2020-08-19 Nr. AB-15178-3-61-3-02442-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-571-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02442-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. (A. Z.) (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. liepos 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises, – 319 257,51 Eur (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape). Taip pat pareiškėjas prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn už pinigų prievartavimą, už šmeižtą, melagingus parodymus, dokumentų klastojimą 2014 m. sausio 25(26) d. administracinio teisės pažeidimo protokoluose Nr. 49P-6599242-14 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato darbuotojus A. V. ir G. G., Lietuvos Respublikos pilietį A. K. (A. K.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Z. skundą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra išspręstas iš esmės tapataus pareiškėjo skundo 1 ir 2 reikalavimų priėmimo klausimas – administracinėje byloje Nr. I-5668-541/2019 Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, 2019 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014; 2) priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises, – 172 865,51 Eur (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-20-525/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir papildomą procesinio pobūdžio prašymą.

III. Pareiškėjas A. Z. atskirajame prašo priimti ir išnagrinėti jo skundą iš esmės, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, teismas nenagrinėjo jo skundo iš esmės, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, nurodė naujas aplinkybes, įrodančias bylos Nr. A2.6-67-844/2014 klastojimą, todėl yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į teismą. Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus dėl skundo pagrįstumo bei mano, kad Vidaus reikalų ministerija turėtų būti atsakinga už materialinę ir moralinę žalą, padarytą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. Z. skundą, nustačius, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl tų pačių reikalavimų, dėl kurių jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 ir atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 2) priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises, – 319 257,51 Eur (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5668-541/2019 ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti tą patį Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014 ir priteisti pareiškėjui teisingą kompensaciją iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos už moralinę ir materialinę žalą, padarytą pažeidus jo teises, – 172 865,51 Eur (galutinė suma bus nustatyta vėlesniame skundo svarstymo etape). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2020 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-20-525/2020 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Priešingai nei pareiškėjas teigia atskirajame skunde, pakartotinai teikdamas skundą teismui, pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad buvo pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti jo skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.), t. y. pakartotinai teiktame skunde jis nepagrindė, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Iš pareiškėjo skundo turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėjas siekia nuginčyti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje Nr. A2.6-67-844/2014, nors dėl šio reikalavimo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme jau yra priimta ne viena įsiteisėjusi teismo nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS-378-415/2018, AS-561-575/2018, AS-796-442-2018, AS-142-575/2019, AS-20-525/2020). Tai, kad skundai dėl apylinkių teismų nutarimų, priimtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (apygardų teismams), jau buvo išaiškinta, išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje AS-796-442/2018. Prašomą atlyginti žalą pareiškėjas sieja būtent su bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjusio pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas, procesine veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-378-415/2018 išaiškino, kad žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.).

Pareiškėjas skunde (30 p.) ir atskirajame skunde (14 p.) teigia, kad Vidaus reikalų ministerija turėtų būti atsakinga už materialinę ir moralinę žalą pareiškėjui, tačiau, įvertinus pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes bei keliamo ginčo pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas prašomą atlyginti žalą nagrinėjamu atveju kildina būtent dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų ir toks pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą patraukti baudžiamojon atsakomybėn atitinkamus asmenis. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Administraciniai teismai neturi kompetencijos tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.), t. y. tokie reikalavimai nėra priskirti nagrinėti administracinio teismo teisėjams ir yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas ne pirmą kartą teikia tapatų skundą, nepaisydamas teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų išaiškinimų, atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog ABTĮ 52 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Vadovaujantis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė