2021-04-22 Nr. AB-9080-3-61-3-04318-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1321-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 21R-786(AG-719/01-2019) dalį (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria panaikintas Agentūros 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. SKP-88 „Dėl E. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Agentūra įpareigota atlikti pakartotinį projekto pažeidimo tyrimą ir priimti naują sprendimą; 2) pareiškėjos E. V. (toliau – ir pareiškėja) skundą atmesti.

2. Agentūra paaiškino, kad Komisija pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Agentūrą atlikti pakartotinį pareiškėjos projekte galbūt padarytų pažeidimų tyrimą bei jį užbaigus priimti dėl pareiškėjos projekto Nr. 19JU-KM-16-1-05147-PR001 motyvuotą sprendimą. Sprendimas panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Agentūra nurodė, kad 2016 m. liepos 29 d. buvo gauta pareiškėjos paraiška paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti. Vadovaujantis Agentūros 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. KM-2102 (10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“, pareiškėjai skirta iki 40 000 Eur visų tinkamų kompensuoti projekto Ūkio kūrimas (toliau – ir Projektas) išlaidų (100 proc. paramos intensyvumas), 2017 m. sausio 4 d. su pareiškėja Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr. 19JU-KM-16-1-05147-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) dėl ūkio verslo plėtros pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Parama skirta veisliniam eržilui (ne mažiau kaip 1 vnt.) ir veislinėms kumelėms (ne mažiau kaip 17 vnt.) įsigyti. Projekto įgyvendinimo vieta (nurodyta paraiškoje) – (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinis tikslas – įsigyti veislinius žirgus (arklius), buvo planuojama specializuotis gyvulininkystės ūkio kūrime. Už Projekto įgyvendinimą bei valdymą atsakinga pati pareiškėja. Projektas įgyvendintas, pareiškėjai išmokėta 40 000 Eur.

4. Agentūra nurodė, kad atlikusi patikras vietoje pareiškėjos ūkyje, darė išvadą, jog Projektas nesukūrė jokios pridėtinės vertės, o buvo dirbtinai sudarytos sąlygos paramai gauti, kadangi faktiškai arklius (už kuriuos skirta parama – 40 000 Eur) pareiškėjai pardavė D. A., kuris buvo pareiškėjos sugyventinis, o minėti arkliai liko ten pat / tame pačiame pastate, kur anksčiau D. A. laikė ir laiko arklius (žirgus), t. y. už paramos lėšas įsigyti žirgai (iš viso 18 vnt.) laikomi pastate, kuris priklauso D. A., tačiau 2016 m. liepos 16 d. panaudos sutartimi D. A. perdavė pastatą pareiškėjai gavėjai naudoti neatlygintinai ir nenurodytam laikui; visus veislinius arklius (iš viso 18 vnt.) pareiškėja pirko iš D. A., panaudos pagrindu pareiškėja naudojosi D. A. žemės ūkio technika, ūkiniu pastatu ir aplink pastatą esančia žeme; tame pačiame pastate, kuriame laikomi pareiškėjos veisliniai arkliai, laikoma ir 15 D. A. arklių, nors pareiškėja teigė, kad D. A. naikina savo ūkį (arklių veislyną) ir neužsiima veisimu, o jo arkliai bus laikomi kartu iki tol, kol bus parduoti; remiantis atliktu kito projekto pažeidimo tyrimu (paramos gavėjo N. K., projektas Nr. 19JU-KM-15-1-02884-PR001), nustatyta, kad D. A. faktiškai toliau pats vykdo su arkliais susijusią veiklą – perka arklius, o valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenimis, arkliai, taip pat ir tie, už kuriuos pareiškėja gavo paramą, kuriam laikui perrašomi kitiems paramos gavėjams, pavyzdžiui, N. K., I. M., o paskui vėl grąžinami D. A. arba pareiškėjai.

5. Agentūra nurodė, kad įtarusi pareiškėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklėmis), atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra konstatavo, kad pareiškėja neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, o pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17.19 punktą tokiu atveju parama neteikiama.

6. Agentūros teigimu, nustatytos sąsajos tarp pareiškėjos ir sugyventinio D. A. (Projekto įgyvendinimo vieta – iš sugyventinio išnuomotas pastatas ir žemės, tarpusavyje vykdomi pardavimai / pirkimai, iš sugyventinio neatlygintinai išsinuomota technika) patvirtino, kad, nors Paraiška yra pateikta pareiškėjos, tačiau ji su sugyventiniu tarpusavyje ne tik derino ir derina veiksmus, bet ir veikia kartu.

7. Agentūra nurodė, kad nustatydama neteisėtas sąlygas paramai gauti, vertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. Nr. 3D-889 įsakymu patvirtintoje Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytus rizikos kriterijus ir kitus objektyvius bei subjektyvius elementus.

8. Agentūra, nesutikdama su Komisijos sprendimu, tvirtino, kad visi požymiai, liudijantys sąmoningą pareiškėjos ir D. A. veiksmų derinimą, yra nurodyti Agentūros Sprendime, kuris priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes – ne vien dėl funkcinio nesavarankiškumo ir asmeninio ryšio.

9. Agentūros teigimu, nepagrįstos Komisijos išvados dėl D. A. veiklos vykdymo. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog D. A. užsiima arklių veisimo veikla, todėl jo veiklos vykdymą rodo ne tik sąskaitos faktūros už arklių įsigijimą, bet ir tai, kad remiantis ŽŪIKVC duomenimis, arkliai kuriam laikui perrašomi, o paskui vėl grąžinami D. A., taip pat viešai paskelbta informacija, kur nurodoma, kad D. A. teikia kumelių sėklinimo paslaugas, taip pat tai, kad D. A. arkliai laikomi kartu su pareiškėjos už paramos lėšas įsigytais arkliais. D. A. interneto svetainėje www.lthorses.eu duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 17 d., todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjos skunde Komisijai nurodyti teiginiai, jog informacija interneto puslapyje pasenusi.

10. Agentūros vertinimu, Sprendime aiškiai nurodyta, už ką pareiškėjai taikoma sankcija, t. y. už nustatytą pažeidimą – galimai neteisėtai sukurtos sąlygos paramai gauti, todėl Komisijos sprendimas buvo priimtas tinkamai, išsamiai neišnagrinėjus bylos medžiagos. Sprendime nurodyta, kad paramos susigrąžinimo sankcija taikoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 17.9 punktu (tokį punktą nurodė atsakovas skunde), 53, 55 ir 56.2.6 punktais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) priedo 20 punktu.

11. Agentūra teigė, kad Sprendime nurodyta, jog Projektas nesukūrė jokios pridėtinės vertės, neprisideda prie keliamų tikslų pasiekimo, nurodyta, kokie tikslai nepasiekti. Faktiškai siekdamas gauti paramą, D. A. pardavė savo turimus arklius (18 vnt.) savo sugyventinei paramos gavėjai pareiškėjai, nes pats negalėjo kreiptis paramos kaip jaunasis ūkininkas. Tokiu būdu nepasiektas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 1305/2013) ir Įgyvendinimo taisyklėse numatytas tikslas – konkurencingumo skatinimas. Priešingai – Agentūrai išmokėjus paramą pareiškėjai, kuri arklius įsigijo iš sugyventinio, faktiškai arklių laikymo vietai nepasikeitus buvo apribotas kitų paramos gavėjų konkurencingumas. Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

12. Atsakovas akcentavo, kad D. A. neapklausė ir jo veiklos nevertino, kadangi tam neturi įgaliojimų, tačiau kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00013-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, įgyvendinant Projektą.

13. Pareiškėja E. V. atsiliepime į Agentūros skundą prašė jį atmesti ir įpareigoti Agentūrą grąžinti pagal priimtą Sprendimą iš pareiškėjos išskaičiuotą pinigų sumą.

14. Pareiškėja paaiškino, kad Agentūros išvadoms dėl pridėtinės vertės nesukūrimo vykdant ginčo Projektą prieštarauja šios institucijos veiksmai – 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja su Agentūra sudarė paramos sutartį, kuria modernizuojamas pareiškėjos ūkis, o tai yra antroji jos sudaryta paramos sutartis su Agentūra. Parama negalėjo būti suteikta, jeigu pastarosios ūkis (vykdomas Projektas) nebūtų sukūręs jokios pridėtinės vertės ir neprisidėtų prie vykdomo Projekto keliamų tikslų pasiekimo. Be to, pareiškėjos vykdomas Projektas sulaukė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro pripažinimo.

15. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Agentūra pati patvirtino jog pareiškėja yra pasiekusi Projekto rezultatus, matuojamus atitinkamais rodikliais, o rodiklių pasiekimas lemia, jog veikla vykdoma tinkamai. Parama pareiškėjai buvo skirta įsigyti veisliniams arkliams, o jų priežiūra, prieaugis, sąlygų gyvulininkystei sudarymas ir plėtojimas yra pareiškėjos pareiga bei sudaro žymiai didesnius kaštus nei suteikta parama. Pareiškėja turi veterinarijos gydytojos kvalifikaciją, kuri išimtinai susijusi su arkliais.

16. Pareiškėja akcentavo, jog D. A. santykiai su N. K. ir I. M. vyko iki Paramos sutarties sudarymo (2017 m. sausio 4 d.). D. A. N. K. faktiškai arklių nepardavė – pasikeitimai registre vyko todėl, kad N. K. nesilaikė žodinio susitarimo ir D. A. persiregistravo atgal gyvulius, o N. K. išrašytos dvi sąskaitos faktūros, be kitų pirkimą galinčių patvirtinti dokumentų, negali pagrįsti dviejų arklių pirkimo. D. A. veislinių arklių auginimo ir veisimo veiklą yra nutraukęs, ką patvirtina nuoseklus D. A. veislinių arklių skaičiaus mažėjimas.

17. Pareiškėjos teigimu, Agentūros prašyme nurodoma, kad pareiškėjai nėra taikoma sankcija už vykdytus pirkimus iš D. A., tačiau atlikti pirkimai ir sudarytos panaudos sutartys yra traktuojami kaip sąmoningai derinamų veiksmų požymis. Agentūros prašyme yra akcentuojami D. A. ir pareiškėjos asmeniniai ryšiai, kurie grindžiami bendrais vaikais, bet nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys subjektyvias aplinkybes, kurios patvirtintų tarp D. A. ir pareiškėjos esantį bendrų veiksmų derinimą ar suteiktos paramos savitiksliškumą (kad parama buvo siekiama tik dėl pačios paramos, o ne tam, kad sukurti konkurencingą ūkį). Remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, pareiškėja akcentavo, kad vien formalių sąsajų tarp ūkių subjektų nepakanka dirbtinai kuriamų sąlygų požymiui įrodyti, todėl Agentūra formavo fiktyvias aplinkybes, neįsigilino į ginčijamos paramos turinį ir reikšmę, formavo fiktyvias aplinkybes ir nesurinko įrodymų Sprendime numatytai sankcijai pagrįsti. Paramos tikslas buvo pasiektas – konkurencingas, pajamas generuojantis ūkis sukurtas, t. y. parama pagrindžiama ekonomiškai.

18. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad jos ir D. A. veiklos yra skirtingos – ji verčiasi veislinių arklių auginimu ir veisimu, o D. A. užsiima žirgų sportu (treniruoja žirgus, ruošiasi žirgų sporto varžyboms, ieško rėmėjų ir pan.), pareiškėjos ir D. A. veiklos vykdomos skirtingose vietose, D. A. ir pareiškėjos arkliai yra įregistruoti ir laikomi skirtingais adresais. D. A. nėra sudaręs paramos sutarties, jo vykdomai veiklai (žirgų sportui) negali būti skiriama parama. Pareiškėjos ir D. A. gyvenamosios vietos skiriasi, pareiškėja nėra suteikusi įgaliojimo D. A. vykdyti Paramos sutartį. Todėl Agentūros prašyme minima D. A. veikla ir santykiai su trečiaisiais asmenimis neturi jokios juridinės reikšmės pareiškėjos Projektui. Pareiškėja viešo konkurso būdu įsigijo arklius iš D. A. bei su juo sudarė dalį panaudos sutarčių – šios aplinkybės Agentūrai buvo žinomos ir nebuvo traktuojamos kaip pažeidimas.

19. Pareiškėjos teigimu, ikiteismine tvarka ginčą nagrinėjusi Komisija neturi teisės priimti sąlyginių sprendimų, todėl Komisija, panaikinusi Agentūros Sprendimą, turėjo įpareigoti Agentūrą grąžinti pareiškėjai panaikinto sprendimo pagrindu išskaičiuotą pinigų sumą.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu atsakovo Agentūros skundą tenkino – panaikino Komisijos Sprendimą, Agentūros Sprendimą paliko galioti, o pareiškėjos E. V. skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1. Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ Nr. 19JU-KM-16-1-05147-PR001; Agentūra 2017 m. sausio 4 d. su pareiškėja pasirašė paramos sutartį, pagal kurią parama skirta vienam veisliniam eržilui įsigyti ir veislinėms kumelėms įsigyti (17 vnt.); Projekto įgyvendinimo vieta, nurodyta paraiškoje, – (duomenys neskelbtini), ūkio pagrindinis tikslas – įsigyti veislinius žirgus (arklius), buvo planuojama specializuotis gyvulininkystės ūkio kūrime; už Projekto įgyvendinimą bei valdymą atsakinga paramos gavėja (pareiškėja); Projektas įgyvendintas, išmokėta pareiškėjai 40 000 Eur.

21.2. Pareiškėja turi veterinarijos gydytojos kvalifikaciją, visą užaugintą derlių planavo sunaudoti gyvulių pašarams, t. y. užauginta produkcija nebus parduodama; pareiškėja visą techniką pagal 2016 m. liepos 15 d. žemės ūkio technikos panaudos sutartį, sudarytą su D. A., naudojo neatlygintinai.

21.3. Pareiškėja už paramos lėšas pagal 2017 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš sugyventinio D. A. įsigijo 18 arklių (1 žirgą ir 17 kumelių), jie laikomi pastate – karvidėje -veršidėje ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio plotas – 820,11 kv. m), pastatas priklauso D. A. nuosavybės teise, pagal 2016 m. liepos 16 d. panaudos sutartį D. A. perdavė pastatą pareiškėjai neatlygintinai ir nenurodytam laikui naudotis šiuo pastatu.

21.4. Agentūra 2018 m. kovo 20 d. atliko patikrą vietoje, kurioje dalyvavo ir pareiškėja, ir nustatė, kad už paramos lėšas įsigyti veisliniai arkliai laikomi Projekto įgyvendinimo vietoje, kartu su pareiškėjos arkliais laikoma 15 D. A. (pastato savininko) arklių. Pareiškėjos teigimu, D. A. naikina savo ūkį, neužsiima veisimu, todėl jo arkliai bus laikomi kartu, kol jis juos parduos. Patikros vietoje nustatyta, kad ūkio gyvūnams skirti pašarai yra laikomi prie pastato, kuriame laikomi arkliai. Žemė aplink pastatą taip pat priklauso D. A.. Paramos gavėja paaiškino, kad jis yra jos vaikų tėvas, jie kartu prižiūri arklius. Paramos gavėja 2018 m. kovo 20 d. paaiškinime teigė, kad patikros metu nebuvo rastos dvi už paramą pirktos kumelės (F. ir T. W.), nes jos išvežtos į Lenkiją, D. A. yra jos vaikų tėvas, jis nuo 2016 metų naikina ūkį ir neužsiima veisimu, o likę arkliai bus laikomi kartu iki tol, kol bus parduoti, dalį nupirko pareiškėja ir toliau veisia, arklius prižiūri kartu su D. A..

21.5. Agentūra 2019 m. sausio 11 d. raštu Nr. KM-19 (10.6.1E) „Dėl Projekto pakeitimų“ tenkino preiškėjos prašymą leisti išbrokuoti 2 veislines kumeles (F.ir T. W.), pakeičiant jas kitomis veislinėmis kumelėmis (P. ir E.).

21.6. Agentūros 2019 m. kovo 1 d. administracinio vizito, kuriame dalyvavo pareiškėja, metu nustatyta, kad už paramos lėšas įsigyti veisliniai arkliai laikomi Projekto įgyvendinimo vietoje, kartu su pareiškėjos arkliais laikomi 8 D. A. (pastato savininko) arkliai. Vadovaujantis 2019 m. gegužės 13 d. ŽŪIKVC duomenimis, pareiškėja iš viso turi 46 arklius (bandos Nr. (duomenys neskelbtini), bandos adresas – (duomenys neskelbtini)) ir 19 avių.

21.7. Agentūros 2019 m. gegužės 13 d. patikros, kurioje dalyvavo pareiškėja, metu nustatyta, kad arkliai rasti Projekto įgyvendinimo vietoje, keli arkliai rasti ganyklose, naudojamose pagal panaudos sutartis. Pastate, naudojamame pagal panaudos sutartį, be pareiškėjos arklių dar laikomi D. A. priklausantys 5 arkliai. Paramos gavėjos teigimu, D. A. savo ūkį naikina ir neužsiima veisimu, jo arkliai bus laikomi kartu, kol jis juos parduos, arklius bei avis prižiūri pati, kartais padeda sugyventinis D. A.. Projekto veikloje buvo naudota bei naudojama technika – traktorius, šieno presas, grėblys-vartytuvas, šienapjovė, žemės dirbimo agregatas, šieno-grūdų transportavimo priemonė, sėjamoji (patikros dieną jos nebuvo, parduota). Traktorius su šieno-grūdų transportavimo priemone laikomi Projekto įgyvendinimo vietoje, likusi technika laikoma D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

21.8. Agentūra 2019 m. liepos 30 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė, kad pareiškėja kartu su sugyventiniu D. A. veda bendrą šeimos ūkį (turi 3 bendrus vaikus), patikros metu visi buvo (duomenys neskelbtini), kur yra įrengtos buitinės patalpos. Pareiškėja paaiškino, kad šiose patalpose visi kartu vasaroja, o žiemą gyvena (duomenys neskelbtini). Kitame paaiškinime (2019 m. liepos 30 d. paaiškinime Nr. 3), pareiškėja nurodė, kad bendras šeimos ūkis vedamas tik „buitiniame lygmenyje“.

21.9. Agentūra, įtarusi paramos gavėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir Sprendimu nustatė, kad pareiškėja, sudariusi (sukūrusi) galbūt neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 17.19 punktą. Atsižvelgus į nustatytą pažeidimą, kai sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti (Projektas nekuria jokios pridėtinės vertės, pareiškėja sukūrė teisinę struktūrą, leidusią jai apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl jos Projektas neprisideda prie Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramai keliamų tikslų pasiekimo), jo mastą ir sunkumą (faktiškai sugyventinio D. A. laikomi arkliai buvo parduoti jo sugyventinei E. V. ir už tai paprašyta skirti paramą), vadovaujantis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 17.9 punktu (toks punktas nurodytas sprendime), 53, 55 ir 56.2.6 punktais, Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punktu, Agentūra pritaikė sankciją – 40 000 Eur susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.

21.10. Pareiškėja 2019 m. spalio 22 d. Komisijai pateikė skundą dėl Agentūros Sprendimo, kurį Komisija savo sprendimu tenkino iš dalies, t. y. panaikino Agentūros Sprendimą ir įpareigojo atlikti pakartotinį pareiškėjos Projekte galimai padarytų pažeidimų tyrimą bei jį užbaigus priimti dėl Projekto motyvuotą sprendimą.

22. Teismas vadovavosi Pažeidimų administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis, Administravimo taisyklėmis, Metodika ir Sankcijų taikymo metodika ir pažymėjo, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos, viena iš jų – reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos. Teismas apžvelgė pareiškėjos Projektui taikomus rizikos kriterijus, kuriuos pagal Metodiką būtina įvertinti, įtarus galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.

23. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėja už paramos lėšas 2017 m. gegužės 17 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3 iš sugyventinio D. A. pirko 18 veislinių arklių (17 kumelių ir 1 žirgą), o Agentūra, įtarusi įgyvendinto Projekto pažeidimus, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą nustatė, galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti.

24. Atsižvelgęs į sąsajas tarp pareiškėjos ir sugyventinio D. A. (Projekto įgyvendinimo vieta – iš sugyventinio išnuomotas pastatas ir žemės, tarpusavyje vykdomi pardavimai / pirkimai, iš sugyventinio neatlygintinai išnuomota technika), teismas darė išvadą, kad, nors paraišką pateikė pareiškėja, tačiau ji su sugyventiniu tarpusavyje ne tik derino ir derina veiksmus, bet ir veikia kartu. Teismo vertinimu, Agentūra išsamiai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, susijusias su paramos panaudojimo pažeidimais ir nustatė, kad pareiškėja Projektu nesukūrė jokios pridėtinės vertės, ji dirbtinai sudarė sąlygas paramai gauti, nes faktiškai arklius, už kuriuos skirta parama, pirko iš sugyventinio, arkliai liko tame pačiame pastate, kur juos laikė D. A..

25. Teismas pakartojo nustatytas faktines aplinkybes, kad panaudos sutarčių pagrindu pareiškėja naudojasi D. A. priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir žemė ūkio technika, taip pat faktines aplinkybes, susijusias su Agentūros atliktų patikrų vietoje (2018 m. kovo 20 d., 2019 m. gegužės 13 d.) rezultatais. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad Agentūra, atlikdama pareiškėjos pažeidimo tyrimą, patikrino paramos gavėjo N. K. projektą Nr. 19JU-KM-15-1-02884-PR001 ir nustatė, kad D. A. faktiškai toliau pats vykdo veiklą, nes iš N. K. pagal 2016 m. spalio 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2 pirko vieną arklį, o dar vieną arklį pirko pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1, o pagal ŽŪIKVC duomenis, arkliai, taip pat ir tie, už kuriuos pareiškėja gavo paramą, kuriam laikui perrašomi, pavyzdžiui, N. K., I. M., o paskui vėl grąžinami D. A. arba paramos gavėjai. Teismas nurodė, kad pareiškėja Agentūrai teigė melagingą informaciją dėl D. A. veiklos.

26. Teismo vertinimu, sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja su sugyventiniu D. A. turi tris bendrus vaikus, visi gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra įrengtos buitinės patalpos, šią aplinkybę aiškiai patvirtino Agentūros 2019 m. liepos 30 d. atlikta patikra vietoje (ataskaita Nr. V-VM-1119738) ir pareiškėjos paaiškinimai.

27. Teismas nurodė, kad iš pažeidimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų matyti paramos gavėjos sąsajos su jos sugyventiniu D. A. (dėl Projekto įgyvendinimo vietos, veiklos, asmeninių ryšių), ir tai, kad Projektas nesukūrė jokios pridėtinės vertės, o buvo sudarytos dirbtinės sąlygos paramai gauti, kadangi faktiškai arkliai, už kuriuos skirta parama, buvo parduoti D. A. sugyventinei pareiškėjai ir liko ten pat / tame pačiame pastate, kur anksčiau D. A. laikė ir dabar laiko arklius (žirgus), remiantis viešai paskelbta informacija, dalis už paramos lėšas įsigytų arklių (kuriuos D. A. pardavė pareiškėjai), pardavinėjami D. A. interneto svetainėje, kas patvirtino, jog pareiškėja teikė melagingą informaciją.

28. Teismas sprendė, kad pareiškėja kartu su D. A. (sugyventiniu) sukūrė teisinę struktūrą, leidusią jai apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl jos Projektas nesukuria jokios pridėtinės vertės bei neprisideda prie ES paramai keliamų tikslų pasiekimo, ji netinkama gauti ES paramos lėšas.

29. Teismas akcentavo, kad pagal Metodikos 6 punktą, jei projektas pagal Metodikoje detalizuotus kriterijus atitinka dirbtinai sukurtas sąlygas gauti paramą, būtina papildomai įvertinti objektyvias aplinkybes, kuriomis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti pagal programą siekiamų tikslų, taip pat subjektyvias aplinkybes, kuriomis daroma išvada, kad dirbtinai sukūręs sąlygas gauti paramą, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, be teisinių, geografinių, ekonominių ir (arba) asmeninių su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšių analizuotini ir požymiai, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo.

30. Teismas pažymėjo, jog Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsnyje nustatyta, kad pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama skatinti žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Įgyvendinimo taisyklių 5 punkte priemonės „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ nustatytas prioritetas – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas.

31. Teismas aptarė ESTT sprendime byloje C-434/12 pateiktus išaiškinimus ir nurodė, kad subjektyvus elementas gali būti nustatytas įrodžius įvairių paraiškas dėl paramos pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos schemą pateikusių investuotojų susitarimą, galintį pasireikšti sąmoningo veiksmų derinimo forma, ypač kai investiciniai projektai yra tapatūs ir kai šiuos projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšys.

32. Teismo vertinimu, pareiškėjos galimas sąmoningas veiksmų derinimas su sugyventiniu D. A. pasireiškė šiais ryšiais: geografiniu (už paramos lėšas įsigyti žirgai laikomi pastate, kuris nuosavybės teise priklauso D. A., pareiškėjos sugyventiniui, su kuriuo ji veda bendrą šeimos ūkį), ekonominiu (veislinius arklius pareiškėja pirko iš sugyventinio D. A. (vienintelio pasiūlymą pateikusio tiekėjo pagal konkurso 2017 m. balandžio 27 d. skelbimą Nr. 17-03342017) pagal 2017 m. gegužės 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3, vėliau – pagal 2018 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, neatlygintinai galėjo naudotis D. A. žemės ūkio technika, su kuriuo ji veda bendrą šeimos ūkį ir augina vaikus); asmeniniu (bendrai vedamas šeimos ūkis, bendri vaikai, kartu gyvena). Teismas pažymėjo, kad yra nustatyta ir kitų ryšių – pareiškėja kartu su D. A. prižiūri arklius (pareiškėja yra veterinarijos gydytoja, o viešai skelbiami duomenys patvirtino, jog D. A. ūkyje teikiamos paslaugos – kumelių sėklinimas, dalis veislinių arklių (E., T. W.), kuriuos D. A. pardavė paramos gavėjai, yra pardavinėjami D. A. interneto svetainėje.

33. Pažymėjęs, kad pagal Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punktą paramos gavėjui, sukūrusiam neteisėtas sąlygas gauti paramą, taikoma sankcija paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos, teismas nurodė, kad Agentūra visapusiškai ir objektyviai ištyrė pareiškėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus, teisingai konstatavo, kad pareiškėja sudarė (sukūrė) galbūt neteisėtas sąlygas paramai gauti, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 17.19 punktą. Todėl atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo aplinkybes, kai yra sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti (Projektas nekuria jokios pridėtinės vertės, paramos gavėja sukūrė teisinę struktūrą, leidusią jai apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl jos Projektas neprisideda prie ES paramai keliamų tikslų pasiekimo), jo mastą ir sunkumą (faktiškai sugyventinio D. A. laikomi arkliai buvo parduoti pareiškėjai ir už tai paprašyta skirti paramą), teismas sprendė, kad Agentūra Sprendimu pagrįstai taikė pareiškėjai visos išmokėtos parmos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.

34. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Komisijos sprendimas priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikintinas.

III. 35. Pareiškėja E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Komisijos sprendimo dalį, kuria panaikintas Agentūros 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. SKP-88, ir įpareigoti Agentūrą grąžinti pagal Agentūros 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SKP-88 iš pareiškėjos išskaičiuotą pinigų sumą.

36. Pareiškėjos teigimu, teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas, neatskleidė bylos esmės, neįvertino pareiškėjos pateiktų argumentų (įrodymų) ir dėl jų nepasisakė. Šiame sprendime buvo išimtinai vadovautasi Agentūros argumentacija, kuri sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pažodžiui perrašyta atliekant minimalius pakeitimus. Teismas neatliko jokios pareiškėjos pateiktų argumentų ir įrodymų analizės ir sprendime perrašė atsakovo argumentus, kurių didžioji dalis yra paremta ne įrodymais, o prezumpcijomis. Tokių teismo sprendimo motyvų negalima pripažinti išsamiais ar pakankamais, nes įstatymo reikalaujamų motyvų jame apskritai nėra, t. y. teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą. Teismas visiškai nevertino pareiškėjos argumentų (įrodymų), į juos neatsakė, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą.

37. Pareiškėja akcentuoja, kad Metodikos objektyvieji kriterijai yra siejami su suteiktos paramos tikslais, o subjektyvieji – su pareiškėjos ir D. A. neva nustatytais geografiniais, ekonominiais, asmeniniais ir kitais ryšiais.

38. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad D. A. nėra skirta parama, pagal kurią būtų įgyvendinamas atitinkamas projektas, t. y. D. A. individualiai vykdoma veikla nėra Metodikoje nurodytų rizikos kriterijų objektas, nes pastarieji yra skirti vertinant kelis projektus vienas kito atžvilgiu. Agentūros minimas N. K. vykdomas projektas Nr. 19JU-KM-15-1-02884-PR001 nėra susijęs su pareiškėjos vykdomu Projektu, kaip ir N. K. santykiai su D. A., vykę iki pareiškėjos Paramos sutarties sudarymo. Ir teismo sprendime, ir Agentūros sprendime nurodomi pažeidimo kriterijai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

39. Pareiškėjos teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad Projektas nesukūrė jokios pridėtinės vertės, o buvo dirbtinai sudarytos sąlygos paramai gauti, kadangi teismas šią išvadą paneigiančių pareiškėjos argumentų (įrodymų) nevertino. Pareiškėjos Projektas sukūrė pridėtinę vertę ir pasiekė nustatytus tikslus. Pareiškėjos vykdomas Projektas sukūrė pridėtinę vertę ir pasiekė paramos skyrimo tikslus – pareiškėja įkūrė atskirą konkurencingą ūkio subjektą (ūkininko ūkį, besiverčiantį arklių veislininkyste), už kurio veiklą atsakinga pareiškėja, gauna visas pajamas asmeniškai, kadangi ji nesusituokusi su D. A. ir kartu su juo negyvena. Pareiškėja gali ne tik realizuoti ir tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, pasiūlydama konkurencingas arklių veisimo paslaugas, bet ir užsitikrinti ekonominį nepriklausomumą.

40. Pareiškėja pakartoja teismui teikto atsiliepimo į skundą argumentus, kad jai antrą kartą skirta parama, kas patvirtina, jog pareiškėjos ūkis sukūrė pridėtinę vertę ir pasiekė keliamus tikslus. Be to, pareiškėja yra pasiekusi vykdomo Projekto rezultatus, o tai reiškia, jog veikla vykdoma tinkamai. Pareiškėjai skirta parama leido susikurti darbo vietą pagal įgytą veterinarijos gydytojos kvalifikaciją, kurios rezultatai yra aktualūs ir kitiems. Remdamasi ESTT sprendime byloje Nr. C-434/12 pateiktais išaiškinimais dėl piktnaudžiavimo gaunant paramą, pareiškėja įsitikinusi, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog siekis gauti paramą nebuvo formalus, ir to nepaneigia Agentūros taip pat ir teismo akcentuojami pareiškėjos ir D. A. asmeniniai ryšiai. Todėl ir teismo sprendime nurodytas pareiškėjai inkriminuojamo pažeidimo objektyvusis kriterijus (nebuvo pasiekti paramos tikslai, buvo dirbtinai sudarytos sąlygos paramai gauti) yra nepagrįstas įrodymais ir išimtinai paremtas Agentūros procesiniuose dokumentuose formuojama pozicija.

41. Dėl subjektyviojo kriterijaus, t. y. sąmoningo veiksmų derinimo, pagrindimo nustatant geografinį ryšį, pareiškėja nurodo, kad Projekto vykdymo vietos pasirinkimą lėmė veiklos specifika. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje arklių auginimas ir veisimas nėra populiari ūkininkavimo kryptis, todėl priemonių šiai veiklai vykdyti (įskaitant, bet neapsiribojant arklių veisimui ir auginimui skirtomis patalpomis) pasiekiamumas yra ribotas. Aplinkybė, kokiais pagrindais pareiškėja naudosis patalpomis, Agentūrai buvo žinoma pateikus Paraišką. Kad pagal Metodiką būtų nustatytas geografinis ryšys, turi būti nustatytas pareiškėjos vykdomo Projekto ryšys su kitais projektais, tačiau šių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad byloje įrodė, jog D. A. arklių auginimo ir veisimo veiklą yra nutraukęs iki Paramos sutarties sudarymo. Tai, kad Projekto įgyvendinimo vietoje (tvarte) buvo laikomi ir D. A. arkliai (jų skaičius nuosekliai mažėjo), Agentūra nevertino kaip neatitikimą ar pažeidimą. Įgyvendinimo taisyklės pareiškėjai nedraudžia sudaryti panaudos sutartis, kad būtų užtikrinamas naudojimasis Projekto vykdymui reikalingu turtu, Agentūros Sprendime neminima, kad pareiškėja, sudariusi panaudos sutartis ir su kitais kontrahentais, t. y. geografinis ryšys pagal Metodikos nuostatas nebuvo nustatytas.

42. Dėl subjektyvųjį kriterijų pagrindžiančio ekonominio ryšio, kurį Agentūra grindė aplinkybe, kad visus veislinius arklius pareiškėja pirko iš D. A., pareiškėja panaudos pagrindais naudojo šio asmens žemės ūkio techniką, pareiškėja akcentuoja, jog siekdama įsigyti veislinių arklių, ji vykdė pirkimą konkurso būdu, kuriame gali dalyvauti visi potencialūs tiekėjai. Pareiškėja paskelbė viešą konkursą (nors pakako tik apklausos), kuriame pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – D. A., kuris ir laimėjo organizuotą viešą konkursą, o Agentūra nenustatė pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams. Tačiau šioje byloje Agentūra išsamiau nepaaiškina, ką reiškia, kad arkliai įsigyti tik iš vieno tiekėjo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos organizuotuose konkursuose pasiūlymą pateikė ir konkursą laimėjo vienintelis tiekėjas – D. A., nėra ir negali būti traktuojamas kaip pažeidimą pagrindžiantis ekonominis ryšys, nes ir kitiems tiekėjams buvo sudarytos sąlygos dalyvauti pareiškėjos organizuotuose konkursuose. Nei Agentūros procesiniuose dokumentuose, nei teismo sprendime nenurodyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėja sukūrė teisinę struktūrą, leidusią tik D. A. dalyvauti ir laimėti organizuotus konkursus dėl arklių įsigijimo. Pareiškėja pakartoja, kad panaudos sutarčių sudarymui nėra keliami jokie apribojimai paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Ekonominis ryšys tarp pareiškėjos ir D. A., kaip tai yra apibrėžiama Metodikoje, negali būti nustatytas.

43. Dėl subjektyvųjį kriterijų pagrindžiančio asmeninio ryšio pareiškėja, pakartoja, kad jos ((duomenys neskelbtini)) ir D. A. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos skiriasi, o Agentūra nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, išskyrus savo pačių teiginius ir tikrintojo interpretacijas, paneigiančius šias aplinkybes. Pareiškėjos paaiškinimai apie gyvenamąją vietą teismo sprendime iškraipomi. Aplinkybė, kad D. A. ir pareiškėja turi tris bendrus vaikus, Agentūrai buvo žinoma ne tik prieš sudarant paramos sutartį, bet ir užfiksuota Agentūrai 2018 m. kovo 23 d. atliekant patikrą, tačiau nevertinta kaip pažeidimas, pareiškėjai visa parama buvo išmokėta. Pareiškėjos įsitikinimu, jos ir D. A. trys bendri vaikai nėra laikytina asmeniniu ryšiu pagal Metodiką.

44. Dėl subjektyvųjį kriterijų pagrindžiančių kitų ryšių (t. y. pagalbos prižiūrint arklius) pareiškėja pabrėžia, kad kito asmens pasitelkimas pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą nėra draudžiamas, be to, Agentūra nenurodė, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė. Viešai skelbdama informaciją D. A. vardu pareiškėja norėjo pasinaudoti šio asmens žinomumu, tačiau kontaktinė informacija buvo nukreipta į pareiškėją. Kita vertus, D. A. svetainėje skelbta informacija buvo pasenusi ir neaktuali. Pareiškėja ir jos ūkio teikiamos veisimo paslaugos yra pakankamai žinomos žirgininkų bendruomenėje, dėl tokių paslaugų kreipiamasi tiesiogiai į ją, kas įrodo, jog strategija pasinaudoti D. A. žinomumu siekiant paramos projekto tikslų, buvo teisinga. Pareiškėjos žiniomis, Agentūra vykdydama tyrimą apskritai D. A. neapklausė ir tokiu būdu nevertino jo vykdomos sportinių žirgų veiklos.

45. Pareiškėja nurodo, kad Komisija savo priimtu sprendimu panaikino Agentūros Sprendimą, tačiau neišsprendė šiuo sprendimu sukeltų teisinių paskelimų (pareiškėjos lėšų nurašymo ir įskaitymo skolos padengimui). Panaikinus teismo sprendimą negali būti paliktas galioti Komisijos sprendimas visa apimtimi, pareiškėjai turi būti grąžintos lėšos, kurios buvo išskaičiuotos Sprendimo pagrindu.

46. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47. Agentūros teigimu, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog teismas perrašė Agentūros skundo teismui dalis, o tai, kad teismas sutiko su Agentūros argumentais, nereiškia, jog pats nevertino visų aplinkybių.

48. Agentūra nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad jos įgyvendintame Projekte pažeidimų požymių nėra. Agentūros nuomone, požymiai, įrodantys padarytą pažeidimą aiškiai nurodyti Sprendime.

49. Agentūros teigimu, pareiškėjos minima antroji paramos sutartis su Agentūra niekaip nesusijusi su Projektu ir negalėjo daryti įtakos Sprendimui priimti. Agentūrai pažeidimo tyrimo metu nustačius, jog arkliai, už kuriuos buvo skirta parama, įsigyti iš sugyventinio, kurio technika, pastatais ir žeme pareiškėja neatlygintinai naudojasi, arklių laikymo vieta po jų įsigijimo nepakito, pareiškėjos arkliai buvo laikomi kartu su sugyventinio arkliais, pareiškėja su sugyventiniu veda bendrą šeimos ūkį, t. y. faktiškai pinigai liko šeimoje ir dar buvo gautos paramos lėšos, pagrįstai už padarytą pažeidimą pritaikė sankciją. Akcentuodama Įgyvendinimo taisyklėse ir Reglamente Nr. 1305/2013 įtvirtintus paramos teikimo tikslus, remiamos priemonės prioritetus, Agentūra tvirtina, kad pareiškėja esant aplinkybių daugetui, įgijo smarkų konkurencinį pranašumą, taip akivaizdžiai pažeisdama vieną iš Reglamento Nr. 1305/2013 tikslų (skatinti žemės ūkio konkurencingumą).

50. Dėl subjektyvųjį elementą pagrindžiančio geografinio ryšio Agentūra pakartoja, kad Projekto veikla vykdoma viename žemės sklype ir pastate, kuris nuosavybės teise priklauso D. A., pareiškėjos sugyventiniui, su kuriuo ji veda bendrą šeimos ūkį, rodo, kad veiksmai buvo derinami sąmoningai. Geografinis ryšys yra tik viena iš aplinkybių, kurias įvertinus nustatytas pažeidimas, ši aplinkybė yra svarbi ir negali būti ignoruojama dėl to, kad nėra draudžiama sudaryti panaudos sutartis su artimaisiais.

51. Dėl subjektyvųjį elementą pagrindžiančio ekonominio ryšio Agentūra nurodo, kad vertinant ekonominį ryšį, kuris rodo, kad veiksmai buvo derinami sąmoningai, be to, kad arkliai buvo perkami tik iš vienintelio pasiūlymą pateikusio tiekėjo D. A., buvo atsižvelgta ir į tai, kad jis yra pareiškėjos sugyventinis, su ji veda bendrą šeimos ūkį, augina tris bendrus vaikus, bei į tai, kad visa žemės ūkio technika panaudos teise naudojama išimtinai tik iš D. A..

52. Dėl subjektyvųjį elementą pagrindžiančio asmeninio ryšio, taip pat rodančio, kad veiksmai buvo sąmoningai derinami, Agentūra akcentuoja tas pačias pareiškėjos ir D. A. bendro šeimos ūkio vedimo ir vaikų turėjimo sąsajas. Agentūra niekada ir neteigė, kad pareiškėja netinkamai vykdo Projektą, nes su D. A. turi tris bendrus vaikus. Tačiau bendrų vaikų turėjimas, kaip ir bendras šeimos ūkio vedimas, bendras rūpinimasis arkliais papildo aplinkybes, įrodančias, kad pareiškėja gavo paramos lėšas arkliams, o faktiškai išlaidų nepatyrė.

53. Agentūros įsitikinimu, Sprendime subjektyvusis elementas, t. y. geografinis, ekonominis, asmeninis ir kiti ryšiai, išsamiai aprašyti ir pagrįsti. Pareiškėja bando paneigti kiekvieną ryšį atskirai, tačiau visų paminėtų ir Sprendime įvardytų aplinkybių daugetas įrodo, jog buvo padarytas pažeidimas. Agentūra sutinka, kad kiekvienas veiksmas atskirai yra leistinas ir nėra pažeidimas, tačiau visi veiksmai kartu sudėjus įrodo, jog buvo sąmoningai sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti, taip pažeidžiant paramos tikslus ir iškreipiant konkurenciją.

54. Agentūra nurodo, kad apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, jog N. K. ir I. M. nėra susiję su Projektu, pažymi, jog pareiškėja 2019 m. liepos 2 d. vykusio Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje nurodė, kad I. M. pats susirado pareiškėją ir pasiūlė jai įgyvendinti Projektą, šis asmuo sugalvojo Projektą. Agentūros įsitikinimu, arklių įsigijimo aplinkybės, ŽŪIKVC duomenys apie tų pačių arklių perrašymą, viešai paskelbta informacija apie D. A. ūkyje teikiamas paslaugas, rodo, kad veikiama kartu.

55. Agentūros vertinimu, į bylą pateikti įrodymai, kad D. A. interneto svetainėje www.lthorses.eu duomenys atnaujinti 2018 m. balandžio 17 d., todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog informacija interneto puslapyje pasenusi ar atnaujinta tik iš dalies. Agentūros teigimu, ir išrašytos sąskaitos, ir ŽŪKVC duomenys (net 28 arkliai atvyko pas D. A. nuo 2017 metų) paneigia pareiškėjos teiginį, kad D. A. nuo 2016 metų naikina ūkį. Pareiškėjos teiginiai, kad Agentūra neapklausė minėto asmens, nereikšmingi.

56. Agentūra nurodo, kad pažeidimo tyrimą dėl Projekto pradėjo įtarusi galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti, atliekant kito paramos gavėjo N. K. projekto pažeidimo tyrimą, ir pastebėjus, kad arkliai iš D. A. atkeliauja į N. K. bandą, o po kurio laiko vėl grįžta atgal pas D. A. arba pas E. V.. Agentūros Sprendime nurodytos aplinkybės rodo, kad arkliai perrašomi, o faktinė jų laikymo vieta nesikeičia, kad veikiama susitarus kartu. Agentūros teigimu, išmokėjus paramą pareiškėjai, įsigijusiai arklius iš sugyventinio ir kartu toliau plėtojant veiklą, buvo apribotas kitų paramos gavėjų konkurencingumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 57. Bylos esminis dalykas – atsakovo Agentūros 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. SKP-88, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjos E. V. susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (40 000 Eur) ir nutraukti 2017 m. sausio 4 d. paramos sutartį Nr. 19JU-KM-16-1-05147-PR001 dėl ūkio verslo plėtros pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, pagrįstumas ir teisėtumas.

58. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šioje byloje ginčijo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 21R-786(AG-719/01-2019), kuris buvo priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos E. V. skundą dėl Sprendimo panaikinimo, dėl šio Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo pasisako ir pareiškėja apeliaciniame skunde, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).

59. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; kt.).

60. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas Agentūra į teismą perkėlė pareiškėjos E. V. inicijuotą ginčą dėl Sprendimo panaikinimo ir šios bylos esminis dalykas yra Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Primintina, kad pareiškėja skundu prašė panaikinti Sprendimą (pagrindinis reikalavimas) ir įpareigoti Agentūrą grąžinti pagal priimtą Sprendimą iš pareiškėjos išskaičiuotą pinigų sumą (išvestinis reikalavimas).

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

61. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių išsakytus argumentus dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, nes nustatė, jog pareiškėja, kaip paramos gavėja, sudarė (sukūrė) galimai neteisėtai sąlygas paramai gauti, pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 17.19 punktą, darė išvadą, kad atsakovas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo aplinkybes, kai yra sukurtos dirbtinės sąlygos paramai gauti (Projektas nekuria jokios pridėtinės vertės, paramos gavėja sukūrė teisinę struktūrą, leidusią jai apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl jos Projektas neprisideda prie ES paramai keliamų tikslų pasiekimo), jo mastą ir sunkumą (faktiškai sugyventinio D. A. laikomi arkliai buvo parduoti jo sugyventinei (pareiškėjai) ir už tai paprašyta skirti paramą), vadovaudamasis Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 17.9 (toks punktas nurodomas pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau nėra pateikta jokių paaiškinimų dėl šio punkto taikymo nagrinėjamu atveju), 53, 55 ir 56.2.6 punktais, Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punktu, pagrįstai pareiškėjai taikė sankciją – 40 000 Eur susigrąžinimą bei nutraukė Paramos sutartį.

62. Su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutinka pareiškėja ir apeliaciniame skunde teigia, jog Sprendimas negalėjo būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jos Projektas sukūrė pridėtinę vertę ir pasiekė paramos skyrimo tikslus – pareiškėja įkūrė atskirą konkurencingą ūkio subjektą (ūkininko ūkį, besiverčiantį arklių veislininkyste), už kurio veiklą atsakinga tik pareiškėja, ji gauna visas pajamas asmeniškai, kadangi nėra susituokusi su D. A. ir kartu su juo negyvena, pareiškėja gali ne tik realizuoti ir tobulinti savo profesinę kvalifikaciją, pasiūlydama konkurencingas arklių veisimo paslaugas, bet ir užsitikrinti ekonominį nepriklausomumą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi priešingos pozicijos ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimą pripažino teisėtu ir pareiškėjos skundą atmetė.

63. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00013-19, pradėtą FNTT gavus Agentūros 2019 m. rugsėjo 27 d. pranešimą apie E. V. įgyvendinamame Projekte atliktą pažeidimo tyrimą, nustatytą pažeidimą ir galimą sukčiavimo atvejį (ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas)), kopiją, kuri yra pridėta prie bylos vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi (šio įrodymo pareiškėja negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes įrodymas gautas po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas).

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), šį naują įrodymą vertins kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.

65. Iš atsakovo Sprendimo turinio matyti, kad įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, konstatuotas pareiškėjos padarytas pažeidimas – galimai neteisėtai sukurtos sąlygos paramai gauti. Sprendime nurodyta, kad paramos gavėja (pareiškėja) kartu su sugyventiniu D. A. sukūrė teisinę struktūrą, leidusią jai apeiti nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus, todėl jos Projektas nesukuria pridėtinės vertės bei neprisideda prie ES paramai keliamų tikslų (skatinti žemės ūkio konkurencingumą). Atsakovas, Sprendime nurodydamas aplinkybes, kuriomis remdamasis teigia, kad pareiškėja galimai neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, nėra konkrečiai įvardijęs tų sąlygų, kurias būtent pareiškėja dirbtinai sukūrė paramai gauti, nurodęs, kokius nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus apribojimus pareiškėja apėjo, gaudama paramą ir įgyvendindama Projektą. Iš atskirų Sprendimo fragmentų galima daryti išvadą, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjos sugyventinis D. A., su kuriuo pareiškėja veda bendrą šeimos ūkį, siekė gauti paramą, bet jis negalėjo kreiptis dėl paramos kaip jaunasis ūkininkas, todėl paraišką teikė pareiškėja, o faktiškai už paramą įgyti arkliai iš D. A. liko toje pačioje vietoje, kurioje veiklą vykdo D. A..

66. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Agentūra, tyrimo metu nustačiusi, jog arkliai, už kuriuos buvo skirta parama, įsigyti iš sugyventinio, kurio ūkio technika, pastatais ir žeme pareiškėja naudojasi neatlygintinai, arklių laikymo vieta po jų įsigijimo nepakito, pareiškėjos arkliai buvo laikomi kartu su sugyventinio arkliais, pareiškėja su sugyventiniu veda bendrą šeimos ūkį, t. y. faktiškai pinigai liko šeimoje ir dar buvo gautos paramos lėšos, pagrįstai už padarytą pažeidimą pritaikė sankciją. Taip pat atsakovas nurodo, kad bendrų vaikų turėjimas, kaip ir bendras šeimos ūkio vedimas, bendras rūpinimasis arkliais papildo aplinkybes, įrodančias, kad pareiškėja gavo paramos lėšas arkliams, o faktiškai išlaidų nepatyrė. Atsakovo teigimu, pareiškėja, įsigydama arklius iš sugyventinio, ir esant nustatytam aplinkybių daugetui, įgijo smarkų konkurencinį pranašumą, taip akivaizdžiai pažeisdama vieną iš Reglamento Nr. 1305/2013 tikslų (skatinti žemės ūkio konkurencingumą).

67. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad įvertinus bylos šalių pateiktus įrodymus, nebuvo nustatyta (atsakovas taip pat nėra nustatęs), jog pareiškėja, 2017 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. birželio 4 d. sudarydama arklių pirkimo–pardavimo sutartis su D. A., naudodamasi pagal panaudos sutartis, sudarytas su D. A., pastatu, žeme ir žemės ūkio technika, laikydama nusipirktus arklius kartu su D. A. arkliais, pažeidė konkrečių teisės aktų reikalavimus, dėl kurių turėtų būti pripažinta, jog parama pareiškėjai suteikta nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat nėra nustatyta, jog pareiškėja neįvykdė Paramos sutarties sąlygų (prisiimtų įsipareigojimų), pagal kurias pareiškėja turėjo įgyti vieną veislinį eržilą ir 17 veislinių kumelių, Projektą įgyvendinti (duomenys nekelbtini), specializuotis gyvulininkystės ūkio kūrime, būti atsakinga už Projekto įgyvendinimą bei valdymą. Remiantis atsakovo nurodoma aplinkybe, kad D. A. yra pareiškėjos sugyventinis, konstatuojama, jog pareiškėja, kaip paramos gavėja, Projektu nesukūrė jokios pridėtinės vertės, ji dirbtinai sudarė sąlygas paramai gauti.

68. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00013-19 nustatyta, kad atsakovui buvo žinoma apie pareiškėjos ir D. A. ryšį vertinant pareiškėjos paraišką bei jai įgyvendinant Projektą.

69. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėja 2018 m. kovo 20 d. Agentūrai atliekant patikrą nurodė, jog D. A. yra jos vaikų tėvas, jie kartu prižiūri arklius, o 2019 m. gegužės 13 d. Agentūrai atliekant patikrą D. A. įvardijo kaip sugyventinį (nurodė, kad arklius bei avis prižiūri pati, taip pat kartais jai padeda sugyventinis D. A.). Iš Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdžio 2019 m. liepos 22 d. protokolo Nr. PŽAK-19 matyti, kad pareiškėja nurodė, jog arklius prižiūrėti padeda taip pat ir sugyventinis D. A., kuris taip pat rūpinasi ir bendrais vaikais. 2019 m. liepos 29 d. patikros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įrengtos gyvenamosios patalpos, kuriose vasaros metu pareiškėja su vaikais ir D. A. gyvena šiltuoju metų laiku, patikros metu visa šeimyna (pareiškėja, D. A. ir jų vaikai) rasta kartu. Pareiškėja 2019 m. liepos 30 d. paaiškinime Nr. 3 nurodė, kad su D. A. „bendras šeimos ūkis vedamas tik buitiniame lygmenyje“, pareiškėja (jaunoji ūkininkė) pati augina ir veisia veislinius arklius (laikomi 48 veisliniai arkliai), o ūkininkas D. A. laiko sportinius arklius ir jų neveisia; pareiškėjos ir D. A. arkliai laikomi atskirose patalpose; tiek pareiškėjos, tiek D. A. ūkių finansiniai įsipareigojimai bei buhalterinė apskaita yra vedami atskirai.

70. Nagrinėjamu atveju atsakovas, konstuodamas pareiškėjos padarytą pažeidimą (galimai neteisėtai sukurtos sąlygos paramai gauti), nurodė Įgyvendinimo taisyklių 17.19 punkto nuostatą, nurodančią, jog parama teikiama pareiškėjui, jei nustatoma, kad pareiškėjas nesukūrė galimai neteisėtų sąlygų tokiai paramai gauti (galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą nustatomos remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“), taip pat 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamento (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, 60 straipsnį (Nuostata dėl apgavystės), kuriame įtvirtinta, kad nedarant poveikio jokioms specialiosioms nuostatoms, žemės ūkio sektorių teisės aktais numatytos lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.

71. Atsakovas, Sprendime nurodydamas paramos skyrimo pareiškėjai tikslus, vadovaujasi Reglamento Nr. 1305/2013 4 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: a) skatinti žemės ūkio konkurencingumą; b) užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; c) užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ir ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Taip pat vadovaujamasi Įgyvendinimo taisyklių 5 punkto nuostata, kad priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ prioritetas – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti inovacines ūkių technologijas.

72. Atsakovas, vertindamas pareiškėjos padaryto pažeidimo aplinkybes, vadovavosi Metodikos 16 punktu, nustančiu, kad tais atvejais, jei projektas yra administruojamas ar vykdoma jo priežiūra pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, turi būti įvertinami rizikos kriterijai, detalizuoti Metodikos 2 priede; tuo atveju, jei projektas atitinka ne mažiau kaip 3 rizikos kriterijus, turi būti atliekamas pažeidimo tyrimas, kurio metu turi būti įvertinti visi objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte. Atsakovas išnagrinėjo ir įvertino Metodikos 2 priede nurodytus kriterijus: projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys); projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla (ekonominis ryšys); ūkio valdymas pagal įgaliojimą (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); kitiems asmenims perduodami valdyti nuosavybės ar kitais pagrindais sklypai, kurie buvo valdoje paramos paraiškos teikimo metu (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys); paramos lėšomis įgytų investicijų nepanaudojimas (ekonominis ryšys).

73. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Metodikos 8 punkte nustatyta, jog Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad jei projektas pagal Metodikos 1 priede detalizuotus pagrindinius rizikos kriterijus atitinka galimai neteisėtai sukurtas sąlygas paramai gauti (tiek vertinimo, tiek administravimo ar priežiūros metu), būtina papildomai įvertinti (atsižvelgiant į „ETT sprendimus bylose Nr. C-434/12 ir Nr. C-110/13 bei ETT rekomendacijas dėl šių bylų“): objektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti reglamentuose, KPP programoje nurodytų tikslų (6.1 p.); subjektyvius elementus, kuriais remiantis daroma išvada, kad sukūręs galimai neteisėtas sąlygas, pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai siekė įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai pagal KPP paramos schemą gauti, o pareiškėjas arba paramos gavėjas išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą (6.2 p.).

74. Metodikos 7 punkte nurodyta, jog Agentūra, nustatydama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai ir (arba) asmeniniai su panašiais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, kuriais įrodoma, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo (pvz., tarp pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų nustatomas tyčinis veiksmų koordinavimas, neteisėtai sukuriant pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinas sąlygas).

75. ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Nr. C-434/12 pažymėta, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti. Kiek tai susiję su pirmuoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvias bylos aplinkybes, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nebus galima pasiekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (ŽŪFKP) paramos schema siekiamo tikslo. Kiek tai susiję su antruoju elementu, teismas turi įvertinti objektyvius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dirbtinai sukūręs sąlygas, reikalingas išmokoms pagal ŽŪFKP paramos schemą gauti, paraiškos teikėjas išimtinai siekė įgyti šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Šiuo tikslu teismas gali remtis ne vien tokiais elementais, kaip antai teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, bet ir požymiais, liudijančiais buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Šių dviejų elementų buvimą turi nustatyti nacionalinis teismas, ir jų įrodymai turi būti pateikti pagal nacionalinę teisę, jeigu tai nekenkia Sąjungos teisės veiksmingumui (paminėto sprendimo 29, 30 p., rezoliucinė dalis). Dėl subjektyviojo elemento ESTT taip pat nurodė, kad nacionalinis teismas turi nustatyti tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę; prie aplinkybių, į kurias minėtas teismas gali atsižvelgti siekdamas nustatyti, kad išmokoms iš EŽŪFKP gauti reikalingos sąlygos sukurtos dirbtinai, priskiriami teisiniai, ekonominiai ir (arba) asmeniniai su atitinkama investicine operacija susijusių asmenų ryšiai (paminėto sprendimo 39, 40 p.).

76. Iš ESTT 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo byloje Nr. C-434/12 seka, kad nacionalinis teismas, spręsdamas paramos klausimus, turi atsižvelgti į paramos tikslus, tikrąjį ginčijamos finansavimo paraiškos turinį ir reikšmę, o susijusių asmenų ryšiai ESTT nėra detalizuojami, jų išsamus sąrašas nėra pateikiamas ir paliekama spręsti nacionalinio teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. eA-349-629/2019; kt.).

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas teisės aktų nuostatas ir ESTT praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos gauta parama ir Paramos sutartimi prisiimtais įsipareigojimais bei jų vykdymu (įvykdymu), pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju atsakovo surinkti ir Sprendime nurodyti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja (paramos gavėja), įgyvendindama Projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, jos įgyvendintas Projektas nesukuria jokios pridėtinės vertės bei neprisideda prie ES paramai keliamų tikslų, todėl jai pagal Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punktą turi būti taikoma sankcija – visos paramos susigrąžinimas.

78. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

79. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pirmiausia akcentuoja, kad D. A., kuris yra įvardijamas kaip pareiškėjos sugyventinis, t. y. asmuo, susijęs su pareiškėja asmeniniais (šeiminiais) ryšiais, nėra gavęs paramos, pagal kurią būtų įgyvendinamas iš esmės tapatus projektas, kokį įgyvendino pareiškėja.

80. Pagal Metodikos nuostatas yra vertinami pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų projektai ir šių asmenų veiksmai, kuriais neteisėtai sukuriamos pagal tam tikrą KPP priemonę paramai gauti būtinos sąlygos. Metodikoje nėra pateiktas vartojamų sąvokų pareiškėjas ir paramos gavėjas apibrėžimas. Šios sąvokos yra atskleistos Administravimo taisyklėse, t. y. šių taisyklių 4.12 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas – pareiškėjas, kuris atitinka visus reikalavimus paramai gauti ir kuriam skiriama parama, o 4.15 punkte nurodyta, jog pareiškėjas – fizinis arba juridinis asmuo, nustatyta tvarka teikiantis paramos paraišką Mokėjimo agentūrai.

81. Nagrinėjamu atveju atsakovas, taikydamas Metodikos nuostatas, nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pagal Metodikos nuostatas vertino pareiškėjos įgyvendintą Projektą ir D. A., kuris nesiekė gauti paramos ir jos nėra gavęs, vykdomą veiklą.

82. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovas iš esmės neišnagrinėjo realiai D. A. vykdytos (vykdomos) ūkinės veiklos. Byloje nepaneigti pareiškėjos argumentai, kad pareiškėjai sudarius Paramos sutartį D. A. pradėjo veislinių arklių auginimo ir veisimo veiklos nutraukimo procesą ir šis veiklos nutraukimas buvo užfiksuotas atsakovo atliktose pareiškėjos vykdomo Projekto patikrose (2018 m. kovo 20 d. patikros metu buvo nustatyta, kad D. A. laiko 15 veislinių arklių, 2019 m. gegužės 13 d. patikros metu nustatyta, kad jis laiko 5 veislinius arklius, o 2019 m. liepos 29 d. patikros metu D. A. arklių nerasta). Atsakovas nėra nustatęs jokių faktų, kad ne pareiškėja teikė arklių veisimo (kumelių sėklinimo) paslaugas, kai viešai apie šias paslaugas buvo paskelbta naudojantis D. A. interneto puslapiu. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie D. A. viešai skelbiamą arklių pardavimą, arklių perrašymą kitiems asmenims, o po to šių arklių susigrąžinimą, nepatvirtina, kad D. A. vykdė (vykdo) tokią pat veiklą, kaip ir pareiškėja, nes nebuvo nustatyta, kad po to, kai pareiškėja pasirašė Paramos sutartį ir nusipirko iš D. A. arklius, šie arkliai buvo pardavinėjami, arkliai buvo perleisti kitiems asmenims ir vėl susigrąžinti. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad tarp D. A. ir kitų asmenų santykiai dėl arklių perleidimo buvo susiklostę iki Paramos sutarties sudarymo.

83. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00013-19 matyti, kad buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su D. A. vykdyta ir vykdoma žirgų veisimo veikla, ir nebuvo nustatyta, kad D. A. nesiėmė priemonių nutraukti ir nenutraukė žirgų veisimo veiklos po to, kai pareiškėja sudarė Paramos sutartį. Tyrimo metu nenustatyta, kad D. A. vykdo tokią pačią veiklą, kaip ir pareiškėja, kad pareiškėjos įsteigtas ūkis ir D. A. ūkinė veikla (ūkis) yra vienas ekonominis vienetas.

84. Vertinant, ar pareiškėja įkūrė atskirą konkurencingą ūkio subjektą – pareiškėjos ūkininko ūkį, besiverčiantį arklių veislininkyste, ar iš tikrųjų naujas ūkio subjektas nebuvo įkurtas (ūkis iš tikrųjų priklauso D. A., kuris teikia arklių veisimo paslaugas, pareiškėja veikia nesavarankiškai, o kartu su D. A., kuris irgi teikia arklių veisimo paslaugas), ar iš esmės D. A. asmeninės nuosavybės teise priklausę arkliai perėjo asmeninėn pareiškėjos nuosavybėn (iš atsakovo nurodomų argumentų galima spręsti, kad laikomasi pozicijos, jog už paramos lėšas pareiškėjos vardu įgyti arkliai buvo sutuoktinių (šeimos) nuosavybė ir liko sutuoktinių (šeimos) nuosavybė, nes pareiškėja ir D. A. yra sugyventiniai, veda bendrą šeimos ūkį), pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, nustatydami, jog pareiškėja paramą gavo ne dėl konkurencingo ūkio sukūrimo, iš esmės rėmėsi tuo, kad pareiškėja ir D. A. yra sugyventiniai, turi tris vaikus, veda bendrą šeimos ūkį.

85. Pareiškėja byloje teigia, kad ji pati ūkininkauja (įregistravo veiklą 2016 metais), ji ir D. A. gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, visi jų finansai yra atskiri, o bendra tik tai, kas liečia vaikus, D. A. prisideda prie vaikų išlaikymo ir auklėjimo.

86. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00013-19 matyti, kad buvo apklaustas D. A., kuris parodė, jog jis su pareiškėja negyvena, bendro ūkio jie kartu neveda (veda tiek, kiek tai liečia jų bendrus vaikus), žirgų jis neveisia ir neaugina, neužsiima jų pardavimu, jo ūkyje yra 15 sportinių žirgų. Taip pat D. A. parodė, kad jis padeda pareiškėjai ūkyje. Tyrimo metu buvo patikrinti pareiškėjos (ūkininkės) vedamos buhalterinės apskaitos dokumentai ir nustatyta, kad pagal juos galima nustatyti ūkininkės (pareiškėjos) veiklos rodiklius už 2017–2019 metus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja laiko už paramos lėšas įsigytus arklius (žirgus).

87. Vertinant tarp pareiškėjos ir D. A. susiklosčiusius teisinius santykius ir tikrinant atsakovo teiginio, kad D. A. pardavus arklius pareiškėjai faktiškai pinigai liko šeimoje ir dar buvo gautos paramos lėšos, pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019; kt.). Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu.

Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę.

Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016; kt.).

88. Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovo nurodomus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėjos ir D. A. įvardijimas sugyventiniais, jų bendras rūpinimasis vaikais, pareiškėjos pasitelkimas D. A. padėti prižiūrėti arklius bei pasinaudojimas D. A. vardo žinomumu arklininkystės srityje skelbiant apie pareiškėjos vykdomą veiklą (kumelių sėklinimą), nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja, pasinaudodama gauta parama, neįkūrė atskiro asmeninio konkurencingo ūkininko ūkio, kad arkliai, kuriuos ji įsigijo iš D. A., nėra jos asmeninė nuosavybė, o arkliai bendrosios dalinės nuosavybės teise ar jungtinės nuosavybės teise priklauso ir D. A..

89. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjai suteiktos paramos tikslas yra pasiektas, nes buvo įkurtas atskiras, pareiškėjai pajamas generuojantis ūkis, vykdoma veikla, leidžianti pritaikyti pareiškėjos profesinę kvalifikaciją ir ją tobulinti, sukurta pareiškėjai darbo vieta. Byloje nepateikti objektyvūs ir įtikinami įrodymai, paneigiantys šias aplinkybes.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas Sprendimu nepagrįstai nustatė pareiškėjos padarytą pažeidimą ir vadovaudamasis Sankcijų taikymo metodikos priedo 20 punktu, taikė pareiškėjai sankciją – visos paramos sumos susigrąžinimą, nutraukė Paramos sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas Sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas, t. y. Sprendimas panaikinamas. Panaikinus Sprendimą, tenkinamas ir pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pagal priimtą Sprendimą iš pareiškėjos išskaičiuotą pinigų sumą. Taip pat panaikinamas Komisijos sprendimas, nes šioje byloje iš esmės išnagrinėjus tarp šalių kilusio ginčo faktinius ir teisinius aspektus, įvertinus bylos šalių pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo Agentūrai perduoti iš naujo atlikti pakartotinį pareiškėjos Projekto galimai padarytų pažeidimų tyrimą.

91. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinis skundas yra patenkintas, atsižvelgusi į byloje nagrinėto ginčo pobūdį, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7 ir 8.10 punktų nuostatuose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį pareiškėjos prašymą tenkina ir iš atsakovo pareiškėjai priteisia 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

92. Pagal bylos duomenis pareiškėja pirmosios instancijos teismui teikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis, priėmęs naują sprendimą, bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos E. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos E. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SKP-88. Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos grąžinti pareiškėjai pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SKP-88 išskaičiuotą pinigų sumą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 21R-786 (AG-719/01-2019).

Priteisti pareiškėjai E. V. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė