai didelės sumos pervedimu kitam juridiniam asmeniui, su kuriuo nebuvo sudaryta jokia sutartis, buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisės. Teisėjų kolegijos vertinimu, piniginių lėšų gavimas, atsakovui puikiai žinant ieÅ¡kovo finansinę padėtį, negali bÅ«ti pripažintas

pateisinamu, nes atsakovo vienintelis akcininkas ir vadovas A. V. piniginių lėšų pervedimo dienÄ buvo ir ieÅ¡kovo

vieninteliu akcininku bei vadovu. CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta teisinių santykių subjektų pareiga veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovo piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo gavimas be teisinio pagrindo laikytinas prieÅ¡taraujančiu minėtiems principams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad mokėjimo pavedime nurodyta pinigų pervedimo paskirtis „Už paslaugas“, tačiau pačios Å¡alys pripažino, jog jokių paslaugų atsakovas ieÅ¡kovui nebuvo suteikęs. Todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo piniginių lėšų pervedimas be teisinio pagrindo atsakovui negali bÅ«ti kvalifikuotinas kaip dovanojimas.

         Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

         Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinos 2,70 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.)

         Atsakovas už apeliacinį skundÄ yra sumokėjęs 300 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies (3 104,60 Lt) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi buvo atleistas (b. l. 84, 115). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Å¡iuo atveju - atsakovas) už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius skundus. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾inamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybės, atsakovui grÄ Å¾inamas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

         Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

         Priteisti iš atsakovo UAB „Jomerta“ (į. k. 248234310) 2,70 Lt (du litus, 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

         GrÄ Å¾inti atsakovui UAB „Jomerta“ (į. k. 248234310) sumokėtÄ 300 Lt (trijų Å¡imtų litų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai

Audronė Jarackaitė

Danutė Milašienė

Donatas Å ernas