N-261-918-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-918/2012

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00408-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 52.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 11 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 7 val., Baisogaloje vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 0,88 promilės), kai jam atimta teisė vairuoti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 59 ir 68 punktų reikalavimus.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 25 parų administracinį areštą be transporto priemonės konfiskavimo – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į tai, kad asmuo vos prieš tris mėnesius baustas, neblaivus vairavo autobusiuką su trimis keleiviais, transporto priemonė priklauso įmonei, kurioje dirba, transporto priemonė buvo paimta savavališkai.

II. Nesutikdama su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo nutarimą panaikinti ir skirti A. M. nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalį, kurioje nuspręsta A. M. neskirti transporto priemonės VW LT 46, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, remdamasis ATPK 30 straipsnio 1 dalimi, ATPK 301 straipsniu, padarė išvadą, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, todėl šiuo atveju individualizuota nuobauda (transporto priemonės konfiskavimo neskyrimas to tinkamai nemotyvavus) negali būti laikoma teisėta. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų konkrečių aplinkybių kontekste nuspręsdamas transporto priemonės konfiskacijos netaikyti turėjo motyvuoti, kodėl ATPK 301 straipsnio 2 dalies imperatyvi nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, o kilus abejonių dėl ja galimai varžomų teismo išimtinių įgaliojimų vykdyti teisingumą imtis priemonių šioms abejonėms šalinti, t. y. kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu prašymu.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, sprendžiant dėl konfiskavimo nuobaudos taikymo, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi tokios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai darytų įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko (ar jo teisėto naudotojo), teisėms, todėl toks asmuo turi būti informuojamas apie teismo posėdį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-1742/2008, Nr. N444-4028/2008). Teismas nustatė, kad transporto priemonę pagal lizingo sutartį valdanti ir naudojanti bendrovė „KRS“ apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę žinojo, tačiau duomenų, ar apie teismo posėdį ji buvo informuota, nėra.

Radviliškio rajono apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2009 m. liepos 15 d. nutarimu nutarė nekonfiskuoti automobilio VW LT 46, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas nustatė, kad automobilis VW LT 46, kurį vairavo A. M., yra UAB „KRS“ nuomojamas iš UAB SEB VB Lizingas. Padarė išvadą, kad tarp minėtų bendrovių yra susiklostę lizingo (finansinės nuomos) santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas) 6.567 str. l d.). Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis nustato, kad turtiniams santykiams, kai valstybės institucijos taiko įstatymų nustatytas administracines sankcijas, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Pagal ATPK 26 straipsnį konfiskuojamas teisės pažeidimo įrankis turi būti arba pažeidėjo nuosavybė arba, kaip suprantama iš šio straipsnio prasmės – įsakmiai įstatyme nurodytai atvejais – ir kito asmens nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavęs asmuo tai padarė savavališkai ir pažeidė Kelių eismo taisykles, tretysis asmuo – automobilio naudotojas ir valdytojas, UAB „KRS“, šiuo metu pagal nuomos sutarties prasmę nėra automobilio savininkas, o ATPK 26 straipsnis nenustato ir nereglamentuoja daikto, nuomojamo lizingo sutarties pagrindu, konfiskavimo, todėl automobilis nekonfiskuotinas. Be to, UAB „KRS“ įrodė, kad nėra atsakinga už jos valdomo ir naudojamo automobilio neteisėtą panaudojimą teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, už kurį buvo nubaustas A. M., padarymo metu.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 98-99) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimą ir paskirti automobilio VW LT 46, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 26 straipsnyje nustatytais teisingumo ir protingumo kriterijais. Mano, kad asmuo (šiuo atveju A. M.), prieš pradėdamas vairuoti automobilį, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo darbdaviams dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Nurodo, kad teismas nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „KRS“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sustabdė A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo prašymą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

2012 m. spalio 29 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir pripažinus, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 138-5641) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime konstatavo, kad ATPK 301 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu teismui neleidžiama individualizuoti ATPK 1302 straipsnyje (2007 m. gruodžio 13 d., 2010 m. gruodžio 14 d. redakcijos) įtvirtintos griežtos nuobaudos, inter alia skirti teisės pažeidėjui mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnės nuobaudos nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, tokiu ATPK 301 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos susidaryti situacijoms, kai teismas negalės, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo. Taip pažeidžiami iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl padarė išvadą, kad ATPK 301 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat Konstitucinis Teismas šioje nutartyje, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymuose pateiktus argumentus dėl ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios panaudotos darant ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, konfiskavimo, paminėjo Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime suformuluotą poziciją dėl administracinės nuobaudos – daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) įrankis, konfiskavimo:

1. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą (kontrabandą), jį prarado, todėl savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas prilygintinas daikto faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas;

2. Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas kontrabandai panaudojo daiktą (automobilį ir kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas; šiuo atveju įstatymas gina savininko teises ir prieš sąžiningą šio turto įgijėją.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu nutarta nekonfiskuoti automobilio VW LT 46, kurį vairuodamas A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje.

Apeliantas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas, prašo paskirti automobilio VW LT 46 konfiskavimą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ATPK 26 straipsnyje nustatytais teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 4 dalimi (2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 7 d. iki 2011 m. kovo 1 d., o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 įsigaliojimo 2011 m. kovo 1 d. ši dalis laikoma penktąja), kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato teismui galimybę pratęsti šiuos terminus ne ilgiau nei vieneriems metams, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes. Be to, šiuo metu galiojančioje ATPK 35 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi dviejų metų terminas yra naikinamasis administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirminiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu ATPK 1302 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu ir jam paskirta administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas be transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo dalį, kurioje nuspręsta A. M. neskirti transporto priemonės VW LT 46 konfiskavimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą. Iš naujo nagrinėdamas bylą, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. nutarimu nutarė nekonfiskuoti automobilio VW LT 46. Taigi, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino galimybę konfiskuoti transporto priemonę net ir tuo atveju, jei ji priklauso ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju administracinė nuobauda (jos dalis) – transporto priemonės konfiskavimas, negali būti paskirta, kadangi yra praėję daugiau nei dveji metai nuo pažeidimo padarymo dienos, todėl A. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimas naikinamas dalyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutarimą panaikinti dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu dalyje dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo nutraukti pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys