71589f9f-d8b0-47fb-9ecc-4b6bc80754fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-383/2012Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00122-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.; 1.2.3.2.9.; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų Aloyzo Kruopio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui S. S.,nuteistiesiems S. P., A.

Z., E. P.,gynėjams advokatams V. K., Tomui Kaminskui, Algirdui Gurauskui,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. S. atstovei advokatei I. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. P., S. P. ir nuteistojo A. Z. gynėjos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:E. P. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų;- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.S. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.A.

Z. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus apėmimu bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.D. D. nuteistas:pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams;pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Å¡ias bausmes subendrinus apėmimu bÅ«du, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę ir Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Dėl D. D. klaidos nuosprendyje iÅ¡taisytos to paties teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartimi BPK 3081 straipsnyje nustatyta tvarka.A. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. solidariai priteista 13 186,50 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. S., 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. S., 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. S. ir 3282,90 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai. Be to, iš nuteistųjų E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. priteista lygiomis dalimis, po 6666,40 Lt iš kiekvieno nukentėjusiajai G. S. jos išlaikymui.Iš nuteistųjų E. P., S. P., A.

Z., D. D. ir A. G. iÅ¡ kiekvieno taip pat priteista po 344 Lt valstybei nukentėjusiosioms S. S., S. S. ir G. S. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Dėl nuteistųjų D. D. ir A. G. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. P., S. P., A. Z., D. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, 2009 m. sausio 27 d., apie 23 val., G. L. priklausančiame name, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), E. P., S. P. ir A.

Z., pastarieji du būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, o D. D. ir A. G. dėl savanaudiškų paskatų, bendrais veiksmais tyčia nemažiau kaip septyniolika kartų smogė rankomis ir spyrė kojomis nukentėjusiajam Ž. S. į įvairias kūno vietas, taip pat nemažiau kaip 19 kartų smogė rankomis bei įspyrė nuo smūgių parkritusiam Ž. S. į galvos sritį. Tokiu būdu S. P., A. G., E. P., D. D., A. Z., bendrais veiksmais, kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, padarė Ž.

S. odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje srityje, deÅ¡iniame skruoste, žanduose, kairiame smilkinyje, kairės ausies kauÅ¡elyje, nosyje, pakauÅ¡io kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, nugaroje, kairiame klube, poodines kraujosruvas nosyje, lÅ«pų srityje, deÅ¡inėje kaktos-smilkinio srityje, deÅ¡iniame skruoste, deÅ¡iniame žande, deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, kairės akies vokuose, kairėje kaktos-smilkinio srityje, kairiame žande, kaklo kairėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inio rieÅ¡o srityje, plaÅ¡takų nugariniuose pavirÅ¡iuose, kairiame dilbyje, kairio klubo srityje, kraujosruvas lÅ«pų gleivinėje, liežuvyje, deÅ¡inėje kaktos-skruosto-smilkinio srityje, deÅ¡iniame momenyje, pakauÅ¡io deÅ¡inėje, kaktos kairėje, kairiame smilkinyje, kairiame žande, kaklo kairėje, nugaroje, muÅ¡tines žaizdeles lÅ«pų gleivinėje, kairės pusės V-IX Å¡onkaulių lūžius, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir smegenų skilveliuose, difuzinį galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , o D.

D. ir A. G. pagrobė iÅ¡ Ž. S. kiÅ¡enės 400 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6030“ ir nusegė nuo rankos 300 Lt vertės laikrodį „Casio“. Ž. S. nuo padarytos sunkios galvos smegenų traumos 2009 m. sausio 28 d., 16 val. 15 min. Kauno medicinos universiteto klinikose mirė. Tokiais savo veiksmais E. P., S. P. ir A. Z. tyčia, o D. D., A. G. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų nužudė Ž. S..Be to, E. P. ir D. D., veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. sausio 28 d., nuo 00.00 val. iki 01.00 val., Kauno rajone, Garliavos sen., Garliavoje, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , pasivijo iÅ¡ G.

L. priklausančio namo, esančio Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini), einantį sunkiai sužalotÄ Å½. S., E. P. tyčia įspyrė Ž. S. per kojas, nuo ko Å¡is suklupo, tada D. D. įspyrė vienÄ kartÄ Å½. S. į krÅ«tinę, tada D. D. pagrobė iÅ¡ Ž. S. kiÅ¡enės 2450 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia N95“. Tokiu bÅ«du E. P. ir D. D. bendrais veiksmais, panaudoję fizinį smurtÄ , užvaldė Ž. S. priklausantį 2450 Lt vertės turtÄ .Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 129 str. 1 d. neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, todėl turi bÅ«ti panaikinta.

Teismas jo kaltę grindė tik prieÅ¡taringais D. D. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliantas nurodo, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina jo parodymus, kad jis nukentėjusiajam į galvos sritį nesudavė nė vieno smÅ«gio. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. G. parodė, jog jis nepastebėjo, kad E. P. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ . Å iuos parodymus A. G. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, jog E. P. nukentėjusiajam įspyrė į petį.

Apelianto nuomone, A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog E. P. spyrė gulinčiam Ž. S. į žandÄ bei krÅ«tinę, paneigia nuteistojo D. D. parodymai, jog nuteistasis E. P. nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį koja į peties sritį, tačiau ne į galvÄ . Be to, aplinkybės, kad apeliantas mušė nukentėjusįjį į galvÄ , viso proceso metu nenurodė ir kiti nuteistieji. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai V. B. bei G. L.. Pastarieji tik atpažino apeliantÄ kaip asmenį, buvusį patalpoje.

IÅ¡ parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. L. atpažino E. P. ir paaiÅ¡kino, kad jis (G. L.) nematė, jog apeliantas sudavė smÅ«gius gulinčiam Ž. S.. Apeliantas nurodo, kad byloje nesurinkta jokių neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog jis su bendrininkų grupe nužudė Ž. S. ar kad jo veiksmai galėjo bÅ«ti priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiojo mirtimi. P. K. apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir jį iÅ¡teisinti.

N. S. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius Baudžiamojo kodekso normas, pažeista nuostata iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai taikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nubaustas.Apeliantas nurodo, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, aplink buvo daug žmonių, jie ateidavo ir iÅ¡eidavo, tarpusavyje konfliktavo, kai kurių smulkmenų jis neprisimena, todėl jo parodymai yra Å¡iek tiek prieÅ¡taringi.

Tačiau nuteistasis gerai atsimena, kad nukentėjusiajam tyčia nesudavė, nukentėjusysis konfliktavo su jo broliu K. P., o vėliau buvo užpultas ir sumuštas grupės nepažįstamų jaunuolių, kurie staiga ir netikėtai buvo įsiveržę į G. L. namus. Nuteistasis taip pat nurodo, jog su nukentėjusiuoju buvo mažai pažįstami, jokių reikalų niekada neturėjo, nesipyko, gėrė degtinę ir kalbėjo, todėl tikslo ir motyvo mušti Z. S. nebuvo. Aplinkybė, kad ant jo drabužių rasta Z.

S. kraujo, negali bÅ«ti vertinama kaip prisidėjimas prie nukentėjusiojo nužudymo. Jis su nukentėjusiuoju bendravo, apsistumdė, jo rÅ«bai lietėsi su Ž. S. rÅ«bais, todėl ir liko kraujo pėdsakai. Nuteistasis mano, jog D. D. ir A. G., o vėliau, Ž. S. išėjus į laukÄ , D. D. ir E. P., sumušė nukentėjusįjį, kad galėtų užvaldyti svetimÄ turtÄ . Nuteistasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo paeiti, todėl, bÅ«damas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, jis negalėjo padaryti tokių sužalojimų, nuo kurių mirė žmogus.

Susistumdęs su nukentėjusiuoju, galėjo jam suduoti ir padaryti tik nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba sukelti fizinį skausmÄ .Nuteistasis mano, jog D. D., A. G., A. Z. ir E. P., nurodę, kad jis stipriais ir intensyviais smÅ«giais mušė Ž. S., siekė suÅ¡velninti savo vaidmenį nužudant nukentėjusįjį ir jį apkalbėjo. Pažymi, jog liudytojai V. B., G. L., L. P., apklausti teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė. Nuteistasis S. P. tai pat nurodo, jog jam paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra per per griežta, nes virÅ¡ija sankcijos vidurkį.

P. K. apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Jeigu teismas nuspręstų, kad jis dėl nužudymo kaltas, tuomet praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo A. Z. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. Z. nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas, iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Nurodo, kad vienas iÅ¡ pagrindinių baudžiamojo proceso uždavinių yra tinkamas Baudžiamojo įstatymo taikymas, kad nekaltas asmuo nebÅ«tų nuteistas.

Tinkamai pritaikyti BaudžiamÄ jį įstatymÄ galima tik tuomet, kai bylos nagrinėjimo metu yra neginčijamai nustatomi ir neginčijamais įrodymais patvirtinami visi bÅ«tini inkriminuojamo nusikaltimo sudėties elementai. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams bei jų vertinimui. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«das gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais.

Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.Teismas nurodė, kad A. Z. kaltę įrodo nukentėjusiosios S. S. ir liudytojų, kurie patys įvykio nematė, parodymai, kitų asmenų parodymai, kurie prieÅ¡taringi. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis Ž. S. 2009 m. sausio 27 d. gėrė alkoholinius gėrimus pas N. B., o vėliau pas V. B. ir G. L.. Apie 22 val. 45 min. N. B. susiruoÅ¡us eiti į namus ir pakvietus kartu iÅ¡eiti ir Ž.

S., pastarasis atsisakė ir liko G. L. namuose. Iki atvykstant A. Z., E. P. ir D. D., nukentėjusįjį mušė ir spardė kojomis į galvÄ S. P. ir K. P.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. P. paaiÅ¡kino, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2009 m. sausio 28 d., jai paskambino V. B. ir pasakė, kad pas jÄ namuose Ž. S. sumušė S. P., o K. P. liepė pameluoti, kad jis išėjo paskui V. B.. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad po įvykio praėjus keletui dienų, G. L. jam pasakojo, kad jam (V.

R.) iÅ¡važiavus namo, tarp S. P. ir Ž. S. įvyko konfliktas, todėl S. P. sumušė Ž. S., mušė į galvÄ , spardė kojomis ir net Å¡okinėjo ant galvos. Liudytojas V. R. taip pat parodė, jog S. P. apsvaigęs nuo alkoholio bÅ«na agresyvus. Å ių liudytojų parodymų teisiamojo posėdžio metu nepaneigė nei V. B., nei G. L.. Kiti byloje apklausti liudytojai V. P., R. Ž., K.A. S., G. P., E. Å ., D. P. ir nukentėjusioji G. S. įvykio nematė.Nuteistojo gynėja teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais A.

G. parodymais, nes Å¡is nuteistasis yra artimas S. P. ir K. P. giminaitis. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. G. siekė sumenkinti savo ir giminaičių S. P. ir K. P. vaidmenis vartojant smurtÄ prieÅ¡ Ž. S. ir tuo pačiu mėgino versti prisiimti atsakomybę kitus asmenis. Tuo tarpu kitų įrodymų, patvirtinančių A. Z. dalyvavimÄ nužudant Ž. S., byloje nėra.Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – smÅ«giai į galvÄ yra priežastiniame ryÅ¡yje su Ž.

S. mirtimi ir mirtis įvyko nuo smÅ«gių į galvÄ visumos. Nuteistasis A. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme parodė, jog 2009 m. sausio 27 d. sėdinčiam ant kėdės nukentėjusiajam jis vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į užpakalį ir du kartus alkÅ«ne sudavė į nugarÄ . Å ie jo parodymai nėra paneigti, A. Z. spyris į nukentėjusiojo užpakalį ir suduoti du smÅ«giai alkÅ«ne į nugarÄ nėra priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiojo mirtimi, todėl nuteistasis A.

Z. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Nenustatytas ir nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kad nuteistasis A. Z., sudavęs du smÅ«gius į nugarÄ ir įspyręs į užpakalį, taip padarydamas odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairio klubo srityje, siekė nukentėjusiojo mirties. Nuteistojo A. Z. parodymais nustatyta, kad Å¡iuos smÅ«gius jis sudavė dėl to, jog jam atsibodo triukÅ¡mas, kurį sukėlė nukentėjusysis, Å¡aukdamas ant S. P. ir K. P..Nuteistojo gynėja nurodo, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A.

Z. kaltę. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas ir teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamojo posėdžio metu patikrinta baudžiamosios bylos medžiaga. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas spėjimais, prielaidomis. Visi prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti. Visos abejonės dėl kaltumo įrodymų, jeigu jų negalima paÅ¡alinti, traktuojamos kaltinamojo naudai, nes buvo iÅ¡naudotos visos galimybės prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti.

Kaltinamasis A. G., kurio parodymais grindžiamas nuosprendis, savo parodymuose painiojosi, be to, kaip jau paminėta, bandė iÅ¡vengti atsakomybės pats ir suÅ¡velninti savo giminaičių padėtį. Apeliantė nurodo, kad, skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad A. Z. neturėjo tyčios, motyvo ar tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, o juo labiau jį nužudyti.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal baudžiamÄ jÄ teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas kaltinamojo asmens veikoje.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindus detalizuoja BK 2 straipsnis, nustatantis, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir yra baudžiamas toks asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu tyčia ar dėl neatsargumo. Negalima baudžiamoji atsakomybė be kaltės, negalimas asmens kaltinimas ar nuteisimas už veikÄ , kurios jis nepadarė. Pažymima, jog nuteistasis A. Z. neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios atimti gyvybę nukentėjusiajam Ž. S., be to, nuteistojo suduoti smÅ«giai nėra priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiojo mirtimi.Apeliantė taip pat nesutinka su teismo nuosprendžiu priteistu iÅ¡laikymo dydžiu nukentėjusiajai G.

S. ir mano, jog priteista suma turėtų bÅ«ti sumažinta. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ , reikia atsižvelgti ir į protingus vaiko poreikius ir vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalyje numatytu kriterijumi. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas, nukentėjusioji neatleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos. Byloje nebuvo įrodinėjami G.

S. poreikiai, nebuvo atsižvelgta ir į jai valstybės mokamÄ paÅ¡alpÄ . Nuteistojo gynėjos nuomone, mažintinas ir priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms S. S. ir G. S. atsižvelgiant į neatsargų ir netinkamÄ nukentėjusiojo Ž. S. elgesį įvykio metu. Be to, nukentėjusiojo santuoka yra nutraukta, todėl abejotinas jo nuoÅ¡irdus bendravimas su dukromis ir parama joms, nukentėjusiosios nėra pateikusios teismui jokių įrodymų apie tėvo joms teiktÄ materialinę pagalbÄ , S. S. sukÅ«rusi Å¡eimÄ ir gyvena atskirai.Be to, CK 6.279 straipsnis numato atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ .

Vertinant žalÄ padariusių asmenų kaltę reikia atsižvelgti į Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ reikalavimÄ diferencijuoti kiekvieno iÅ¡ solidariai atsakingų asmenų kaltę. P. K. apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį panaikinti ir A. Z. pagal BK 129 str. 1 d. iÅ¡teisinti. Nesant tokios galimybės, praÅ¡o suÅ¡velninti A. Z. paskirtÄ bausmę. Taip pat praÅ¡o sumažinti priteistų neturtinių žalų dydžius. Teismo posėdyje nuteistasis E. P. praÅ¡o jo apeliacinį skundÄ patenkinti.

Jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo E. P. apeliacinį skundÄ patenkinti, E. P. iÅ¡teisinti ir atmesti civilinius ieÅ¡kinius. Nuteistasis S. P. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo S. P. apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistojo A. Z. gynėja ir pats nuteistasis A. Z. praÅ¡o patenkinti gynėjos apeliacinį skundÄ , A. Z. iÅ¡teisinti arba suÅ¡velninti jam pakirtÄ bausmę, taip pat sumažinti priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydį. Prokuroras praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, tačiau sumažinti nukentėjusiajai G.

S. priteisto atlyginimo jos išlaikymui dydį, iš visų nuteistųjų priteisti G. S. po 4420,57 Lt. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. atstovė prašo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų E. P. ir S. P. apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistojo A. Z. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).              Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistuosius S. P., E. P. ir A.

Z. kaltais. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistųjų nusikalstamas veikas bei skiriant bausmes teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.             Kad nuteistieji padarė įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas, patvirtina liudytojų parodymai, iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, specialistų išvados ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.Iš esmės visuose trijuose apeliaciniuose skunduose neigiamas mirtį sukėlęs smūgių sudavimas nukentėjusiajam Ž.

S. į galvos sritį. S. P. nurodo, kad gerai atsimena, jog nukentėjusiajam tyčia nesudavė, nukentėjusysis konfliktavo su K. P., o vėliau buvo užpultas ir sumuštas grupės nepažįstamų jaunuolių, kurie staiga įsiveržė į G. L. namus. S. P. nurodo, kad bendravo su nukentėjusiuoju, apsistumdė, jų rūbai lietėsi, todėl ir liko pėdsakai, be to, apeliantas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to būdamas bejėgiškos būklės negalėjo padaryti jokių rimtesnių sužalojimų.

Kitas nuteistasis E. P. nurodo, kad nukentėjusiajam į galvos sritį nesudavė nė vieno smÅ«gio, be to, byloje ir nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo A. Z. gynėja skunde taip pat nurodo, kad nuteistasis A. Z. į galvos sritį nukentėjusiajam nesudavė smÅ«gių, tik nukentėjusiajam sėdint ant kėdės vienÄ kartÄ spyrė pastarajam į užpakalį ir du kartus sudavė alkÅ«ne į nugarÄ . Å iuos apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta.IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad Ž.

S. mirė nuo sunkios galvos smegenų traumos, pasireiÅ¡kusios kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų ir plaučių pabrinkimu. Specialistas Ž. M. pilnai patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, jog Ž. S. konstatuoti sužalojimai galvoje padaryti 16-19 smÅ«gių pasėkoje. Mirtį įtakojo suduotų smÅ«gių į galvÄ visuma. Griuvimui bÅ«dingi požymiai rasti tik alkÅ«nėse, keliuose.

Ir pirmas, ir antras, ir paskutinis smÅ«gis galėjo sukelti Ž. S. mirties pradžiÄ . Taigi nustatyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis yra sužalojimai, padaryti suduodant smÅ«gius į galvos sritį. Tarp bet kurio į galvÄ suduoto smÅ«gio ir nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. To savo skunduose neginčija ir patys apeliantai. Kad nuteistasis S. P. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį patvirtina liudytojo G. L. parodymai, kad S. P. sudavė Ž. S. smÅ«gį kumščiu į galvos sritį ir gulinčiam įspyrė apie 10 kartų į įvairias kÅ«no vietas.

Nuteistasis D. D. parodė, kad matė, jog Ž. S. iÅ¡ nosies bėgo kraujas, o Å¡alia jo ant sofos sėdėjo S. P., kuris buvo apsikabinęs ŽidrÅ«nÄ ir jie abu keikė vienas kitÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Ž. S. S. P. pasakė kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio, tada pastarasis sudavė jam kumščiu du tris kartus į veido sritį. Ž. S. bandant atsistoti, S. P. vėl sudavė kumščiu smÅ«gį jam į veidÄ ir Å¡is nukrito virtuvėje ant grindų. S. P. priėjo prie Ž. S. ir pasakęs „žiÅ«rėkit kaip reikia muÅ¡t“, įspyrė koja Ž.

S. du kartus į galvÄ . S. P. paėmė Ž. S. ir pasodino ant tos pačios kėdės ir sudavė smÅ«gį kumščių į pilvÄ . Ž. S. susirietus, S. P. smogė jam kumščiu tris kartus ir alkÅ«ne apie du - tris kartus į nugarÄ . Po to S. P. pagriebė Ž. S. už striukės, smogė jam kojos keliu į veidÄ . Nuo suduoto smÅ«gio Ž. S. vėl nukrito ant grindų virtuvėje. Kitas nuteistasis A. G. parodė, kad S. P., suėmęs rankas vienÄ su kita, sudavė Ž. S. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, nuo ko jis nugriuvo, paskui S. P. pakėlė gulintį nukentėjusįjį, nusitempė į virtuvę, kumščiu du kartus sudavė į veidÄ , nuo ko nukentėjusysis nukrito.

Tai, kad S. P. sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvos sritį, taip pat patvirtina nuteistojo A. Z. parodymai, kad jis matė, kaip įsiutęs S. P. sudavė kumščiu sėdinčiam Ž. S. į galvos sritį ne mažiau penkių kartų. Tiek S. P., tiek K. P. gulinčiam nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia jų buvo suduota į galvos sritį. Po to S. P. jam dar sudavė ne mažiau penkių kartų į galvos sritį. Be to, iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad žmogaus kraujo, rasto ant pateiktų tirti S. P. megztinio, kelnių, marškinių genotipas sutampa su Ž.

S. genotipu. Taigi tai taip pat patvirtina, kad S. P. buvo aktyvus suduodant smūgius nukentėjusiajam ir tikrai sudavė jam smūgius į galvos sritį.Nuteistasis S. P. skunde nurodo, kad gerai atsimena, jog nukentėjusiajam tyčia nesudavė, nukentėjusysis konfliktavo su jo broliu K. P., o vėliau buvo užpultas ir sumuštas grupės nepažįstamų jaunuolių, kurie staiga ir netikėtai buvo įsiveržę į G. L. namus. Ši nuteistojo versija yra neįtikinama, vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir todėl atmetama.

Byloje jokių duomenų apie staiga įsiveržusius jaunuolius, kurie užpuolė nukentėjusįjį, nėra. To neparodė nei kiti nuteistieji, nei liudytojai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nukentėjusiojo kraujas ant jo rūbų atsirado, nes jis su nukentėjusiuoju bendravo, apsistumdė, jų rūbai lietėsi. Šie nuteistojo skundo argumentai taip pat atmetami, nes yra nepagrįsti. Be to, paties nuteistojo S. P. parodymai yra prieštaringi, tai jis nurodo, kad nekonfliktavo su nukentėjusiuoju, paskui nurodo, kad jie apsistumdė.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo paeiti, buvo bejėgiškos būklės, todėl negalėjo padaryti nukentėjusiajam tokių sužalojimų. Tokie nuteistojo argumentai prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, kaip nustatyta faktinėmis bylos aplinkybėmis, būtent jo vaidmuo suduodant smūgius nukentėjusiajam, nebuvo antraeilis, taip pat ir iš alkotesterio šaknelės duomenų matosi, kad S. P. 2009-01-28 14:42:15 nustatytas girtumas 1,02 promilės. (T. 4 b.l.11) Tai paneigia, kad nusikaltimo padarymo metu apie 03.00 val. jis dėl girtumo buvo bejėgiškos būklės. Be to, nuteistasis vėl prieštarauja paties savo parodymams – jis, būdamas nuo alkoholio bejėgiškos būklės, kaip pats nurodo, gerai atsimena įvykio smulkmenas.

Nuteistasis S. P. skunde taip pat nurodo, kad liudytojai V. B., G. L., L. P., apklausti teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė. Tokie skundo argumentai irgi atmetami. Teisme liudytoja V. B. parodė, kad savo namuose matė S. P. konfliktuojantį su Ž. S., po to matė pastarÄ jį gulintį virtuvėje ant grindų. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, jog jos namuose S. P. ėmė muÅ¡ti Ž. S.. Apklausiama papildomai, liudytoja V. B. parodė, jog konflikto metu virtuvėje buvo S. P., K.

P., E. P. ir tie kiti vaikinai, kurių ji nepažįsta. Girdėjo didelį bumsėjimÄ , Ž. S. gulintį kojomis spardė ne tik S. P., bet ir kiti ten buvę asmenys. Girdėjo, kaip jis aimanavo, dejavo iÅ¡ skausmo. Taip pat liudytojas G. L., prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis S. P. skunde, kaip jau minėta, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. P. sudavė smÅ«gį Ž. S. kumščiu į galvos sritį bei gulinčiam apie 10 kartų įspyrė į įvairias kÅ«no vietas. Parodymų patikrinimo vietoje metu G.

L. vietoje parodė, kaip S. P. sudavė smÅ«gį Ž. S. į galvÄ ir nukritusį ant grindų jį spardė. Nuteistasis S. P. skunde taip pat klaidingai nurodo, kad liudytoja L. P. parodė, kad jis nemušė nukentėjusiojo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡i liudytoja ir negalėjo matyti smÅ«gių sudavimo, kadangi išėjo iÅ¡ V. B. namų tik prasidėjus konfliktui. Kad nuteistasis E. P. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį, patvirtina nuteistojo A. G. parodymai. Nors teisme Å¡is nuteistasis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl E. P. suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau, teismas Å¡iuos parodymus pagrįstai atmetė.

Nuteistojo A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti. Ne vienÄ kartÄ apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nuteistasis A. G. parodė, kad E. P. įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į veidÄ - į žandÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę. Po to Ž. S. pasisuko eiti link E. P., pastarasis jam trenkė vienÄ smÅ«gį į veidÄ (skruostÄ ). Å iuos parodymus nuteistasis A. G. patvirtino ir akistatos su E. P. metu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė teisme duotus A. G. pakeistus parodymus, kadangi jokios įtikinamos parodymų pakeitimo priežasties pastarasis nenurodė. VersijÄ , kad prieÅ¡ jį pareigÅ«nai vartojo smurtÄ , paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys – visų apklausų metu dalyvavo gynėjas, jokių skundų nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nepareiÅ¡kė, be to, nenurodė ir kokie konkretÅ«s pareigÅ«nai prieÅ¡ jį tariamai vartojo smurtÄ . Skunde nuteistasis E. P. taip pat ginčija nuteistojo D.

D. parodymus, nurodydamas, kad jie buvo prieÅ¡taringi. IÅ¡ tiesų D. D. parodymai kito kitiems nuteistiesiems vis palankesne kryptimi, Å¡iÄ aplinkybę teismas įvertino ir rėmėsi nuteistojo parodymais tiek, kiek jie sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. E. P. skunde taip pat nurodo, kad aplinkybės, jog jis mušė nukentėjusįjį į galvos sritį, nenurodė ir kiti nuteistieji. Å is skundo argumentas pagrįstas, tačiau jis jokiu bÅ«du nepaneigia apelianto kaltės. E. P. nurodo, kad liudytojai V.

B. ir G. L. nenurodė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, jie tik atpažino jį kaip asmenį, buvusį patalpoje. Tačiau minėti liudytojai parodė, kad E. P. kartu su kitais kartu atėjusiais nuteistaisiais spardė nukritusį ant grindų nukentėjusįjį Ž. S.. Kad nuteistasis A. Z. sudavė smūgius nukentėjusiajam Ž. S. į galvos sritį, taip pat patvirtina nuteistojo A. G. parodymai, kad A. Z. kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį nukentėjusiajam, spardė jį, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam apie aštuonis kartus.

Apie Å¡ias aplinkybes nuteistasis A. G. nuosekliai parodė visų apklausų ikiteisminio tyrimo, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , metu. Savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. Z. metu. BylÄ nagrinėjant teisme, A. G. pakeitė parodymus, nurodydamas, kad A. Z. nesudavė smÅ«gių nukentėjusiajam į galvos sritį, tačiau Å¡iuos pakeistus parodymus teismas irgi atmetė pagrįstai. Nuteistojo A. Z. gynėja skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais nuteistojo A. G. parodymais, nes jis yra artimas S. P. ir K.

P. giminaitis, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. G. siekė sumenkinti savo ir giminaičių S. P. ir K. P. vaidmenis vartojant smurtÄ prieÅ¡ Ž. S. ir tuo pačiu mėgino versti prisiimti atsakomybę kitus asmenis. Å ie gynėjos skundo argumentai atmetami. Nuteistojo A. G. parodymų patikimumas jau aptartas anksčiau ir, prieÅ¡ingai nei nurodo gynėja, Å¡is nuteistasis nesiekė sumenkinti savo ir giminaičių S. P. ir K. P. vaidmens, o kaip tik nurodė nuteistųjų suduotus smÅ«gius nukentėjusiajam Ž.

S.. Atsižvelgtina į tai, kad įvykio metu ne visi liudytojai galėjo matyti visas aplinkybes, buvo girtaujama, įvykio vietoje buvo daug asmenų. Tačiau nuteistųjų E. P. ir A. Z. kaltę patvirtina ir liudytojų V. B. bei G. L. parodymai, kad E. P. su kitais kartu atėjusiais vaikinais (tame tarpe ir A. Z.) spardė nukritusį ant grindų nukentėjusįjį Ž. S.. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde nurodo ir apie tai, kad jau po to, kai Ž. S. išėjo iš namų, lauke jį pasivijo, užpuolė ir sumušė E. P. ir D.

D., kurie pagrobė nukentėjusiojo telefonÄ . Tačiau Å¡iÄ nuteistojo versijÄ , kad Ž. S. tariamai galėjo bÅ«ti mirtinai sužalotas tik po to, kai išėjo iÅ¡ S. L. namų, kolegija taip pat atmeta. Tai paneigia ta pati teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Joje nurodoma ne tik apie tai, kad Ž. S. į galvos sritį buvo suduota ne mažiau kaip 16-19 smÅ«gių ir kad mirtį sukėlusi galvos trauma susidarė nuo smÅ«gių į galvÄ visumos. Toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad visi Ž.

S. kÅ«ne ir galvos srityje konstatuoti sužalojimai vienas kito atžvilgiu buvo padaryti artimu laiku. Be to, neatmetama galimybė, jog po sužalojimų padarymo Ž. S. kurį laikÄ , kol iÅ¡sivystė galvos smegenų spaudimo reiÅ¡kiniai, galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nuteisė E. P. ir D. D. dar ir pagal BK 180 str. 1 d., tačiau teismas nustatė, kad plėšimo metu, užvaldydami Ž. S. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , E. P. tik spyrė nukentėjusiajam į kojas, o Å¡iam pargriuvus D.

D. spyrė jam į krÅ«tinę. Tokiu bÅ«du, iÅ¡nagrinėti įrodymai patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad visuma kÅ«no sužalojimų galvos srityje, sukėlusi nukentėjusiojo mirtį, Ž. S. buvo padaryti dar S. L. name. BÅ«tent ten visi nuteistieji, suduodami smÅ«gius į galvos sritį, bendrais veiksmais padarė Ž. S. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį, taigi tarp visų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokiu atveju visus nuteistuosius teismas pagrįstai pripažino nužudymo bendravykdytojais.

Byloje tikrai nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji norėjo Ž. S. nužudyti ir siekė bÅ«tent tokių padarinių. Tokia iÅ¡vada nepadaryta ir skundžiamame nuosprendyje. Tačiau teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį, t.y. galvos sritį, nuteistieji suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, nužudė Ž.

S. netiesiogine tyčia, o nuteistųjų E. P., S. P. ir A. Z. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.Nuteistasis E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal BK 180 str. 1 d. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde šios nuosprendžio dalies neginčija, todėl, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija šios nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina.Nors apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nesiaiškino arba tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamojo kodekso normas, šie skundų argumentai yra nepagrįsti.

IÅ¡ bylos matosi, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Pažymėtina, kad kokių nors konkrečių pažeidimų sprendžiant įrodymų leistinumo klausimus, nenurodo ir apeliantai savo skunduose. Vertinant iÅ¡nagrinėtus įrodymus BPK 20 str. 5 d. nuostatos nebuvo pažeistos. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija Å¡ioje byloje irgi nenustatė.

Skirdamas bausmes nuteistiesiems teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi ir jokių baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Nuteistųjų S. P., A. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe, E. P. dvi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad S. P. bei A. Z. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ . Buvo įvertinta tai, kad nuteistieji nukentėjusįjį nužudė veikdami netiesiogine tyčia, padarė baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ , nužudymas sukėlė itin sunkius ir jau neatstatomus padarinius. BK 129 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo 7 iki 15 metų.

Atsižvelgus į tai, kad S. P. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo vienas pagrindinių, S. P. teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę 12 (dvylikai) metų, E. P. ir A. Z. laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Nuteistasis S. P. skunde nurodo, kad jam skirta bausmė yra per griežta, nes virÅ¡ija sankcijoje numatytÄ vidurkį. Kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 61 str. nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kas yra nustatyta: ar yra tik atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 11 (vienuolika) metų. Nuteistojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų neženkliai viršija bausmės vidurkį.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kiekvieno kaltininko vaidmenį nužudyme, taip pat nuteistųjų asmenybes. Todėl Å¡ios bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas iÅ¡ visų nuteistųjų solidariai priteisė 13 186,50 Lt turtinės žalos atlyginimo Ž. S. buvusiai sutuoktinei nukentėjusiajai S. S. ir 3282,90 Lt nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai.

Å i žala, taip pat ir S. S. turėtos Ž. S. laidojimo iÅ¡laidos patvirtintos dokumentais, todėl Å¡i nuosprendžio dalis teisėta ir pagrįsta. Jos, beje, neginčija ir apeliantai. Nuteistojo A. Z. gynėja skunde nurodo tik apie tai, kad pagal CK 6.279 str. 2 d. nuostatas teismas, vertindamas kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , turėjo diferencijuoti kiekvieno iÅ¡ solidariai atsakingų asmenų kaltę. Gynėja nurodo, jog svarbi yra ta aplinkybė, kad A. Z. veiksmai nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje su Ž.

S. mirtimi. Å ie gynėjos skundo argumentai nepagrįsti. Apie tai, kad tarp A. Z. nusikalstamų veiksmų ir Ž. S. mirties buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys ir kad teismas pagrįstai pripažino jį nužudymo bendravykdytoju, Å¡ioje nutartyje jau buvo aptarta. To paties CK 279 str. 1 d. nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl teismas visiÅ¡kai pagrįstai ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimÄ priteisė solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, dalyvavusių Ž.

S. nužudyme. Teismas taip pat solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų priteisė neturtinės žalos atlyginimus nužudytojo dukterims: 100 000 Lt S. S. ir 150 000 Lt G. S.Nuteistojo A. Z. gynėjos nuomone, mažintinas priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosioms S. S. ir G. S. atsižvelgiant į neatsargų ir netinkamÄ nukentėjusiojo Ž. S. elgesį įvykio metu. Be to, nukentėjusiojo santuoka yra nutraukta, todėl abejotinas jo nuoÅ¡irdus bendravimas su dukromis ir parama joms, nukentėjusiosios nėra pateikusios teismui jokių įrodymų apie tėvo joms teiktÄ materialinę pagalbÄ , S. S. sukÅ«rusi Å¡eimÄ , gyvena savo gyvenimÄ .

Kolegijos nuomone, Å¡ioje dalyje apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas priteisė S. S. 100000 Lt, o G. S. 150000 Lt neturinės žalos atlyginimo. IÅ¡ bylos matosi, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nusikaltimo pasekmės neatstatomos, nužudytojo dukterys patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresijÄ .

Taip pat teismas įvertino ir nuteistųjų turtinę padėtį bei atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei nenukrypo nuo galiojančios teisminės praktikos. Gynėjos skundo teiginys, kad nukentėjusiojo santuoka yra nutraukta, todėl abejotinas jo nuoÅ¡irdus bendravimas su dukromis ir parama joms, yra nepagrįstas ir atmetamas. Tai, kad asmens santuoka nutraukta, nerodo jo bendravimo ar nebendravimo ar paramos teikimo savo vaikams. Pažymėtina, kad Ž. S. gyveno kartu su buvusia sutuoktine ir nepilnamete dukterimi G.

S., jÄ iÅ¡laikė. Kita nužudytojo dukra S. S. gyveno ne su nužudytuoju, tačiau jis mokėjo už jos mokslus, teikė paramÄ . Pilnamečio asmens gyvenimas atskirai nuo tėvų nerodo jo ir tėvų silpnesnio tarpusavio ryÅ¡io. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nėra laikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Be to, nustatant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje.

IÅ¡ bylos matosi, kad visi nuteistieji yra jauni ir darbingi asmenys ir tai leidžia spręsti, kad jie priteistus neturtinės žalos atlyginimus, juo labiau solidariai, galės sumokėti. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad abiems nužudytojo dukterims priteisti neturtinės žalos atlyginimai nustatyti atsižvelgus į visas CK 6.250 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes, o taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.284 str. 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . To paties straipsnio 2 d. nurodyta apie tai, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. IÅ¡ bylos matosi, kad iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusioji S. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nužudytojo nepilnametei dukteriai G. S. prašė priteisti 33332 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, kad nužudytojo dukra G. S. yra gimusi 1996-08-20, jos negautos pajamos nuo tėvo mirties iki dukros pilnametystės kas mėnesį sudaro po 500 Lt. Skundžiamu nuosprendžiu teismas šioje dalyje civilinį ieškinį patenkino, priteisė iš kiekvieno nuteistojo po 6666,40 Lt (iš viso 33332 Lt) G. S. išlaikymui, nors šios sprendimo dalies nuosprendžio aprašomojoje dalyje išsamiau nemotyvavo. A. Z. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas iš nuteistųjų kas mėnesį G.

S. iÅ¡laikymui po 500 Lt, turėjo vadovautis CK 6.461 str. 2 d. numatytais kriterijais ir todėl turėjo Å¡iÄ sumÄ sumažinti. Be to, nukentėjusioji S. S. negalėjo bÅ«ti atleista nuo pareigos įrodyti tikruosius nepilnametės G. S. poreikius. Å ie apeliantės argumentai taip pat nepagrįsti. Apie tai, kad gyvendamas kartu su savo nepilnamete dukra Ž. S. jÄ iÅ¡laikė, Å¡ioje nutartyje jau buvo nurodyta. Be to, pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Taigi klausimas, ar miręs asmuo realiai vykdė savo turimus įsipareigojimus nepilnamečiui vaikui, nėra reikÅ¡mingas priteisiant žalos atlyginimÄ iÅ¡ asmens, dėl kurio kaltės vaikas neteko maitintojo (2011-04-05 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad Ž. S. dirbo ir uždirbdavo tiek, kad kartu su juo gyvenančiai nepilnametei dukrai G. S. tikrai galėjo teikti 500 Lt per mėnesį iÅ¡laikymÄ . Todėl ieÅ¡kinyje nurodyta 33332 Lt suma yra pagrįsta.

Vis dėlto, A. Z. gynėjos skundas iÅ¡ dalies pagrįstas, nes į atlygintinos žalos dydį teismas neįskaitė socialinio draudimo iÅ¡mokų. CK 6.290 str. 1 d. nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo iÅ¡reikalauti iÅ¡ iÅ¡nagrinėti papildomi duomenys. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos matosi, kad G. S. nuo 2011-06-01 mokama naÅ¡laičių pensija kas mėnesį po 284,38 Lt. G. S. yra gimusi 1996-08-20, pilnametystės sulauks 2014-08-20. Nuo 2011-06-01 iki pilnametystės jai bus iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 10996 Lt naÅ¡laičių pensijos. Å iÄ sumÄ , vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d., kolegija įskaito į civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ 33332 Lt sumÄ .

Todėl iÅ¡ nuteistųjų priteisiama žalos atlyginimo suma G. S. iÅ¡laikymui mažinama iki 22336 Lt. Teismas žalos atlyginimÄ G. S. iÅ¡laikymui taip pat nemotyvuotai ir nepagrįstai priteisė dalimis atskirai iÅ¡ kiekvieno nuteistojo. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , vadovaujantis CK 6.279 str., bendrai padarę žalos asmenys, nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos, nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Dėl Å¡ios priežasties jau paminėta sumažinta žalos atlyginimo suma Å¡ia nutartimi priteisiama solidariai iÅ¡ visų nuteistųjų, taip pat ir iÅ¡ D.

D. ir A. G., dėl kurių nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Kadangi žalos atlyginimo suma mažinama, toks nuosprendžio pakeitimas nesugriežtins, o sušvelnins nuosprendį asmenims, dėl kurių apeliacine tvarka nuosprendis neapskųstas, todėl toks nuosprendžio pakeitimas neprieštaraus, o atitiks BPK 320 str. 5 d. nuostatas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., 320 str. 5 d., n u t a r i a:                       Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G.

S. klausimas, pakeisti.Iš nuteistųjų S. P., E. P., A. Z., A. G. ir D. D. solidariai priteisti nukentėjusiajai G. S. 22336 Lt turtinės žalos atlyginimo netekus maitintojo.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistųjų E. P. ir S. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                 Linas Šiukšta                          Teisėjai                                                                                                                        Aloyzas Kruopys                          Linas Žukauskas