2026-05-27 Nr. AB-11098-3-65-3-00723-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-833-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00723-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal R. B. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. M. ir J. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2024 m. spalio 17 d. atsakymą Nr. 7SD-11442 „Dėl Jūsų kreipimosi“ (pagal metaduomenis dokumento registracijos data 2024 m. spalio 18 d.) (toliau – ir Atsakymas) ir įpareigoti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymą „Dėl veiksmų atlikimo“ (reg. Nr. 7VTP-2575) išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas nepagrįstai netenkino jo 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymo, nesikreipė į teismą pareiškėjo prašomu klausimu, priėmė nepagrįstą sprendimą įpareigoti nepilnamečių įstatyminius atstovus per 3 mėnesius imtis aktyvių veiksmų siekiant priimti ar atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu palikimą ir pateikti Skyriui įrodančius dokumentus apie atliktus veiksmus. Atsakovas neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją. Pareiškėjas prašė kreiptis teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo dėl mirusios E. M. palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą V. M. nepilnamečių vaikų vardu bei teismo leidimo išdavimo priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, V. M. ir jo sutuoktinės nepilnamečių vaikų vardu.

Pareiškėjas 2026 m. vasario 10 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame prašė pareiškimą priimti ir pareiškimą dėl skundo atsisakymo tenkinti.

Pareiškėjas nurodė, kad tik iškėlus bylą teisme atsakovas 2025 m. birželio 20 d. raštu teismą informavo, jog nepilnamečių M., E. ir A. M. tėvams ir toliau netinkamai įgyvendinant nepilnamečių vaikų interesus paveldėjimo santykių srityje, Skyrius 2025 m. vasario 6 d. nutarimais vaikų įstatyminiams atstovams skyrė administracines nuobaudas, nurodant, kad jie neįgyvendina paveldėjimo procedūros nepilnamečių vaikų vardu ir tuo nevykdo jų, kaip įstatyminių atstovų, pareigų, užtikrinant jų nepilnamečių vaikų turtinių interesų apsaugą. Be to, 2025 m. balandžio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, nepilnamečių M., E. ir A. M. vardu. Dėl Skyriaus pareiškimo pradėta civilinė byla Nr. e2YT-6342-1004/2025, procesinis sprendimas minimoje civilinėje byloje šio rašto rengimo dienai nėra priimtas.

Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6342-1004/2025 atsakovo pareiškimą tenkino ir atnaujino įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, nepilnamečių M. M., E. M., A. M. vardu. Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2180-921/2025 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartis palikta nepakeista. Atsakovas 2026 m. vasario 9 d. raštu pateikė notarės V. D. 2026 m. vasario 9 d. pateiktą atsakymą Nr. 7GD-2188, kuriuo atsakovas informuotas, kad Biržų rajono 1-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla po E. M. mirties; į notaro biurą 2026 m. vasario 9 d. su pareiškimais apie palikimo priėmimą išduodant vykdomąjį pavedimą kreipėsi J. M., atstovaujanti nepilnamečiams palikėjos vaikaičiams. Kadangi tik iškėlus bylą teisme yra patenkintas pareiškėjo reikalavimas, pareiškėjas atsisako skundo, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių teismui yra pateiktas prašymas kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjas nurodė, kad jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės.

Atsakovas teismo posėdyje prašė bylą nutraukti, tačiau nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pareiškėjo skuboto kreipimosi į teismą. Atsakovas nurodė nepilnamečių tėvų vaikams 3 mėnesių terminą savo pareigoms atlikti, o pareiškėjas į teismą kreipėsi nesulaukęs šio termino. Atsakovas nėra atsakingas, kad pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl bylos iškėlimo nesulaukęs sprendime nurodyto termino.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 11 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 623 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas dėl skundo atsisakymo pateiktas įstatymo nustatytu terminu (iki teismas išeina į pasitarimų kambarį), skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, nes rezultatas, kurio skundu siekė pareiškėjas, jau yra pasiektas, todėl skundo atsisakymas priimtas ir byla nutraukta (103 str. 4 p.). Pareiškėjui išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Sprendžiant proceso šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį ir pan. LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti.

Teismas nustatė, kad atsakovas 2025 m. birželio 20 d. raštu Nr. 7SD-6722 informavo teismą, kad po atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikimo nepilnamečių tėvams ir toliau netinkamai įgyvendinant nepilnamečių vaikų interesus paveldėjimo santykių srityje Tarnybos Skyrius 2025 m. balandžio 15 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, prašydamas atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, nepilnamečių M., E. ir A. M. vardu. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6342-1004/2025 atnaujino Tarnybos Skyriui įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, nepilnamečių M. M., E. M., A. M. vardu. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2180-921/2025 Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas 2026 m. vasario 9 d. raštu Nr. 7GD-2188 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė notarės V. D. 2026 m. vasario 9 d. atsakymą Nr. 7GD-2188, kuriuo atsakovas informuotas, jog Biržų rajono 1-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla po E. M. mirties; į notaro biurą 2026 m. vasario 9 d. su pareiškimais apie palikimo priėmimą išduodant vykdomąjį pavedimą kreipėsi J. M., atstovaujanti nepilnamečiams palikėjos vaikaičiams, kaip jų įstatyminė atstovė.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad atsakovas tik po savo atsiliepimo į skundą pateikimo faktiškai patenkino pareiškėjo reikalavimą, kurio jis siekė tiek 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymu, tiek skundu teismui, t. y. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo dėl E. M. palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu, ir teismas šį prašymą patenkino. Tai reiškia, kad pareiškėjui pagrindas atsisakyti skundo šioje byloje buvo atsakovo veiksmai, kuriais geruoju buvo patenkintas pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 20 d. prašyme pareikštas reikalavimas, tačiau tik po to, kai pareiškėjas dėl atsakovo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą, pateikė skundą teismui.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai jis kreipėsi į teismą, nusprendė, jog atsakovas negali išvengti pareigos atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes jos vertintinos kaip būtinos ir neišvengiamos, pareiškėjui siekiant apginti savo teises teisminiu ginčo sprendimo būdu. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nesulaukęs kol pasibaigs Sprendime nustatytas 3 mėnesių terminas patiems tėvams įgyvendinti savo pareigas, nereiškia netinkamo pareiškėjo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį pareiškėjas su skundu į administracinį teismą privalėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo skundžiamo Atsakymo gavimo, todėl jo elgesys skundžiant Atsakymą ne tik, kad nėra netinkamas, ar skubotas, kaip teigia atsakovas, o priešingai, visiškai atitinka įstatymo reikalavimą savo teises ginti operatyviai ir laiku. Pareiškėjas negalėjo laukti Atsakyme nurodyto 3 mėnesių termino ir tik tuomet spręsti, ar skųsti Atsakymą teismui, nes būtų praleidęs skundo padavimo terminą. Antra, atsakovo veiksmai ir pasiektas rezultatas nepilnamečių interesų apsaugos klausimu, kurio pareiškėjas siekė 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymu, tik patvirtina, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymu reikalavo, jog atsakovas pats kreiptųsi į teismą nepilnamečių vardu ir interesais, nes sprendimu pritaikytas situacijos sprendimo būdas (papildomai įpareigojant tą atlikti tėvus) nebuvo tinkamas ir pagrįstas klausimo sprendimo būdas, kadangi atsakovas vis tiek turėjo kreiptis į teismą dėl vaikų interesų pats.

Teismas pažymėjo, kad pačiame Atsakyme nurodyta, jog tėvai aiškiai nurodė, kad į teismą nesikreips, nes nori, jog vaikai sulauktų pilnametystės ir patys priimtų sprendimus dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiškėjas visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl Atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymą, kadangi klausimo išsprendimo iš esmės atidėjimas skundžiamu sprendimu dar trims mėnesiams neatitiko nei pareiškėjo, nei pačių vaikų interesų, kai tėvai jau ilgą laiką turėjo aiškų nusistatymą patys nespręsti vaikų interesų klausimo. Taigi, vertinant ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies prasme, pareiškėjo procesinis elgesys skundžiant Atsakymą buvo tinkamas, teisėtas ir visiškai pateisinamas, o, įvertinus ginčo kilimo priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pareiškėjo kreipimasis į teismą laikomas tinkamu savo teisių gynimu, nes jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Tuo metu atsakovas, po bylos iškėlimo teisme pasikreipęs į teismą nepilnamečių vardu ir interesais, iš esmės patvirtino, kad atsisakymas tą padaryti sprendimu buvo nepagrįstas. Kadangi pareiškėjas skundo reikalavimų atsisakė dėl to, kad atsakovas faktiškai patenkino skunde reikštus reikalavimus po kreipimosi į teismą, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2025 m. spalio 8 d. pateiktame prašyme „Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“ nurodoma, jog pareiškėjas už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 600 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro: skundo parengimas – 500 Eur, atstovavimas teisme – 100 Eur, o patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti teismui kartu su prašymu. Pareiškėjas taip pat patyrė 23 Eur žyminio mokesčio išlaidas.

Teismas vadovavosi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 7, 5, 8.2, 8.19 punktais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už skundo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis šioje byloje gali būti 4 392,8 Eur (2 196,4 Eur x 2,5 x 80 proc.), o advokato padėjėjas pareiškėją atstovavo dar ir 2025 m. spalio 9 d. bei 2026 m. vasario 10 d. teismo posėdžiuose, nusprendė, jog 500 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai už skundo parengimą ir 100 Eur išlaidos už atstovavimą teisme ne tik neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio vien už skundo parengimą, bet ir daugiau kaip septynis kartus mažesnės, todėl jos priteistos iš atsakovo kartu su pareiškėjo sumokėtu 23 Eur žyminiu mokesčiu. Viso pareiškėjui iš atsakovo priteistos 623 Eur (500 Eur + 100 Eur + 23 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

III. Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos priteista 623 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą priteisti proceso išlaidas iš atsakovo atmesti; kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui ginant savo teises ir 2024 m. rugsėjo 20 d. jam pasikreipus į Tarnybos Skyrių raštu, kad nepilnamečių M. tėvai galbūt netinkamai įgyvendina vaikų interesus paveldėjimo santykių srityje, minima informacija buvo vertinta kaip galimas vaiko teisių pažeidimas, į kurią reaguota Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo atliekamas vaikų situacijos vertinamas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (toliau – ir Aprašas), tvarka. Vertinant, kad pranešimo nagrinėjimo dienai terminas priimti/atsisakyti palikimą vaikų vardu buvo pasibaigęs, spręsta, jog vaikų įstatyminiai atstovai privalo pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo priimti/atsisakyti priimti palikimą vaikų vardu bei termino palikimui priimti atnaujinimo. Vaikų įstatyminiai atstovai Skyriaus buvo informuoti, kad papildomai konsultuotis klausimais, susijusiais su paveldimu turtu, jie gali su notaru, tvarkančiu paveldimą turtą. Vaikų tėvai buvo įpareigoti per 3 mėnesius (iki 2025 m. sausio 1 d.) imtis aktyvių veiksmų siekiant priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą ir pateikti Skyriui įrodančius dokumentus apie atliktus/atliekamus veiksmus. Taip pat jiems buvo išaiškinta, kad iki nustatyto termino nesiėmus aktyvių veiksmų siekiant priimti ar atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų vardu palikimą ir nepateikus Skyriui įrodančių dokumentų apie atliktus/atliekamus veiksmus, Skyrius spręs jų administracinės atsakomybės klausimą ir imsis veiksmų vaikų turtinėms teisėms užtikrinti – rengs procesinius dokumentus ir atstovaus nepilnamečių interesus paveldėjimo santykių srityje.

2. Tarnybos sprendimas įpareigoti nepilnamečių vaikų tėvus imtis atitinkamų veiksmų per nustatytą 3 mėnesių terminą buvo priimtas vadovaujantis Tarnyboje 2023 m. birželio 6 d. parengta atmintine Nr. 6-383 (toliau – ir Atmintinė), kuri Tarnyboje buvo parengta siekiant suvienodinti taikomą praktiką Tarnyboje aktualiu klausimu ir kuri buvo pridėta teismui nagrinėjamoje byloje kartu su kitais priedais, teiktais su atsiliepimu dėl pareiškėjo skundo. Atmintinėje yra aptarta, kad gavus informaciją apie tai, jog nepilnametis vaikas yra įpėdinis ir jo vardu palikimas nepriimtas/jo neatsisakyta, Tarnyba gautą informaciją vertina kaip galimą vaiko teisių pažeidimą, į kurį reaguoja VTAPĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka, vertina vaiko situaciją, vaiko tėvams išaiškina jų, kaip vaiko atstovų pagal įstatymą, pirmumo teisę įgyvendinant paveldėjimo procedūrą vaiko vardu ir pareigą šią procedūrą atlikti, motyvuoja tinkamai ir laiku užtikrinti vaiko interesus paveldėjimo teisiniuose santykiuose, esant būtinybei, tėvams (vienam iš turimų) gali būti nustatomas konkretus terminas pareigai kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo vaiko vardu palikimui priimti/atsisakyti ir šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų pateikimui (pvz., sprendimą/sutartį dėl teisinių paslaugų, pareiškimo teismui kopiją ir kt.). Taip pat tėvams išaiškinamos galimos administracinės atsakomybės taikymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio nuostatas tuo atveju, jei jie neužtikrins vaiko interesų paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Esant poreikiui ir tėvams nesiėmus veiksmų, pradedamas administracinio nusižengimo tyrimas ir tėvams gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tuo atveju, kai Tarnyba išnaudojo visas priemones tėvus (vieną iš turimų) motyvuoti ir konsultuoti, tačiau tėvai (vienas iš turimų) neužtikrina tinkamo vaiko interesų įgyvendinimo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, imasi veiksmų vaiko turtinėms teisėms užtikrinti, t. y. tiesiogiai kreipiasi į notarą su prašymu priimti/atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu ir atlieka visus su tuo susijusius veiksmus.

3. Atskirajame skunde paminėti teisės aktai, kiti dokumentai, kuriais savo veikloje vadovaujasi Tarnyba, aiškiai apibrėžia, kokius veiksmus turi atlikti Tarnybos Skyriaus specialistai, nagrinėdami gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdami vaiko situacijos vertinimą, taip pat kokius sprendimus pagal kompetenciją gali priimti Skyriaus specialistai.

4. Nagrinėjamu atveju Skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą, jį nagrinėjo būtent taip, kaip nustato VTAPĮ ir kiti teisės aktai, konkrečiam pranešimui apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėti, kuriais savo veikloje vadovaujasi Tarnyba ir Atsakyme apie tai atsakovas informavo pareiškėją, tuo pačiu informuodamas ir apie tolimesnius veiksmus, kurių atsakovas turėtų imtis, jei nepilnamečių įstatyminiai atstovai ir toliau netinkamai atstovaus savo vaikų interesus paveldėjimo santykių srityje. Atsakovas pareiškėjui adresuotame Atsakyme nenurodė, jog jo prašymas netenkinamas ar, kad pagal pareiškėjo prašymą neketinama kreiptis į teismą atstovaujant nepilnamečių interesus. Kitoks sprendimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti priimtas, kadangi Tarnybos Skyrius gavęs pareiškėjo prašymą/reikalavimą, jį vertino ir nagrinėjo laikydamasis Tarnybos veiklą konkrečiu atveju reglamentuojančių teisės aktų. Pareiškėjo reikalavimo iš karto kreiptis į teismą atstovaujant nepilnamečių vaikų interesus paveldėjimo santykių srityje Skyrius negalėjo tenkinti, nes Tarnyba nagrinėjamais atvejais taiko kitus sprendimo būdus, reglamentuotus paminėtuose teisės aktuose, apie ką pareiškėjas ir buvo informuotas, todėl būtinumo skųsti Atsakymą ir dėl to patirti atitinkamų išlaidų pareiškėjui nebuvo būtinumo.

5. Atsakovas, vertindamas, kad nepilnamečių tėvai iki nurodytos datos (2025 m. sausio 1 d.) nesikreipė į teismą dėl termino palikimui priimti/atsisakyti atnaujinimo, atliko atitinkamus veiksmus – 2025 m. vasario 6 d. nepilnamečių tėvams taikė administracinę atsakomybę – skyrė jiems administracines nuobaudas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, o 2025 m. balandžio 15 d. atstovaudamas nepilnamečių vardu pareiškimu kreipėsi į teismą prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti/atsisakyti. Pareiškėjo reikalavimas buvo įvykdytas ne todėl, kad jis kreipėsi į teismą ir skundė atsakovo pateiktą Atsakymą, o todėl, jog atsakovas būtinus veiksmus atliko nuosekliai, laikydamasis minimų teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu teismo vertinimas, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam kreipusi į teismą, nėra pagrįstas. Pareiškėjui atsakovo veiksmai buvo išaiškinti Atsakyme ir jam žinomi, atsakovas į teismą, nepilnamečių tėvams ir toliau nesiimant veiksmų atstovaujant nepilnamečių interesus paveldėjimų santykių srityje, būtų ir taip kreipęsis nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą, ar ne.

6. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendime išdėstytais argumentais, kad pačiame Atsakyme nurodyta, jog tėvai aiškiai nurodė, kad į teismą nesikreips, nes nori, jog vaikai sulauktų pilnametystės ir patys priimtų sprendimus dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl Atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus. Visų pirma, nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia turi užtikrinti jų tėvai. Tik po to, kai J. ir V. M. visi skundai buvo pripažinti nepagrįstais, o atsakovas, surinkęs būtiną informaciją iš juridinių asmenų, pareiškimu kreipėsi į teismą dėl termino priimti (nepriimti) palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir šis prašymas buvo tenkintas, sprendimui įsiteisėjus J. M. kreipėsi į vietos notarą atstovaudama nepilnamečius dėl palikimo, atsiradusio po jų senolės mirties, priėmimo. Šiuo metu Biržų rajono 1-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla po E. M. mirties.

7. Atsakovas vadovaujasi ABTĮ 80 straipsnio, 56 straipsnio 1, 5 dalių nuostatomis ir prašo priimti papildomus dokumentus – rašytinius įrodymus, kurie nebuvo pateikti Regionų administraciniam teismui: J. M. 2024 m. spalio 25 d. skundą Skyriui (reg. Nr. 7PR-181), dėl šio skundo 2024 m. lapkričio 15 d. jai pateiktą atsakymą (reg. Nr. 7SD-12537); 2024 m. gruodžio 10 d. J. ir V. M. skundą Tarnybos direktorei (reg. Nr. 2-211) ir dėl minimo skundo 2025 m. sausio 22 d. jiems teiktą atsakymą (reg. Nr. S-181); VTAKĮ 2025 m. sausio 24 d. pažymą Nr. KĮ-5.

8. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

9. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visi atsakovo kompetencijai priskirti veiksmai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, Tarnybos rekomendacijų, t. y. atsakovas sąžiningai atliko procesines pareigas nagrinėjamu klausimu. Vien tai, kad pareiškėjas, jo atstovas pageidavo, kad atsakovas jo prašymą įgyvendintų neatidėliotinai, neduoda pagrindo Tarnybai patirti atitinkamas išlaidas.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde atsakovo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. Atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkino tik tada, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos priteistos 623 Eur bylinėjimosi išlaidos, konstatavus, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo reikalavimą jam kreipusi į teismą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundo atsisakymą ir nutraukęs bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes nusprendė, kad atsakovo veiksmai (kreipimasis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo dėl E. M. palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu) reiškia pareiškėjo pareikšto skundo patenkinimą geruoju po kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Atsakovas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ginčo situacijoje negalima daryti išvados, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas geruoju, nes atsakovas taip veikė ne todėl, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, o todėl kad laikėsi teisės aktų reikalavimų, elgėsi taip, kaip nurodyta pareiškėjo skundžiamame Atsakyme.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas prie atskirojo skundo pridėjo 2024 m. spalio 25 d. J. M. skundą su priedu 2022 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7211-434/2022, Tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. lapkričio 15 d. raštą „Dėl Jūsų kreipimosi“ Nr. 7SD-12537, 2024 m. gruodžio 6 d. (registracijos data 2024 m. gruodžio 10 d.) J. ir V. M. skundą Tarnybai, Tarnybos 2025 m. sausio 22 d. raštą „Dėl Jūsų 2024 m. gruodžio 6 d. skundo“ Nr. S-181, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos raštą „Dėl atlikto tyrimo“ Nr. KĮ-5 ir 2025 m. sausio 24 d. pažymą „Dėl J. ir V. M. skundo tyrimo“ Nr. (6.1.-2024-177)PR-8. Kadangi nenustatytos priežastys, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, jie nepridedami prie bylos (ABTĮ 151 str., 142 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Taigi tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-602/2023; kt.).

Byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos, t. y. kad pareiškėjas atsisakė skundo. Vertinant, ar yra įvykdyta antroji sąlyga ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti, būtina įvertinti, ar galima šiuo atveju pripažinti, kad atsakovas šioje byloje pareiškėjo skundą patenkino geruoju padavus skundą.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, kad sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; kt.). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010).

Nagrinėjamoje atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu „Dėl veiksmų atlikimo“ kreipėsi į Tarnybą ir prašė įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus ir imtis priemonių užtikrinti V. M. ir jo sutuoktinės nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus paveldėjimo santykių srityje, t. y. kreiptis teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo dėl mirusios E. M. palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą V. M. nepilnamečių vaikų vardu bei teismo leidimo išdavimo priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, V.

M. ir jo sutuoktinės nepilnamečių vaikų vardu. Atsakovas pateikė byloje skundžiamą Atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nepilnamečių atstovai įpareigoti per 3 mėnesius imtis aktyvių veiksmų siekiant priimti ar atsisakyti nepilnamečių vaikų vardu palikimą ir pateikti Skyriui tai įrodančius dokumentus. Taip pat nurodyta, kad nepilnamečių tėvai informuoti, kad jiems ir toliau nesiimant aktyvių veiksmų, Skyrius gali imtis priemonių dėl administracinės atsakomybės jų atžvilgiu taikymo, Skyrius rengs procesinius dokumentus ir atstovaus nepilnamečių interesus paveldėjimo santykių srityje.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas panaikinti skundžiamą Atsakymą ir įpareigoti pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymą „Dėl veiksmų atlikimo“ išnagrinėti iš naujo. Tarnyba 2025 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečių vaikų vardu. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6342-1004/2025 atnaujino Tarnybos Skyriui įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po E. M. mirties, nepilnamečių vaikų vardu.

Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2180-921/2025 paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį. Atsakovas 2026 m. vasario 9 d. raštu Nr. 7GD-2188 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pateikė notarės V. D. 2026 m. vasario 9 d. atsakymą Nr. 7GD-2188, kuriuo atsakovas informuotas, kad Biržų rajono 1-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla po E. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties;

į notaro biurą 2026 m. vasario 9 d. su pareiškimais apie palikimo priėmimą išduodant vykdomąjį pavedimą kreipėsi J. M., atstovaujanti nepilnamečiams palikėjos vaikaičiams, kaip jų įstatyminė atstovė. 2026 m. vasario 10 d. pareiškėjas atsisakė skundo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, daro išvadą, kad iš byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus dėl to, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nagrinėjamu atveju atsižvelgiama į tai, kad administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas, dėl Atsakymo teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teisėtumo nagrinėjamu atveju nesprendžiama), įvertinus kelto ginčo turinį (pareiškėjas nesutiko ir prašė panaikinti atsakovo Atsakymą, kuriame nurodyta, kad atsakovas į teismą kreipsis ne dabar, o vėliau, jei nepilnamečių atstovai nevykdys savo pareigų), ginčui aktualias faktines aplinkybes (Atsakymo, pareiškėjo kreipimosi į teismą ir atsakovo kreipimosi į teismą datas), iš kurių negalima daryti išvados, kad atsakovas atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas atliko pareiškėjo prašytus veiksmus savo suplanuotais ir Atsakyme nurodytais terminais, o ne dėl to, jog pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteista 623 Eur (šeši šimtai dvidešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų, keičiama nurodant, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui R. B. iš atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteista 623 Eur (šeši šimtai dvidešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų, pakeisti, nurodant, kad pareiškėjo R. B. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis