7173d7e7-4e1a-4c95-9f3d-8dde05b4ff9d · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-1238-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02798-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl atlygintino kelio servituto nustatymo. Tretieji asmenys S. K., T. S., VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija, institucija teikianti iÅ¡vadÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė:

1.1. nustatyti neterminuotÄ 4 m pločio kelio servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2021-07-21 MB „GEO BASE“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ , indeksu S1 pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje (servituto posÅ«kių taÅ¡kai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), suteikiantį teisę pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus;

1.2. priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. K. atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensacijÄ ;

1.3. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatai: gyvenamasis namas, 6 ūkio pastatai, viralinė, stoginė ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Visi nurodyti statiniai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

3. PaaiÅ¡kino, kad dar nuo senų laikų (veikiausiai dar tarpukario laikotarpiu) ieÅ¡kovui priklausančio turto savininkai prie savo nuosavybės patekdavo (privažiuodavo) per žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo/yra įrengtas bendro naudojimo kelias. Nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Å iuo keliu ir pats atsakovas patenka prie jam priklausančios nuosavybės. IlgÄ laikÄ Å¡alys naudojosi keliu, tačiau nuo 2021 m. gegužės 15 d. atsakovas uždraudė ieÅ¡kovui važiuoti keliu, teigdamas, kad kelias yra jo nuosavybė. Negana to, atsakovas įrengė savadarbį kelio užtvarÄ (Å¡lagbaumÄ ) netgi už savo sklypo ribos ir apribojo bet kokias ieÅ¡kovo galimybes važiuoti keliu. Pažymėjo, kad ginčo kelias yra vienintelis kelias (privažiavimas) prie ieÅ¡kovo nuosavybės. Galimybės patekti per arčiausiai esantį (nuo kelio Utena – Vilnius) sklypÄ nėra galimybės, nes tai sklypas, kuriame nėra jokio įrengto kelio ir sklypas yra užpelkėjęs.

4. Kadangi jokių kitų kelių/privažiavimo prie ieÅ¡kovo nuosavybės nėra ir minimas kelias yra vienintelis patekimas prie ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo bei statinių, ieÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ , tačiau 2021 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariatas priėmė nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Taip pat ieÅ¡kovas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu kreipėsi į patį atsakovÄ su praÅ¡ymu spręsti servituto nustatymo klausimÄ . Iki Å¡iol atsakymo į šį pasiÅ«lymÄ atsakovas nėra pateikęs. Taip pat atsakovas nėra paÅ¡alinęs kliūčių nuo kelio. Pažymėjo, kad nustačius servitutÄ atsakovui priklausančiame žemės sklype nebus pažeistos atsakovo teisės, kadangi žemės sklypo naudojimo faktinė situacija (padėtis) nepasikeis, iÅ¡liks tokia pati kokia buvo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir jau daugelį metų prieÅ¡ tai, t. y. atsakovo teisės nebus varžomos, nes kelias jau yra įrengtas (buvo įrengtas dar 1995 m.), o juo naudojasi ir pats atsakovas.

5. Be to, dar 2020 m. ieÅ¡kovo tėvas S. K., tuometinis ieÅ¡kovui priklausančio turto savininkas, kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su praÅ¡ymu dėl privažiavimo prie jam priklausiusio sklypo įrengimo, tačiau buvo atsakyta, kad: „iÅ¡nagrinėjus Skyriuje turimus archyvinius dokumentus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), preliminariame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, žemės sklype Nr. 28-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo magistralinio kelio Utena – Vilnius sklypo viduriu ir vakarinėje pusėje suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, einantis rytinėje pusėje per JÅ«sų nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 28-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Taigi, bÅ«tent dėl to, kad bendro naudojimo kelias, kuriuo ieÅ¡kovas patenka prie savo nuosavybės iÅ¡ esmės jau egzistuoja ir yra įrengtas atsakovo sklype, dėl Å¡ios priežasties buvo atsisakyta įrengti naujÄ keliÄ (privažiavimÄ ) prie ieÅ¡kovo sklypo.

6. Atsakovas A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

7. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turi bent dvi alternatyvas patekti į savo žemės sklypÄ per du kitus įvažiavimus iÅ¡ magistralinio kelio Vilnius-Utena. IeÅ¡kovas, užuot ieÅ¡kodamas kitų įmanomų galimybių patekti į savo žemės sklypÄ , nesÄ Å¾iningai siekia apriboti atsakovo žemės sklypo naudojimo teisę - reikalauja nustatyti servitutÄ per atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį.

8. Be to, ieÅ¡kovas akivaizdžiai meluoja teigdamas, kad ta vieta, kurioje yra įvažiavimas į jo žemės sklypÄ , yra užpelkėjusi. Kaip matyti iÅ¡ pridedamų nuotraukų ir ortofoto nuotraukų, toje vietoje, kur yra alternatyvus įvažiavimas tiesiogiai į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , jokios pelkės jau nėra. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2000 m. (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto iÅ¡traukos, per atsakovo žemės sklypÄ einantis keliukas eina lanku ir iÅ¡eina į tÄ patį magistralinį keliÄ Vilnius-Utena, tačiau jau pačiam ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas jau turi atskirÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ savo žemės sklypÄ iÅ¡ magistralinio kelio Vilnius-Utena, tačiau jo neprižiÅ«ri ir neremontuoja.

9. Nurodo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti servitutas žymiai sumažintų atsakovui priklausančio žemės sklypo panaudojimo galimybes - atsakovui priklausantis žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties ir atsakovas ketina vykdyti jame žemės Å«kio veiklÄ , auginti žemės Å«kio naudmenas, tačiau dėl per patį sklypo vidurį eisiančio servituto kelio atsakovas negalėtų racionaliai apdirbti žemės sklypo žemės Å«kio technika ir toks žemės apdirbimas atsakovui žymiai pabrangtų. Pažymi, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype yra iÅ¡kastas dirbtinis tvenkinys. Dėl to atsakovas ateityje planavo panaudoti žemės sklypo dalį ir tvenkinį rekreacinėms reikmėms - pastatyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis, kuriuos planavo panaudoti savo ir savo artimųjų bei draugų poilsiui. Tačiau ieÅ¡kovo reikalaujama nustatyti servituto trasa tęsiasi bÅ«tent per tÄ Å¾emės sklypo vietÄ , kurioje atsakovas ir planavo statyti pirtį su gyvenamosiomis patalpomis.

10. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

11. Nurodė, kad yra ieÅ¡kovo tėvas. 2020 m. vasario 13 d. Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo sÅ«nui ieÅ¡kovui anksčiau minėtus pastatus ir kitus inžinerinius statinius. Taip pat tos pačios Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo sÅ«nui žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi minėti pastatai.

12. Nepaisant perleistos nuosavybės sÅ«nui (ieÅ¡kovui) jis iki Å¡iol gyvena Å¡iuose namuose kartu su sÅ«naus Å¡eima. Anksčiau atsakovo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė S. K. motinai. Papildomai nurodo, kad atsakovo sklype esančiu keliu gali privažiuoti prie jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su T. S. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). S. K. 2020 m. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių su praÅ¡ymu dėl privažiavimo prie jam priklausančio sklypo įrengimo, tačiau buvo atsakyta, jog žemės sklypas turi privažiavimÄ per suformuotÄ 4 m. pločio keliÄ , einantį nuo kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jis pats ne kartÄ kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ su praÅ¡ymais leisti įsirengti įvaÅ¾Ä nuo magistralinio kelio Utena - Vilnius. Tačiau buvo visuomet nurodoma, kad tai valstybinės reikÅ¡mės kelias, dėl ko sankryžų su Å¡alutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikÅ¡mės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas. Taigi nei jis, nei dabar jo sÅ«nus neturi jokių objektyvių galimybių įsirengti kito kelio patekimui prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

13. Trečiasis asmuo T. S. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka. Prašė atmesti atsakovo pateiktÄ alternatyvų pasiÅ«lymÄ pagal UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto planÄ .

14. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM iÅ¡vadoje nurodė, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1) neturi privažiavimo. IeÅ¡kovas siekia nustatyti kelio servitutÄ (tarnaujantis) žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus duomenimis, Žemės sklypo Nr. 2 Laikiname žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame Valstybinio žemėtvarkos instituto vykdytojos A. L. 1996 m. gruodžio 2 d., Å¡io žemės sklypo vidurinėje ir vakarinėje dalyse pažymėtas 4 m kelias. Taip pat Žemės sklypo Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, parengtoje Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės A. L. 1996 m. gruodžio 2 d., nurodyta, kad žemės sklype yra 4 m kelias neįskaičiuotas į bendrÄ Å½emės sklypo Nr. 2 plotÄ . Žemės sklypo Nr. 2 plane M 1:1000, parengtame A. P. personalinės įmonės vykdytojų A. P. ir O. S. 1997 m. sausio 23 d., pažymėtas kelias bei Å¡io plano eksplikacijoje nurodyta, kad kelias užima 572 kv. m. IÅ¡ Å¡io plano matyti, kad kelias eina Žemės sklypo Nr. 2 viduriu iki Å¡io žemės sklypo vakarinės ribos, kerta Žemės sklypo Nr. 2 vakarinę ribÄ ir patenka į žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 3), po to vėl eina ties Žemės sklypo Nr. 2 vakarine riba ir kerta Å¡io žemės sklypo pietinę ribÄ ir vėl patenka į Žemės sklypÄ Nr. 3. IÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 nesiriboja, tačiau Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su Žemės sklypu Nr. 3. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ Žemės sklypo plano servituto nustatymui M1:1000, nėra aiÅ¡ku, kaip Žemės sklype Nr. 2 siekiamu nustatyti kelio servitutu bus privažiuojama prie Žemės sklypo Nr. 1, kadangi Žemės sklype Nr. 2 pažymėta tik servituto kelio atkarpa, kuri nesijungia su Žemės sklypu Nr. 1.

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nr. 1 neturi privažiavimo kelio, o žemės sklypo naudojimas be privažiavimo kelio yra neįmanomas, manytina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas Žemės sklype Nr. 2 yra objektyviai bÅ«tinas, tačiau Žemės sklypo planas servituto nustatymui M1:1000 neiÅ¡sprendžia privažiavimo prie Žemės sklypo Nr. 1, todėl turi bÅ«ti patikslintas, nurodant servituto keliÄ nuo Žemės sklypo Nr. 1 iki Žemės sklypo Nr. 2. Atkreipia dėmesį, kad tarp Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 yra Žemės sklypas Nr. 3, ir siekiamas nustatyti kelio servitutas eina per Žemės sklypÄ Nr. 2, Žemės sklypÄ Nr. 3 į Žemės sklypÄ Nr. 1.

16. Trečiasis asmuo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu prašė reikalavimus dėl servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose ar atlyginimo už juos nustatymo spręsti teismo nuožiūra, reikalavimus dėl servituto nustatymo valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena atmesti.

17. Nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalauja nustatyti servitutÄ keliu per atsakovo sklypÄ , vadovaujantis ieÅ¡kinio 9 priede esančiu brėžiniu. Minėtame brėžinyje servitutas yra nustatytas atsakovui priklausančiame sklype, o už atsakovui priklausančio sklypo ribų, servitutas susisiekia su valstybinės reikÅ¡mės magistraliniame kelyje A14 esančia nuovaža. Vadovaujantis Kelių įstatymo 17 straipsniu, valstybinės reikÅ¡mės keliais ir jų infrastruktÅ«ra netrukdomai gali naudotis visi juridiniai ir fiziniai asmenys, todėl servitutas brėžinyje tinkamai sujungia vieÅ¡pataujantį daiktÄ su keliu. Kadangi, servitutas nepatenka į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomÄ sklypÄ , Kelių direkcija neturi suinteresuotumo reikalavimo iÅ¡sprendimu ir prašė šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir reikalavimÄ dėl atlyginimo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

18. Kelių direkcija nepritarė servituto nustatymui valstybinės reikÅ¡mės magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena. Kelių direkcijos vertinimu, sprendimo dėl servituto nustatymo valstybinės reikÅ¡mės kelyje priėmimas sukeltų reikÅ¡mingas neigiamas pasekmes vieÅ¡ajam interesui (valstybės iÅ¡imtinės nuosavybės teisiniam rėžimui, tolesniame kelio A14 vystymui ir eismo saugumui). Dėl iÅ¡imtos iÅ¡ civilinės apyvartos iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės suvaržymų. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iame kelyje planuojama rekonstrukcija, kuri apims ir papildomų kelio juostų įrengimÄ , praÅ¡omas numatyti servitutas neabejotinai trukdys valstybei tolesnį Å¡io kelio projektavimÄ ir vystymÄ , bei pažeis daugelio kelių naudotojų interesus į greitÄ , patogų ir saugų susisiekimÄ . Be to, atsakovo 2022 m. rugpjūčio 1 d. praÅ¡yme siÅ«lomas servitutas neužtikrintų kelių eismo saugumo.

19. Kelių direkcijos specialistai laiko, kad servitutas jungiasi su nuovaža per arti magistralinio kelio, taip neužtikrinant saugaus kampo transportui patekti į ir iÅ¡ nuovažos. Tai yra ypatingai aktualu dėl to, kad keliÄ A14 planuojama platinti ir tokiame servituto kelyje numatyti atstumai potencialiai dar labiau sumažėtų, o posÅ«kio kampai objektyviai susiaurėtų, dar labiau sumažinant galimybes transporto priemonėms saugiai atlikti posÅ«kį. Å iÄ problemÄ potencialiai galima bÅ«tų iÅ¡spręsti atsakovo siÅ«lomÄ servitutÄ Ä¯sijungiant ne į nuovažos Å¡onÄ valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio juostoje, bet į gretimame atsakovui sklype esantį vidaus keliÄ . Pažymi, kad galimybė numatyti servitutÄ Ä¯ laisvame valstybiniame žemės sklype numatytÄ vidaus keliÄ , paneigia bÅ«tinybę apriboti valstybinės reikÅ¡mės kelio statinį ir valstybinės reikÅ¡mės žemės sklypÄ servitutais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, nustatė neterminuotÄ 4 m pločio kelio servitutÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal 2021-07-21 MB „GEO BASE“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ , indeksu S1 pažymėtoje 635 kv. m. sklypo dalyje (servituto posÅ«kių taÅ¡kai koordinačių sistemoje yra 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), suteikiantį teisę pastatų (unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vieÅ¡pataujantys daiktai) valdytojams, savininkams bei kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis kaip pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensacijÄ , taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5 454,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bei valstybei iÅ¡ atsakovo 45,54 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

21. Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas prie jam priklausančio žemės sklypo su statiniais neturi privažiavimo, to iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovas. Vienintelė patekimo į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ galimybė yra bendro naudojimo kelias esantis atsakovo sklype. Å is 4 m pločio kelias yra užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys Å¡iuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo. Atsakovas įsigydamas jam priklausantį sklypÄ Å¾inojo, kad jam priklausančiame sklype yra kelias. IeÅ¡kovas dėjo pastangas įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie jam priklausančio sklypo, tačiau to įgyvendinti nepavyko, kÄ patvirtina 2022 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naujÄ tiesioginę nuovaÅ¾Ä nuo valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena į praÅ¡yme nurodytÄ Å¾emės sklypÄ .

22. Nors atsakovas teikė kelis savo pasiūlymus dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiame sklype, tačiau teismas vertino, kad atsakovo pasiūlymai yra nepagrįsti. Teismas sutiko su trečiojo asmens VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsiliepime nurodytais argumentais dėl atsakovo pateikto kelio servituto plano, parengto 2022 m. liepos 29 d. UAB „Geoplėtra“, nepagrįstumo, kad servitutas projektuojamas valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A14 Vilnius – Utena, kas yra nesuderinama su valstybiniu (viešuoju) interesu, todėl jų nekartojo.

23. Atsakovas paskutiniu pateiktu pasiÅ«lymu prašė nustatyti kelio servitutÄ pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ kelio servituto planÄ . Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų (specialisto iÅ¡vados, aiÅ¡kinamojo raÅ¡to ir pan.) kaip pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo brėžinį kelio servitutas bus įrengiamas, kokiu bÅ«du, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar aplamai yra galimybė įgyvendinti projektuojamÄ kelio servitutÄ , kokį laiko tarpÄ užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad kitos galimybės privažiuoti prie jam priklausančio sklypo ieÅ¡kovas neturi. Be to, atsakovo pateikta UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sÄ mata dėl 631 kv. m ploto kelio įrengimo (duomenys neskelbtini) 4126,10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, iÅ¡matavimų, tÅ«rio ir pan.

24. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos UAB „Trantera“ parengtos sÄ matos dėl kelio įrengimo pagal UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo brėžinį, kelio įrengimo darbų vertė sudarytų nemaÅ¾Ä 24 700 Eur sumÄ . Tuo tarpu, kaip minėta, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti kelio servitutÄ toje vietoje, kurioje faktiÅ¡kai kelias egzistuoja. Teismo nuomone, ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas kelio servituto nustatymo planas yra racionalus, atitinka abiejų ginčo Å¡alių interesus, atitinka faktinį kelio naudojimÄ .

25. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomas nustatyti vienkartinės kompensacijos dydis 133 Eur (6 280 Eur : 300 a x 6,35 a) pagal VĮ Registrų centras atsakovui priklausančio žemės sklypo masinio vertinimo duomenis 2020 m. vasario 3 d. dienai, laikytinas pagrįstu, nes: 1) nenustatyta, kad atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servitutų; 2) servitutas nustatomas atsakovo žemės sklype esančio kelio dalyje, kuris ir taip skirtas visų naudojimui (važiavimui, privažiavimui ir pan.); 3) servituto nustatymas nereikalauja jokių investicijų; 4) nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis (dėl to ginčo nekilo); 5) nenustatyta jokių galimų privatumo pažeidimų; 6) atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių nustatytos kompensacijos dydį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų esmė

26. Apeliantas (atsakovas) A. S. atsiliepimu prašo:

26.1. Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti;

26.2. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo praÅ¡ymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ nustatyti kelio servitutÄ pagal atsakovo pateiktÄ 2022 m. lapkričio 28 d. UAB  „Geoplėtra“ parengtÄ kelio servituto planÄ ir priteisti 133 Eur dydžio periodinę kompensacijÄ , mokamÄ kiekvienais kalendoriniais metais iki einamųjų metų sausio 15 d. ir kuri yra indeksuojama pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamÄ praėjusių kalendorinių metų vartotojų kainų indeksÄ ;

26.3. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo ir antrojo praÅ¡ymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ nustatyti teisingÄ kompensacijos už naudojimÄ si pirmosios instancijos teismo nustatytu servitutu dydį;

26.4. Jeigu teismas nuspręstų netenkinti visų aukščiau nurodytų prašymų, sumažinti ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus;

26.5. Priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Apelianto manymu, teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, įsigydamas jam priklausantį sklypÄ , žinojo, kad jame yra kelias. Atsakovas vadovavosi vieÅ¡ais Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis, kuriuose nėra jokių įrašų apie tai, kad atsakovo žemės sklype yra kažkoks kelias, skirtas visų naudojimui. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, įraÅ¡as Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra jokio kelio buvo ir iki Å¡iol yra nenuginčytas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentuoja tuos faktus, kurie prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir vieÅ¡ojo registro duomenims. Argumentas, kad keliu visada naudojosi ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys negali bÅ«ti reikÅ¡mingas, kadangi savininko savanoriÅ¡kas leidimas kitiems tretiesiems asmenims naudotis jo nuosavybe nesukuria tretiesiems asmenims jokių teisių į tÄ savininko nuosavybę ar kokiÄ nors jos dalį.

28. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas iÅ¡ atsakovo įrodymų, kurie pagrįstų kokiu bÅ«du, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar aplamai yra galimybė įgyvendinti projektuojamÄ kelio servitutÄ , kokį laiko tarpÄ užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sÄ mata 4 126, 10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, iÅ¡matavimų, tÅ«rio, išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų. Å ie keliami klausimai, kurie turėjo įtakÄ teismo sprendimui nustatyti servitutÄ pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ trasÄ , turi bÅ«ti sprendžiami ne sprendžiant klausimÄ dėl servituto nustatymo, bet vykdant teismo sprendimÄ .

29. Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti kelio servitutÄ pagal alternatyvų, atsakovo pasiÅ«lytÄ , 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo brėžinį. Todėl nei teismo, nei netgi ieÅ¡kovo neturėtų dominti, kiek kainuos toks servituto įrengimas – 4 126,10 Eur, kiek nustatė UAB „Orenga“, ar 24 700 Eur, kiek nustatė UAB „Trantera“, ar kokiÄ nors kitÄ pinigų sumÄ . Atitinkamai nei teismo, nei netgi ieÅ¡kovo neturėtų dominti ir atliktinų kelio įrengimo darbų mastas, kokiu bÅ«du jis bus įrengtas, ar darbai atliekami pelkingoje, ar nepelkingoje teritorijoje, ar apskritai yra galimybė įgyvendinti projektuojamÄ kelio servitutÄ . Pažymi ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ atsakovo žemės sklypo planų ir netgi ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų, pelkinga teritorija yra tarp atsakovo siÅ«lomos servituto trasos ir magistralinio kelio Vilnius-Utena, o atsakovo siÅ«loma servituto trasa eina toliau, kur nėra jokios pelkingos teritorijos. Taip pat neteisingi duomenys, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje.

30. Be to, visiÅ¡kai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės argumentas, kad neaiÅ¡ku, kokį laiko tarpÄ užtruktų kelio įrengimo darbai, atsižvelgiant į tai, kad kitos galimybės privažiuoti prie jam priklausančio sklypo ieÅ¡kovas neturi. Å iuo metu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo ieÅ¡kovas turi privažiavimÄ prie jam priklausančio sklypo. Atsakovas taip pat laiko kaip neteisingus ir nepagrįstus teismo argumentus, kad pateikta UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sÄ mata 4 126,10 Eur sumai nėra konkreti, nedetalizuota, nenurodant atliktinų kelio įrengimo darbų masto, iÅ¡matavimų, tÅ«rio. Nurodo, kad UAB „Orenga“ parengta sÄ mata yra pakankamai aiÅ¡ki ir detali, atsižvelgiant į tÄ faktinę aplinkybę, kad tikslÅ«s darbų kiekiai paaiÅ¡kės tik pradėjus servituto kelio įrengimo darbus.

31. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Å¡ias atsakovo nurodytas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes – 1) kad ieÅ¡kovo siÅ«loma servituto trasa eitų per patį atsakovui priklausančio žemės sklypo vidurį; 2) kad atsakovas vykdo jame žemės Å«kio veiklÄ , augina žemės Å«kio naudmenas, tačiau dėl per patį sklypo vidurį eisiančio servitutinio kelio atsakovas negalėtų racionaliai apdirbti žemės sklypo žemės Å«kio technika; 3) kad toks servitutas eitų tarp atsakovo gyvenamojo namo ir pirties, kokie 3 metrai nuo gyvenamojo namo sienos ir langų, o per tÄ servitutÄ ieÅ¡kovas ir bet kurie kiti asmenys, važinėtų sunkiasvore žemės Å«kio technika, keltų triukÅ¡mÄ , dulkes, vibracijÄ , gadintų pravažiavimo dangÄ sunkiasvore technika ir tokiu bÅ«du keltų neproporcingų nepatogumų atsakovui, jo Å¡eimos nariams ir jo svečiams ir neabejotinai ribotų atsakovo galimybę naudoti savo žemės sklypÄ rekreacinėms reikmėms.

32. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė per maÅ¾Ä ir neteisingÄ kompensacijÄ už naudojimÄ si atsakovo žemės sklypo dalimi.

33. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, jog atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servituto. Nustatytas kelio servitutas eitų tarp atsakovo gyvenamojo namo ir pirties. Be to, teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir tos byloje įrodytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas verčiasi žemės Å«kio veikla, o teismo nustatytas servitutas dalija žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis, kas neabejotinai didina atsakovo iÅ¡laidas žemės apdirbimui. Atsakovas laiko nepagrįstais ir teismo argumentus, kad servitutas nustatomas atsakovo žemės sklype esančio kelio dalyje, kuris ir taip skirtas visų naudojimui. Kaip minėta aukščiau, Nekilnojamojo turto registre nėra jokių įrašų apie tai, kad atsakovo žemės sklype yra kažkoks kelias, skirtas visų naudojimui. Nors servituto nustatymas nereikalauja jokių investicijų, tačiau teismas visumoje nepagrįstai nevertino tų faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovas savo sunkiasvore technika gadina ir tÄ Ä¯važiavimo dalį, kuria naudojasi atsakovas privažiuodamas prie jam nuosavybės teise esančių pastatų, dėl ko atsakovas patiria nuostolių, remontuodamas tÄ ieÅ¡kovo sugadintÄ servituto dalį.

34. Nors nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis, tačiau teismas nepagrįstai Å¡ios aplinkybės nevertino visumoje su ta faktine aplinkybe, kad nustatytas servitutas dalina atsakovo žemės sklypÄ Ä¯ dvi dalis. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas įsipareigojo padengti naujo servituto įrengimo iÅ¡laidas pagal atsakovo pateiktÄ alternatyvų servituto nustatymo brėžinį, kurios sudarytų nuo 4 126, 10 Eur, kaip nurodė atsakovas, iki 24 700 Eur, kaip nurodė ieÅ¡kovas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas savo nepatogumus dėl servituto nustatymo pats įvertino nuo 4 126,10 Eur iki 24 700 Eur. Toks atsakovo nuostolių dėl servituto nustatymo toje trasoje, kurioje nustatė teismas, vertinimas yra realus, o ne hipotetinis, kadangi atsakovas pats pasiÅ«lė įrengti servitutÄ kitoje trasoje ir pats pasiÅ«lė jį įrengti savo lėšomis.

35. IeÅ¡kovas G. K. atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

36. Nurodo, kad apeliantas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo praÅ¡omo nustatyti servituto vieta, pateikė du alternatyvius reikalavimus dėl servituto nustatymo, t. y. pagal 2022 m. liepos 25 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ ir pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ , tačiau nei vieno nei kito neįmanoma įgyvendinti dėl to, kad: pagal 2022 m. liepos 25 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ servitutas yra projektuojamas valstybinės reikÅ¡mės magistraliniame kelyje A14 Vilnius – Utena. Pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo planÄ projektuojamas kelio servitutas patenka į Kelių apsaugos zonÄ , kur bet kokia veikla yra draudžiama įstatymu, o be kita ko dar yra ir užpelkėjusi. TokiÄ aplinkybę, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, pagrindžia Registro iÅ¡raÅ¡o Nr.41/12875.

37. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡is alternatyvus servitutas eina per pelkingÄ teritorijÄ . TokiÄ faktinę aplinkybę patvirtina vieÅ¡ai prieinami Regia duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad planuojamas servitutas eina pelkės kraÅ¡tu. TÄ iÅ¡ esmės patvirtino gi ir pats atsakovas. Dar daugiau, tiek vienu, tiek kitu atveju, projektuojamuose servitutuose nėra kelio, todėl tektų įrengti naujÄ keliÄ , o tai sÄ lygotų pernelyg dideles, neprotingas iÅ¡laidas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto pateikta UAB „Orenga“ 2023 m. sausio 31 d. sÄ mata dėl 631 kv.m ploto kelio įrengimo (duomenys neskelbtini) 4 126,10 Eur sumai iÅ¡ tiesų nėra konkreti.

38. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi ir vertino ar atsakovo siūlomas alternatyvus servituto nustatymo būdas iš tiesų yra realiai įgyvendinamas, kokias išlaidas dėl to patirtų kiekviena iš šalių, ar šalis prisiimanti tokius įsipareigojimus. Todėl tai, kad teismas vertino tokias aplinkybes, negali būti laikoma kaip kompetencijos viršijimu arba išėjimu už ieškinio reikalavimo ribų. Nurodo, kad atsakovo siūlomi variantai buvo neekonomiški, be to realiai neįgyvendinami. Kita vertus, dabartinis kelias įrengtas seniai, jis buvo pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieškovas ir tretieji asmenys šiuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo.

39. IeÅ¡kovo vertinimu, nurodyti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytÄ vienkartinės kompensacijos dydį. Nors Nekilnojamojo turto registre Å¡is kelias nėra oficialiai įregistruotas, tačiau tai nepaneigia jo faktinio egzistavimo, kuris buvo dar iki atsakovui įsigyjant šį sklypÄ . Taigi Å¡is kelias atsakovui priklausančiame žemės sklype egzistavo daugybę metų, buvo ir tebėra atžymėtas teritorijos planavimo dokumentuose ir netgi žemės sklypo plane. Ne kÄ mažiau svarbi faktinė aplinkybė yra tai, kad Å¡is kelias objektyviai egzistavo atsakovui įsigyjant žemės sklypÄ ir jis jį neabejotinai matė, kaip ir matė tai, kad Å¡is kelias dalina atsakovo žemės sklypÄ per pusę. Å i faktinė aplinkybė neatsirado iÅ¡ „niekur“ ir netapo atsakovui „netikėta“, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, kad apie šį keliÄ atsakovas aiÅ¡kiai žinojo. Dar daugiau, nuo tada kai įsigijo šį žemės sklypÄ iki ginčo su ieÅ¡kovu, atsakovas tiek pats naudojosi, tiek leido ieÅ¡kovui ir tretiesiems asmenims naudotis Å¡iuo sklypu. Taigi ilgalaikis ir faktinis sklypo naudojimas, kuris Å¡iuo atveju sutampa su ieÅ¡kovo praÅ¡omu nustatyti servitutu, patvirtina, kad jokie nuostoliai atsakovui nėra daromi.

40. Trečiasis asmuo T. S. atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

42. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

43. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini ) (įregistravimo pagrindas 2020-02-13 Dovanojimo sutartis Nr.461 nuo 2020-02-14); 20000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2020-02-13 Dovanojimo sutartis Nr.461); žemės sklypo naudojimo paskirtis –kita, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau – ieškovo sklypas).

44. IeÅ¡kovas prašė nustatyti kelio servitutÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 3.000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (įregistravimo pagrindas 2013-11-13 Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas Nr.11 15 2013 11 13 552/13 nuo 2013-11-25); žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (toliau atsakovo sklypas); į žemės sklypo 3.000 ha plotÄ Ä¯skaičiuotas, tame tarpe, 0.0572 ha kelių plotas; nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sÄ lygos: Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antras skirsnis, įregistravimo pagrindas 2019-06-06 LR Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas Nr.XIII-2166, 2019-12-19 LR Žemės Å«kio ministro įsakymas Nr. 3D-711).

45. Trečiųjų asmenų S. K. ir T. S. pateiktame 2022 m. vasario 11 d. Sutikime dėl leidimo naudotis žemės sklypu ir įsirengti keliÄ , nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai S. K. ir T. S. nurodė, kad patvirtina, jog ieÅ¡kovas, norėdamas patekti į savo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) turi važiuoti ne tik per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir per jiems (tretiesiems asmenims) priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad ieÅ¡kovas kaip jam priklausančio žemės sklypo savininkas neatlygintinai eitų/važiuotų per tretiesiems asmenims priklausantį žemės sklypÄ bei įsirengtų jame keliÄ savo lėšomis, taip pat, kad ieÅ¡kovas naudotųsi tik atsakovui priklausančio sklypo ta dalimi, kuri nurodyta 2021 m. liepos 21 d. MB „Geo Base“ parengtame servituto nustatymo plane.

Dėl servituto nustatymo sÄ lygų

46. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamÄ naudojimÄ . Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

47. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

48. Nagrinėjamu atveju pirmÄ jÄ sÄ lygÄ servituto nustatymui (Å¡alių nesutarimÄ ) patvirtina tai, kad Å¡alims nepavyko susitarti dėl servituto nustatymo, todėl ieÅ¡kovas pasirinko savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ kreipėsi dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į antrÄ jÄ sÄ lygÄ (nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį), pažymėtina, kad Å¡alys neginčija aplinkybės, jog ieÅ¡kovas neturi galimybės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, apeliaciniame skunde atsakovas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad privažiavimas tiesiogiai į ieÅ¡kovo sklypÄ yra negalimas dėl teisinio reguliavimo. Taigi, pagal bylos duomenis, privažiavimas galimas tik nustačius servitutÄ pagal vienÄ iÅ¡ bylos Å¡alių pateiktų planų besiribojančiame atsakovo žemės sklype, t. y. pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ servituto planÄ , parengtÄ UAB „Geo Base“ (1t., b. l. 28), arba atsakovo, parengtÄ UAB „Geoplėtra“ (3t., b. l. 9).

49. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nustatomo servituto vietos.

Dėl servituto nustatymo vietos

50. Susipažinus su apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinio skundo turiniu, nustatyta, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡ esmės įrodinėdamas tai, kad atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti kelio servitutÄ pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo brėžinį, todėl nei ieÅ¡kovo, nei bylÄ nagrinėjančio teismo neturėtų dominti aplinkybė, kiek kelio įrengimo darbai kainuos ir ar jie apskritai yra įmanomi.

51. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiÅ¡kia, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga vieÅ¡pataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos praÅ¡oma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

52. Nuosekliai iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto bÅ«tinybei pagrįsti esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

53. Nagrinėjamu atveju, kaip tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas dėjo pastangas įsirengti atskirÄ privažiavimÄ prie jam priklausančio sklypo, tačiau to įgyvendinti nepavyko (2022 m. sausio 17 d. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos raÅ¡tas) dėl ne nuo ieÅ¡kovo valios priklausančių aplinkybių. Pastebėtina, kad atsakovas siÅ«lė ne vienÄ servituto plano variantÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas visus juos atmetė, atsižvelgiant į VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcijos procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, Å¡ios iÅ¡vados apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, o argumentuojama bÅ«tent dėl 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ plane nurodyto servituto tinkamumo.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali bÅ«ti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai bÅ«tinos vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. VieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui negali bÅ«ti suteikiamos teisės, neatitinkančios Å¡ių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieÅ¡tarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikÅ¡tų nepagrįstÄ tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 18 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai sprendžiant servituto nustatymo klausimÄ gali bÅ«ti svarbÅ«s ir kitu aspektu – kai esant keliems alternatyviems variantams reikia parinkti, kuriam iÅ¡ tarnaujančiųjų daiktų nustatyti servitutÄ . Tokiu atveju teismas turi parinkti tokį servitutÄ , kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises; tos pačios taisyklės turi bÅ«ti laikomasi ir tada, kai sprendžiama dėl skirtingiems savininkams priklausančių tarnaujančiųjų daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

56. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas servitutÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Geo Base“ servituto planÄ atsižvelgė į tai, kad 4 m pločio kelias, pavaizduotas plane, yra užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose, pažymėtas atsakovo žemės sklypo plane, abrise, ortofoto nuotraukose, be to, ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys Å¡iuo keliu visada naudojosi, to atsakovas neginčijo. Kita vertus, vertinant servituto nustatymo galimybę pagal atsakovo pateiktÄ UAB „Geoplėtra“ servituto planÄ , teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų kaip pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ servituto nustatymo brėžinį kelio servitutas bus įrengiamas, kokiu bÅ«du, atsižvelgiant, kad kelio servitutas projektuojamas kelių apsaugos zonoje, pelkingoje teritorijoje, ar apskritai yra galimybė įgyvendinti projektuojamÄ kelio servitutÄ .

57. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog kelio servitutas pagal 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ parengtÄ planÄ patenka į kelių apsaugos zonÄ yra neteisingas, tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Kaip matyti iÅ¡ valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o (1t., b. l. 15) atsakovui priklausantis sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi specialias žemės naudojimo sÄ lygas, t. y. kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), įregistravimo pagrindas 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymas Nr. XIII-2166, 2019 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymas Nr. 3D-711.

58. Pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo Nr. XIII-2166 17 str. yra nustatomos Å¡ios kelių apsaugos zonos: 1) magistralinių kelių; 2) kraÅ¡to kelių; 3) rajoninių kelių; 4) vietinės reikÅ¡mės I, II ir III kategorijos kelių; 5) vietinės reikÅ¡mės IV kategorijos kelių. Aptariamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

59. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ draudžiama kelių apsaugos zonose statyti, rekonstruoti (jeigu rekonstravimo metu didėja statinio iÅ¡orės matmenys) statinius ar įrengti įrenginius, negavus kelio savininko pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai.

60. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pateiktame 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ plane nėra nurodyta kiek servituto kelias bÅ«tų nutolęs nuo kelio A14 kraÅ¡to briaunos, tačiau, pagal byloje esančius duomenis (planus, nuotraukas), manytina, kad servituto nustatymo plane atvaizduotas kelias iÅ¡ tiesų patenka į kelių apsaugos zonÄ . Byloje taip pat nėra pateikto servituto nustatymo plano suderinimo kartu su minėtÄ keliÄ prižiÅ«rinčia Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

61. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad 2022 m. lapkričio 28 d. UAB „Geoplėtra“ plane pažymėtas servituto kelias nėra einantis per pelkę. Nors, lyginant byloje pateiktus žemės sklypo planus ir servituto nustatymo planÄ , galima daryti prielaidÄ , kad servituto kelias eina palei pelkę (o ne tiesiogiai per pelkę), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra natÅ«ralu manyti, kad atsakovo siÅ«lomo servituto kelio vieta gali bÅ«ti pelkėta, nes eina palei pelkės pakraÅ¡tį, tačiau byloje nėra pateikta jokių fotonuotraukų atitinkamuose plane nurodyto servituto kelio taÅ¡kuose, pagrįstų ir iÅ¡samių specialistų iÅ¡vadų ar kitų duomenų, kurie leistų teismui įsitikinti Å¡io servituto kelio įrengimo realumu.

62. Taigi, pagrįsta teigi, kad pagal bylos duomenis, vienintelė patekimo į ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ galimybė yra faktiÅ¡kai egzistuojantis keliukas, pažymėtas ieÅ¡kovo teiktame UAB „Geo Base“ servituto plane. Nors atsakovas įrodinėja, kad kelio servitutÄ pagal UAB „Geoplėtra“ servituto planÄ atsakovas prisiėmė įrengti savo rizika, todėl nei bylÄ nagrinėjančio teismo, nei ieÅ¡kovo neturėtų dominti kiek realiai pagrįstas yra tokio kelio įrengimas, tačiau vien nurodyti apelianto teiginiai bylÄ nagrinėjančio teismo neįpareigoja priimti atsakovui galimai palankesnį sprendimÄ , kadangi servituto nustatymo klausimo iÅ¡sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas Å¡alių interesų derinimu. Spręsdamas ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ ir atsakovo siÅ«lomo alternatyvaus servituto parinkimo galimybes, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo siÅ«lomo kelio įrengimas apskritai bÅ«tų įmanomas ar racionalus pasirinkimas, neužkraunantis per didelės naÅ¡tos ieÅ¡kovui.

63. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

64. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas įrodė, kad jo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas yra vienintelis ir galimas variantas patekti į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto nustatymo pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ UAB „Geo Base“ parengtÄ servituto planÄ .

Dėl kompensacijos dydžio

65. Apeliaciniame skunde taip pat keliami klausimai dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 133 Eur vienkartinė kompensacija yra per maža ir neteisinga, kadangi nustatytas kelio servitutas dalina atsakovo sklypÄ Ä¯ dvi dalis, taip pat įsiterpia ir tarp atsakovo sklype esančio tvenkinio ir pirties.

66. Servituto nustatymo teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumas – CK 4.129 straipsnyje, be kita ko, įtvirtinta, kad įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui.

67. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimÄ , turi pareigÄ nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ , kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kuriÄ teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko teisėmis, bÅ«tų neproporcingai iÅ¡kreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 32 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡skyręs ir pavyzdinį (nebaigtinį) aplinkybių, į kurias turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, sÄ raÅ¡Ä : pvz., kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobÅ«džio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobÅ«džio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiÅ¡kai atlyginti; kokiÄ naudÄ turėjo ar įgyja vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016 31 punktÄ ). Pažymėtina, kad žemės sklypo rinkos kaina taip pat gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

68. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusiÄ ) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, iÅ¡liekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

69. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktikÄ gali bÅ«ti vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, kaip priteisiama vienkartinė, o ne periodinė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

70. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 133 Eur sumos vienkartinę kompensacijÄ atsižvelgė į atsakovui priklausančio žemės sklypo masinio vertinimo duomenis 2020 m. vasario 3 d. (sklypo vertė 6 280 Eur), taip pat ir, be kita ko, sekančias aplinkybes:

70.1. Nenustatyta, kad atsakovas patirtų kokius nors netekimus, suvaržymus ar nepatogumus dėl nustatyto servitutų;

70.2. Nustatomo servituto plotas, palyginant su tarnaujančio žemės sklypo plotu, yra nedidelis (dėl to ginčo nekilo);

70.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių nustatytos kompensacijos dydį.

71. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu vertinimu nesutinka. Visų pirma, žemės sklypo masinio vertinimo duomenys yra 2020 m., t. y. šiai dienai aiškiai neatitinkantys nekilnojamojo turto kainų rinkoje. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas ieškovo prašomo servituto nustatymu patirtų suvaržymus, tačiau nustatomu servitutu atsakovo sklypas yra dalinamas į dvi dalis ir nors servituto kelio lyginant su bendru atsakovo sklypo plotu dydis nėra didelis, tačiau dėl šio servituto konkrečios vietos atsakovo nuosavybės teisė yra reikšmingai suvaržoma.

72. Kita vertus, apeliantas tik abstrakčiai nurodo galimus nuostolius dėl servituto nustatymo ir jų nedetalizuoja, nurodo, kad servituto kelias yra įsiterpiantis tarp tvenkinio ir pirties, servituto kelias trukdys apeliantui vykdyti Å«kinę veiklÄ ir ieÅ¡kovas gadina kelio atkarpÄ , kuria naudojasi ir atsakovas, tačiau įrodymų nepateikia. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į atsakovo nuosavybės teisės suvaržymo apimtį, į tai, kad nustatomas neterminuotas servitutas, priteistinÄ vienkartinės kompensacijos dydį didina iki 2 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta kompensacijos suma užtikrins nuosavybės teisės apribojimui adekvačiÄ kompensacijÄ .

73. Pastebėtina, kad vienu iÅ¡ alternatyvių apeliacinio skundo reikalavimų atsakovas praÅ¡o priteisti 133 Eur dydžio periodinę indeksuojamÄ kompensacijÄ . Vienas iÅ¡ apelianto argumentų kodėl teismas turėtų taikyti bÅ«tent tokį kompensacijos bÅ«dÄ , yra tai, kad kadangi netrukus planuojama kelio Vilnius – Utena (kelias, besiribojantis su atsakovo sklypu, kuriuo pagal nustatomÄ servitutÄ patenkama atsakovo sklypÄ , tuomet - į ieÅ¡kovo sklypÄ ) rekonstrukcija ir toks periodinis, o ne vienkartinis kompensacijos mokėjimas ir jos indeksavimas skatintų ieÅ¡kovÄ aktyviau ieÅ¡koti tokių patekimo į savo sklypÄ sprendinių, kurie sudarytų pagrindÄ panaikinti servitutÄ ir neberibotų atsakovo teisių.

74. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia bÅ«tinumo nustatyti periodinę kompensacijÄ , kadangi jos pagrįstumas nėra įrodytas, be to, nors apeliantas teigia, kad toks kompensacijos bÅ«das skatintų ieÅ¡kovÄ aktyviau ieÅ¡koti kitų bÅ«dų patekti į savo sklypÄ , tačiau kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje pagal esančius duomenis, vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovui patekti į savo sklypÄ yra bÅ«tent pagal ieÅ¡kovo teiktÄ UAB „Geo Base“ servituto planÄ , atsakovo teikti duomenys ir procesiniuose dokumentuose nurodomi argumentai prieÅ¡ingos iÅ¡vados nesuponuoja. Periodinės kompensacijos nustatymo bÅ«tinumas turėtų bÅ«ti paremtas realiais duomenimis, o ne prielaidomis, kad dėl kelio rekonstrukcijos darbų atsiras galimybė ieÅ¡kovui patekti į savo sklypÄ kitu bÅ«du. Tuo labiau, kad atsakovas Å¡iuo atveju net neginčijo pirmosios instancijos teismo argumentų dėl tiesioginės nuovažos į ieÅ¡kovo sklypÄ Ä¯rengimo nuo kelio Vilnius – Utena negalimumo dėl nuovažų skaičiaus ribojimo (KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 164 punktas).

75. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamÄ kompensacijos už nustatomÄ kelio servitutÄ atlyginimo bÅ«dÄ , tačiau, taip pat nors ir tinkamai, pagal teismų praktikÄ , pasirinkęs vertinimo kriterijų vienkartinei kompensacijai už servitutÄ nustatyti – žemės sklypo nuomos rinkos kainÄ , nepakankamai atsižvelgė į tai, kad teikti duomenys neabejotinai neatitinka Å¡iai dienai esamų rinkos sÄ lygų, be to, nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad nustatomas kelio servitutas eina per atsakovo sklypo vidurį, taip reikÅ¡mingai suvaržant atsakovo nuosavybės teises. Atsižvelgiant į nurodytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies, padidinant priteistinos vienkartinės kompensacijos sumÄ .

76. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

77. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

78. PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė nustatyti servitutÄ ir priteisti vienkartinę 133 Eur kompensacijÄ . Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 5 454,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (75 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ ; už praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskirojo skundo padavimÄ â€“ viso 198 Eur, 181,50 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , 5 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti). Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o sumažinti ieÅ¡kovui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

80. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintÄ â€žpralaimėjęs moka“ principÄ galima situacija, kai yra tenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti servitutÄ ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylÄ laimėjusio vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko (ieÅ¡kovo) atstovavimo iÅ¡laidas, pagal galutinį bylos rezultatÄ praranda visÄ ar didžiÄ jÄ dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutÄ turi bÅ«ti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal „pralaimėjęs moka“ principÄ , gali bÅ«ti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomÄ servitutÄ principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant vieÅ¡pataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali bÅ«ti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 33 punktas).

81. Nors ieÅ¡kovo materialinis reikalavimas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo principÄ bÅ«tų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę ir jam ieÅ¡kovo nebÅ«tų tinkamai atlyginta už servitutÄ , nes atsakovas ne tik, kad netektų jam teismo priteistos kompensacijos už ieÅ¡kovo naudai nustatytÄ servitutÄ ir atitinkamai jo nuosavybės teisės suvaržymÄ , bet dar ir turėtų padengti papildomai ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieÅ¡kovui priteistinas mažesnės apimties nei jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginimas, t. y. 1 500 Eur. Kadangi ieÅ¡kovo materialinis reikalavimas iÅ¡ esmės yra patenkintas, tai atsakovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, neatlygintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl servituto nustatymo atmesti arba pakeisti servituto vietÄ ; reikalavimÄ dėl servituto nustatymo patenkinus, priteisti periodinę kompensacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl servituto nustatymo, tačiau padidino priteistinos kompensacijos dydį. Taigi, apeliacinis skundas laikytinas atmestu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 37 punktas).

83. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, o ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 133 Eur dydžio vienkartinę kompensacijÄ ; priteisti ieÅ¡kovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 454,45 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡dėstant sekančiai:

„Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 500 Eur dydžio vienkartinę kompensacijÄ .

Priteisti ieškovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Pikelienė

Urmila Valiukienė

Linas Zinkevičius