2022-12-28 Nr. AB-15-3-64-3-01985-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1217-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01985-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo S. B..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo S. B. 44,02 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.2, 13, 15.1, 15.2 punktais, pažymėjo, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybėje, todėl darė išvadą, kad atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą.

4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Nuostatų 12.2 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti ginčijamą rinkliavą siejama su aplinkybe, jog vietinės rinkliavos mokėtojas gyvena gyvenamosios paskirties patalpose. Teismas nustatė, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra daugiabutis, kuriame yra daugiau nei 90 butų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kuriame šio namo bute bylai aktualiu laikotarpiu gyveno atsakovas, nevertino, ar atsakovas priskirtinas vienam iš gyventojų, kurie gyveno gyvenamosios paskirties patalpose, kurios nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas, vadovaujantis Nuostatų 12.2 punktu, laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kadangi ginčo laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kadangi Nuostatų 12.2 punkte nustatyta pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama ne su asmens gyvenamosios vietos deklaravimu, o su jo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose faktu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nelaikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2. punkto prasme, todėl atmetė pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.

III. 5. Pareiškėjas Centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo naštą, pasisakydamas, jog gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nepagrindžia asmens gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose fakto. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 2 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsnio 1 dalimi ir daro išvadą, kad fizinio asmens gyvenamosios vietos deklaravimas leidžia teigti, jog tokia deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta, t. y. fizinio asmens faktinio gyvenimo vieta. Pareiškėjui pateikus teismui įrodymus (pažymą), jog atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs pažymoje nurodytu adresu, tokie duomenys yra laikytini teisingais ir laikytini asmens faktinio gyvenimo vieta, kol šie duomenys nėra nuginčyti arba kol pats asmuo tokios prezumpcijos nepaneigia, pateikdamas kitokius duomenis, patvirtinančius faktą, jog asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negyvena, kad gyvena kitur ir kad kitur moka vietinę rinkliavą.

7. Pareiškėjas vadovaujasi valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. v-24 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių 16.1, 17.8 punktais ir daro išvadą, kad asmuo savo gyvenamąją vietą gali deklaruoti tik būste arba gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjo teigimu, iš atsakovo pagrįstai reikalaujama įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą, kadangi atsakovas nepaneigė fakto, jog jis negyvena jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas nurodo, kad bylai aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija dėl asmenų gyvenamosios vietos nustatymo, kuri buvo išdėstyta 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 44,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., priteisimo iš atsakovo S. B. pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

9. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal Nuostatų 12.2 punktą pareiga mokėti rinkliavą siejama su aplinkybe, jog vietinės rinkliavos mokėtojas gyvena gyvenamosios paskirties patalpose, o byloje nėra įrodymų, kad ginčo laikotarpiu iš esmės buvo nekilnojamojo turto objektas, kuris galėtų būti naudojamas kaip gyvenamosios paskirties patalpos, ir kad būtent jose gyveno atsakovas.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, ir teigia, jog teismas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, nurodydamas, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nepagrindžia atsakovo gyvenimo Nuostatų 12.2 punkte nurodytose gyvenamosios paskirties patalpose fakto. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta yra ir jo faktinė gyvenamoji vieta, taigi, atsakovui nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą atmetė.

11. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 str. 2 d.).

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą valdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Jeigu objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (2 str. 17 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/20).

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu skaičiuojama vadovaujantis Nuostatų 12.2 punktu. Šiame Nuostatų punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys gyvenamosios paskirties patalpų (individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba). Tame pačiame Nuostatų punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys – gyvenamosios paskirties patalpų, esančių savivaldybės teritorijoje, vienas iš gyventojų (jei patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nebaigta patalpų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas patalpose po savininko mirties). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad vietinės rinkliavos mokėtoju, be kita ko, yra nurodytas gyventojas, kuris gyvena gyvenamosios paskirties patalpose.

14. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, teisėjų kolegija pažymi, kad vietinės rinkliavos surinkėjas (šiuo atveju – pareiškėjas), kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti ne tik vietinės rinkliavos dydį, bet ir pagrįstumą; toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-781-520/2022).

15. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu atsakovas gyveno Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančiose gyvenamosios paskirties patalpose, kurios arba nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, arba kurių statyba nebuvo baigta, arba kad atsakovas, gyvenęs gyvenamosios paskirties patalpose, jose liko deklaruotas po savininko mirties. Pareiškėjo pateiktoje 2021 m. rugsėjo 10 d. pažymoje „Apie gyventojų skaičių“ užpildytos abi grafos „Nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo data“ skiltys (atvyko, išvyko) nepatvirtina aukščiau minėtų aplinkybių. Byloje taip nėra duomenų, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje savininkas ar savininko įgaliotas asmuo.

16. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikti duomenys, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų 12.2 punkto prasme. Pareiškėjas, prašydamas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo, nepateikė teismui faktinių duomenų, kad atsakovas atitinka Nuostatų 12.2 punkto situaciją, pagal kurią tik savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamosios paskirties patalpų gyventojas yra apmokestinamas vietine rinkliava. Analogiška praktika dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taikant Nuostatų 12.2 punktą formuojama ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-720-624/2022, 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-719-968/2022, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-781-520/2022).

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius