717437cf-ea8d-4cb7-b063-652b08d88fe1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                           Baudžiamoji byla Nr.1-48-576/2015Proceso Nr. 1-13-1-01318-2012-4Procesinio sprendimo kategorija:: 1.2.26.2.1. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 21 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai, dalyvaujant prokurorams Linai Urbonienei, Tomui Tukleriui, Olgai Šleiterienei,kaltinamojo A.

R. gynėjui advokatui Aldevinui Å vedui, kaltinamojo D. D. gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamojo M. K. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. B.,nukentėjusiajam V. B., kaltinamiesiems A. R., D. D., M. K., vertėjaujant Audriui KruÅ¡nai, Eglei Smailienei, Helenai Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., A.

R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), .gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., D. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedęs, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :Kaltinamieji M.

K., A. R., D. D. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent:M. K., A. R., D. D. 2012-05-09 apie 14.30 val., veikdami kartu, vieÅ¡oje vietoje – prie parduotuvės „Maxima“, adresu Å altkalvių g. 2, Vilniuje, įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad M. K. kartu su A. R. priėjo iÅ¡ priekio prie nepilnamečio J. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. K. sudavė ne mažiau kaip 5 smÅ«gius J. B. kumščiu į veidÄ , o tuo metu kai A. R. sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius J. B. kumščiu į veidÄ , D.

D., priėjęs nukentėjusiajam J. B. iÅ¡ už nugaros, rankomis laikė pastarÄ jį už pečių, tuo padarydami nukentėjusiajam nepilnamečiui nežymų sveikatos sutrikdymÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 dKaltinamasis M. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino visiÅ¡kai, tačiau iÅ¡ jo parodymų spręstina, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Parodė, kad dienos metu kartu su klasiokais A.

R., D. D. ir A. S. ėjo namo. Jiems iÅ¡ priekio kitoje gatvės pusėje ėjo J. B., kuris keistai į juos žiÅ«rėjo. Tada jis kartu su A. R. perbėgo gatvę ir paklausė J. B., kodėl jis taip keistai žiÅ«ri. Kilo žodinis konfliktas. Tada jis deÅ¡ine ranka, kumščiu tris kartus sudavė J. B. į veidÄ . Nukentėjusysis po smÅ«gių lygtai prisėdo ar nukrito, tiksliai nepamena. A. R. tuo metu stovėjo Å¡alia, D. D. stovėjo Å¡alia dvylikos aukÅ¡tų namo, o A. S. tuo metu laukė mamos, ėjo link stotelės. D.

D. priėjo tik kai jis sudavė į veidÄ nukentėjusiajam. Priėjęs paklausė: kam muÅ¡ate? Tada J. B. pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies. Jis padavė paimtÄ iÅ¡ D. D. nosinaitę nukentėjusiajam. Po to pastovėjo, paÅ¡nekėjo ir J. B. pasakė, kad viskas gerai, nuėjo link stotelės, o jie – namo. A. R. nemušė J. B., o D. D. jo nelaikė. Jis priėjo prie nukentėjusiojo iÅ¡ priekio tikslu paÅ¡nekėti. Priežasties dėl ko įvyko konfliktas tiksliau paaiÅ¡kinti negali. Nukentėjusiojo paklausė, ko taip žiÅ«ri, jis atsikirto ir įvyko žodinis konfliktas.

Ä®vykis buvo Å¡alia Maxima parduotuvės, Å altkalvių gatvėje. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Pokalbio metu nukentėjusysis stovėjo vienas,o jis buvo su A. R., su kuriuo perbėgo gatvę. Ä®vykio metu A. R. stovėjo nuo nukentėjusiojo maždaug už 1-2 metrų, A. R. lygtai nedalyvavo pokalbyje. Gal ir A. R. kokį klausimÄ uždavė nukentėjusiajam. Kai sudavė smÅ«gius, pamatė, kad bėga kraujas, priėjo D. D. ir klausė, kas įvyko, o jis atsakė sukonfliktavo, sudavė smÅ«gį ir paklausė, ar D.

D. turi nosinaitę, D. D. jam davė nosinaitę, o jis nukentėjusiajam. Tada paklausė, ar viskas normaliai, nukentėjęs atsakė, kad taip ir iÅ¡siskirstė. 10 minučių viskas vyko. Apie įvykį papasakojo draugams, kokiems nepamena. Kai jis smÅ«giavo, nukentėjusysis nieko nedarė. Gal ranka užsidengė. Sutinka, kad savo veiksmais padarė žalÄ nukentėjusiajam, tačiau mano, kad ieÅ¡kinys per didelis. Kaltinamasis A. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino.

Parodė, kad iÅ¡ mokyklos ėjo kartu su M. K., D. D. ir A. S. namo. Jis ėjo pas D. D. paimti pakrovėjo. J. B. ėjo kitoje gatvės pusėje ir kažkaip keistai pažiÅ«rėjo į jų pusę. Kartu su M. K. pribėgo prie J. B. pakalbėti. Ä®vyko žodinis konfliktas tarp M. K. ir J. B., ir M. K. sudavė daugiausia tris smÅ«gius nukentėjusiajam J. B.. Vienas smÅ«gis buvo į veidÄ , kiti – ne, nežino kur, bet tikrai ne į veidÄ . J. B. nukrito, o M. K. padėjo jam atsistoti. Atbėgo D. D. ir M.

K. paprašė pas pastarÄ jį nosinaičių, o D. D. davė. Tada M. K. paklausė J. B., ar viskas gerai, tas atsakė, kad gerai ir jie nuėjo, o nukentėjusysis irgi nuėjo. Jis priėjo prie nukentėjusiojo nes M. K. ėjo. Tarp M. K. ir nukentėjusiojo vyko pokalbis, o jis stovėjo, nukentėjusiajam nieko nesakė. Nukentėjusysis atsikirtinėjo M. K., todėl įvyko konfliktas. Jis bėgo per gatvę, o po to stovėjo, nespėjo nieko pasakyti. D. D. stovėjo prie namo, laukė, o kai pradėjo muÅ¡tis D.

D. atbėgo. Konfliktas prasidėjo, kai jie dviese pribėgo per gatvę prie nukentėjusiojo. M. K. su nukentėjusiuoju kalbėjo lietuvių klaba. Jis nukentėjusiajam nesudavė, į pokalbį nesikišo. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Kaltinamasis D. D. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad ėjo iš mokyklos kartu su M. K., A. R. ir A. S.. Ėjo pas jį namo pakrovėjo. Konfliktas prasidėjo prie dvylikaaukščio, tačiau jis stovėjo nuo jų per tris metrus.

Nieko negirdėjo. Su A. S. apie 5 minutes stovėjo ir pamatė kraujuotÄ J. B.. Atstumas tuo metu buvo kažkur 100 metrų, matė, kad laiko nukentėjusysis už nosies. Pribėgęs padavė J. B. servetėlę, pasakė, kad jau reikia eiti. Konflikte jis nedalyvavo. Jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nesiėmė, tik padavė servetėlę. Dar matė, kad J. B. nukrito, o po to laikėsi už nosies, pribėgęs pamatė kraujÄ . Dėl ko nukentėjusysis nukrito – nežino. Jis priėjo prie kompanijos, kad nuraminti.

Prie nukentėjusiojo nėjo kartu su M. K. ir A. R., nes nenorėjo konflikto. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nukentėjusysis J. B. teisme parodė, jog kaltinamieji iki įvykio jam nebuvo pažįstami. Gegužės 9 dienÄ eidamas iÅ¡ mokyklos apie 14,30 val. prasilenkė su keturiais jaunuoliais, kurie ėjo kitoje gatvės pusėje. Jis į juos pasižiÅ«rėjo ir nusisuko. Tuo metu klausėsi muzikos per ausinukus ir ėjo toliau, negirdėjo, ar jie jam Å¡aukė. Paėjus, jį pasivijo M. K. ir A.

R.. Jie kažko paklausė rusiÅ¡kai. Jis nesuprato ir paklausė: kÄ ? Tada jie pradėjo muÅ¡ti jį į veidÄ . M. K. sudavė deÅ¡ine ranka penkis smÅ«gius, o A. R. ne mažiau tris kartus sudavė. Jis nenukrito. Tuo metu kai M. K. ir A. R. jį mušė, iÅ¡ už nugaros jį laikė, buvo užlaužę rankas. Kaltinamieji pasiÅ¡alino, kai pamatė senyvų žmonių porÄ , pabėgo į kitÄ pusę. Tada jis nuėjo į visuomeninio transporto stotelę, o prie jo priėjusi nepažįstama moteris padavė servetėlę.

Kai kaltinamieji prie jo priėjo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jo klausė rusiÅ¡kai, o jis rusiÅ¡kai nesupranta.M. K. jam sudavė kumščiu į veidÄ , o A. R. taip pat sudavė smÅ«gius į veidÄ ,į kitÄ veido pusę, į antakį, o D. D. tuo metu laikė. Kai prie jo priėjo dviese iÅ¡ priekio ir paklausė kažko rusiÅ¡kai, tuo metu iÅ¡ už nugaros priėjo D. D.. Jį laikė už pečių iÅ¡ už nugaros, jo rankos nebuvo laisvos, jos buvo užlaužtos už nugaros. Jis nematė, kas jį laikė už nugaros. Įvykis baigėsi dėl to, kad kaltinamieji pamatė praeinančius senyvus žmones.

Po įvykio nosis buvo sutinusi, sulaužyta, galva truputį svaigo, antakis praskeltas, iÅ¡tinus lÅ«pa, akis. Nieko nematė ta akimi. Po to bijojo į mokyklÄ vaikščioti vienas. Po įvykio paskambino tėčiui ir tėtis jį nuvežę į ligoninę. Po to vaikščiojo į poliklinikÄ . Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Atpažįsta M. K. – pastarasis priėjo, paklausė kažko ir sudavė, A. R. stovėjo Å¡alia, nieko nesakė ir sudavė ne mažiau 3 smÅ«gius. D. D. laikė už nugaros, jam atrodo jisai laikė.

Trečio asmens prie jo pribėgusio iÅ¡ nugaros jis nematė. Ä®vykio metu nugriuvęs nebuvo, visÄ laikÄ stovėjo. Kai ėjo iÅ¡ mokyklos, kuprinė buvo ant pečių. Rankas jam laikė po kuprine. Kai sudavė pirmuosius smÅ«gius jį jau laikė užlaužę rankas už nugaros. Pirmiausia jis pajuto laikymÄ , o po to muÅ¡imÄ .Du asmenys mušė ir vienas laikė. A. R. ir M. K. nelaikė, jie sudavė smÅ«gius. Jis nesuprato už kÄ jį mušė. MuÅ¡ti baigė, nes pamatė senyvų žmonių porÄ , o ne dėl to, kad konfliktas baigėsi.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad sÅ«nus J. B. jam pasakojo, kad ėjo iÅ¡ mokyklos vienas ir prie Maxima automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, prie kioskų 4 vaikinai triukÅ¡mavo, jis pažiÅ«rėjo į juos ir ėjo toliau. Vaikinai atbėgo į jo pusę, kažkÄ pasakė rusiÅ¡kai, jis nieko nesuprato. Tai jie jį aplenkė iÅ¡ priekio dviese, o trečias už nugaros paėmė už rankų ir dviese jį pradėjo muÅ¡ti. SÅ«nui buvo sumuÅ¡ta nosis, daugybiniai kÅ«no sužalojimai.

SantariÅ¡kėse nustatė nosies lūžį, o ekspertas po to parašė, kad nosies lūžio negali nustatyti. SÅ«nus draustas, už lūžį gavo 300 litų draudiminę iÅ¡mokÄ . Liudytojas A. S. teisme parodė, kad kaltinamieji jam pažįstami. M. K. buvęs klasiokas, su juo bendrauja, A. R. ir D. D. pažįsta apie 6 metus, bendrauja, santykiai nėra konfliktiÅ¡ki. Nukentėjusiojo J. B. nepažįsta. Jis, D. D., A. R. ir M. K. ėjo iÅ¡ mokyklos. Prie parduotuvės autobusų stotelėje jį, A.

S., turėjo paimti mama. Mama parašė, kad vėluos ir jis lydėjo M. K., D. D. namo. Po to kilo konfliktas. Nelabai pamena aplinkybių. M. K. ir A. R. nuėjo prie to vaikino - J. B., o jis atsisveikinęs nuėjo į stotelę. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad pažįsta vaikinus - M. K., D. D. ir A. R., kadangi minėti vaikinai yra jo klasiokai ir draugai. Jis asmeniškai pažįsta M. K. beveik 12 metų ( nuo 1-os klasės), D.

D. pažįsta jau 6 metus ( nuo 6-os klasės) ir A. R. pažįsta jau 6 metus ( nuo 6-os klasės). 2012-05-09 po pamokų (tiksliai valandos neatsimena), gal apie 14.30 val. jis kartu su draugais, t.y. M. K., D. D. ir A. R. išėjo iš Saulėtekio vidurinės mokyklos ir nuėjo link parduotuvės Maxima, Šaltkalvių g. 2, Vilniuje. Jis turėjo laukti „Naujininkų“ autobuso sustojime (kuris yra netoli nuo parduotuvės Maxima, jį iš ten turėjo paimti jo motina Ž. S., turėjo atvažiuoti su automobiliu).

M. ėjo kartu su A. R., o jis ėjo kartu su D. D. jiems iÅ¡ paskos. Atstumas tarp jų buvo apie 7 metrai. Kai jis kartu su D. D. buvo apie 15 m atstumu nuo parduotuvės Maxima, tuo metu M. K. kartu su A. R. ėjo jam iÅ¡ priekio, tai jis pamatė ir iÅ¡girdo, kaip jam nepažįstamas vaikinas kažkÄ garsiai pasakė, kÄ pasakė ir kieno atžvilgiu jis neatsimena, tačiau jam atrodo, kad minėtas vaikinas nieko blogo nepasakė. Minėtas vaikinas tuo metu buvo apie 7 m atstumu nuo parduotuvės Maxima, bet kitoje gatvės pusėje, t.y. prie kiosko.

M. K. kartu su A. R. nubėgo link minėto vaikino, tuo metu ir D. D. greitai su juo atsisveikino ir irgi nubėgo link minėto vaikino. Jis nuėjo prie autobuso sustojimo, kur jau buvo jo motina. Eidamas link sustojimo pamatė, kaip jo draugai pribėgo prie minėto vaikino, bet kas buvo toliau nežino, nes tuo metu nuėjo link sustojimo. Kaip buvo sumuÅ¡tas minėtas vaikinas, jis asmeniÅ¡kai nematė, bet apie tai, kad vaikinas buvo sumuÅ¡tas kitÄ dienÄ , t.y. 2012-05-10 sužinojo iÅ¡ M. K. ar A. R.. Jam M. K. ar.A.

R. , tiksliai neatsimena, pasakė, kad vakar sumušė vaikinÄ , bet dėl ko ir kas konkrečiai sumušė minėtÄ vaikinÄ jam nepasakė, o jis ir neklausė (b.l. 22-23,1t.).Po parodymų garsinimo atsakinėdamas į klausimus paaiÅ¡kino, kad jo draugai bėgo prie nukentėjusiojo turbÅ«t pakalėti. Atrodo, kad nukentėjusysis kažkÄ sakė. Prie nukentėjusiojo J. B. buvo priėję tik tie trys vaikinai - D. D., A. R. ir M. K.. IÅ¡ pradžių M. K. su A. R., o po kurio laiko D. D.. Kitų paÅ¡alinių asmenų prie nukentėjusiojo nematė.

 Jis nematė, kad kuris nors iš jų trijų suduotų smūgius nukentėjusiajam. Rašytine bylos medžiaga nustatyta:2012-05-09 Protokole-pareiškime (b.l.2,1t.), V. B. nurodė, jog 2012-05-09 apie 15,30 val. jam paskambino dukra ir pasakė, kad sūnus J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., grįžo į namus sumuštas. Sūnų sumušė prie prekybos centro „Maxima“, adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, trijų asmenų grupė. Nukentėjusysis J. B. savo parodymus patvirtino akistatos su M.

K. metu(b.l.30-31,1t.), taip pat akistatos su A. R. metu(b.l.34-35,1t.), ir akistatos su D. D. metu(b.l.38-39,1t.). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta specialisto išvada Nr. G1096/12(01) dėl J. B. įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo:2012-05-14 Specialisto išvada Nr.G1096/12(01) (b.l.51-53,1t.) buvo konstatuota,, kad J. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.

Vaikų ligoninėje nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviu rentgenologiniu tyrimu. Sužalojimai padaryti kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku(2012-08-17). Sužalojimai yra panaÅ¡aus senumo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. B. nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui.

J. B. nustatyti sužalojimai veide bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui ( pvz. kumščiu), juosmens deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį ( pvz. kumščiu, koja), tiek ir griÅ«nant bei minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais. Apklausta teisme ekspertė J. G.-D. paaiÅ¡kino, kad tvirtina byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1096/12(01). Ji pati ekspertizės dėl nosies kaulo lūžio neatliko, tik aprašė duotas iÅ¡vadas.

Buvo pateiktos nuotraukos ir medžiaga ir gydytoja rentgenologė davė iÅ¡vadÄ , kad nosies kaulų lūžių nematyti iÅ¡ pateiktų dokumentų. Reikia atlikti tyrimÄ norint nustatyti, ar įvykio metu nukentėjusysis patyrė nosies kaulų lūžį.Teisminio nagrinėjimo metu, siekiant paÅ¡alinti abejones dėl nukentėjusiajam nusikalstamos veikos metu padaryto sveikatos sutrikdymo masto, buvo paskirta J. B. komisijinė teismo medicinos ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr. EKG 98/13 (b.l.44-48,2t.), kuriuo pateikta iÅ¡vada, kad J.

B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu.Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

J. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai nepriskirtini sužalojimams, bÅ«dingiems savęs sužalojimui. Visų J. B. nustatytų kÅ«no sužalojimų padarymÄ griuvimu paaiÅ¡kinti sunku. J. B. Vaikų ligoninėje 2012-05-09 nustatytas nosies kaulų lūžis sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyviu rentgenologiniu tyrimu. Todėl nėra objektyvaus pagrindo keisti sveikatos sutrikdymo mastÄ duotÄ specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1096/12(01).Apklausta specialistė J. D., pasiraÅ¡iusi ekspertizės aktÄ , paaiÅ¡kino, kad tvirtina ekspertizės akte Nr. EKG 98/13 iÅ¡dėstytus duomenis. Nurodė, kad įtariant kaulų lūžimus yra atliekamos rentgenogramos tai vietai įvertinti.

Nosies kaulų lūžimai yra specifiniai, nes lūžta paprastai ne pats kaulas, o per siÅ«lę, reiÅ¡kia atsikabina siÅ«lė ir pasislenka. Rentgenogramoje matosi tokie požymiai kaip deformacija, pasislinkimas iÅ¡ vietos, asimetrija. Gali bÅ«ti lūžimas ir be deformacijos, be pasislinkimo, tai rentgeniÅ¡kai to nepasakytų. Gali bÅ«ti kiti lūžimo požymiai. Gydytojas jaučia specialų garsÄ kai kaulai juda ir nesiremia vienas į kitÄ . TeoriÅ¡kai gali bÅ«ti, kad ne kiekvienas rentgenologinis tyrimas parodo kaulų lūžimÄ , praktiÅ¡kai rentgenologinis tyrimas yra lemiamas. Rentgenologas atsako, ar matomas kaulų lūžimas rentgenogramoje ar ne, galutinę iÅ¡vadÄ raÅ¡o gydytojas klinicistas.

Byloje siekiant pašalinti abejones ir nustatyti, ar nukentėjusiajam J. B. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale buvo nustatyta teisinga diagnozė, paskirta nukentėjusiojo J. B. deontologinė ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas Nr.EDG 23(98)/15 (01) (b.l.114-118,2t.), kuriame pateikta išvada:1.J. B. Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale buvo nustatyta neteisinga diagnozė - nosies kaulų lūžis, nes LOR gydytoja J.

B. neteisingai įvertino nukentėjusiojo J. B. 2012-05-09 atliktas dviejų krypčių nosies rentgenogramas Nr. 15892-93, nurodydama, kad mato nosies kaulų lūžį, kai tuo tarpu gydytojai rentgenologai, turintys specialiųjų žinių vertinti rentgenogramas - lūžio nekonstatuoja.2.J. B. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: kraujosruvos kaktos deÅ¡inės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, nosies sumuÅ¡i­mas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu, kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, juos­mens deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu.J.

B. gydytojų klinicistų nustatytas nosies kaulų lūžis bei nosies deformacija dėl nosies pertvaros iÅ¡krypimo sužalojimais nevertinami, nes nosies kaulų lūžio diagnozė nepagrįsta objektyviu rentgenologiniu tyrimu, o nosies deformacija - objektyviais nosies pertvaros traumavimo požymiais. J. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.Ä®rodymų vertinimasLR BK 284 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Å io nusikaltimo objektas yra vieÅ¡oji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymÄ kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar buvo Å¡okiruoti ir pan.

Kaltinamasis M. K. pripažino įvykdęs vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , sudavęs kumščiu tris smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , tačiau teigė minėtus veiksmus atlikęs vienas. Kaltinamasis A. R. ir kaltinamasis D. D. nepripažino jiems inkriminuojamos veikos padarymo fakto. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų M. K., A. R. ir D. D. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo yra visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo J.

B., nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. S. parodymais, iÅ¡ dalies kaltinamojo M. K. parodymais, raÅ¡ytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis J. B. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jį pasivijo dviese – A. R. ir M. K., pastarieji buvo jam iÅ¡ priekio, abu sudavė smÅ«gius į veidÄ : M. K. sudavė penkis smÅ«gius, o A. R. tris smÅ«gius. Kai sudavė pirmuosius smÅ«gius, jį trečias asmuo jau laikė užlaužęs rankas už nugaros. Nukentėjusysis neabejodamas teisme patvirtino, kad smÅ«gius jam sudavė tiek kaltinamasis M.

K., tiek kaltinamasis A. R.. Nors nukentėjusysis J. B. nurodė nematęs trečio asmens, kuris jį laikė, tačiau ta aplinkybė, kad būtent D. D. laikė nukentėjusįjį teismo vertinimu nustatyta liudytojo A. S. parodymais, kuris patvirtino, kad prie nukentėjusiojo J..Baranausko buvo priėję tik tie trys vaikinai – tai A. R., M. K. ir D. D.. Kitų asmenų prie nukentėjusiojo nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. konkretizavo, kad kai M. K. ir A. R. nubėgo link nukentėjusiojo, D.

D. greitai su juo (A. S.) atsisveikino ir irgi nubėgo link nukentėjusiojo. Tokie liudytojo A. S. parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo J. B. nurodytoms aplinkybėms, kad įvykio metu jo atžvilgiu veiksmus atliko trys asmenys, vienas laikė, o du mušė. Nukentėjusiojo J. B. ir liudytojo parodymais nustatyta, kad šie trys asmenys yra būtent kaltinamieji. Analogiškas sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis J. B.( tuo metu nepilnametis) papasakojo ir savo tėvui nukentėjusiajam V. B.. Netikėti nukentėjusiojo J.

B. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis J. B. savo parodymus patvirtino akistatų su kaltinamaisiais M. K. (b.l.30-31,1t.), A. R.(b.l.34-35,1t.), D. D. metu(b.l.38-39,1t.). Nukentėjusiojo J. B., V. B. ir liudytojo A. S. parodymai yra nuoseklūs, patvirtina vieni kitus, todėl nekelia jokių abejonių savo tikrumu. Nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastas patvirtintas 2012-05-14 Specialisto išvada Nr.G1096/12(01) (b.l.51-53,1t.) ir dviem ekspertizės aktas: Nr. EKG 98/13 (b.l.44-48,2t.), Nr EDG 23(98)/15 (01) (b.l.114-118,2t.), kuriais nustatyta, kad J.

B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, juosmens dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Specialisto iÅ¡vadoje ir ekspertizės aktuose nustatytos aplinkybės neprieÅ¡tarauja ir patvirtina J. B. parodymus apie Å¡ių sužalojimų padarymo aplinkybes, lokalizacijÄ ir laikÄ . 2012-05-09 Protokole-pareiÅ¡kime (b.l.2,1t.), užfiksuotos aplinkybės taip pat patvirtina nukentėjusiojo atžvilgiu vartoto smurto faktÄ , vietÄ ir laikÄ bei jį sumuÅ¡usių asmenų skaičių.Siekiant paÅ¡alinti abejones dėl įvykio metu nukentėjusiajam J.

B. padaryto sveikatos sutrikdymo masto buvo paskirtos dvi ekspertizės, kuriose pateiktos išvados, kad įvykio metu nukentėjusiajam J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadomis ir vertina, kad būtent toks sutrikdymo mastas ir buvo padarytas nukentėjusiajam J. B. kaltinamųjų veiksmais. Kaltinamųjų D. D. ir A. R. parodymus apie tai, kad jokių veiksmų nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu neatliko, teismas atmeta, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojo duotiems parodymams.

Nors kaltinamasis M. K. pripažino vartojęs smurtÄ nukentėjusiojo J. B. atžvilgiu, ir Å¡ioje dalyje jo parodymai atitinka nukentėjusiojo J. B. parodymus, tačiau vertinant kiek smÅ«gių M. K. sudavė nukentėjusiajam teismas remiasi bÅ«tent nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina objektyvÅ«s bylos duomenys, t.y. specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuota, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais.

Kaltinamojo M. K. parodymai, kad jis smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo vienas yra paneigti nukentėjusiojo J. B., V. B., liudytojo A. S. parodymais, specialisto iÅ¡vada(b.l. 51-53,1t.).Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamųjų parodymai dalyje dėl smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam, prieÅ¡tarauja tarpusavyje. M. K. teisme nurodė sudavęs tris smÅ«gius nukentėjusiajam veidÄ , o A. R. teigė matęs, kad nukentėjusiajam į veidÄ buvo suduotas tik vienas smÅ«gis, o kiti nežino kur, bet tikrai ne į veidÄ .

Pažymėtina, kad tokius A. R. parodymus paneigia ir byloje esantys objektyvūs duomenys, t.y. specialisto išvada ir du ekspertizės aktai, kuriais nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam kaktos dešinės pusės odoje, dešinės akies viršutiniame voke, nosies sumušimas ir kraujosruva lūpos gleivinėje bei juosmens dešinės pusės sumušimas. Akivaizdu, kad J. B. specialisto ir ekspertų nustatyti sužalojimai veide vienu trauminiu poveikiu nepadaromi. Kaltinamųjų veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo J.

B. sveikata, kÄ patvirtina byloje esanti 2012-05-14 Specialisto iÅ¡vada Nr.G1096/12(01) (b.l.51-53,1t.) ir du ekspertizės aktai: Nr. EKG 98/13 (b.l.44-48,2t.), Nr .EDG 23(98)/15 (01) (b.l.114-118,2t.), bei buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.  IÅ¡tirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų M. K., D. D., A. R. veiksmai padarant šį nusikaltimÄ Ä¯rodyti visiÅ¡kai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie veikė bendrai. Teisme iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji M. K., D. D., A. R. vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rintį ir tvarkÄ . Jų veiksmai buvo įžūlÅ«s - neleistini, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtini, aplinkinius Å¡okiruojantys, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl nėra jokios abejonės, kad Å¡iais veiksmais buvo realiai sutrikdė visuomenės rimtis ir tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų.

Spręstina, kad kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu. Bausmės skyrimasSkiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.Kaltinamasis M. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, žalos neatlygino, Å¡iuo metu nedirba.Kaltinamasis A. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, žalos neatlygino.Kaltinamasis D. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, žalos neatlygino.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe LR BK 60 str. 1 d. 1 p. )Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. K. pripažino nusikalstamos veikos padarymo faktÄ .  Kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d., yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.).Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to ir laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (smurtinis pobÅ«dis), pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ,  teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant kaltinamiesiems M. K., A. R., D. D. sankcijoje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieÅ¡kinysByloje civilinis ieÅ¡kovas J. B.(b.l.9,1t.) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos moralinės žalos 20 000 litų sumai. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad J. B. buvo žiauriai sumuÅ¡tas, po įvykio bijo vienas pasirodyti Naujininkų mikrorajone, po patirto smurto jaučiasi nesaugiai, daug laiko praleidžia namuose, nes bijo iÅ¡eiti į laukÄ . Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. B., kuris jau yra pilnametis, pareiÅ¡kė, kad civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad ieÅ¡kovui J.

B. dėl nusikaltimo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvada Nr. G1096/12(01)( b.l.51-53,1t.), ekspertizės aktas Nr. EKG 98/13(b.l.44-48,2t.), ekspertizės aktas Nr. EDG 23(98)/15(01) ( b.l.114-118,2t.). CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ , nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieÅ¡kinys byloje pareiÅ¡kiamas” nuostatomis.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad nukentėjusiajam J. B. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobÅ«džio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobÅ«džio pasekmės – tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan.

Vertinant fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumÄ . Byloje nustatyta, kad J. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl įvykio metu patirtos traumos J. B. buvo konsultuotas, gydytas VÅ¡Ä® Vaikų ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus Univerrsiteto vaikų ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje, VÅ¡Ä® Naujininkų poliklinikoje. J. B. įvykio metu buvo nepilnametis, patyrė fizinį skausmÄ , emocinę įtampÄ , nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nutrÅ«ko įprastas gyvenimo ritmas.Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji M.

K., A. R., D. D. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis M. K. vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirba, nevedęs, žalos neatlygino.. Kaltinamasis A. R., vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirba „Maxima“ LT UAB, žalos neatlygino. Kaltinamasis D. D., nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, registruotas darbo biržoje, žalos neatlygino.Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į nurodytÄ bei teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma 20 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Dėl iÅ¡laidųByloje Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos D.

D. iÅ¡laidų priteisimo. Kaltinamajam gynėjas Å¡ioje byloje buvo koordinatoriaus parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimÄ bÅ«tinu. LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ .

Teismas atsižvelgęs į Å¡ias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, kad iÅ¡laidos už kaltinamajam D. D. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ nuteistojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str., n u s p r e n d ž i a :M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu. D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22,00 val. iki 6,00 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.              IÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

KardomÄ jÄ priemonę M. K. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.KardomÄ jÄ priemonę A. R. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.KardomÄ jÄ priemonę D. D. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų M.

K., A. R., D. D. 1300 eurų (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) nukentėjusiojo J. B. naudai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam D. D., netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Nida Vigelienė                                                                  (paraÅ¡as)NuoraÅ¡as tikras.Teisėja (A.V.) Nida Vigelienė2015 m. balandžio 21 d.