2015-09-23 Nr. AB-18613-3-61-3-04006-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1227-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04006-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Plungės energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Inveja“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitaitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Plungės energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Inveja“, uždarosios akcinės bendrovės „Vitaitė“ skundus atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „PG FOOD“, uždarajai akcinei bendrovei „Vejinta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vejerga“, uždarajai akcinei bendrovei „Jėgainių parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo jėgainių projektai“, uždarajai akcinei bendrovei „Energeta“, uždarajai akcinei bendrovei „Vindas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo parkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Grenasa“, uždarajai akcinei bendrovei „Voltensa“, UAB „Italian Baltic engineering & construction”, uždarajai akcinei bendrovei „Venerga”, uždarajai akcinei bendrovei „Tarista”, uždarajai akcinei bendrovei „Vejera”, uždarajai akcinei bendrovei „Lebora”, uždarajai akcinei bendrovei „Alungu”, uždarajai akcinei bendrovei „Energo ventum”, I. Unguvaitienės individualiai įmonei, L. Bučnienės individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo broliai“, D. P., uždarajai akcinei bendrovei „Milonitas“, M. M., uždarajai akcinei bendrovei „Vildara“, A. K., R. Pakalniškienės individualiai įmonei dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Plungės energija“, UAB „Inveja“, UAB „Vitaitė“ kreipėsi į teismą, prašydami:

1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) nutarimą Nr. 03-332 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, stabdymo“ (toliau – ir Nutarimas);

2) įpareigoti VKEKK atnaujinti 2013 m. gegužės 6 d. paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, procedūras.

Pareiškėjų manymu, Nutarimu buvo pažeisti teisėti jų interesai. 2013 m. gegužės 6 d. VKEKK paskelbė skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo. Pareiškėjai su AB „Lesto“ sudarė Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolus, pareiškėjų paruošti dalyvavimo aukcione dokumentai (paraiškos) bei pirminiai pasiūlymai buvo pateikti ir užregistruoti VKEKK. Tačiau 2013 m. rugpjūčio 27 d.

VKEKK priėmė Nutarimą, kuriuo aukcionas buvo sustabdytas. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose, įtvirtinant uždavinius elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų, įvardijamas siekis vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą. 2012 m. liepos 4 d.

Vyriausybės nutarimo Nr. 810 „Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo“ 1.1 punkto nuostatose tvirtinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotas, nurodoma skatinimo kvota vėjo energijai – 500 MW įrengtosios suminės vėjo elektrinių galios, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas nurodant, kad skatinimo kvotų paskirstymas AIEĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų AIEĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostatose nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalies nuostatose nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų.

VKEKK patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų 9 punkte įtvirtinama taisyklė, kad aukcionai kiekviename regione organizuojami tol, kol išdalinama visa skatinimo kvota, skirta kiekvienam konkrečiam regionui. Nuostatuose nėra įtvirtinta aukciono organizatoriaus teisės stabdyti teisėtai pradėtą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną. Pareiškėjai pabrėžė, kad įstatymo leidėjas, formuodamas AIEĮ 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą taisyklę, neįvardijo teisės sustabdyti pradėtą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną.

Teisė stabdyti pradėtą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną nenumatyta Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatuose. Dėl šių priežasčių pareiškėjai mano, kad įstatymo leidėjas neturėjo valios suteikti atsakingai institucijai (VKEKK) teisės sustabdyti teisėtai pradėto aukciono dėl skatinimo kvotų paskirstymo. VKEKK, priimdama Nutarimą, plečiamai aiškino įstatymo nuostatas bei suteiktų teisių apimtį. Pareiškėjų manymu, įstatymo nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti aiškinamas kaip apimantis išimtinai naujų skatinimo kvotų aukcionų organizavimo inicijavimo sustabdymą, bet nesuteikiantis teisės stabdyti jau teisėtai pradėtus skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus.

Aukcionas buvo paskelbtas 2013 m. gegužės 6 d. ir pradėtas dar nepasiekus AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose įtvirtinto uždavinio. Pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad aukcionas, kurio dalyviais buvo įregistruoti pareiškėjai, bus tinkamai įgyvendintas, užbaigtas bei bus paskelbti aukciono laimėtojai. Pareiškėjų nuomone, Nutarimu VKEKK nepagrįstai apribojo pareiškėjų galimybes vienodomis sąlygomis konkuruoti su ankstesnių teisėtai pradėtų skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojais. Nutarimu VKEKK pažeidė draudimą priimti teisės aktus ir kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, diskriminavo teisėtai pradėto aukciono dalyvius kaip apibrėžtą ūkio subjektų grupę, lyginant su ankstesnių teisėtai pradėtų skatinimo kvotų aukcionų dalyviais.

VKEKK, priimdama Nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Ministerija) duomenimis, bendra aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų ir galiojančių ne aukciono būdu išduotų leidimų plėtoti ir leidimų gaminti suma sudaro 507,2475 MW. Tokie Ministerijos duomenys rodo, kad būtent ankstesnių teisėtai pradėtų skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų vykdymo metu buvo pasiektas ir viršytas minėtas uždavinys. Todėl VKEKK privalėjo sustabdyti tuo metu vykusius aukcionus. Pareiškėjai pabrėžė, kad VKEKK pateikto 2013 m. rugpjūčio 22 d.

Ministerijos rašto turinys nesutampa su prie rašto pridedamos lentelės Nr. 2 „Vėjo elektrinės (skirstomasis tinklas)“ duomenimis, kad laisva skatinimo kvota vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, yra 42,37 MW, tad Nutarimas priimtas vadovaujantis prieštaringais duomenimis.

Atsakovas VKEKK prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo įstatymo 13 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Pakeitimu nurodoma, kaip apskaičiuojama elektrinių įrengtoji suminė galia, pabrėžiama, kad pasiekus įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais sustabdomas bei pažymima, kad Ministerija viešai skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie priskirtas sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas.

Ministerija 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateikė VKEKK duomenis, kad susumavus išduotus leidimus gaminti elektros energiją, leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir aukcione laimėtas skatinimo kvotas (taigi ir rezervuotas elektros tinklų galias bei pajėgumus), bendra suminė įrengtosios galios suma sudaro 506,9175 MW. Tai reiškia, jog skatinimo kvota vėjo energiją naudojantiems elektros energijos gamintojams jau yra viršijusi 500 MW. Atitinkamai, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, aukcionai galės būti organizuojami tik atsiradus laisvos skatinimo kvotos.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad įstatymo leidėjas, tvirtindamas taikytiną teisinį reguliavimą, neturėjo valios suteikti VKEKK teisės sustabdyti teisėtai pradėtą aukcioną dėl skatinimo kvotų paskirstymo. AIEĮ 11 straipsnio 13 punkte aiškiai įtvirtina VKEKK kompetencija skelbti ir organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus. VKEKK 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 03-229 patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų 9 punkte nurodyta, kad skatinimo kvotų aukcionai organizuojami tol, kol išdalinama visa skatinimo kvota.

Atsižvelgiant į Ministerijos pateiktą informaciją, kad vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia pasiekė įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatytą šalies uždavinį, VKEKK privalėjo sustabdyti aukcionus vėjo elektrinėms. VKEKK gavus patvirtintą informaciją apie tai, kad atsirado laisvos skatinimo kvotos, aukciono procedūros bus tęsiamos toliau. Vadovaujantis AIEĮ 20 straipsnio 11 dalimi elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, kurioms netaikomos skatinimo priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais teisės aktų reikalavimais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija prašė skundus atmesti.

Nurodė, kad AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto speciali nuostata nustato uždavinį elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus nurodytą laikotarpį.

Ši imperatyvi nuostata aiškiai reikalauja stabdyti skatinimo kvotų paskirstymą ir paraiškų priėmimą. Pažymėjo, kad šio imperatyvo nesilaikymas sąlygotų papildomą kasmetinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų poreikį, kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų, kaip tai nustato Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1157 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra susipažinęs su AIEĮ nuostatomis, todėl jam turėjo būti žinoma sąlyga, kad turės būti sustabdytas skatinimo kvotų paskirstymas ir naujų prašymų priėmimas, elektrinėms priskirtai įrengtajai suminei galiai pasiekus 500 MW. Ministerija 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu pateikė informaciją apie išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimus gaminti elektros energiją ir išnaudotas bei esamas laisvas skatinimo kvotas visoms technologijoms nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d., nurodant, kad vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, laisva skatinimo kvota sudaro 42,37 MW.

Ministerija 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu pateikė patikslintą informaciją, kad įvertinus aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų ir galiojančiuose ne aukciono būdu išduotuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros energiją nurodytos elektrinių įrengtosios suminės galios sumą, kuri lygi 507,2475 MW, vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia pasieks nustatytą šalies uždavinį. Ministerija tinkamai vykdė teisės aktų priskirtas funkcijas ir nuolat informavo VKEKK apie priskirtos įrengtosios suminės galios likutį.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lebora“, UAB „Venerga“, UAB „Vejera“, UAB „Voltensa“, UAB „Grenasa“, UAB „Tarista“ atsiliepimuose į skundus prašė skundus patenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu (V t., b. l. 14-21) pareiškėjų UAB „Plungės energija“, UAB „Inveja“, UAB „Vitaitė“ skundus atmetė.

Aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismas visų pirma pasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad įstatymo leidėjas neturėjo valios suteikti VKEKK teisės sustabdyti teisėtai pradėto aukciono dėl skatinimo kvotų paskirstymo. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjų argumentais nesutiko nurodydama, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą, VKEKK, skelbdama ir organizuodama aukcionus, privalo vadovautis Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo“ nustatytomis taisyklėmis, kad vėjo energijai nustatoma 500 MW įrengtosios suminės vėjo elektrinių galios, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia – ne didesnė kaip 30 kW, skatinimo kvota ir kad aukcionų skatinimo kvotų regionas vėjo elektrinėms – visa Lietuvos Respublikos teritorija, o aukcionų regiono skatinimo kvota – 260 MW (iš jų 210 MW – jungiamoms prie perdavimo tinklo elektrinėms ir 50 MW – jungiamoms prie skirstomojo tinklo elektrinėms), neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia – ne didesnė kaip 30 kW.

Kartu VKEKK, skelbdama ir organizuodama aukcionus, privalo vykdyti AIEĮ redakcijos, galiojančios nuo 2013 m. vasario 1 d., 13 straipsnio 5 dalį bei Pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį ir sustabdyti skatinimo kvotų paskirstymą, elektrinėms priskirtai įrengtajai suminei galiai pasiekus AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies ir Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyvios – esant jose numatytai sąlygai (pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią) skatinimo kvotų paskirstymas įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais privalo būti sustabdomas.

Teisėjų kolegijos manymu, įstatymo nuostata „įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais“ reiškia, kad VKEKK privalo sustabdyti ne tik naujų aukcionų organizavimą, bet ir jau vykstančių aukcionų procedūras, nes jų tikslas yra paskirstyti numatytas skatinimo kvotas, t. y. suteikti teisę gauti skatinimo kvotas ir nustatyti fiksuotus elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifus. Minėtas įstatymų nuostatas aiškinant priešingai, t. y. laikant, kad jos leidžia pabaigti pradėtas aukciono procedūras net ir aukciono vykdymo metu pasiekus AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą įrengtųjų galių dydį, tai neatitiktų nei lingvistinės įstatymo formuluotės, nei įstatymų leidėjo tikslo skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių tik tam tikru įstatyme nurodytu mastu.

Jeigu būtų tęsiamos pradėtų aukcionų procedūros, net ir pasiekus įstatyme numatytą dydį, skatinimo kvotos būtų paskirstytos didesniu, nei numato įstatymas, mastu, taigi tai prieštarautų įstatymo nuostatai, kad pasiekus įstatyme numatytą dydį, skatinimo kvotų paskirstymas sustabdomas. Kaip teisingai nurodo Ministerija, įstatyme nurodyto imperatyvo nesilaikymas ir elektros energijos gamybos skatinimas didesniu, nei numatyta įstatyme, mastu sąlygotų papildomą kasmetinį VIAP lėšų poreikį, kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų, kaip tai nustato Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 1157 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Taigi, nors VKEKK patvirtintuose Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatuose nėra įtvirtinama aukciono organizatoriaus teisė stabdyti teisėtai pradėtą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, tačiau tokia teisė, o kartu ir pareiga, kyla imperatyvių įstatymo nuostatų pagrindu. Iš Ministerijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašte (t. 1, b. l. 41-44) nurodytos informacijos matyti, kad 500 MW įrengtoji suminė galia, apskaičiuota AIEĮ nustatyta tvarka, buvo pasiekta. Pareiškėjai šios faktinės aplinkybės neginčija. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina Ministerijos teismui pateikta išsami informacija apie gamintojus ir skatinimo kvotų aukcionų laimėtojus, kuriems taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas 2013-08-22 (t. 4, b. l. 87-94).

Vadinasi, atsakovas VKEKK, Nutarimu sustabdydamas aukcioną, tinkamai aiškino ir taikė AIEĮ, Įgyvendinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas bei neperžengė VKEKK suteiktų įgalinimų ribų.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laikė ir pareiškėjų argumentus, kad Nutarimu pažeisti ūkio subjektų teisėti lūkesčiai. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teisėtus lūkesčius kildina iš ankstesnių skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų, nurodo, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo nebuvo sustabdytų aukcionų. Teismas priminė, kad įsigaliojus AIEĮ, VKEKK įvykdė keturis vėjo elektrinių skatinimo kvotų aukcionus, kuriuose perdavimo tinkle paskirstė 210 MW kvotą, o skirstymo tinkle 7,63 MW. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai, būdami rūpestingi ir apdairūs teisinių santykių dalyviai, prieš dalyvaudami aukcione, turėjo būti susipažinę su įstatymuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį elektrinėms priskirtai įrengtajai suminei galiai pasiekus AIEI 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas imperatyviai sustabdomas. Toks teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas įstatyme ir paskelbtas iki aukciono, kuriame dalyvavo pareiškėjai, pradžios. Vadinasi, pareiškėjų lūkestis, kad visais atvejais aukcionas nebus sustabdytas, negali būti laikomas teisėtu ir ginamu.

Be to pabrėžta, kad Nutarimu skatinimo kvotų paskirstymas aukcione buvo ne nutrauktas, o sustabdytas. Remiantis AIEĮ 13 straipsnio 5 dalimi, skatinimo kvotų paskirstymas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus nurodytą laikotarpį. Vadinasi, atsiradus laisvai skatinimo kvotai, aukciono vykdymas turės būti atnaujinamas.

Pareiškėjų argumentus, kad Nutarimu VKEKK diskriminavo juos lyginant su ankstesnių aukcionų dalyviais ir kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes įrengtoji suminė galia pasiekė 500 MW ribą ankstesnių aukcionų metu, todėl turėjo būti sustabdyti ankstesni aukcionai, teismas laikė neatitinkančiais byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nurodė, kad VKEKK Nutarimą priėmė remdamasi Ministerijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašte (t. 1, b. l. 41-44) nurodyta informacija, iš kurios matyti, kad 500 MW įrengtoji suminė galia pasiekta, be kita ko, įvertinus UAB „Šilutės vėjo projektai“ aukcione laimėtą skatinimo kvotą perdavimo tinkle (60 MW).

Iš VKEKK 2014 m. balandžio 28 d. rašte pateiktos teismui informacijos (t. 4, b. l. 1-10) matyti, kad VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-294 UAB „Šilutės vėjo projektai“ patvirtino skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia viršija 350 kW ir kurios bus jungiamos prie perdavimo tinklų, laimėtoju ir jam paskirstė 60 MW skatinimo kvotą. Taigi matyti, kad 500 MW įrengtoji suminė galia buvo pasiekta būtent po VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimo priėmimo. Vadinasi, VKEKK nebuvo pagrindo sustabdyti ankstesnių aukcionų, nes jų vykdymo metu 500 MW įrengtoji suminė galia nebuvo pasiekta.

Šis dydis, kaip minėta, buvo pasiektas po VKEKK 2013 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirstyta 60 MW skatinimo kvota perdavimo tinkle, priėmimo. Tai įvyko aukciono, kuriame dalyvavo pareiškėjai, vykdymo metu. Pastebėta, kad remiantis AIEĮ 20 straipsnio 3 dalimi, aukcionai organizuojami ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia viršija 350 kW ir kurios bus jungiamos prie perdavimo tinklų, kurio laimėtoju patvirtintas UAB „Šilutės vėjo projektai“, buvo organizuojamas pagal 2013 m. kovo 4 d. gautą gamintojo prašymą, o aukcionas, kuriame dalyvavo pareiškėjai, buvo pradėtas organizuoti pagal vėliau, t. y. 2013 m. balandžio 3 d., gautą prašymą organizuoti aukcioną.

Vadinasi, VKEKK pagrįstai pirmiau paskirstė 60 MW skatinimo kvotą anksčiau pradėto aukciono laimėtojui, dėl ko vėliau pradėto vykdyti aukciono, kuriame dalyvavo pareiškėjai, metu ir buvo pasiekta 500 MW įrengtoji suminė galia. Pastebėta ir tai, kad pareiškėjai, teigdami, jog turėjo būti stabdomi ankstesni aukcionai, nenurodo, kurie konkrečiai aukcionai turėjo būti stabdomi, VKEKK nutarimų, kuriais buvo paskirstytos kvotos ankstesniuose aukcionuose, teisėtumo neginčija, šių nutarimų neprašo panaikinti.

Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad VKEKK pateikto 2013 m. rugpjūčio 22 d. Ministerijos rašto turinys nesutampa su prie rašto pridedama lentelės Nr. 2 „Vėjo elektrinės (skirstomasis tinklas)“ duomenimis, kad laisva skatinimo kvota vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, yra 42,37 MW, todėl, pareiškėjų teigimu, Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis prieštaringais duomenimis. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad kaip minėta, 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, į įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją galią, kurią pasiekus stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas, pateko visos vėjo elektrinės, kurioms taikomas skatinimas (įskaitant mažąsias elektrines ir elektrines, kurioms skatinimas buvo taikomas iki AIEĮ įsigaliojimo 2011 m. gegužės 24 d.). 2013 m. vasario 1 d.

įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 810 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo“ nebuvo pakeistas, todėl ir toliau liko galioti taisyklė, jog aukcionų skatinimo kvotų regionas vėjo elektrinėms – visa Lietuvos Respublikos teritorija, o aukcionų regiono skatinimo kvota – 260 MW (iš jų 210 MW – jungiamoms prie perdavimo tinklo elektrinėms ir 50 MW – jungiamoms prie skirstomojo tinklo elektrinėms), neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia – ne didesnė kaip 30 kW.

Teismas pastebėjo, kad aukcionų regiono skatinimo kvotos, patvirtintos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo“, skirstomos tik į ateitį, t. y. po Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo. Vadinasi, 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, susidarė situacija, kai buvo pasiektas įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas uždavinys, t. y. vėjo elektrinių, kurioms taikomas skatinimas, įrengtoji galia pasiekė 500 MW, nors dar nebuvo paskirstyta visa aukcionų regiono skatinimo kvota skirstomajame tinkle, numatyta Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarime Nr. 810.

Ši situacija ir buvo užfiksuota 2013 m. rugpjūčio 22 d. Ministerijos rašte, kuriame nurodoma, kad vėjo elektrinių, kurioms taikomas skatinimas, įrengtoji galia pasiekė 500 MW, tačiau lentelės Nr. 2 „Vėjo elektrinės (skirstomasis tinklas)“ duomenyse nurodoma, kad laisva skatinimo kvota vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, yra 42,37 MW. Atsiradus laisvų skatinimo kvotų (įrengtajai galiai tapus mažiau, nei 500 MW), vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo likusi laisva kvota, numatyta Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810, t. y. 42,37 MW, galės būti toliau skirstoma.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjų teiginiai, jog Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis prieštaringais duomenimis, nepagrįsti, nes pareiškėjai nepagrįstai tapatina įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą įrengtąją galią, kurią pasiekus stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas (500 MW) su skatinimo kvota skirstomajame tinkle, numatyta Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarime Nr. 810 (50 MW, neskaičiuojant mažųjų elektrinių). Teisėjų kolegija konstatavo, kad VKEKK Nutarimas priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus, teisingai įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengiant suteiktų įgalinimų ribų, todėl pagrindo tenkinti skundus ir Nutarimą panaikinti bei įpareigoti VKEKK atnaujinti skatinimo kvotų paskirstymo aukciono procedūras nėra.

III. Pareiškėjai UAB „Inveja“, UAB „Plungės energija“ ir UAB „Vitaitė“ pateikė apeliacinį skundą (V t., b. l. 37-45), kuriuo prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. 03-332 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, stabdymo“; įpareigoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją atnaujinti 2013 m. gegužės 6 d. paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, procedūras.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl VKEKK teisės stabdyti aukcioną nurodo, kad nei AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies, nei kitų AIEĮ dalių nuostatomis nėra įtvirtinta VKEKK teisė stabdyti pradėtą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną. Pateikdami kitokį aiškinimą, tiek VKEKK, tiek teismas neteisėtai plečiamai aiškino AIEĮ nuostatas bei VKEKK suteiktų teisių apimtį. AIEĮ 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas turėtų būti aiškinamas kaip apimantis išimtinai naujų skatinimo kvotų aukcionų organizavimo inicijavimo sustabdymą, bet nesuteikiant teisės stabdyti jau teisėtai pradėtų skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų. Priešingas aiškinimas prieštarautų ir faktinėms skatinimo kvotų paskirstymo aplinkybėms, nes įstatyme įtvirtintas 500 MW bendrosios įrengtosios galios dydis pasiekė 500 MW sumą ir ją viršijo. 500 MW įrengtosios galios dydžio perviršis išskirstytas paskutinių VKEKK organizuotų skatinimo kvotų aukcionų vykdymo metu. Atkreipia dėmesį, kad 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtoje direktyvoje Nr. 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančioje bei vėliau panaikinančioje Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (toliau – ir Direktyva), Lietuvai, kaip Europos Sąjungos narei, nustatytas tik minimalus įpareigojimas padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime rodiklį iki 23 proc. iki 2020 m., tačiau nėra ribojama teisė viršyti nurodytą minimalų rodiklį.

2) Dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo, nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo objektyvią galimybę pareiškėjams susipažinus su taikytinais teisės aktais bei VKEKK viešinama informacija, nustatyti riziką, kad aukcionas, kurio dalyviu tapo pareiškėjai, gali būti sustabdytas. Pažymi, kad jokiame teisės akte nėra tiesiogiai įvardinta nei VKEKK, nei jokio kito subjekto teisė stabdyti teisėtai pradėtą aukcioną; bylos nagrinėjimo metu VKEKK ir Ministerija neneigė, kad jog iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. viešai buvo deklaruojama, jog skundžiamu aktu sustabdyto aukciono metu bus skirstoma dalis likusios 42,37 MW laisvos paskirstymui kvotos; joks teisės aktas tiesiogiai nenurodo, kad Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810 nurodyta skatinimo kvotų dalis vėjo elektrinėms, kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo bendrai 50 MW sumai, galėtų būti neskirstomas ar jos skirstymas sustabdytas; pareiškėjai objektyviai neturėjo galimybės nustatyti, kuriuo faktiniu skatinimo kvotų dydžiu bus užbaigtas ir/ar sustabdytas skatinimo kvotų skirstymas, nes, kaip minėta, skatinimo kvotos buvo paskirstytos su perviršiu t. y. faktiškai peržengiant AIEĮ 13 straipsnio nuostatose įtvirtintą 500 MW suminę įrengtąją galią, kad bus sustabdytas būtent tas aukcionas, kuriame dalyvavo jie. Pažymi, kad sustabdytas tik pastarasis aukcionas, ankstesni, kurių metu viršyta minėta 500 MW riba, nebuvo sustabdyti. Taip vieni ūkio subjektai buvo privilegijuojami, o kiti – diskriminuojami.

3) Dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo nurodo, kad VKEKK, Nutarimu sustabdydama būtent tą aukcioną, kuriame dalyvavo pareiškėjai, nors AIEĮ 13 straipsnio numatyto 500 MW dydžio perviršis buvo pasiektas ankstesnių VKEKK organizuotų aukcionų metu, pareiškėjus, kartu su kitais sustabdyto aukciono dalyviais, be teisinio pagrindo išskyrė ir vertino nevienodai lyginant su ankstesnių skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų, kurių metu buvo viršytas 500 MW rodiklis, dalyviais.

Atsakovas VKEKK atsiliepime į apeliacinį skundą (V t., b. l. 61-69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) AIEĮ 13 straipsnio 5 dalyje bei Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje imperatyvios, VKEKK privalomos, nuostatos numato skatinimo kvotų paskirstymo Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais sustabdymą, kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius. Įstatymų leidėjas šiose nuostatose nėra įtvirtinęs, jog, kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas AIEĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais stabdomas tik naujų aukcionų organizavimo atžvilgiu, o teisėtai pradėti aukcionai turėtų būti tęsiami tol, kol baigiamos jau vykstančių aukcionų procedūros net ir aukciono vykdymo metu pasiekus Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytą įrengtųjų galių dydį. Priešingas minėtų normų aiškinimas prieštarautų jų lingvistinėms formuluotėms, sisteminiam šių teisės normų aiškinimui – AIEĮ tikslams ir uždaviniams skatinti vėjo elektrines imperatyviai Įstatyme numatytu mastu, be kita ko, užtikrinant ir vartotojų teisių bei teisėtų interesų apsaugą, t. y. viešąjį interesą. Akcentuoja, kad AIEĮ numatyto imperatyvo nesilaikymas ir elektros energijos gamybos skatinimas didesniu nei numatyta AIEĮ mastu, sąlygotų papildomą kasmetinį VIAP lėšų poreikį, kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų. Dėl Direktyvos pažymi, kad pagal jos nuostatas, valstybės narės turi padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime rodiklį iki 23 procentų iki 2020 m., tačiau dėl didesnio šio rodiklio nustatymo valstybėms narėms palikta diskrecijos teisė. Įstatymų leidėjas, pasinaudodamas Direktyva suteikta diskrecijos teise, pasirinko būtent AIEĮ įtvirtintą imperatyvų teisinį reguliavimą.

2) Dėl apeliantų argumentų, kad AIEĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas uždavinys buvo viršytas ankstesnių VKEKK organizuotų aukcionų dėl skatinimo kvotų paskirstymo metu, o Nutarimu ir skundžiamu sprendimu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nurodo, kad informaciją, jog vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia pasiekė AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatytą šalies uždavinį VKEKK gavo tik 2014 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (8.3-10)3-3034. Ankstesnių aukcionų metu VKEKK išskirstė tuo metu buvusią laisvą skatinimo kvota, t. y. neviršijant ne tik Sąrašo 1 punkte įtvirtintu skatinimo kvotų dydžiu, bet ir AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto 500 MW elektrinių įrengtosios suminės galios dydžio. Be to, atkreipia dėmesį, jog VKEKK aukcionų vykdymo metu paskirstyta skatinimo kvota yra tik viena iš dedamųjų, apskaičiuojant elektrinių įrengtąją suminę galią. Skirtingai nei teigia apeliantai, sustabdytas aukcionas nėra vienintelis aukcionas, kurio organizavimo procedūros buvo sustabdytos dėl to, jog nebeliko AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos skatinimo kvotos. VKEKK, vadovaudamasi tais pačiais pagrindais, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 03-331 taip pat sustabdė ir skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną vėjo elektrinėms, kuriu numatoma įrengtoji galia viršija 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo. Teismas tinkamai nustatė, kad ankstesnių Komisijos vykdomų aukcionų metu 500 MW elektrinių įrengtoji suminė galia nebuvo pasiekta. Atitinkamai atmesti pareiškėjų teiginiai dėl diskriminavimo ir lygiateisiškumo principo pažeidimo.

3) Teismas tinkamai išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje byloje aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, kad lūkestis, neturintis jokio teisinio pagrindo ir prieštaraujantis AIEĮ ir Įgyvendinimo įstatyme numatytoms imperatyvioms nuostatoms, negali būti pripažintinas teisėtu ir ginamu. Akcentuoja, kad atsiradus ginčui aktualioje AIEĮ nuostatoje numatytoms aplinkybėms, VKEKK atnaujins sustabdytą aukcioną ir paskirstys atsiradusią laisvą skatinimo kvotą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (V t., b. l. 53-58) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Direktyva Lietuvos Respublikos Seimui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti kiek daugiau negu 23 procentus gali sudaryti atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginant su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais. AIEĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostata aiškiai reikalauja stabdyti skatinimo kvotų paskirstymą ir paraiškų priėmimą, kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius tol, kol AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus nurodytą laikotarpį. AIEĮ 11 straipsnio 12, 13 bei 14 punktai, 13 straipsnio 5 dalis nustato VKEKK kompetenciją ir suteikia jai teisę stabdyti pradėtą skatinimo kvotų skirstymo aukcioną, kai to reikalauja AIEĮ. Kitoms viešojo administravimo institucijoms šios teisės AIEĮ nesuteikia. Pažymi, kad procedūrą galimą sustabdyti tik prieš tai ją pradėjus.

2) Minėto AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies imperatyvo nesilaikymas sąlygotų papildomą kasmetinį VIAP lėšų poreikį, kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų – fizinių ir juridinių asmenų. Padidėjusi elektros energijos kaina paveiktų ne tik fizinius asmenis, vartojančius elektros energiją savo ūkiniams poreikiams, bet ir įmones, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai, taigi ir konkurencingumui, elektros energijos kaina turi didžiulę įtaką.

3) Teismas, atmesdamas pareiškėjų argumentus, kad Nutarimu VKEKK diskriminavo pareiškėjus lyginant su ankstesnių aukcionų dalyviais ir kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, pateikė išsamius argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia panaikinti 2013 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. O3-332 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, stabdymo“ (I t., b. l. 54) bei įpareigoti VKEKK atnaujinti 2013 m. gegužės 6 d. paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, procedūras.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydami pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pirmosios instancijos teismui suformuluotus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visą bylą (ABTĮ 136 str.), vertina, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame išsamiai ir pakankamai pasisakyta dėl pareiškėjų skunduose pateiktų argumentų, įvertintos faktinės bylos aplinkybės, tinkamai aiškintos ir taikytos ginčui aktualios teisės normos, todėl nekartojant visų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, plačiau pasisako tik dėl apeliaciniame skunde pareiškėjų pateikiamų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų.

Dėl VKEKK teisės stabdyti aukcioną

Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad įstatymų leidėjas neturėjo valios suteikti VKEKK teisės sustabdyti teisėtai pradėtų aukcionų dėl skatinimo kvotų paskirstymo, teismo pateiktas ginčui taikytino teisinio reguliavimo aiškinimas yra plečiamasis, pažeidžia viešosios teisės principą visa kas nėra leidžiama, yra draudžiama. Taip pat atkreipia dėmesį į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią bei kėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“, teigia, jog joje Lietuvos Respublikai nustatytas tik minimalus įpareigojimas padidinti atsinaujinančių išteklių dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime rodiklį iki 23 procentų iki 2010 m., tačiau nėra ribojama teisė viršyti nurodytą minimalų rodiklį.

Atsakant į šiuos argumentus pažymėtina, jog Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija nuo 2013 m. vasario 1 d.) 13 straipsnio 3 dalis numato šio įstatymo uždavinius elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų, tarp jų – vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.

Pagal to paties straipsnio 5 dalį (ginčui aktuali redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo metu), elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau teisės aktų nustatyta tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros energiją bei prijungimo sąlygose, išduotose elektrinėms, kurioms šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol, kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus nurodytą laikotarpį. Energetikos ministerija viešai skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų ir galiojančiuose ne aukciono būdu išduotuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros energiją nurodytos elektrinių įrengtosios suminės galios suma yra lygi ar viršija Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas įrengtąsias sumines galias, skatinimo kvotų paskirstymas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų ne didesnės kaip 10 kW galios elektrines priėmimas sustabdomas. Iki Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo pradėtos, tačiau nebaigtos skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų procedūros šioje dalyje numatytu atveju yra nutraukiamos.

Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog teisės aktuose imperatyviai nustatyta, jog esant nurodytoms aplinkybėms, t. y., kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius ar juos viršija, skatinimo kvotų paskirstymas AIEĮ ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais būdais turi būti stabdomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, jog turi būti stabdoma tiek naujų aukcionų organizavimas, tiek jau vykstantys aukcionai. Kitoks, toks kokį pateikia apeliantai, minėto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog teisėtai pradėtas aukcionas negali būti stabdomas, prieštarautų tiek lingvistinėms minėtų teisės normų formuluotumės, tiek įstatymų leidėjo ketinimams, įstatymo tikslui. Jei jau pradėtos aukciono procedūros, kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasiekia AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius ar juos viršija, negalėtų būti stabdomos, AIEĮ ir aptariamų normų tikslai – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių tam tikru įstatyme nurodytu mastu – nebūtų pasiekti.

Taigi, įstatymų leidėjas teisės aktuose numatė, jog, esant aptartoms aplinkybėms, stabdomi ir pradėti aukcionai dėl skatinimo kvotų paskirstymo ir tai pavesta būtent VKEKK, AIEĮ 11 straipsnyje „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija“ nurodant, jog VKEKK, be kita ko, skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (13 p.) ir tai turi būti daroma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Dėl pareiškėjų nurodomos Direktyvos, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi diskreciją nuspręsti kiek daugiau nei 23 procentus gali sudaryti atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais, kas ir buvo padaryta aptartu teisiniu reglamentavimu.

Dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių ir asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo

Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo objektyvią galimybę pareiškėjams susipažinus su taikytinais teisės aktais bei VKEKK viešinama informacija, nustatyti riziką, kad toks aukcionas, kurio dalyviai yra pareiškėjai, gali būti sustabdytas, nes tokia teisė jokiam subjektui nėra tiesiogiai numatyta jokiame teisės akte; iki pat 2013 m. rugpjūčio 23 d. viešai deklaruota, kad aptariamo aukciono metu bus skirstoma dalis likusios laisvos paskirstymui kvotos; teisės aktai nenumato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810 „Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų ir aukcionų regionų patvirtinimo“ nurodyta skatinimo kvotų dalis vėjo jėgainėms galėtų būti neskirstoma ar jos skirstymas sustabdytas. Be to, pareiškėjai objektyviai negalėjo numatyti, kokiu faktiniu skatinimo kvotų dydžiu bus užbaigtas ir/ar sustabdytas kvotų skirstymas, nes AIEĮ įtvirtinta 500 MW suminė įrengta galia buvo pasiekta ir viršyta ankstesnių VKEKK organizuotų aukcionų metu.

Dėl VKEKK teisės stabdyti pradėtą aukcioną šioje nutartyje jau pasisakyta, todėl dėl to plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjams negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, jog net ir kai elektrinėms priskirta įrengtoji suminė galia pasieks AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius ar juos viršys, nepaisant esamo teisinio reguliavimo, pradėtas skatinimo kvotų skirstymas nebus stabdomas. Tokių teisėtų lūkesčių negalėjo suformuoti nei ankstesnių aukcionų, kurių metu buvo išskirstytos laisvos skatinimo kvotos, užbaigimas, nei tai, kad buvo pradėtos aukciono organizavimo procedūros.

Pasisakant dėl kitų apeliantų argumentų, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjai, būdami rūpestingi ir apdairūs teisinių santykių dalyviai, prieš dalyvaudami aukcione, turėjo būti susipažinę su įstatymuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį elektrinėms priskirtai įrengtajai suminei galiai pasiekus AIEĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, skatinimo kvotų paskirstymas imperatyviai sustabdomas. Toks teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas įstatyme ir paskelbtas iki aukciono, kuriame dalyvavo pareiškėjai, pradžios. Vadinasi, pareiškėjų lūkestis, kad visais atvejais aukcionas nebus sustabdytas, negali būti laikomas teisėtu ir ginamu.

Energetikos ministerija, kuriai tiek AIEĮ 13 straipsnio 5 dalis, tiek Įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato pareigą viešai skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie gamintojams priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas skatinimo kvotas, tik 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. (8.3-10)3-3034 informavo VKEKK, kad vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia pasieks AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu nustatytą šalies uždavinį. Ši išvada padaryta įvertinus aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų ir galiojančiuose ne aukciono būdu išduotuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros energiją nurodytos elektrinių įrengtosios suminės galios sumą, kuri lygi 507,2475 MW (IV t., b. l. 56-59).

Dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, pastebėtina, jog kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai, teigdami, jog turėjo būti stabdomi ankstesni aukcionai, nenurodo, kurie konkrečiai aukcionai turėjo būti stabdomi, VKEKK nutarimų, kuriais buvo paskirstytos kvotos ankstesniuose aukcionuose, teisėtumo neginčija, šių nutarimų neprašo panaikinti. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjų argumentai, kad aptariamu Nutarimu VKEKK diskriminavo pareiškėjus lyginant su ankstesnių aukcionų dalyviais ir kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, skirtingai nei teigia pareiškėjai, bylos duomenys patvirtina, jog aptariamas aukcionas, kuriame dalyvavo pareiškėjai, nebuvo vienintelis, kurio organizavimo procedūros buvo sustabdytos dėl pasiekto AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto dydžio. Vadovaujantis tais pačiais pagrindais, 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. O3-331 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia viršija 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, stabdymo“ buvo sustabdytas ir skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia viršija 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo (IV t., b. l. 52).

Dėl 2015 m. vasario 12 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-181 ir bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai buvo informavę teismą apie tai, kad VKEKK 2015 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą Nr. O3-181 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono vėjo jėgainėms, kurių numatoma įrengtoji galia nuo 10 kW iki 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo, organizavimo procedūrų atnaujinimo“, kurio 2 punktu nusprendė pripažinti netekusiu galios šioje byloje pareiškėjų ginčijamą Nutarimą, t. y. panaikino skundžiamą aktą ir įvykdė pareiškėjų reikalavimą nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėjai prašė atidėti 2015 m. birželio 22 d. paskirtą teismo posėdį šioje byloje iki VKEKK pateiks paaiškinimus dėl 2015 m. vasario 12 d. nutarimo priėmimo motyvų ir pagrindų, motyvuodami tuo, kad paaiškėjus priežastims dėl kurių Nutarimas panaikintas VKEKK iniciatyva, teismas turės pagrindą spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjams ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą atidėjo, iki kol pareiškėjai gaus VKEKK atsakymą į savo prašymą dėl informacijos pateikimo. 2015 m. liepos 20 d. teisme gautas pareiškėjų persiųstas VKEKK atsakymas su priedais.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai teismui nepateikė nei atsisakymo nuo apeliacinio skundo, nei atsisakymo nuo skundo, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjimo iki 2015 m. vasario 12 d. pagal tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, o apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jo priėmimo dienai, nurodytos aplinkybės dėl vėlesnio VKEKK nutarimo, priimto ne dėl to, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl Nutarimo panaikinimo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

Kadangi aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimą, jog pareiškėjų skundai su reikalavimais panaikinti Nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus, atmestini kaip nepagrįsti, Nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, 2015 m. vasario 12 d. nutarimas priimtas pasikeitus faktinei situacijai, t. y. Energetikos ministerijai informavus VKEKK, kad laisva skatinimo kvota vėjo elektrinėms sudaro 12,1825 MW, pagrindo spręsti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą nėra. Teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 44 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju, sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai. Minėta teisė taip pat išlieka, kai pareiškėjas skundo atsisako dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui (ABTĮ 44 str. 3 d.), nagrinėjamu atveju šios aplinkybės taip pat nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Plungės energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Inveja“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vitaitė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys