Legislator Case Law & Legislation
715b8355-b464-41c2-9377-5b2a2ddbfb82 AI generated

715b8355-b464-41c2-9377-5b2a2ddbfb82 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 715b8355-b464-41c2-9377-5b2a2ddbfb82
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,INTA“ (toliau – ir ieÅ¡kovė arba tiekėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba perkančioji organizacija) vieÅ¡ojo pirkimo komisijos Mobilios rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimui organizuoti ir atlikti sprendimÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas), apie kurį tiekėja buvo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis informuota 2023 m. sausio 9 d. praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovÄ tęsti Pirkimo procedÅ«ras bei sudaryti sutartį su Pirkimo nugalėtoja UAB ,,INTA“;

Legislator headnote

AI generated

715b8355-b464-41c2-9377-5b2a2ddbfb82 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovės vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas. Nors Sprendimas buvo pateiktas iÅ¡ esmės be motyvų, tačiau, įvertinus VPÄ® 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo galima nuspėti, kad perkančioji organizacija nenumatytas aplinkybes sieja iÅ¡imtinai su Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas 1318) priėmimu.

Cited Case Law

AI generated
ECLI:EU:C:2005:552
sprendimas byloje Intermodal Transports BV prieš Staatssecretaris van Financin, C-495/03, ECLI:EU:C:2005:552, 33, 45 punktai).
ECLI:EU:C:1982:335
sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, ECLI:EU:C:1982:335, 9 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-460-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00159-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.4.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INTA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ieÅ¡kinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimÄ panaikinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,INTA“ (toliau – ir ieÅ¡kovė arba tiekėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1.1. panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba perkančioji organizacija) vieÅ¡ojo pirkimo komisijos Mobilios rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimui organizuoti ir atlikti sprendimÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas), apie kurį tiekėja buvo Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis informuota 2023 m. sausio 9 d. praneÅ¡imu Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovÄ tęsti Pirkimo procedÅ«ras bei sudaryti sutartį su Pirkimo nugalėtoja UAB ,,INTA“;

1.2. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;

1.3. sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ir ESTT) su praÅ¡ymu pateikti prejudicinį sprendimÄ : 1) Ar Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV) 54, 56 ir 62 straipsniams bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieÅ¡tarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – ir Nutarimas 280), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės Å«kio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimÄ dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių (pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno Å«kio subjekto vertinimo)?; 2) Jei į pirmÄ jį klausimÄ bÅ«tų atsakyta teigiamai, kokių Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisėje įtvirtintų kriterijų ir sÄ lygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus? 3) Ar SESV 54, 56 ir 62 straipsnio ir Europos Parlamento ir Tarybos 2022 m. birželio 23 d. reglamento (ES) 2022/1031 (toliau – TVPP reglamento) 3 straipsnio nuostatoms neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sÄ voka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantį asmenį?

1.4. sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Nutarimas 280 neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsniui ir VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies normoms: a) konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedÅ«riniu (pagal nutarimo priėmimo tvarkÄ ) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrÄ jį viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“; b) Konstitucijos 29 straipsnyje ir VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktÄ tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiÅ¡kai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti keliÄ Å¡iam tiekėjui dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose; c) Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos Å«kio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia Å«kinės veiklos laisvę ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad perkančioji organizacija paskelbė apie vykdomÄ PirkimÄ . IeÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ Pirkime. Perkančioji organizacija 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tais informavo tiekėjÄ , kad: jos pateikta informacija atitinka Pirkimo sÄ lygose keliamus reikalavimus; jos pasiÅ«lymas atitinka visus techninius reikalavimus ir yra įvertintas aukščiau už kito tiekėjo techninį pasiÅ«lymÄ ; jos kainos pasiÅ«lymas atitinka reikalavimus; jos pasiÅ«lymas gali bÅ«ti pripažintas nugalėtoju. Be to, 2022 m. lapkričio 23 d. perkančiosios organizacijos raÅ¡te nurodyta, kad tiekėjos paÅ¡alinimo pagrindų nėra, jog jos kvalifikacija atitinka Pirkimo konkurso sÄ lygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. 2023 m. sausio 9 d. perkančioji organizacija informavo ieÅ¡kovę, kad priėmė sprendimÄ nutraukti PirkimÄ vadovaujantis VPÄ® 29 straipsnio 4 dalimi (toliau – Sprendimas), pagal kuriÄ perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedÅ«ras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius bÅ«tų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Tiekėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė pretenzijÄ , tačiau perkančioji organizacija tiekėjos pretenzijÄ atmetė.

3. Ieškovės vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas. Nors Sprendimas buvo pateiktas iš esmės be motyvų, tačiau, įvertinus VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo galima nuspėti, kad perkančioji organizacija nenumatytas aplinkybes sieja išimtinai su Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas 1318) priėmimu.

IeÅ¡kovės vertinimu, tokia sÄ saja negali bÅ«ti pripažinta teisėta. Pirma, nors tiekėjos pasiÅ«lymo vertinimas, jos kvalifikacijos nustatymas buvo atlikti dar iki 2022 m. lapkričio 24 d., tačiau neaiÅ¡ku, kodėl perkančioji organizacija delsė daugiau nei mėnesį užbaigti Pirkimo procedÅ«ras ir sudaryti Pirkimo sutartį iki Nutarimo 1318 priėmimo. Antra, pati perkančioji organizacija kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) parengė ir 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė NutarimÄ 1318, todėl perkančiosios organizacijos nurodytos nenumatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos pagrindu nutraukti PirkimÄ .

Atsiradusias aplinkybes perkančioji organizacija galėjo, privalėjo žinoti ir žinojo jų atsiradimo metu. Trečia, Nutarimas 1318 negali būti taikomas Pirkime, nes jis buvo priimtas 2022 m. gruodžio 29 d., tai yra daugiau kaip po mėnesio nuo Pirkimo procedūrų užbaigimo (2022 m. lapkričio 24 d.). Pačiame Nutarime 1318 nėra nuostatų dėl jo galiojimo atgal. Be to, ir įstatymų leidėjas yra padaręs išimtį dėl prekių ar paslaugų grėsmės nacionaliniam saugumui – 2022 m. kovo 17 d.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-954 13 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 3 dalyje numatyta, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias VPĮ nuostatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalies nuostatas“, o 5 dalyje numatyta, kad „Perkančiosios organizacijos iki 2025 m. sausio 1 d. gali įsigyti techninės ar programinės įrangos, kuri yra įsigyta iki 2022 m. balandžio 1 d., priežiūros ar palaikymo paslaugas, taikydamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias VPĮ 17, 27, 37 ir 47 straipsnių nuostatas“.

Nepriklausomai nuo to, kad pagal naujÄ jį VPÄ® reglamentavimÄ kai kurios prekės ar paslaugos galėtų bÅ«ti laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau, jei jos buvo įsigytos (pradėtos pirkimo procedÅ«ros) iki įstatymo pakeitimo, tokios prekės ir paslaugos nėra ir nebus laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – NSUSOAÄ®) 13 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija) patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali bÅ«ti sudaromas. Atsakyme į pretenzijÄ perkančioji organizacija nurodė, kad kreipėsi į KomisijÄ , tačiau nenurodė, ar ji pradėjo patikrÄ , ar atliko kitus veiksmus, numatytus NSUSOAÄ®, todėl, ieÅ¡kovės vertinimu, patikra nebuvo pradėta. Å ios aplinkybės paneigia perkančiosios organizacijos atsakyme į pretenzijÄ nurodytus argumentus, kad tiekėjos pasiÅ«lytos prekės galimai galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

5. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos vykdomas Pirkimas finansuojamas ES lėšomis. Lėšų skyrimas Å¡iam projektui nėra apribotas ar panaikintas. Poreikis Pirkimo objektui nėra iÅ¡nykęs. Perkančioji organizacija atlieka veiksmus, nukreiptus bet kokiomis priemonėmis (įskaitant neteisėtÄ Pirkimo nutraukimÄ ) eliminuoti tiekėjÄ iÅ¡ bet kokių jos vykdomų pirkimų. Perkančioji organizacija Sprendimo priėmimo metu turėjo, be kita ko, vadovautis ir ES teisės normomis. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tiekėjos prekių gamintojas vykdo savo pagrindinę veiklÄ Lenkijoje, kur ir yra įsisteigęs, todėl ES valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos piliečių arba Nuctech Hong Kong/Pekinas nuosavybės ir kontrolės.

6. Perkančiosios organizacijos Sprendime tik nurodomi naujausi Vyriausybės Nutarimo 1318 pakeitimai, tačiau nepateikiama teigiamų ir įtikinamų įrodymų ar kitos informacijos, susijusios su pavojumi nacionaliniam saugumui, dėl kurio būtina nesudaryti sutarčių su tiekėja. Ieškovės vertinimu, naujausi VPĮ ir Nutarimo 1318 pakeitimai nepagrįstai taikomi tik tiekėjai ir jos siūlomų prekių gamintojui, nes joks kitas mobiliosios rentgeno skenavimo įrangos tiekėjas neatitinka naujausiuose VPĮ pakeitimuose nustatytų kriterijų ir neturi integruotų šios skenavimo įrangos gamybos įrenginių ES.

7. Nutarimu 1318 į bendrÄ jį viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktomis kategorijomis 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) kartu nustatoma, kad Å¡i įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose negali bÅ«ti perkama iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikoje veiklÄ vykdančių (ar jų kontroliuojamų) asmenų. Tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokiÄ nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

9. Teismas nusprendė, kad esant situacijai, kai valstybės vykdomoji valdžia pagal įgaliojimus nutaria, jog rentgeno kontrolės įrenginiai įtraukiami į sÄ raÅ¡Ä prekių, kurių įsigijimas suponuoja perkančiajai organizacijai pareigas, numatytas VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, perkančiosios organizacijos Sprendimas nutraukti paskelbtÄ pirkimÄ ir siekti neįsigyti prekių, kurios valstybėje laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui (esant atitinkamoms sÄ lygoms), yra pagrįstas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl tokių esminę reikÅ¡mę tolesnei pirkimo eigai turinčių objektyvių aplinkybių pagrįstai nutraukė ginčo PirkimÄ tam, jog perkančioji organizacija įsigytų tokiÄ prekę, kuri jai yra reikalinga ir nesukelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovo Sprendimas nutraukti Pirkimo procedūras yra nemotyvuotas. Teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Perkančioji organizacija, nutraukdama Pirkimo procedūras, nurodė pagrindus, kuriais remiantis nutraukė Pirkimo procedūras, t. y. vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 4 dalimi ir Nutarimo pagrindu.

11. Teismas kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovui Å¡ios aplinkybės (ginčo Nutarimas 1318) nebuvo nenumatytos ir sÄ lygotos paties atsakovo, todėl negali bÅ«ti pagrindas nutraukti PirkimÄ . Teismas pažymėjo, kad Nutarimo 280 pakeitimo projektÄ Vyriausybei pateikė Finansų ministerija, be pastabų suderinusi jį su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nutarimo pakeitimÄ priėmė Vyriausybė, nuo atsakovo, kaip Finansų ministerijos valdymo sričiai priskirtos įstaigos, valios Vyriausybės sprendimai nepriklauso. Nors atsakovo veiklos tikslai yra organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinkÄ , visuomenę ir aplinkÄ nuo nesÄ Å¾iningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sÄ lygas teisėtam verslui, prisidedant prie sÄ Å¾iningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti ES ir jos gyventojų saugumÄ ir saugÄ , iÅ¡laikyti deramÄ pusiausvyrÄ tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo, tačiau atsakovo veiklos tikslų įgyvendinimas ir priskirtų funkcijų atlikimas nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeisti VPÄ® reikalavimai ar ieÅ¡kovės teisėti interesai, nutraukiant ginčo PirkimÄ .

12. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo nutraukimas yra grindžiamas objektyviai pasikeitusiomis aplinkybėmis, t. y. nauju teisiniu reguliavimu ir toks Sprendimas pagrįstas ir teisėtas. IeÅ¡kovės argumentai, kad jos siÅ«lomos tiekti prekės atitinka Lietuvos Respublikos taikomus (ir Nutarimu 1318) reikalavimus, nesudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko, nes byloje Å¡iuo atveju nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams. Kita vertus, minėti ieÅ¡kovės teiginiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, jos supratimu, galės dalyvauti kitame pirkimo objekto pirkime, jei toks atsakovo bÅ«tų paskelbtas. Teismo vertinimu, tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad atsakovas siekė eliminuoti ieÅ¡kovę iÅ¡ Pirkimo, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, Å«kinės laisvės ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principus ar draudimÄ diskriminuoti.

13. Teismas nurodė, kad byloje netaikytina Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis ir neanalizuotini Å¡ios sutarties (ne)vykdymo aspektai, Å¡ių valstybių santykiai. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo ribas bei tai, kad ieÅ¡kovės argumentai nelemia prieÅ¡ingų iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutarties nevykdymu, nepasisakė. Kadangi susiklosčiusios padėties, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, neįmanoma iÅ¡taisyti dėl VPÄ® imperatyviai įtvirtino draudimo perkančiajai organizacijai keisti jau paskelbto Pirkimo sÄ lygas, įskaitant ir reikalavimus Pirkimo objektui, teismas perkančiosios organizacijos priimtÄ SprendimÄ nutraukti Pirkimo procedÅ«ras, apsaugant vieÅ¡Ä jį interesÄ , Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo bei visuomenės interesus, užtikrinant valstybės suvereniteto apsaugÄ , vertintino kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ .

14. Teismas nurodė, kad jam nekilo klausimų ar pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovės nurodytų ES teisės normų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, o pagal suformuotÄ jurisprudencijÄ ESTT neatsako į hipotetinio arba patariamojo pobÅ«džio klausimus, todėl nusprendė, jog nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

15. Teismas nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitam aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, o ieÅ¡kovės abejonės dėl Nutarimo atitikimo Konstitucijai ir / ar VPÄ® nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. IeÅ¡kovė UAB ,,INTA“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė:

16.1. Sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu pateikti prejudicinį sprendimÄ :

a) Ar SESV 54, 56 ir 62 straipsniams bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieÅ¡tarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip nustatyta Nutarime 280), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės Å«kio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimÄ dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių (pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno Å«kio subjekto vertinimo)?;

b) Jei į pirmÄ jį klausimÄ bÅ«tų atsakyta teigiamai, kokių ES teisėje įtvirtintų kriterijų ir sÄ lygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus?

c) Ar SESV 54, 56 ir 62 straipsnio ir TVPP reglamento 3 straipsnio nuostatoms neprieÅ¡tarauja VPÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sÄ voka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantį asmenį?

16.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Nutarimas 280 neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 46 straipsniui ir VPĮ 92 straipsnio 14 dalies normoms:

a) Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedÅ«riniu (pagal nutarimo priėmimo tvarkÄ ) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrÄ jį viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“;

b) Konstitucijos 29 straipsnyje ir VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktÄ tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiÅ¡kai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti keliÄ Å¡iam tiekėjui dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose;

c) Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek Nutarimo 280 nuostatos, ribodamos Å«kio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia Å«kinės veiklos laisvę ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ .

16.3. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti – atsakovo pirkimo komisijos SprendimÄ panaikinti ir įpareigoti atsakovÄ tęsti Pirkimo procedÅ«ras bei sudaryti sutartį su Pirkimo nugalėtoja UAB ,,INTA“.

16.4. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas SprendimÄ priėmė tam nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, tokio pagrindo skundžiamame sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame sprendime teismas nevertino, ar egzistuoja objektyvios, o ne subjektyvios aplinkybės priimti SprendimÄ , tai yra nutraukti Pirkimo procedÅ«ras. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo, privalėjo įvertinti, ar tokios objektyvios aplinkybės egzistavo Sprendimo priėmimo metu. Tokios aplinkybės negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos valios, neveikimo, aplaidumo ar nerÅ«pestingumo – atsižvelgiant į taikomos poveikio priemonės ultima ratio (liet. paskutinė priemonė) pobÅ«dį. Vien ta aplinkybė, kad atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas bei nukreipti tiesiogiai į ieÅ¡kovę, patvirtina, jog tokios aplinkybės nebuvo objektyvios. Teismas į tai neatsižvelgė, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

17.2. Perkančioji organizacija pernelyg plačiai aiÅ¡kina ir taiko teisę (pareigÄ ) nutraukti Pirkimo procedÅ«ras. Pirkimo procedÅ«ros jau buvo atliktos iki 2022 m. lapkričio 24 d., todėl neaiÅ¡ku, kodėl perkančioji organizacija iki Nutarimo 1318 delsė sudaryti Pirkimo sutartį. Naujasis Nutarimas 1318, jo atsiradimas, yra subjektyvus, sÄ lygotas, be kita ko, ir pačios perkančiosios organizacijos valios, todėl negali bÅ«ti laikomas pagrindu nutraukti PirkimÄ . Nutarimas 1318 buvo priimtas 2022 m. gruodžio 29 d., tai yra daugiau kaip po mėnesio nuo Pirkimo procedÅ«rų užbaigimo. Kadangi pačiame Nutarime 1318 nėra nuostatų dėl jo galiojimo atgal, o įstatymų leidėjas, atlikdamas VPÄ® pakeitimus, paprastai įstatymo įsigaliojimo nuostatose tai numato, Nutarimas 1318 negali bÅ«ti taikomas Pirkime. Be to, byloje nėra duomenų, kad tiekėja ar jos siÅ«lomos prekės yra laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui.

17.3. Nepriklausomai nuo to, kad pagal naujÄ jį VPÄ® reglamentavimÄ kai kurios prekės ar paslaugos galėtų bÅ«ti laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau, jei jos buvo įsigytos (pradėtos pirkimo procedÅ«ros) iki įstatymo pakeitimo, tokios prekės ir paslaugos nėra ir nebus laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui. Naujasis Nutarimas 1318 taikomas tik į ateitį, negali bÅ«ti laikomas pagrindu laikyti visas prekes, įsigytas iki Å¡io Nutarimo 1318 įsigaliojimo, retrospektyviai pradėjusiomis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismas netinkamai ir neteisingai aiÅ¡kino teisės aktų galiojimo laike institutÄ â€“ Nutarimas 1318 atgal negalioja. Teismas klaidingai aiÅ¡kino, kad Å¡is Nutarimas 1318 gali sukelti kokias nors teisines pasekmes prekių ar paslaugų atžvilgiu, kurios buvo pradėtos pirkti (buvo pradėtos Pirkimo procedÅ«ros), arba buvo jau nupirktos iki minėto Nutarimo 1318 įsigaliojimo. Nutarimas 1318 negali bÅ«ti laikomas objektyvia, nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančia, aplinkybe, kurios nebuvo galima numatyti, leidžiančia VPÄ® 29 straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukti PirkimÄ . Kadangi nėra ir neegzistuoja kitokių nenumatytų aplinkybių, todėl perkančiosios organizacijos Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas, o Pirkimo procedÅ«ros turi bÅ«ti tęsiamos – sudaroma sutartis su Pirkimo nugalėtoja (tiekėja).

17.4. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovas padarė VPÄ® įtvirtintų principų pažeidimus. Vien Å¡ių principų pažeidimas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra absoliutus sprendimo panaikinimo pagrindas. Perkančioji organizacija privalėjo griežtai vadovautis Pirkimo sÄ lygomis, tačiau dėl nepagrįstų priežasčių (Sprendime vadovaujantis ginčo teisiniam santykiui netaikytinomis teisės normomis) atsakovas priėmė SprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas tik „aklai“ vadovavosi poįstatyminiais teisės aktais ir nusprendė, kad Pirkimo nutraukimas yra teisėtas. Tokiu bÅ«du teismas neobjektyviai ir neiÅ¡samiai nagrinėjo bylÄ , nenustatė bylai esminių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

17.5. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad perkančiosios organizacijos veiksmais yra pažeidžiamos ir ES teisės normos. Perkančioji organizacija bet kokiomis priemonėmis siekia eliminuoti tiekėjÄ dėl nacionalinio saugumo pagrindų, tačiau toks siekis negali bÅ«ti pateisinamas ne tik VPÄ® ir kasacinės praktikos nuostatomis, bet ir ES tiesiogiai taikomų teisės normų (ES Reglamentai, SESV) bei ESTT precedentų pagrindu. Pagal SESV 54, 56 ir 62 straipsnius, ES vieÅ¡iesiems pirkimams taikomi pagrindiniai skaidrumo, lygybės ir nediskriminavimo principai. Kinijos Liaudies Respublika nėra sudariusi susitarimo su ES dėl viešųjų pirkimų. Tiekėjo prekių gamintojas vykdo savo pagrindinę veiklÄ Lenkijoje, kur ir yra įsisteigęs, todėl ES valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos piliečių arba Nuctech Hong Kong / Pekinas nuosavybės ir kontrolės. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo nei direktyvų, nei TVPP reglamento taikymo, neanalizavo, ar tiek sprendimu, tiek sprendime nurodytais teisės aktais nėra pažeidžiamos ES teisės normos. Teismas neanalizavo sprendimo bei nacionalinės teisės atitikties ES teisei klausimo. Dėl Å¡ios priežasties teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17.6. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų teisėtai paÅ¡alinti tiekėjÄ dėl jos siÅ«lomų prekių gamintojo (ES įmonės) iÅ¡ pirkimo ir taip nukrypti nuo ES sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių, turi įrodyti, jog Lietuvos nacionalinio saugumo interesų apsauga negalėtų bÅ«ti užtikrinta, jei tiekėjai bÅ«tų leista dalyvauti susijusiose konkurso procedÅ«rose. Perkančioji organizacija tokių įrodymų nepateikė, o Å¡iuo atveju valstybės priimti nacionalinės teisės aktai nėra to įrodymas. Teismas de facto (liet. faktiÅ¡kai) ne(iÅ¡)nagrinėjo bylos Sprendimo ir nacionalinės teisės atitikties ES teisei aspektu. Teismas nepaneigė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų ir tai leidžia daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad tiek perkančiosios organizacijos priimtas Sprendimas, tiek ir teismo sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl turi bÅ«ti panaikinti.

17.7. Nutarimu 1318 į bendrÄ jį viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktomis kategorijomis 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nustatoma, kad Å¡i įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose negali bÅ«ti perkama iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikoje veiklÄ vykdančių (ar jų kontroliuojamų) asmenų. Tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokiÄ nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, t. y. ribojimai taikomi visų ir bet kurių asmenų, tiekiančių viešųjų pirkimų rinkai, Å¡ias prekes, atžvilgiu. Tokios nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieÅ¡tarauja tiek pirminei ES teisei (SESV 54, 56 ir 62 straipsniams), tiek ir antrinei teisei (viešųjų pirkimų direktyvai) ir yra pagrindas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

17.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Sprendimo pagrindu sukurtu rezultatu pažeidžiami konstitucinių įstatymo virÅ¡enybės, lygiateisiÅ¡kumo, diskriminavimo draudimo, sÄ Å¾iningos konkurencijos ir Å«kinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principai. Tai lemia bÅ«tinybę iÅ¡tirti ginčijamo Nutarimo 1318 konstitucingumÄ . Nutarimo 1318 nuostatomis pažeidžiamos ES įsisteigusios ir teisėtai veikiančios tiekėjos teisės ir teisėti interesai, tai yra tiekėjai sudaromos nepalankios, nevienodos Å«kinės veiklos vykdymo sÄ lygos, varžoma jų iniciatyva, todėl Nutarimas 1318 neatitinka ir Konstitucijos 46 straipsnio, VPÄ® 17 straipsnio 1 dalies ir KÄ® 4 straipsnio nuostatų. Be to, Nutarimas 1318 neatitinka ir VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies nuostatų, pažeidžia teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principÄ .

17.9. Perkančioji organizacija, priimdama skundžiamÄ SprendimÄ , padarė procedÅ«rinius pažeidimus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir jų neįvertino. IeÅ¡kovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos pateiktas praneÅ¡imas apie Pirkimo nutraukimÄ yra ne tik be motyvų, bet ir nurodytas neegzistuojantis procedÅ«rų nutraukimo pagrindas. Tai eliminuoja tiekėjos galimybę efektyviai pasinaudoti savo teise į gynyba bei pažeidžia viešųjų pirkimų pamatines nuostatas dėl pirkimų skaidrumo, vieÅ¡ojo pirkimo dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir kt.

18. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , praÅ¡ymÄ stabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į ESTT ir Konstitucinį TeismÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

18.1. Pirkimo nutraukimas sietinas su teisinio reguliavimo pasikeitimu, pagal kurį Nutarimu 1318 buvo papildytas VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodų sÄ raÅ¡as, patvirtintas Nutarimu 280, į BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukiant kodÄ 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“. Nutarimo 280 pakeitimas nustatė naujus reikalavimus Pirkimo objektui dėl jo atitikimo nacionalinio saugumo reikalavimams. Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į NutarimÄ 1318, negalėjo laikyti, kad perkamas objektas – rentgeno kontrolės sistema – nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui vien todėl, kad Pirkimas pradėtas anksčiau, nei įsigaliojo nutarimo pakeitimas. Pirkimo vykdymo metu susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimÄ Pirkimo objektas įtraukiamas į Vyriausybės tvirtinamÄ pirkimo objektų BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä , kuris sudaromas įvertinus Pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, Pirkimo nutraukimas, kuriuo įgyvendinamas siekis užkirsti keliÄ galimų rizikų nacionaliniam saugumui atsirasti, yra pagrįstas.

18.2. Aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedÅ«rų vykdymo metu perkančioji organizacija yra informuojama apie finansavimo sumažinimÄ , iÅ¡nyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui, priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu ir pan. Neturi reikÅ¡mės, kada objektyviai atsirado tokių aplinkybių – iki Pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu tai, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti protingai numatytos, pradedant Pirkimo procedÅ«ras. Atsakovas pažymėjo, kad Vyriausybė su perkančiÄ ja organizacija savo sprendimų nederina. Vien faktas, kad perkančioji organizacija pradėjo PirkimÄ , įrodo, jog ji iÅ¡ anksto nežinojo apie aplinkybes, sietinas su Nutarimo pakeitimo priėmimu, ir negalėjo jų numatyti. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė Pirkimo procedÅ«ras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

21. Atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė tarptautinį atvirÄ konkursÄ â€žRentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo objektas – mobili rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS) Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste.

22. IeÅ¡kovė Pirkime pateikė pasiÅ«lymÄ . Atsakovas 2022 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę, kad jos pateikta informacija atitinka Pirkimo sÄ lygose keliamus reikalavimus; 2022 m. spalio 24 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę, kad jos pateikta informacija ir dokumentai atitinka Pirkimo sÄ lygose nustatytus techninius reikalavimus; 2022 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę, kad ieÅ¡kovės kaina nėra neįprastai maža, skaičiavimo klaidų nėra, kainos pasiÅ«lymas atitinka Pirkimo sÄ lygose nustatytus reikalavimus; 2023 m. lapkričio 23 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieÅ¡kovę, kad paÅ¡alinimo pagrindų nėra, kvalifikacija atitinka MRKS įrengimo Raigardo kelio postui pirkimo konkurso sÄ lygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

23. Atsakovas CVP IS priemonėmis 2023 m. sausio 9 d. pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo, kad, vadovaudamasis VPÄ® 29 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“, nutraukia Pirkimo procedÅ«ras.

24. IeÅ¡kovė 2023 m. sausio 18 d. pateikė pretenzijÄ atsakovui dėl Sprendimo nutraukti PirkimÄ , kuria prašė: sustabdyti Pirkimo procedÅ«rÄ ; panaikinti perkančiosios organizacijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos Mobilios rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimui organizuoti ir atlikti sprendimÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras; atnaujinti ir tęsti Pirkimo procedÅ«ras bei sudaryti sutartį su Pirkimo nugalėtoja ieÅ¡kove.

25. 2023 m. sausio 26 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieÅ¡kovės pretenzijÄ atmetė, nurodydamas, kad VPÄ® 29 straipsnio 3 dalis perkančiosioms organizacijoms nustato teisę (nutraukti pirkimo procedÅ«rÄ ), o nuo 2022 m. gruodžio 29 d. VPÄ® 37 straipsnio 9 dalis ir 47 straipsnio 9 dalis numato perkančiųjų organizacijų pareigÄ (laikyti, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir drausti pirkime dalyvauti tiekėjams, jeigu jie atitinka VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje nustatytus ribojimus), jei perkamas objektas, kurio BVPŽ kodas įtrauktas į VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä . Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į naujai atsiradusias aplinkybes – pirkimo objekto kodo 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“ įtraukimÄ Ä¯ VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä ir vadovaudamasi VPÄ® 29 straipsnio 3 dalimi bei laikydamasi skaidrumo ir lygiateisiÅ¡kumo principų, priėmė sprendimÄ Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nutraukti.

26. 2023 m. vasario 3 d. ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo nutrauktas viešasis pirkimas, panaikinimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo

27. 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1669 47 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

28. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

29. Taikant ir aiškinant VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, aktualūs ir kasacinio teismo bendro pobūdžio išaiškinimai bei teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant VPĮ 7 straipsnio 5 dalį (VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.), kurioje buvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1170-381/2018; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1193-236/2018; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-977-407/2021).

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobÅ«džio ginÄÄ , pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo iÅ¡imtinį (lot. ultima ratio) pobÅ«dį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimÄ ), lėmusias pirkimo procedÅ«rų nutraukimÄ , bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas iÅ¡saugoti atitinkamo vieÅ¡ojo pirkimo teisinius santykius. Å is vertinimas atliekamas visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iÅ¡ jo turinio iÅ¡plaukiančių tiekėjų teisių bei peržiÅ«ros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu iÅ¡liko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017). VPÄ® 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedÅ«rÄ , aiÅ¡kinamos siaurai (griežtai).

31. Tam, kad bÅ«tų galima pirkimÄ nutraukti dėl paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios dvi sÄ lygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi bÅ«ti sudaryta; 2) turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Neturi reikÅ¡mės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedÅ«rų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti protingai numatytos pradedant pirkimo procedÅ«ras. Tik tokiu atveju procedÅ«rų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

32. ESTT praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (ESTT 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).

33. Paprastai aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, pripažįstami tokie atvejai, kai procedÅ«rų vykdymo metu perkančioji organizacija yra informuojama apie finansavimo sumažinimÄ , iÅ¡nyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui, priimami tam tikri valdžios institucijų sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu ir pan. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar perkančioji organizacija aktyviais veiksmais stengėsi iÅ¡taisyti situacijÄ (Deividas Soloveičik, Karolis Å imanskis ir kt., Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras, 2020 m., p. 338).

34. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimÄ nutraukti pradėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nėra arba jos nėra tokio pobÅ«džio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017 55 punktas).

35. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas priėmė sprendimÄ dėl Pirkimo nutraukimo tam nesant teisinio pagrindo. Teismas nevertino, ar egzistuoja objektyvios, o ne subjektyvios aplinkybės Sprendimui (t. y. Pirkimui nutraukti) priimti. Apeliantės vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atitinkami teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas (t. y. Finansų ministerijos) bei nukreipti tiesiogiai į ieÅ¡kovę, patvirtina, jog tokios aplinkybės nebuvo objektyvios. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

36. 2022 m. kovo 30 d. įsigaliojo Vyriausybės nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintas: pirkimo objektų, nurodytų VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡as; valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, Å«kio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiÅ«rÄ ir palaikymÄ vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sÄ raÅ¡as.

37. VPÄ® 92 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä . VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, Å«kio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiÅ«rÄ ir palaikymÄ vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sÄ raÅ¡Ä .

38. Pagal VPÄ® 37 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siÅ«lomos prekės (įskaitant jų sudedamÄ sias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui.

39. Pagal VPÄ® 37 straipsnio 9 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, ar įraÅ¡yta į Saugiojo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä , atlikdama pirkimus, kurių objektas apima Å¡io įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Å¡io įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas bÅ«tų vykdomas iÅ¡ Å¡io įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytų valstybių ar teritorijų.

40. Pagal VPÄ® 47 straipsnio 9 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.), perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, ar įraÅ¡yta į Saugiojo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä , įsigydama prekių ar paslaugų, kurių BVPŽ kodai nurodyti Å¡io įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar Å«kio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, Å«kio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Å¡io įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose.

41. 2022 m. gruodžio 29 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo papildytas VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡as, patvirtintas Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“, į BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukiant kodus, inter alia (liet. be kita ko), 38581000-1 Bagažo tikrinimo įrenginiai ir 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai.

42. Nacionalinis saugumas yra vieÅ¡asis interesas, kuriam skirtinas ypatingas dėmesys. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis pagrindas yra Konstitucija. Pagal Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę prieÅ¡intis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ , konstitucinę santvarkÄ . KraÅ¡to reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktas). Nacionalinio saugumo klausimus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, NSUSOAÄ® ir kiti teisės aktai.

43. Taigi, nustatytų teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Pirkimas buvo paskelbtas ginčo Pirkimo objektui nesant įraÅ¡ytam į VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä , tačiau Pirkimo procedÅ«rų metu Å¡i prekė į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä buvo įtraukta.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas siekė įsigyti mobiliÄ rentgeno kontrolės sistemÄ Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postui. Atsakovas Pirkimo procedÅ«ras nutraukė, nes buvo priimtas Nutarimas 1318, kuriuo nustatytas naujas reikalavimas Pirkimo objektui dėl jo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams. Priėmus NutarimÄ 1318, kuris perkančiajai organizacijai yra privalomas, atsakovas turėjo į jį reaguoti ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ . Tai yra, atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo objektui yra keliamas naujas atitikties nacionaliniam saugumui reikalavimas, negalėjo toliau tęsti Pirkimo vien todėl, kad jis pradėtas anksčiau, nei įsigaliojo Nutarimo pakeitimas.

45. Viešųjų pirkimų tarnyba į bylÄ pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad Pirkimo vykdymo metu susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet pagal naujai įsigaliojusį teisinį reglamentavimÄ Pirkimo objektas įtraukiamas į Vyriausybės tvirtinamÄ pirkimo objektų BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä , kuris sudaromas įvertinus pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, manytina, jog tokiu atveju Pirkimo nutraukimas, kuriuo įgyvendinamas siekis užkirsti keliÄ galimų rizikų nacionaliniam saugumui atsiradimui, laikytinas pagrįstu.

46. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir anksčiau išnagrinėtose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-626-302/2019).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡vadÄ bei teismų praktikÄ , neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti paskelbtÄ PirkimÄ yra pagrįstas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

48. VieÅ¡ojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių (ar paslaugų), racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija turi teisę nurodyti tokius reikalavimus pirkimo objektui, kokie dėl objektyvių priežasčių yra reikalingi ir bÅ«tini tam, kad bÅ«tų užtikrintas pirkimo tikslo įgyvendinimas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad vieÅ¡ojo pirkimo tikslas bÅ«tų pasiektas ir vadovaujantis VPÄ® reikalavimais bÅ«tų sudaryta pirkimo sutartis, leidžianti įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimÄ Ä¯galiojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į konkretaus pirkimo objekto pobÅ«dį, ypatybes, svarbÄ , specifikÄ ir (ar) kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Nagrinėjamu atveju Pirkimo objektas – mobili rentgeno kontrolės sistema Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postui. Kaip matyti iÅ¡ Techninės specifikacijos, tiekėjas turės įdiegti naujÄ MRKS Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio poste. Sistema turės bÅ«ti skirta ir naudojama laivais iÅ¡ Jungtinės Karalystės atgabenamų konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai (2.1.1 papunktis). Minėti duomenys leidžia spręsti, kad perkamas objektas susijęs su Europos SÄ jungos ir Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu.

Visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė. Taigi, nors ginčo Pirkimas yra skirtas vieÅ¡ajam interesui patenkinti, tačiau valstybės, visuomenės saugumas su vieÅ¡uoju interesu nekonkuruoja. Kadangi Nutarimo 1318 nuostatos buvo priimtos jau po Pirkimo paskelbimo, teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija pagrįstai dėl tokių esminę reikÅ¡mę tolesnei Pirkimo eigai turinčių objektyvių aplinkybių nutraukė ginčo PirkimÄ . Å iuo atveju egzistuoja siekis įsigyti tokiÄ prekę, kuri yra reikalinga ir nesukelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

PrieÅ¡ingu atveju, nenutraukus ginčo Pirkimo, nebÅ«tų užtikrintas vieÅ¡ojo pirkimo tikslas ir atsakovas neturėtų galimybės įsigyti reikalingų prekių (paslaugų), atitinkančių reikiamus reikalavimus. Juolab, kad tokiÄ teisę jai suteikia ir VPÄ® 29 straipsnio 3 dalies nuostatos.

49. Apeliantė nurodo, kad nesant duomenų, jog Komisija pradėjo patikrÄ arba atliko kitus veiksmus, numatytus NSUSOAÄ®, nėra pagrindo teigti, kad jos siÅ«lomos prekės laikomos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad <...> laimėtojas bus nustatytas ir atskiru raÅ¡tu pakviestas pasiraÅ¡yti Rentgeno kontrolės sistemos vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartį tik gavus Komisijos iÅ¡vadÄ ir atsižvelgus į pateiktos iÅ¡vados rezultatus. Vyriausybės kanceliarijos 2022 m. gruodžio 9 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad <...> 2022 m. gruodžio 8 d. Komisijos posėdyje nustatė, kad sprendimo dėl Sandorių (ne) patikros priėmimui Komisijai nepakanka informacijos. Todėl, vadovaujantis NSUSOAÄ® 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Komisija atidėjo sprendimo dėl Sandorių (ne) patikros priėmimÄ . Atsakovės 2023 m. sausio 6 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) - nurodyta, kad <...> informuoja, jog dėl pasikeitusių aplinkybių praÅ¡o atÅ¡aukti tolimesnį Muitinės departamento raÅ¡tų: 2022 m. lapkričio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sandorio atitikimo nacionalinio saugumo interesams“ nagrinėjimÄ .

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos dalykas ir ribos yra susijusios su perkančiosios organizacijos priimtu Sprendimu nutraukti PirkimÄ , jo teisėtumo vertinimu. Å io ginčo atveju nebuvo priimtas sprendimas atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ar jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ tolesnių pirkimo procedÅ«rų. Be to, jokios prekės dar nebuvo įsigytos, nebuvo sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis. Pirkimo nutraukimas grindžiamas objektyviai pasikeitusiomis aplinkybėmis – nauju teisiniu reguliavimu, o ne aplinkybėmis, kad tiekėjo siÅ«lomos prekės (ne)atitinka nacionalinio saugumo reikalavimų. Kadangi byloje nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams, todėl ieÅ¡kovės teiginiai, kad tiek tiekėja, tiek jos siÅ«lomos prekės nelaikytinos keliančiomis grėsmę nacionaliniam saugumui, nesudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko ir yra nevertintini. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija neginčija fakto, jog Pirkimo objektas jai reikalingas, poreikis jį įsigyti neiÅ¡nyko, dėl ko buvo paskelbtas naujas vieÅ¡asis pirkimas. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė laiko, kad tiek ji, tiek jos siÅ«lomos prekės nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, ji turi galimybę dalyvauti kitame pirkimo objekto pirkime.

51. Kasacinio teismo ne kartÄ pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikÅ¡mė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius Å¡ių principų pažeidimus, tačiau Å¡i praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja bÅ«tų galima remtis reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumÄ ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobÅ«džio ir reikÅ¡mės kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos Å¡ių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktÄ , o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Apeliantės teiginiai, kad atsakovas padarė VPÄ® įtvirtintų principų pažeidimus, nepagrįsti objektyviais duomenimis, yra deklaratyvÅ«s ir paremti vien subjektyviu situacijos vertinimu. Byloje, atsižvelgiant į ginčijamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad atsakovas pažeidė VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintus principus, siekė eliminuoti tiekėjÄ iÅ¡ bet kokių Pirkėjo vykdomų pirkimų ar kad pažeidė lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principus.

52. Apeliantė teigia, kad atsakovas kartu su Finansų ministerija parengė NutarimÄ 1318, todėl atsakovo nurodomos aplinkybės (naujasis Nutarimas 1318), jų atsiradimas, yra subjektyvus (o ne objektyvus, kaip to reikalaujama pagal teisės aktus), sÄ lygotas, be kita ko ir paties atsakovo veiklos. Teisėjų kolegija su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

53. Visų pirma, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Nutarimo 280 pakeitimo projektÄ Vyriausybei pateikė Finansų ministerija, suderinusi jį su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Nutarimo 280 pakeitimÄ priėmė Vyriausybė, kuri su atsakovu, kuris ir yra priskirtas Finansų ministerijos valdymo sričiai, savo sprendimų nederina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliantė to ir nekvestionavo, kad Muitinės departamento veiklos tikslai – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinkÄ , visuomenę ir aplinkÄ nuo nesÄ Å¾iningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sÄ lygas teisėtam verslui, prisidedant prie sÄ Å¾iningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti ES ir jos gyventojų saugumÄ ir saugÄ , iÅ¡laikyti deramÄ pusiausvyrÄ tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo.

Taigi, nors ir siekdamas minėtų tikslų, atsakovas teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siÅ«lymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo, tačiau tokie atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo abejoti jo priimto Sprendimo teisėtumu ir objektyvumu. Antra, vien tai, kad atsakovas pradėjo PirkimÄ , atliko dalį vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, nesuponuoja iÅ¡vados, jog iÅ¡ anksto žinojo apie aplinkybes, sietinas su Nutarimo 1318 priėmimu. Trečia, atsakovas nėra tas subjektas, kuris vertina, ar paskelbtuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, tokia pareiga įstatymu nustatyta Komisijai, o sprendimÄ Å¡iuo klausimu priima Vyriausybė.

Pažymėtina, kad vadovaujantis VPÄ® 37 straipsnio 8 dalimi bei NSUSOAÄ® 13 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 4 dalies 1 punkto a) papunkčio kriterijumi, perkančiosios organizacijos, valdančios ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , turi kreiptis į KomisijÄ dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija informacijÄ Komisijai pateikė 2022 m. lapkričio 23 d., tačiau 2023 m. sausio 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti tolimesnį atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. raÅ¡to nagrinėjimÄ , nes buvo priimtas Sprendimas PirkimÄ nutraukti.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teisės aktų pakeitimai buvo inicijuoti subjekto, kuris atsakovo atžvilgiu įgyvendina savininko teises ir pareigas, bei tai, jog tokie pakeitimai buvo orientuoti ir nukreipti tiesiogiai į ieškovę. Atsižvelgus į tai, nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimas 1318 gali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies kontekste.

54. Nors apeliantė kvestionuoja atsakovo delsimÄ daugiau nei vienÄ mėnesį užbaigti Pirkimo procedÅ«ras ir sudaryti Pirkimo sutartį iki Nutarimo 1318 priėmimo, tačiau tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Perkančioji organizacija 2022 m. lapkričio 22 d. nustatė, kad ieÅ¡kovė yra Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste vieÅ¡ojo pirkimo galima laimėtoja, dėl ko, vadovaudamasi VPÄ® 37 straipsnio 8 dalimi ir NSUSOAÄ® nuostatomis, privalėjo kreiptis į KomisijÄ dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Byloje nenustatyta, kad ginčo Pirkime ketinamo sudaryti sandorio patikra buvo atlikta ar kad Komisijos sprendimas dėl sandorio buvo priimtas. Kadangi perkančioji organizacija gali nustatyti laimėtojÄ ir kviesti jį sudaryti sutartį, tik gavusi Komisijos atitinkamÄ iÅ¡vadÄ , todėl apeliantės teiginiai, kad atsakovas delsė sudaryti Pirkimo sutartį yra nepagrįsti objektyviais duomenimis.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® 29 straipsnio 3 dalį bei Å¡iÄ nuostatÄ aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , nepagrįstai konstatavo, jog Pirkimo nutraukimas nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė VPÄ® normas bei jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , pagrįstai konstatavo, kad atsakovo sprendimas nutraukti PirkimÄ susiklosčiusioje situacijoje buvo teisėtas.

Dėl kreipimosi į ESTT

56. Apeliantė reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nurodytais klausimais (žr. nutarties 16.1 punktÄ ).

57. Apeliantė nurodė, kad Nutarimu 1318 į bendrÄ jį viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), kartu nustatant, jog Å¡i įranga Lietuvos Respublikoje vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose negali bÅ«ti perkama iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikoje veiklÄ vykdančių (ar jų kontroliuojamų) asmenų. Apeliantės vertinimu, tokios nuostatos įtrauktos neanalizuojant konkretaus subjekto veiksmų, kurie gali sukelti kokiÄ nors grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, t. y. ribojimai taikomi visų ir bet kurių asmenų, tiekiančių viešųjų pirkimų rinkai Å¡ias prekes, atžvilgiu. Tokios Nutarimo 1318, o taip pat ir VPÄ® nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, prieÅ¡tarauja tiek pirminei ES teisei (SESV 54, 56 ir 62 straipsniams), tiek ir antrinei teisei (viešųjų pirkimų direktyvai). ES teisės (o konkrečiai – SESV 54, 56 ir 62 straipsnių bei TVPP reglamento 3 straipsnio) nuostatas pažeidžia ir VPÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 punktas ir 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sÄ voka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėjÄ , ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantį asmenį. Nurodytos ES teisės normos nenumato teisės Å¡ių dalykų reguliuoti valstybėms narėms, todėl Å¡iomis normomis apribojamos esminės ES teisėje numatytos fundamentalios teisės ir laisvės, o tai lemia minėtų VPÄ® normų prieÅ¡taravimÄ ES teisei ir sudaro pagrindÄ kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

58. Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. Vadovaujantis SESV 267 straipsnio 1 dalimi, ESTT priima prejudicinius sprendimus dėl Europos SÄ jungos sutarčių aiÅ¡kinimo ir institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo. Tokiam klausimui iÅ¡kilus nagrinėjant bylÄ valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į ESTT (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

59. ESTT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti, taikomos jos iÅ¡imtys. SESV 267 straipsnio 3 dalis pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tokie teismai gali, spręsdami Europos SÄ jungos teisės klausimÄ , nesilaikyti pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo tik tuo atveju, jei jie konstatavo, kad iÅ¡keltas klausimas nėra svarbus bylai, jog dėl nagrinėjamos Europos SÄ jungos teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ arba kad tinkamas Europos SÄ jungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports BV prieÅ¡ Staatssecretaris van Financin, C-495/03, ECLI:EU:C:2005:552, 33, 45 punktai). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos Å¡alių iniciatyvos ir sprendimÄ kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiÅ«ra (ex officio) (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieÅ¡ Ministero della sanita, C-283/81, ECLI:EU:C:1982:335, 9 punktas).

60. SESV 267 straipsnyje įtvirtinta, jog ESTT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimÄ dėl: a) Sutarčių iÅ¡aiÅ¡kinimo; b) SÄ jungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo. Tokiam klausimui iÅ¡kilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo Å¡iuo klausimu, gali praÅ¡yti ESTT priimti dėl jo prejudicinį sprendimÄ . Nors nacionalinės valstybių narių teisės aiÅ¡kinimas, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, nėra prejudicinio sprendimo dalykas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo yra galimas ir tuo atveju, kai ginčo klausimai susiję su nacionalinės teisės nuostatomis, nukreipiančiomis į Europos SÄ jungos teisę, arba susiję su Europos SÄ jungos teisės nuostatomis, perkeltomis į nacionalinę teisę (ETT Sprendimo byloje Nr. C-28/95 Leur-Bloem prieÅ¡ Inspecteur der Belastingdienst 32 paragrafas; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-871/2014).

61. Taigi prejudicinio sprendimo institutas suteikia valstybių narių nacionaliniams teismams teisę, nagrinėjant bylÄ iÅ¡kilus abejonėms dėl ES teisės aktų ar konkrečių teisės nuostatų taikymo ir aiÅ¡kinimo, kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo, tačiau pažymėtina, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos Å¡alių iniciatyvos, praÅ¡ymo buvimo ir sprendimÄ kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiÅ«ra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant ES teisės normas iÅ¡kyla ES teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų ES teisės normų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis prejudicinio sprendimo.

62. Sprendžiant dėl kreipimosi į ESTT ieÅ¡kovės suformuluotais klausimais, pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju nekvestionuojama ir nenagrinėjama ieÅ¡kovės pasiÅ«lymo atitiktis Pirkimo dokumentų ar teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje yra kvestionuojami perkančiosios organizacijos veiksmai, nutraukiant PirkimÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ kreiptis į ESTT iÅ¡ esmės grindžia argumentais dėl Vyriausybės nutarimais nustatyto teisinio reguliavimo atitikties tarptautinėms teisės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is aiÅ¡kinimas nagrinėjamo klausimo kontekste (vertinant perkančiosios organizacijos Sprendimo teisėtumÄ ) yra aiÅ¡kus pagal Å¡ioje byloje taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ ieÅ¡kovės suformuluotais klausimais.

63. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46,47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir jo priedų matyti, kad prieÅ¡ priimant atitinkamus VPÄ® pakeitimus, buvo vertintas jų atitikimas Viešųjų pirkimų direktyvai, Å¡ios Viešųjų pirkimų direktyvos bei VPÄ® pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiÅ¡kas Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, neatitikimų nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės praÅ¡ymo kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ tenkinti nėra teisinio pagrindo.

64. Pažymėtina, kad pagal keliamus reikalavimus (klausimus) šioje byloje netaikytina Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis ir neanalizuotini šios sutarties (ne)vykdymo aspektai, valstybių santykiai, todėl apeliantės argumentai, susiję su minėtos sutarties pažeidimu, neaktualūs ir nevertintini.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ

65. Apeliantė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies normoms:

65.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedÅ«riniu (pagal nutarimo priėmimo tvarkÄ ) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrÄ jį viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“;

65.2. Konstitucijos 29 straipsnyje ir VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktÄ tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiÅ¡kai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti keliÄ Å¡iam tiekėjui dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose;

65.3. Konstitucijos 46 straipsnio ir KÄ® 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos Å«kio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia Å«kinės veiklos laisvę ir sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ .

66. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

67. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

68. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliantės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, neįžvelgia pagrindo abejoti Nutarime 280 (Nutarime 1318) įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai. Kaip jau buvo minėta pirmiau, byloje nagrinėjamas ne tiekėjos pasiÅ«lymo vertinimo klausimas, o perkančiosios organizacijos priimto Sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus ieÅ¡kovės teikiamas praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ tikslu iÅ¡tirti, ar Nutarimas 280 (Nutarimas 1318) atitinka Konstitucijos nuostatas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl skunde nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ar kitiems įstatymams, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

69. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino VPÄ® nuostatas bei pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti atsakovo priimtÄ SprendimÄ nutraukti Pirkimo procedÅ«ras. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). IeÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo atsakovas. Kadangi atsakovas praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo jam nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Netenkinti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INTA“ praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Romualda Janovičienė

Irmantas Å ulcas

Tomas Venckus