2025-09-10 Nr. AB-13915-3-61-3-01135-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-840-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01135-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą (toliau – ir atsakovas) ir trečiuosius asmenis inicijuoti patikrinimus ar imtis kitų priemonių atliekant savo pareigybines funkcijas, apie kurių būtinumą atsakovas buvo informuotas 2025 m. vasario 19 d. pateiktame skunde; 2) priteisti iš atsakovo ir trečiųjų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde taip pat pateikė procesinius prašymus: 1) atsižvelgiant į sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, atleisti jį nuo žyminio mokesčio; 2) išreikalauti iš atsakovo, jo vadovaujamos institucijos ir trečiųjų asmenų visų kreipimųsi į institucijas (skundų, prašymų, pareiškimų ir atsakymu į juos) kopijas nuo 2012 m. iki esamo laiko; 3) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovui ir tretiesiems asmenims dalyvaujant; 4) skundo nagrinėjimui panaudoti su šia byla susijusias teisminių procesų ir bylų medžiagas (pagal pridedamą sąrašą); 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas, kad pateiktų išvadas, kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato įstatymai, o teisingumą vykdantys teismai, jų vadovybė ir teisėjai tiesiogiai suinteresuoti tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų baigtimi.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi minėtą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) išvardytų reikalavimų, keliamų procesinio dokumento turiniui, kadangi iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nėra aiškus skundo faktinis pagrindas ir dalykas. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas formuluoja skundo reikalavimą dėl netinkamo 2025 m. vasario 28 d. atsakymo, tačiau nesuformuluoja konkretaus reikalavimo(-ų), todėl nėra aišku, kokio teisiškai reikšmingo rezultato pareiškėjas siekia, kreipdamasis į teismą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas teikia reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau neturtinė žala nėra priskirtina prie aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis, kurių nereikia įrodinėti. Todėl teismas pareiškėją įpareigojo nurodyti konkrečias, tik su jo asmeniu susietas neturtinės žalos atsiradimą pagrindžiančias faktines aplinkybes ir civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstas įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, todėl, atsižvelgiant į tai, kaip pareiškėjas suformuluos patikslinto skundo pagrindą ir dalyką, turėtų būti nurodytas ir tinkamas atsakovas.

Pareiškėjas 2025 m. birželio 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą ir trečiuosius asmenis inicijuoti patikrinimus ar imtis kitų priemonių atliekant savo pareigybines funkcijas, apie kurių būtinumą atsakovas buvo informuotas 2025 m. vasario 19 d. pateiktame skunde; 2) priteisti iš atsakovo ir trečiųjų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat pateikė procesinius prašymus: 1) atsižvelgiant į sveikatos būklę ir gaunamas pajamas, atleisti nuo žyminio mokesčio; 2) išreikalauti iš atsakovo, jo vadovaujamos institucijos r trečiųjų asmenų visų pareiškėjo kreipimųsi į šias institucijas kopijas nuo 2012 metų iki esamo laiko; 3) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujant atsakovui ir tretiesiems asmenims; 4) skundo nagrinėjimui panaudoti tiesiogiai su šia byla susijusių teisminių procesų ir bylų medžiagas (pagal pridedamą sąrašą); 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos sąjungos kompetentingas institucijas, kad pateiktų išvadas kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato įstatymai, o teisingumą vykdantys teismai, jų vadovybė ir teisėjai tiesiogiai suinteresuoti tarpusavyje susijusių teisminių procesų baigtimi.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. 2025 m. kovo 12 d. skundą kartu su 2025 m. birželio 6 d. patikslintu skundu laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kad pareiškėjas konkretizuotų skundo reikalavimus ir aiškiai, nuosekliai išdėstytų skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, tuo pačiu ir atskleistų duomenis dėl atitinkamų administravimo subjekto netinkamai atliktų veiksmų ar neveikimo. Tačiau patikslintu skundu pareiškėjas jokių konkrečių neteisėtų veiksmų nenurodė ir daugiau duomenų nepateikė, kaip tik pacitavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos bendras normas bei vėl atkartojo aplinkybes apie savo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą ir gautą 2025 m. vasario 28 d. atsakymą. Nors teismas buvo įpareigojęs pareiškėją, skundžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. vasario 28 d. atsakymą, suformuluoti skundo reikalavimą taip, kad būtų aišku, kokio konkretaus ir teisiškai reikšmingo rezultato pareiškėjas siekia, kreipdamasis į teismą ir kad teismas turėtų galimybę priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų rūšių, neperimant viešojo administravimo subjekto funkcijų.

Dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas pažymėjo, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje nurodė, jog reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturtinės) yra savarankiškas skundo reikalavimas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo kitų skundo reikalavimų ir kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo, tačiau neturtinė žala nėra priskirtina prie aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis, kurių nereikia įrodinėti (ABTĮ 57 str. 1 d.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų priimtas nagrinėti, turi būti nurodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai (kurių konkrečiu atveju pareiškėjas nei pradiniame skunde, nei jį tikslindamas nenurodo ir nekonkretizuoja), tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui nurodžius tik deklaratyvius teisių pažeidimus ir nepateikus jokių individualiais įrodymais grindžiamų faktinių duomenų šis skundo trūkumas taip pat nebuvo pašalintas.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, kurie yra esminiai, sprendžiant skundo priimtinumą nagrinėti teisme, nepašalino, todėl skundas laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir įpareigoti Regionų administracinį teismą pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti iš naujo iš esmės nesudarant dirbtinų kliūčių.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo: 1) dėl susidariusių atvirai diskriminacinių pareiškėjo skundų nagrinėjimo administraciniuose teismuose atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaudojant visų tiesiogiai susijusių su šia byla teisminių procesų medžiagas; 2) prieš nagrinėjant atskirąjį skundą, įsivertinti galimo interesų konflikto galimybę, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip ir Regionų administracinis teismas, yra trečiaisiais asmenimis keliose teisminiuose procesuose, kurie yra tiesiogiai susiję su šia byla, taip pat teisėjų ir teismų veiksmai tiesiogiai susijusių su šia byla teisminių procesų nagrinėjime yra apskusti Teisėjų garbės etikos komisijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teismams; 3) kadangi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui akivaizdžiai iškyla interesų konfliktas nagrinėjant šią bylą ir tiesiogiai su ja susijusius teisminius procesus, kurių baigtimi tiesiogiai suinteresuoti teismų teisėjai ir vadovybės, kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas dėl konkrečių išaiškinimų, kaip elgtis tokiose situacijose, kurias nenumato įstatymai, ir ar nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės į nešališką teismo procesą, susidarius tokioms su interesų konfliktų susijusioms aplinkybėms.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl skundo esmę išdėstė taip kaip supranta. Pareiškėjas pažymi, kad jis skundžia valstybės instituciją ar jos vadovą, o teisėja nesidomėjo, kas yra pateiktuose įrodymuose, kuriuos pareiškėjas prašo išreikalauti, ir tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų medžiagose, kurios aiškiai įrodo tyčinio neveikimo, vilkinimo ir galbūt nusikalstamos veikos dangstymo atvejus valstybės institucijose ir teismuose. Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartimi jis yra diskriminuojamas ne tik šioje byloje, bet ir kituose tiesiogiai tarpusavyje susijusiuose teisiniuose procesuose, kuriuose teisėja dalyvauja kaip kolegijos narė, ignoruojant ABTĮ 4, 6, 7, 10, 11, 15, 23, 56 straipsnių nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. Ž. skundas kartu su patikslintu skundu laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo, prieš nagrinėjant atskirąjį skundą, įsivertinti galimo interesų konflikto galimybę. Dėl šio prašymo pažymėtina, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikė pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją bei visą Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo šios bylos nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos ir visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino. Taigi, minėtas pareiškėjo prašymas yra išspręstas teismo pirmininkės 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia pagrįstų tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumu, pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Šioje byloje nepateikti pagrįsti duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, o su tuo susiję argumentai yra subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, skundžiama nutartimi skundą kartu su patikslintu skundu laikė nepaduotu. Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl skundo esmę išdėstė taip kaip supranta.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, keliamų skundo turiniui, nes iš pareiškėjo pateikto skundo turinio nėra aiškus skundo faktinis pagrindas ir dalykas; pareiškėjas formuluoja skundo reikalavimą dėl netinkamo 2025 m. vasario 28 d. atsakymo, tačiau nesuformuluoja konkretaus reikalavimo(-ų), todėl nėra aišku, kokio teisiškai reikšmingo rezultato pareiškėjas siekia, kreipdamasis į teismą.

Pažymėtina, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-789/2023). Pagal ABTĮ 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką nustatyta pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-613-789/2023).

Paprastai teismui gali būti skundžiami ir viešojo administravimo subjekto veiksmai ir jo neveikimas. Kai viešojo administravimo subjektas neatlieka jam pagal kompetenciją priskirtų atlikti veiksmų, atsisako ar vilkina juos atlikti, tokiu atveju suinteresuotas subjektas gali kreiptis į teismą ir reikšti savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ar atsisakymo atlikti tam tikrus veiksmus, priskirtus jam pagal kompetenciją, nėra galimas ir minėto skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tokiu atveju tarp ginčo šalių dar nėra kilusio ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-261/2020). Todėl, kreipiantis į teismą ir prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad viešojo administravimo subjektas neatliko tam tikrų veiksmų (vilkinimas) ir (ar) atsisakė juos atlikti atsisakė atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Nesant atitinkamo viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti ir (ar) atsisakymo atlikti suinteresuoto subjekto prašomus atlikti veiksmus, negalimas ir tokio asmens skundo reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes tarp ginčo šalių dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovą bei trečiuosius asmenis inicijuoti patikrinimus ar imtis kitų priemonių atliekant savo pareigybines funkcijas, apie kurių būtinumą atsakovas buvo informuotas 2025 m. vasario 19 d. pateiktame skunde. Tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. 1D-1063 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“, kuriuo jam buvo pateiktas atsakymas į 2025 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl galbūt nusikalstamos veikos, diskriminavimo, patyčių. Todėl, atsižvelgus į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nustatyta, kuomet gali būti paduodamas skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundą (pareiškimą), 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi pagrįstai pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimą ir prašyti panaikinti 2025 m. vasario 28 d. atsakymą.

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas jam teisę pagal nustatytą trūkumą patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, pateikdamas patikslintą skundą, paminėto skundo trūkumo nepašalino ir neprašė pratęsti nustatyto termino nurodytam skundo trūkumui pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šią skundo dalį laikė nepaduota.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo ir trečiųjų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti konkrečias, tik su jo asmeniu susietas neturtinės žalos atsiradimą pagrindžiančias faktines aplinkybes ir civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Skundo priėmimo stadijoje nevertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas ir civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Dėl įrodymų nepateikimo, kaip skundo trūkumo, pažymėtina, kad reikalavimas pateikti įrodymus teismų gali būti taikomas ribotai, nes pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o ne skundo priėmimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-756/2017). Teismas negali skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-122-556/2018, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-241-602/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė iš ko prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui V. K. 2025 m. vasario 19 d. įteikė pareiškimą dėl jo pavaldinių galbūt neatliekamų pareigų, tačiau gavus 2025 m. vasario 28 d. atsakymą paaiškėjo, kad nebuvo imtasi konkrečių veiksmų ar tyrimo. Šio reikalavimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi nepagrįstai nustatė skundo trūkumą – reikalavimą pareiškėjui nurodyti tik su juo susietas neturtinės žalos atsiradimą pagrindžiančiais faktines aplinkybes ir civilinės atsakomybės sąlygas, pagrįstas įrodymais, o šio trūkumo nepašalinus, nepagrįstai skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduota.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo kreiptis į kompetentingas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos institucijas dėl išaiškinimų, kaip elgtis situacijoje, kuri neapibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymais, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra nurodęs į kokias konkrečias institucijas ir su kokiais konkrečiais paklausimais (prašymais) turėtų būti kreipiamasi tam, kad būtų teisingai išspręstas skundo priėmimo klausimas. Todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, perduodant šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. Ž. skundą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo dėl šio reikalavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. birželio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis