2020-07-01 Nr. AB-13013-3-65-3-00332-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1704-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00332-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. K. ir atsakovo Biržų rajono savivaldybės, atstovaujamos Biržų rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybei, atstovaujamai Biržų rajono savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja B. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašė iš Biržų rajono savivaldybės, atstovaujamos Biržų rajono savivaldybės administracijos, priteisti 1 100 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) specialistas surašė 2018 m. sausio 11 d. protokolą ROIK 18076568676, pagal kurį Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla A18.-157-857/2018. Administracinio nusižengimo byloje pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2018 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu nutraukė. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Administracijos apeliacinį skundą, konstatavo, jog buvo netinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Administracija 2018 m. birželio 25 d. paruošė naują protokolą ROIK 18076568676, byla vėl buvo nagrinėjama iš naujo. Teismas 2018 m. liepos 20 d. nutarimu administracinę teiseną nutraukė, konstatavęs, jog pareiškėjos veiksmuose nėra nusižengimo požymių. Pareiškėja kreipėsi dėl teisinės pagalbos į advokatų kontorą. Pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį advokatui sumokėjo 1 100 Eur, patyrė turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Ji kreipėsi į Administraciją, prašydama atlyginti patirtą žalą, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Be to, dėl tokių neteisėtų Administracijos veiksmų ji patyrė ir neturinę žalą: nervinę įtampą, stresą, gyvenimiškus nepatogumus, bylos nagrinėjimui tęsiantis ilgą laiką (6 mėnesius), kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Biržų rajono savivaldybė, atstovaujama Biržų rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko.

4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose, pareiškėja buvo pateikusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas 2018 m. liepos 20 d. nutarimu tokį pareiškėjos prašymą atmetė. Pareiškėja dėl administracinio nusižengimo byloje turėtų išlaidų atlyginimo kreipėsi į Administraciją. Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. SN-1173 pareiškėjai nurodė, kad jos turėtų išlaidų neatlygins, pakartodama teismo nutarime nurodytus motyvus. Pareiškėja šio rašto nėra apskundusi. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją arba atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. BPK nenumato galimybės priteisti atstovavimo išlaidas iš valstybės, kuri palaiko kaltinimą byloje, taigi, ir iš institucijos, turinčios teisę pradėti procesą. Toks teisės normų aiškinimas pateiktas ir teismo nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir priteisė B. K. iš Biržų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 400 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą B. K. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė B. K. iš Biržų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 27,15 Eur atstovavimo išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, jog Administracijos pareigūnas būtų netinkamai atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą ar pažeidęs ANP surašymo procedūrą, tačiau surašydamas 2018 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokolą ROIK 18076568676 (toliau – ir ANP Nr. 1), nesilaikė ANK 609 straipsnyje įtvirtintų ANP turiniui keliamų reikalavimų, tinkamai neįvardijo administracinio nusižengimo esmės, tuo tinkamai neatskleidė kaltinimo esmės, kas konstatuota administracinio nusižengimo byloje priimtu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu. Minėtu Panevėžio apygardos teismo nutarimu taip pat konstatuota, kad šie pažeidimai, padaryti surašant ANP Nr. 1, buvo esminiai, dėl ko administracinio nusižengimo byla perduota Administracijai tirti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad Administracijos pareigūnas, surašydamas ANP Nr. 1, t. y. vykdydamas jam teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai sudarė pagrindą konstatuoti Administracijos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Atsižvelgęs į tai, kad pagal netinkamai surašytą ANP Nr. 1 vykdyta administracinio nusižengimo teisena buvo baigta Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu, teismas konstatavo, kad pareiškėjai dėl konstatuotų Administracijos pareigūnų neteisėtos veikos neigiamos pasekmės galėjo kilti tik laikotarpiu iki 2018 m. gegužės 28 d.

7. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų administracinio nusižengimo byloje A18.-157-857/2018 / A18-902-434 (toliau – ir AN byla) B. K. atstovavo advokatas D. M. Pareiškėja savo patirtai turtinei žalai (išlaidoms advokato pagalbai) pagrįsti pateikė pinigų sumokėjimo kvitus. Šiuose kvituose nebuvo nurodyta, už kokias konkrečiai paslaugas pareiškėja yra advokato padėjėjui sumokėjusi kvituose nurodytas sumas, todėl teismas rėmėsi AN byloje surinktais įrodymais. Pati pareiškėja savo 2018 m. balandžio 5 d. prašyme nurodė, kad nagrinėjant AN bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ji patyrė 300 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurias sumokėjo pagal kvitą LAT Nr. 0997959 ir šios sumos sumokėjimą advokato padėjėjui D. M. pagrindžia 2018 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0997959. Todėl šios išlaidos pripažįstamos kaip pareiškėjos turėtos atstovavimo nagrinėjant AN bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą. Administracijai pirmosios instancijos teismo nutarimą apskundus apeliaciniu skundu, B. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui D. M. sumokėjo 100 eurų. Minėtos pareiškėjos turėtos išlaidos (300+100) vertintos kaip jos patirta turtinė žala dėl Administracijos pareigūno neteisėto veiksmo – netinkamo ANP Nr. 1 surašymo, todėl priteistinos pareiškėjai.

8. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėja teigė, kad ji dėl ilgo bylinėjimosi patyrė sveikatos sutrikimų, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Teismas taip pat pažymėjo, kad AN byla pirmą kartą buvo išnagrinėta per itin trumpą protingą terminą: pirmosios instancijos teisme – per du mėnesius, apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta viename posėdyje. Be to, teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme du kartus buvo atidėti pačios pareiškėjos prašymu. Tai paneigė pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji patyrė didelį stresą dėl pernelyg užsitęsusio bylos nagrinėjimo. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponavo išvadą, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl jos patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė jai kilusios neturtinės žalos fakto. Net ir konstatavus, jog pareiškėja galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp konstatuotų Administracijos neteisėtų veiksmų (surašant ANP Nr. 1) ir pareiškėjos galimai patirtų neigiamų išgyvenimų.

9. Teismas taip pat nustatė, kad po Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo priėmimo, Administracijos pareigūnas surašė naują 2018 m. birželio 25 d. surašė naują administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-36-ANR_P-287-2018 (toliau – ir ANP Nr. 2), administracinio nusižengimo bylos teisena pirmosios instancijos teisme iš naujo vyko būtent šio ANP Nr. 2 pagrindu, todėl pareiškėjai galimai kilusios neigiamos pasekmės, nagrinėjant AN bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo (antrą kartą) nebuvo priežastiniame ryšyje su Administracijos pareigūnų konstatuotais neteisėtais veiksmais, siejamais su ANP Nr. 1 surašymu. Pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 20 d., teismas vertino šiuo konkrečiu laikotarpiu Administracijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumą.

10. Teismas nustatė, kad Biržų rajono savivaldybės administracija 2018 m. birželio 25 d. surašė naują administracinio nusižengimo protokolą Nr.SAVAD-36-ANR_P-287-2018 B. K. kaltinant ją tuo, kad ji padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, surinko papildomą medžiagą ir perdavė ją nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams. Surašydamas ANP Nr. 2 Administracijos pareigūnas veikė savo kompetencijos ribose, jo surašytas ANP Nr. 2 atitiko ANK 609 straipsnyje nustatytus protokolo turiniui keliamus reikalavimus, o ir AN bylą nagrinėjęs teismas šio protokolo trūkumų nenustatė. ANP Nr. 2 aprašyti B. K. galbūt padaryto administracinio nusižengimo sudėtį atskleidžiantys elementai, su protokolu pateikti įrodymai, kurie, Administracijos įsitikinimu patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leido daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nusprendė, kad Administracijos pareigūnai veikė taip, kaip juos įpareigojo veikti teisės aktai. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 20 d. Administracijos pareigūnai būtų elgęsi aplaidžiai, paviršutiniškai ar būtų pažeidę pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, neturėjo pagrindo konstatuoti Administracijos pareigūnų veikos neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo.

11. Nenustačius atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 20 d., kaip vienos iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjos prašymas priteisti turtinę ir neturtinę žalą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas.

12. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti jai šioje administracinėje byloje turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 300 Eur, teismas nusprendė, kad už skundo surašymą prašoma priteisti 150 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Pareiškėjos prašoma priteisti suma už atstovavimą teisme viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą. Teismas, įvertinęs advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas turinio bei apimties požiūriu, bylos sudėtingumą, sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinto maksimalaus dydžio, todėl už atstovavimą teisme pareiškėjai galėtų būti priteista 58,86 Eur. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjai priteistina turėtų atstovavimo išlaidų suma, proporcinga patenkintų reikalavimų dydžiui – 27,15 Eur.

III. 13. Pareiškėja B. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir pareiškėjos reikalavimus tenkinti visa apimtimi.

14. Pareiškėjos teigimu, šis atvejis yra ypatingas tuo, kad pareigūnai – dėl jiems vieniems žinomų priežasčių – ne tik elgėsi neatsakingai, bet ir teismo posėdžio metu melavo (apie tai pasisakyta jos skunde ir teismo posėdžio metu), siekė bet kokiais būdais, kad pareiškėja patirtų kuo daugiau išlaidų bylinėjantis arba galiausiai pripažintų jų nepagrįstus kaltinimus.

15. Pareiškėja pabrėžia, kad jai, nesančiai teisininke, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, susipažinimas su bylos medžiaga, papildomų įrodymų pateikimas, kelia didelį stresą.

16. Pareiškėjos teigimu, surašydami tiek pirmą, tiek antrą protokolą, pareigūnai suvokė, kad pareiškėjai reiškiami kaltinimai yra be pagrindo. Taigi abi bylos yra aiškiai susijusios ir žalos klausimas turi būti sprendžiamas abiejų bylų kontekste.

17. Pareiškėja taip pat nurodo, kad už skundo surašymą ir atstovavimą šioje byloje sumokėjo 300 Eur. Pareiškėjos manymu, į suteiktas paslaugas turi būti įtrauktas ne tik formalus skundo surašymas, bet ir pasiruošimas jo surašymui bei bylos medžiagos išnagrinėjimas.

18. Atsakovas Biržų rajono savivaldybė, atstovaujama Biržų rajono savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą. Prašo išreikalauti ir prijungti įsiteisėjusį Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-902-434/2018 ir visą šios bylos medžiagą. Taip pat prašo susidarius bylinėjimosi ir kitoms šioje byloje išlaidoms, jas priteisti iš pareiškėjos.

19. Atsakovas pažymi, kad Panevėžio apylinkės teisme (Biržų rūmuose) nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. A18.-902-434/2018 pareiškėjos buvo pateiktas analogiškas esančiam šioje byloje prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarime nurodyta, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atmestinas, bei nurodytos aplinkybės, kurias nustačius teismas priėmė būtent tokį sprendimą. Šis nutarimas neapskųstas ir įsiteisėjęs. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos nebuvo prijungęs.

20. Atsakovo teigimu, šiuo atveju yra priimti du absoliučiai priešingi vienas kitam teismo sprendimai: Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-902-434/2018 ir šioje byloje priimtas sprendimas.

21. Atsakovo nuomone, administracinis teismas netinkamai įvertino bylos esmę ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

22. Pareiškėja B. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

23. Atsakovas Biržų rajono savivaldybė, atstovaujama Biržų rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėja sieja su Administracijos pareigūnų, kaip teigiama, neteisėtais veiksmais administracinio nusižengimo byloje, dėl ko pareiškėja turėjo samdyti atstovą ir patyrė atstovimo išlaidas, kurios sudaro prašomą atlyginti turtinę žalą, ir neturtinės žalos atlyginimo.

25. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria skundo dalis tenkinta, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinio nusižengimo byloje, priteisimo jau yra išspręstas administracinio nusižengimo byloje.

26. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos skundą tenkinti pilnai.

27. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma, primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo: „<...> kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.<...> Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. <…>”.

29. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai šios nutarties 28 punkte, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos skundo dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra nepagrįsta, šią jo dalį tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, dėl ko atsakovo apeliacinis skundas yra tenkintinas.

31. Tuo tarpu tenkinti pareiškėjos apeliacinio skundo dalį ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo: pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

32. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. Pareiškėja reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė administracinių nusižengimų bylos trukme, teismo posėdžių kiekiu ir dėl to patirtais nepatogumais: dėl „tampymų po teismus“, išgirstos netiesos teigia patyrusi labai dideles kančias (negalėjo miegoti naktimis, pergyveno, padidėjo jos kraujospūdis, pastoviai nervinosi, apribotos bendravimo galimybės, kadangi jai yra gėda Biržų mieste eiti gatvėmis, nes ji yra kaip nusikaltėlė). Vertinant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji teigia patyrusi nurodytas pasekmes, visų pirma, pažymėtina, kad dalis jų – administracinio nusižengimo bylos proceso trukmė, kuri objektyviai nėra ilga, būtinybė samdyti advokatą – nėra susiję su Administracija (byla nagrinėta teisme) ar neturtine žala (bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo klausimas spręstas ir gali būti sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje, pareiškėja priskiria turtinei žalai), o pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas pasekmes, nei nurodė, nei pateikė.

34. Teisėjų kolegija sutinka, kad kadangi neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma, dėl ko ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus ir didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla, kurios teisena buvo nutraukta nesant administracinio nusižengimo požymių, pradėta dėl pareiškėjos tariamai padaryto nusižengimo, pasireiškusio jos atsisakymu savivaldybės administracijos tarnautojus įleisti kitam fiziniam asmeniui priklausantį gyvenamąjį būstą, už kurio (pažeidimo) padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 600 Eur. Taigi, savaime nėra pagrindo manyti, kad apie tokios bylos iškėlimą objektyviai turėtų būti žinoma pareiškėjos gyvenamoje vietoje ar kad pareiškėjai, kuri, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, nepriskirtina asmenims, negebantiems ar negalintiems ginti savo teisių ar teisėtų interesų, turėjo ar galėjo būti gėda dėl tokios bylos ar sukelti jai „labai dideles kančias“.

35. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Biržų rajono savivaldybės, atstovaujamos Biržų rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimą.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjai B. K. iš Biržų rajono savivaldybės, atstovaujamos Biržų rajono savivaldybės administracijos, priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir 27,15 Eur atstovavimo išlaidų.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė