2021-09-15 Nr. AB-18766-3-61-3-01809-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-487-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01809-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 29 d. raštą Nr. 1SS-687-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. skundą iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Tarnybos Raštą savo nesutikimą su skundžiamu aktu reiškė iš esmės tuo aspektu, jog nepradėta tvoros šalinimo procedūra, kad neaišku, kas privatizuos valstybinės žemės sklypą, kvestionavo Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl tvoros, kaip neteisėto statinio, šalinimo, sprendė, kad ginčas dėl faktiškai pastatyto statinio yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kadangi yra susijęs su tvoros savininko nuosavybės teisių ribojimu ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas taip pat pažymėjo, kad administraciniai teismai nenagrinėja bylų, kylančių ir iš administracinių nusižengimų teisenos ir netikrina paskirtų administracinių nuobaudų teisėtumo. Cituodamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 621 straipsnį, 622 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl administracinio nusižengimo turėtų būti nagrinėjamas apylinkės teisme pagal institucijos, priėmusios nutarimą buvimo vietą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Teismas nurodė, kad kita pareiškėjo skunde keliamų klausimų grupė yra susijusi su tarnybinio nusižengimo tyrimo Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjui nepradėjimu. Iš pareiškėjo skundžiamo Rašto turinio nustatė, jog atsakovas pateikė pareiškėjui informaciją, iš kurios pareiškėjas padarė išvadą, jog buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl jo skunde nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodė, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus, o joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti. Taigi, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, teismas pripažino, jog raštas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tarnybinio patikrinimo atlikimą, yra informacinio pobūdžio, juo pateikta bendra informacija. Taigi, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių. Teismas pabrėžė, kad nepaisant to, kad Rašte nurodoma jo apskundimo tvarka, tačiau byloje keliamas ginčas iš dalies yra civilinio teisinio pobūdžio, iš dalies susijęs su administracinių nusižengimų teisena, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme ir tai nedaro įtakos šioje byloje keliamo ginčo rūšiniam teismingumui.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados parodo, kad teismas nesuprato skundo esmės, netinkamai interpretavo ginčo klausimus bei pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjas, cituodamas Tarnybos bei Viešojo administravimo nuostatas nurodo, kad tiek konsultavimas, tiek ir valstybės patikėtinio funkcijų įgyvendinimas žemės tvarkymo ir/ ar žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse priskirtina viešajam administravimui. Be to, pažymi, kad byla negalėjo būti nutraukta arba skundas paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes šiais atvejais byla turėjo būti perduodama pagal rūšinį teismingumą. Pareiškėjas teigia neprašęs nagrinėti administracinio nusižengimo teisenos bylos, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Patikslina, kad ši byla buvo pateikta kaip pavyzdys, parodanti kaip institucijos vykdo joms pavestas funkcijas. O dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo inicijavimo, pareiškėjas pažymi, kad jam pateikto atsakymo nevertina kaip tinkamo informavimo. Tarnyba savo rašte nurodo, kad Vilniaus miesto skyriaus vedėjas nepiktnaudžiauja tarnybine padėtimi, bet kartu informuoja, jog tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu neatliktas. Taigi neatliekant patikrinimo, nustatyta, kad pažeidimas nepadarytas. Todėl toks atsakymas, pareiškėjo nuomone, negali būti laikomas teisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje keliamas ginčas yra susijęs su civiliniais bei administracinių nusižengimų teisiniais santykiais, sprendė, kad šie klausimai turi būti nagrinėjami ir sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas siekia apskųsti Tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. Raštą, kuriuo anot pareiškėjo, nesutinkama pradėti tvoros šalinimo procedūrą ir neaišku, kas privatizuos valstybinės žemės sklypą. Pareiškėjas, be kita ko, kvestionuoja Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą. Įvertinusi skundžiamo akto turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas ginčija tvoros, kaip neteisėto statinio, pašalinimą.

Pažymėtina, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015; 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-50/2017).

Kaip jau paminėta, nagrinėjamu atveju ginčijamas statinių nuosavybės teisinių santykių pagrindu, projektavimo teisėtumas, todėl vyraujančiai teisiniai santykiai nėra susiję su viešuoju administravimu, o yra kildinami iš privatinių teisinių santykių, kuriuos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimu, pagrįstai sprendė, jog tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ir kita pareiškėjo skundo klausimų grupė, susijusi su administracinių nusižengimų teisena, nepriklauso administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 621 straipsnį, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). ANK 622 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Todėl atsižvelgiant į paminėtas ANK nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl administracinio nusižengimo turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme ir dėl šios priežasties, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjui nepradėjimu, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Skundžiamas aktas ar veiksmas, kuris akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012).

Iš pareiškėjo skundžiamo Rašto turinio matyti, jog atsakovas šiuo Raštu pareiškėjui pateikė informaciją apie atsisakymą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo M. J. galbūt neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015).

Taigi, akivaizdu, kad raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016).

Todėl, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo nepradėjimo atsisakė priimti, kaip nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių. Ir nors skundžiamame Rašte nurodoma jo apskundimo tvarka, tačiau tai nedaro įtakos šioje byloje keliamo ginčo rūšiniam teismingumui. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad teismas, nepersiųsdamas pareiškėjo skundo bendrosios kompetencijos teismui, pažeidė ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pažymi, jog pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, byla negali būti nutraukta arba skundas paliekamas nenagrinėtinas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, akcentuoja, jog byla nagrinėjamu atveju nebuvo nutraukta arba skundas nebuvo paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti. Pažymėtina, kad nei ABTĮ, nei CPK nenumatyta, kad teismas skundą jo priėmimo stadijoje gali perduoti kitam teismui. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl paminėti pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ričardas Piličiauskas