2023-05-17 Nr. AB-10179-3-61-3-02484-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1344-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02484-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, Kalėjimų departamentas, atsakovas) direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ (toliau – ir Įsakymas) pirmą punktą; 2) įpareigoti atsakovą skirti jį į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas; 3) priteisti iš Departamento bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas dėl analogiško Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. P-17 pirmo punkto panaikinimo 2021 m. vasario 21 d. skundu jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2303-860/2021 patenkino skundą iš dalies: panaikino skundžiamo įsakymo dalį, tačiau nepatenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą skirti pareiškėją į atitinkamas pareigas, bet įpareigojo atsakovą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Atsakovas minėto teismo sprendimo neskundė.

2.2. Atsakovas 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ priėmė analogišką pareiškėjui nepalankų sprendimą, šį kartą atsižvelgdamas ne tik į Departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadą Nr. TA-6, bet ir nurodydamas įstatymų nustatytas normas, kuriomis vadovavosi, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2021 m. sausio 19 d. rašte Nr. 4-01-354 nurodyta informacija apie pareiškėjui 2017 m. balandžio 12 d. skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat remdamasis faktinėmis aplinkybėmis apie ankstesnę pareiškėjo valstybės tarnybą iki minėto 2017 m. balandžio 12 d. atleidimo; administracinės bylos Nr. eA-3247-5758-2018 medžiaga ir šioje byloje priimtu teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjas padarė šiurkščius pažeidimus, už kuriuos jam pagrįstai buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

2.3. Atsakovas, pakartotinai priimdamas analogišką pareiškėjui nepalankų sprendimą, elgiasi nesąžiningai bei rodo nepagarbą teismui ir pareiškėjui, pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje nustatytus sąžiningumo ir pagarbos žmogui principus, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis principus, nes nuo ankstesnio analogiško įsakymo priėmimo neįvyko nei jokių naujų teisiškai reikšmingų faktų, nei atsirado naujų bylai reikšmingų aplinkybių.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. dalyvavo ir laimėjo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) skelbtą konkursą (konkurso skelbimo Nr. 45453) eiti Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

2.5. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas), 61 punktu ir atsižvelgiant į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadą Nr. TA-6 (toliau – ir Tikrinimo išvada), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 4 dalimi, 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais, 16 straipsnio 2 dalimi.

2.6. Tikrinimo išvadoje nurodyta, kad, pagal Valstybės tarnautojų registro ir Kalėjimų departamento pateiktą informaciją, E. K. 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Tikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėse sistemose, 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, informacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie E. K. nėra. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos institucijos informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie E. K. nepateikė. Tikrinimo išvadoje nurodyta, kad nerekomenduojama E. K. priimti į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, nes nors nuo 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – praėjo 3 metai ir jis formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, įžvelgiami neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu, E. K. priėmimas gali sukelti tam tikrų abejonių dėl bausmių vykdymo sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudaryti precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su bendrais personalo kriterijais ir nuostatomis.

2.7. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja, jog pareiškėjas iš einamų pareigų atleistas teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu už piktnaudžiavimą tarnyba ir Lietuvos Respublikos viešųjų bei privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Teisingumo ministerijos 2021 m. gegužės mėnesį pateiktame atsakyme nurodyta, jog pareiškėjas nepadarė Viešųjų bei privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo.

2.8. Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas – Aprašo 61 punktas – pritaikytas visiškai netinkamai, kadangi pagal loginį ir teisės aktų viršenybės principą minėtame Aprašo punkte kalbama apie organizacinius veiksmus.

2.9. Pareiškėjas nurodė visiškai atitinkantis VTĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, priimamiems į valstybės tarnautojo pareigas, taip pat formaliai atitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

2.10. Nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos praėjo daugiau kaip 4 metai, todėl neapibrėžto termino taikymas, uždraudžiant jam eiti atitinkamas pareigas valstybės taryboje, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 4-ame straipsnyje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatytomis nuostatomis, draudžiančiomis antrą kartą vykdyti persekiojimą už vieną ir tą patį teisės pažeidimą bei reikalaujantį, kad asmenys nebūtų du kartus traukiami atsakomybėn už tuos pačius teisės pažeidimus.

2.11. Pareiškėjas siekia eiti gerokai žemesnes pareigas, buvo atleistas iš kitos įstaigos, pretenduoja ne į pareigūno pareigas. Nuo 2000 iki 2012 metų tarnaudamas tame pačiame Kalėjimų departamente įvairiose pareigose, pareiškėjas įrodė savo lojalumą bausmių vykdymo sistemai, už gerą tarnybą buvo skatintas padėkomis ir žinybiniais ženklais. Skyriaus patarėjo pareigos pagal VTĮ nėra priskiriamos vadovaujamoms pareigoms, pareigybės aprašyme nėra funkcijos, susijusios su skyriaus viršininko pavadavimu, o teiginys, kad jam gali būti pavesta atlikti skyriaus viršininko funkciją, nereiškia, jog jis negalės šios funkcijos tinkamai vykdyti, be to, skyriuje yra dar 2 patarėjų pareigybės, o skyriaus viršininko funkcijų vykdymas gali būti pavestas vienam iš 8 skyriuje esančių vyriausiųjų specialistų ar kitam darbuotojui.

3. Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu neįpareigojo atsakovo priimti pareiškėją į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, o įpareigojo patikslinti ir motyvuoti, kodėl asmuo nebuvo priimtas, tą atsakovas ir padarė.

3.2. Pareiškėjas laimėjo konkursą į karjeros valstybės tarnautojo Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, tačiau į šias pareigas Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 26 d. įsakymu pareiškėjas nepaskirtas, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 4 straipsnio 3 dalies, bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 7 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, ir padarius išvadą, kad karjeros valstybės tarnautojams, siekiantiems įsidarbinti Kalėjimų departamente, taikomi daug aukštesni įstatymų reikalavimai, nei karjeros valstybės tarnautojams daugumoje kitų šalies įstaigų.

3.3. Atsakovas iš Valstybės tarnautojų registro 2021 m. sausio 8 d. duomenų ir iš Departamento pateiktos informacijos nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Milda Vainiutė 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1P-17 nušalino nuo pareigų Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių E. K. tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, o 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 pripažino, kad E. K., iki 2017 m. vasario 9 d. ėjęs Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padarė tarnybinį pažeidimą, bei paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Tuo pagrindu 2017 m. balandžio 12 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1P-64 E. K. 2017 m. balandžio 13 d. atleistas iš tarnybos.

3.4. Tikrinimo išvadoje, kuria nerekomenduojama pareiškėjo priimti į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, vadovautasi STT atsakymu, Teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymais Nr. 1P-61 ir 1P-64 dėl pareiškėjo padarytų trijų šiurkščių tarnybinių pažeidimų, įskaitant piktnaudžiavimą tarnyba ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, už kuriuos jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, ir valstybės registruose tvarkomais duomenimis apie pareiškėją. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau jo priėmimas gali sukelti neigiamų pasekmių, bei įžvelgtini negatyvūs aspektai – pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu.

3.5. Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos yra svarbios ir atsakingos, nuo veiklos rezultatų priklausys ne tik veiklos organizavimo vadyba ir kokybė, bet ir kontrolės mechanizmas.

3.6. Pareiškėjo atleidimas buvo sukėlęs didžiulį neigiamą rezonansą visuomenėje. Jis jau dirbo bausmių vykdymo sistemoje ir, kaip matyti iš pateiktų faktų, vykdydamas funkcijas padarė net 3 šiurkščius pažeidimus, taip neteisėtais veiksmais sukompromituodamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemą. Šie faktai buvo plačiai paviešinti ir stipriai prisidėjo prie neigiamo bausmių vykdymo sistemos įvaizdžio formavimo.

3.7. Iš patikslintų Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir VATIS) kaupiamų duomenų apie pareiškėją, atsakovui 2021 m. rugpjūčio 16 d. peržiūrėjus VATIS duomenis apie pareiškėjo atleidimą, matyti, kad nedingo įrašas apie jo piktnaudžiavimą tarnyba, dėl kurio jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. VATIS nurodyta, kad įrašas padarytas vadovaujantis Teisingumo ministerijos išvada, todėl VATIS įrašo patikslinimas, kad pareiškėjas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimo nepadarė, nesudaro jokio pagrindo pakeisti Departamento 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. P-215 ar jį pripažinti netekusiu galios.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. Pagal Pretendentų vertinimo komisijos, sudarytos Valstybės tarnybos departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 27VK-2417, 2020 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo (skelbimo Nr. 45453) Nr. 27L-2786 duomenis, eiti Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas konkurso laimėtoju buvo paskelbtas E. K..

5.2. Departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadoje Nr. TA-6 nurodyta, kad STT 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 4-01-354 informavo Departamento direktorių, kad, Valstybės tarnautojų registro 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, ir pagal Kalėjimų departamento pateiktą informaciją E. K., iki 2017 m. vasario 9 d. ėjusiam Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, VMI ir VSDFV informacinėse sistemose, 2021 m. sausio 8 d. duomenimis, informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie E. K. nėra. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos institucijos informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie šį asmenį nepateikė.

5.3. Tikrinimo išvadoje konstatuota, kad nors E. K. nuo 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – praėjo 3 metai ir jis formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgtini neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. Padaryta išvada, kad E. K. priėmimas gali suketi tam tikrų abejonių dėl bausmių vykdymo sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudaryti precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su personalo atrankos kriterijais ir nuostatomis. Tad nerekomenduota E. K. priimti į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.4. Vadovaudamasis Aprašo 61 punktu ir atsižvelgdamas į minėtą Tikrinimo išvadą, Departamento direktorius Įsakymo 1 punktu nusprendė neskirti E. K. į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.5. Departamentas 2021 m. sausio 26 d. rašte Nr. 1S-214 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į pareigas“, adresuotame Valstybės tarnybos departamentui, nurodė, kad Departamentas atliko patikrinimo dėl E. K. nepriekaištingos reputacijos procedūras ir 2021 m. sausio 20 d. surašė tikrinimo išvadą Nr. TA-6, kurioje konstatuota, jog E. K. nuo 2017 m. balandžio 12 d. už piktnaudžiavimą tarnyba bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – praėjo treji metai ir jis formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgtini neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinimas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. E. K. skyrimas į pareigas gali sukelti abejonių dėl bausmių vykdymo sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudaryti precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su bendrais personalo atrankos kriterijais ir nuostatomis. Taigi, Departamentas priėmė sprendimą neskirti E. K. į Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

5.6. Nesutikdamas su 2021 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P-17, pareiškėjas 2021 m. vasario 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT).

5.7. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl 2021 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. P-17, VAAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendime konstatavo, kad skundžiamo atsakovo įsakymo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ji neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų ir teisės principų, panaikino ją ir įpareigojo atsakovą priimti administracinį sprendimą, atitinkantį VAĮ reikalavimus.

5.8. Vykdydamas VAAT 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2303-860/2021, Departamento direktorius 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ nusprendė neskirti E. K. į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas.

6. Teismas byloje vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto, Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų, 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat remiantis Tikrinimo išvada, kuri yra neatsiejama ir motyvuojamoji ginčo Įsakymo dalis.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra padaręs tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus: 1) dėl aplaidumo neužtikrino, kad 2015 m. rugsėjo–spalio mėnesiais vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurių metu Kauno tardymo izoliatorius iš uždarosios akcinės bendrovės „Arvirita“ pagal sąskaitą faktūrą AR Nr. 64 nupirko guolį staklėms, būtų racionaliai naudojamos įstaigos lėšos bei būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, ir patvirtino 2015 m. spalio 16 d. tiekėjo apklausos pažymą Nr. 71-86 bei pavedė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą AR Nr. 64; 2) pareiškėjas, 2015 m. kovo ir gegužės mėnesiais bei 2016 m. liepos mėnesį, žinodamas, kad prekės ir paslaugos viešųjų pirkimų būdu neskaidriai perkamos iš su Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojais susijusių įmonių, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnyba, sudarė išskirtines sąlygas UAB „Globinta“ laimėti viešuosius pirkimus; 3) pareiškėjas, 2016 m. kovo mėnesį Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojoms pranešdamas prieš 1–2 dienas apie tarnybinių atlyginimų koeficientų sumažinimą ir priimdamas sprendimą dėl jų darbo užmokesčio sumažinimo, neįvertino teisinio reguliavimo ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-182 sudarytos Tarybos protokole išdėstytų aplinkybių teisingumo.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, netinkamai organizuodamas viešuosius pirkimus, neracionaliai naudodamas valstybės lėšas, pažeidė esminius viešųjų pirkimų principus bei atitinkamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, įpareigojančias asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neužtikrino, jog priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, neįgyvendino anksčiau paminėtame įstatyme iškeltų tikslų, t. y. įtvirtinti sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai valstybės tarnyboje. Pareiškėjas Teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, be to, pareiškėjas iš viso padarė dvylika tarnybinių nusižengimų, iš kurių tik trys kvalifikuoti kaip šiurkštūs, taigi, pareiškėjas, veikęs kaip įstaigos vadovas, kuriam keliami aukštesni reikalavimai, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl ko jam ir buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas neneigia, kad pareiškėjas formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgia neigiamų aspektų, kurie sietini su paskirta nuobauda – atleidimu iš tarnybos.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, jam suteiktų įgaliojimų naudojimu priešingiems tarnybos interesams, pažeidė ne tik Konstitucijos imperatyvą tarnauti žmonėms, o ne savo asmeniniams interesams, bet ir pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, jų vadovais, demokratiniu valstybės valdymu ir teise. Atlikdamas veiksmus, kurie iš esmės kertasi su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės tarnautojų, pareiškėjas sumenkino ir savo, kaip valstybės tarnautojo, vardą.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė visuomenėje nemenką rezonansą, spaudoje pateikta informacija neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir yra kompromituojanti Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, kadangi parodo su valstybės tarnyba nesuderinamą pareiškėjo požiūrį į visuomenėje nustatytų moralės ir įstatymu nustatytų normų laikymąsi.

14. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo priėmimas į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas gali sukelti abejonių su bausmių sistemoje taikomomis vertybėmis. Valstybės tarnautojams keliami itin aukšti elgesio reikalavimai, todėl nustatyti duomenys Tikrinimo išvadoje buvo reikšmingi pareiškėjo tinkamumui nustatyti.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos faktas nesudaro kliūčių stoti į tarnybą iš naujo, tačiau jam taikytinas Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas apribojimas.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, kad skundžiamas Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei taikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl jo naikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų materialinių teisės normų, nepakankamo motyvavimo, nukrypimo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl turi būti panaikintas.

18.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kuriame nurodyta, jog asmuo negali būti priimtas į vidaus tarnybą, jei apie jį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų, nuostatas.

18.3. Pirmosios instancijos teismas „kitais kompromituojančiais duomenimis“ laiko pareiškėjui Teisingumo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1P-61 paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, pasekmes (pakirto visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, jų vadovais, demokratiniu valstybės valdymu ir teise, sumenkino ir savo, kaip valstybės tarnautojo, vardą; pareiškėjo veiksmai sukėlė visuomenėje nemenką rezonansą). Toks teismo minėtos normos aiškinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

18.4. Sistemiškai ir logiškai aiškinant Statuto 16 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl 1-7 punktuose nustatytų draudimų priimti asmenį į vidaus tarnybą šioje byloje, darytina išvada, kad 1 - 6 punktuose yra nurodytos įvairios aplinkybės, kurioms esant, asmuo negali būti priimtas į vidaus tarnybą, o 7 punkte vartojama formuluotė „apie kurį nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ taikoma, kuomet nustatomi „kiti duomenys“, t. y. tokie duomenys, kurie nepatenka į 1-6 punktų reglamentavimo sritį. Duomenys apie pareiškėjui 2017 m. balandžio 12 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už piktnaudžiavimą tarnyba – yra priskirtini prie l punkte nurodytų duomenų, kurie pagal teisės aktų nuostatas priskirtini prie kenkiančių nepriekaištingai reputacijai, tačiau tik trejus metus nuo minėtos nuobaudos paskyrimo (VTĮ 4 str. 1 d. 5 p., Statuto 9 str. 2 d. 4 p.), taigi, ši aplinkybė gali būti vertinama tik pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, o ne pagal 7 punkto nuostatas. Pareigūno padalyto tarnybinio nusižengimo pasekmės (padariniai) yra vertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą (Statuto 39 str. 1 d.), todėl atskirai šias pasekmes vertinti kaip „kitus kompromituojančius duomenis“ Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme negalima.

18.5. Pareiškėjas nebuvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, nes tai atskiras atleidimo pagrindas, kuris nelaikytinas tarnybine nuobauda, todėl teismo argumentai dėl pareiškėjo netinkamumo pareigoms, darant nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, kurių sprendimuose buvo vertinamos pareigūno vardo pažeminimo pasekmes, yra nepagrįsti. Taip pat teismo argumentai dėl pareiškėjo nelojalumo, darant nuorodas į Konstitucinio Teismo nutarimus, yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismo aptartuose nutarimuose Konstitucinio Teismo nuostatos apie tai, kad valstybės institucijose turi dirbti tik lojalūs tai valstybei asmenys, kurių ištikimybė jai ir patikimumas nekelia jokių abejonių, sietinos su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo valstybės tarnautojui. Nagrinėjamu atveju toks klausimas nebuvo sprendžiamas.

18.6. Pareiškėjas nurodo, kad pagal analogiškoje byloje suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5154-492/2018), darbdavio diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir / ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki atrankos organizavimo, be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai.

18.7. Pareiškėjas siekia eiti ženkliai žemesnes pareigas, jis atitiko atrankos kriterijus dėl galimybės pretenduoti į minėtas pareigas, nes jau yra praėjęs įstatyme numatytas terminas (3 m.), kuriam praėjus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir turi teisę pretenduoti į valstybės tarnybą. Skundžiamu Įsakymu pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai grįžti į valstybės tarnybą, pasibaigus įstatyme numatytam terminui nuo nuobaudos paskyrimo.

18.8. Pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta nė į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjo skundo argumentą tiek dėl atsakovo netinkamai taikyto Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos supratimo ir taikymo, tiek dėl neapibrėžto termino taikymo, uždraudžiant pareiškėjui užimti atitinkamas pareigas valstybės taryboje, t. y. teismo sprendimas yra be motyvų, ir pažeidžia pareiškėjo teisę į efektyvią teisminę gynybą.

18.9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo stojimo į valstybės tarnybą galimybę, vertino pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos, jam einant vadovaujančias pareigūno pareigas, pasekmes, nors jau praėjo 4 metai po pažeidimo padarymo. Teismui nepasisakant ir nevertinant pareiškėjo minėtų argumentų dėl Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų „kitų kompromituojančių duomenų“ buvimo / atsiradimo fakto termino neapibrėžtumo, jam nėra aišku, kiek laiko praėjus nuo pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos, jis galėtų stoti iš naujo į tarnybą Departamente, kaip teigia teismas.

19. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

19.1. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu į pareigas nebuvo priimtas vadovaujantis ne tik Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto, bet ir kitų Statuto bei kitų teisės aktų (VTĮ, Aprašo) nuostatų pagrindu, bei atsižvelgiant į turimą informaciją apie pareiškėją, kuri nurodyta Įsakyme.

19.2. Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą aiškinant sistemiškai, gramatiškai ir logiškai, nėra išskirta, kokie kiti patikrinti kompromituojantys duomenys turi būti nustatyti, todėl darytina aiški išvada, kad Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto neriboja 16 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai. Vadovaujantis šiuo Statuto straipsniu, Kalėjimų departamento Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsiliepime pateikta informacija apie pareiškėją yra kompromituojanti ir nesuderinama su bausmių vykdymo sistemos principais. Nėra jokių abejonių, kad pareiškėjas savo elgesiu kompromitavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemą, kadangi, dirbdamas šioje sistemoje, padarė net 3 šiurkščius pažeidimus.

19.3. Atliekant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos tikrinimo procedūrą, taip pat vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, buvo atsižvelgta į STT pateiktą informaciją apie pareiškėją (dėl jo atleidimo, piktnaudžiavimo tarnyba, nušalinimo ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, nes pasisakė dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o ne dėl pareigūno vardo pažeminimo, bei tinkamai priteikė Konstitucinio Teismo praktiką dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai.

19.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo 24.1 punkte nustatytas specialusis reikalavimas – „atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.“

19.5. Nors pareiškėjas teigia, kad faktas dėl pareiškėjui 2017 m. skirtos tarnybinės nuobaudos nėra naujas, t. y. jis atsakovui buvo žinomas, ir tai nebuvo kliūtis leisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje, atsakovas pažymi, jog kompromituojančią informaciją apie pareiškėją sužinojo tik atliekant pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos tikrinimo procedūrą.

19.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių grįžti į valstybės tarnybą pažeidimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos faktas nesudaro kliūčių stoti į tarnybą iš naujo, tačiau pareiškėjui taikytinas Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas apribojimas.

19.7. Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme numatytos funkcijos yra svarbios ir atsakingos, nuo kurių veiklos rezultatų priklauso ne tik veiklos organizavimo vadyba ir kokybė, bet ir kontrolės mechanizmas, todėl pareiškėjo priėmimas į Kalėjimų departamento Vidaus organizavimo skyriaus patarėjo pareigas gali sukelti abejonių su bausmių sistemoje taikomoms vertybėmis. Valstybės tarnautojams keliami itin aukšti elgesio reikalavimai, todėl nustatyti duomenys Tikrinimo išvadoje buvo reikšmingi pareiškėjo tinkamumui nustatyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ pirmo punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundžiamas Įsakymas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus pareiškėjo skundo aplinkybes bei teisingai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl jo naikinti remiantis skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus dėl Įsakymo nepagrįstumo, papildomai kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamai taikyto Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto, sprendimo nepakankamo motyvavimo ir netinkamo teismų praktikos naudojimo aspektais.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu atsakovas nusprendė neskirti konkursą Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigoms užimti laimėjusio pareiškėjo E. K. į šias pareigas vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktu, numatančiu, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo „kitų įstatymų nustatytais atvejais“, Vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią „karjeros valstybės tarnautojams, tarnaujantiems ir siekiantiems tarnauti statutinėse įstaigose, taikomos šio statuto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų nuostatos“, Aprašo 61 punktu, tai pat atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 20 d. tikrinimo išvadą Nr. TA-6, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas „formaliai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, tačiau įžvelgtini neigiami aspektai – asmens padarytas pažeidimas traktuotinas kaip nesuderinamas su bausmių vykdymo sistemoje taikomomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu“. Priimtą sprendimą atsakovas iš esmės grindė Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį „į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: <...> 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“. Iš byloje surinktų įrodymų bei teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad atsakovas kaip Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus „kitus patikrintus kompromituojančius duomenis“ vertino šioje byloje neginčijamą faktą, kad pareiškėjas 2017 m., eidamas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padarė tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei išimtinai su paminėtų pažeidimų turiniu susijusias aplinkybes.

25. Byloje nėra ginčo, kad nuo šių tarnybinių nusižengimų padarymo pareiškėjui dalyvaujant konkurse Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigoms užimti buvo praėję daugiau kaip 3 metai ir atsakovas laikė, jog pareiškėjas atitinka nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai kaip Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus „kitus patikrintus kompromituojančius duomenis“ vertino pareiškėjo 2017 m. padarytus tarnybinius nusižengimus, kadangi, pareiškėjo nuomone, šie duomenys vertinami taikant Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą savarankišką draudimo priimti į vidaus tarnybą pagrindą, t. y. sprendžiant, ar asmuo atitinka šiame statute nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pagal Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 4 punktą, pagal kurį „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:5) buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nepraėjo 3 metai“. Pareiškėjas nurodo, kad nuo jo padarytų tarnybinių nusižengimų, už kuriuos buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, jau praėjo daugiau kaip 3 metai, todėl, pareiškėjo nuomone, vien dėl to jis negali būti pripažintas nelaikomu nepriekaištingos reputacijos asmeniu Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Kadangi pastaruoju aspektu pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, jo nuomone, nepriimant jo į pareigas laimėjus konkursą dėl anksčiau nei prieš 3 metus padarytų tarnybinių nusižengimų pažeidžiami pareiškėjo teisėti lūkesčiai grįžti į valstybės tarnybą, pasibaigus įstatyme numatytam terminui nuo nuobaudos paskyrimo.

27. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informaciją apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra šio statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gavus šio straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas.

28. Teisėjų kolegija sistemiškai įvertinusi Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste daro išvadą, kad (i) šioje dalyje įtvirtinami pagrindai, kuriems esant asmuo (net ir laimėjęs atitinkamą konkursą užimti valstybės tarnautojo pareigas) negali būti priimamas į valstybės tarnybą (vidaus tarnybą); (ii) tokių pagrindų sąrašas nėra baigtinis, t. y. be konkrečiai Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalie 1–6 punktuose nurodytų pagrindų, asmuo į valstybės tarnybą (vidaus tarnybą) negali būti priimamas ir tais atvejais, kai apie asmenį „yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ (Vidaus tarnybos statuto 16 str. 1 d. 7 p.); (iii) Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais „kitais patikrintais kompromituojančiais duomenimis“ negali būti pripažintos faktinės aplinkybės, kurios, kaip nustatyta ir šioje byloje, yra reikšmingos konstatuojant asmens nepriekaištingą reputaciją (Vidaus tarnybos statuto 16 str. 1 d. 1 p., 9 str. 2 d.).

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad atsakovas, spręsdamas, ar konkursą Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigoms užimti laimėjęs pareiškėjas E. K. gali būti paskirtas į šias pareigas, esant neginčijamai nustatytai aplinkybei, jog jis 2017 m., eidamas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareigas, padarė tris šiurkščius tarnybinius nusižengimus, už kuriuos jam buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir ar dėl išimtinai su paminėtų tarnybinių pažeidimų turiniu susijusių aplinkybių, pareiškėjas gali užimti laimėtas valstybės tarnautojo pareigas, turėjo taikyti ne Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, kartu su 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

30. Pagal Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą, asmuo nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jeigu jis inter alia buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir nuo šio atleidimo dienos nebuvo praėję 3 metai. Taigi, pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punktą, asmuo buvo laikomas esančiu nepriekaištingos reputacijos, kai nuo jo atleidimo iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą dienos buvo praėję daugiau nei 3 metai ir, pagal Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiam asmeniui nebebuvo taikomi ribojimai patekti į vidaus tarnybą.

31. Spręsdamas dėl teismo prašymo ištirti Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto atitiktį Konstitucijai priėmimo 2023 m. kovo 15 d. sprendime Nr.KT29-S27/2023 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2012 m. liepos 3 d., 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimai); įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą – lojalumą Lietuvos valstybei, reputaciją ir t. t. (2011 m. liepos 7 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai), nes valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai kaip sistemai suponuoja ir tam tikrus konstituciškai pagrįstus reikalavimus asmenims, kurie siekia įgyvendinti savo konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą arba jau yra tapę valstybės tarnautojais (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai). Konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju (be kita ko, gali būti nustatyti bendrieji reikalavimai, susiję su stojančiojo asmeninėmis savybėmis, reputacija, išsilavinimu) (inter alia 2008 m. sausio 22 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai); minėti reikalavimai turi būti aiškūs ir bendri visiems, kurie siekia atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, stojančiajam į valstybės tarnybą jie turi būti nustatyti įstatymu ir žinomi iš anksto (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. sausio 22 d., 2021 m. balandžio 14 d. nutarimai).

Taigi pagal Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumą, privalo nustatyti inter alia su šių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus; nustatant tokius reikalavimus turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali būti paneigta šios teisės esmė (2021 m. balandžio 14 d. nutarimas).

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendime Nr.KT29-S27/2023 taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas (teismas), grįsdamas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo (Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto) atitikties Konstitucijai, nepateikia argumentų, kodėl įstatymų leidėjas, naudodamasis jam Konstitucijos suteikta diskrecija nustatyti inter alia su valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybą reikalavimus, paisydamas inter alia konstitucinio proporcingumo principo, pagal kurį negali būti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimai, negu būtina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, negalėjo nustatyti tokios asmens buvimo nepriekaištingos reputacijos asmeniu sąlygos, kuri siejama su apibrėžtu terminu, kuriam suėjus asmuo, atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą, nebebūtų laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir galėtų būti priimamas į vidaus tarnybą, jei atitinka visas kitas Statute nustatytas sąlygas.

33. Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad priimant ginčijamą Įsakymą terminas, kuriam suėjus asmuo (atleistas iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą) nebebūtų laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos buvo suėjęs ir atsakovas vertino, jog pareiškėjas atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Minėta, kad kaip Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti „kiti patikrinti kompromituojantys duomenys“ buvo įvertinti 2017 m. pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai, už kuriuos jam buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, bei išimtinai su jų turiniu susijusias aplinkybes (padariniai). Byloje nustatyta (nutarties 5.2 punktas), kad STT pateikdama informaciją atsakovui Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka 2021 m. sausio 19 d. rašte nurodė tik informaciją apie minėtą 2017 m. pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, o kitos institucijos informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, apie šį asmenį nepateikė.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų, aktualaus teisinio reglamentavimo, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų kontekste įvertinusi Departamento direktoriaus Įsakymą neskirti pareiškėjo į konkurso būdu laimėtas valstybės tarnautojo pareigas, konstatuoja, kad Įsakyme nepagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo daugiau nei prieš 3 metus padaryti trys šiurkštūs pažeidimai ir už juos skirtos tarnybinės nuobaudos (atleidimo iš pareigų) pasekmės (padariniai) laikytinos Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais „kitais patikrintais kompromituojančiais duomenimis“, kadangi šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos konstatuojant asmens nepriekaištingą reputaciją (Vidaus tarnybos statuto 16 str. 1 d. 1 p., 9 str. 2 d.).

35. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes byla buvo išnagrinėti netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas ir joje padarytos išvados neatitinka nustatytų aplinkybių (ABTĮ 147 str. ). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustačius pagrindų, kuriems esant asmuo negali būti priimtas į valstybės tarnybą – sprendimas neskirti pareiškėjo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimtas be pagrindo. Priimant naują sprendimą, atsakovo Įsakymo, kuriuo buvo nuspręsta neskirti konkursą Kalėjimų departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigoms užimti laimėjusio pareiškėjo į šias pareigas, pirmas punktas naikintinas.

36. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą skirti jį į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, kuris taip pat yra tenkinamas. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovas Kalėjimų departamentas reorganizuotas į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Atsižvelgiant į tai atsakovas įpareigojamas skirti pareiškėją į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas arba kitas lygiavertes pareigas.

37. Pareiškėjas prašė apeliacinės instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje ir 540 Eur teikiant apeliacinį skundą. Taip pat pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį teikiant skundą ir 11,25 Eur u. Byloje yra pateikti minėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai.

39. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

40. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios priteistinos sumos, todėl jos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, minėta suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir nėra pagrindo ją mažinti. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1373,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. P-215 „Dėl sprendimo neskirti E. K. į karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ pirmą punktą.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos kalėjimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skirti pareiškėją į Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas arba kitas lygiavertes pareigas.

Priteisti pareiškėjui E. K. iš atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1373,75 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė