2021-06-09 Nr. AB-12419-3-64-3-00284-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-605-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00284-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 19 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, jam teko žymiai mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, be to, dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad visose kamerose tualetas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, kuris nuo likusios kameros patalpos atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele, o nuo kitų kameroje esančių nuteistųjų – atskirtas užuolaida. Pareiškėjo teigimu, sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nėra jokios atskiros kabinos, todėl naudodamasis sanitariniu mazgu, jis buvo matomas tiek kameroje buvusiems asmenims, tiek ir prižiūrėtojams.

4. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad lankantis pas stomatologą – odontologą, nebuvo užtikrintas medicinos prietaisų valymas, dezinfekcija ir sterilizacija, pakartotinai naudojami vienkartiniai švirkštai. Parduotuvėje nebuvo galima įsigyti norimų prekių (sausainių, meduolių ir kt.). Maisto produktai iš parduotuvės nešami nešvariuose maišuose, maisto produktai parduotuvėje laikomi netinkamomis sąlygomis.

5. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo pelėsio, drėgna, buvo dulkių, trūko oro, veisėsi grybelis. Maistas Šiaulių TI tiekiamas atšalęs, neatitinkantis nustatytų normų. Be to, pareiškėjas turėjo teisę tik pusantros valandos pasivaikščioti kiemelyje, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Šiaulių TI neveikė ventiliacija, dėl drėgmės pūva čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdijo. Kamerose švaraus oro kiekis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, dirbtinio apšvietimo šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, naktinio apšvietimo išjungti negalima, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti.

6. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomus psichologinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktas nustatė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko nuo 3,67 kv. m iki 5,59 kv. m.

9. Atsakovas dėl sanitarinių mazgų įrengimo nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, net jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra nepagrįsti.

10. Atsakovas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimą ir 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. PA-9464 nurodė, kad kamerose Nr. 45 ir Nr. 64 apšvieta tinkama, šviestuvai tvarkingi, galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta, pelėsio nėra. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, tačiau jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams, kadangi toks reikalavimas nebūtų proporcingas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl sąlygų kamerose leidžia spręsti, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

11. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) taikomi tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Todėl kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti.

12. Atsakovo teigimu, nustačius, kad pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti, nesant Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ginčijamu laikotarpiu negali būti tenkinamas. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nepateikė jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių įrodymų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. spalio 19 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 64 (plotas – 22,34 kv. m), Nr. 38 (plotas – 20,69 kv. m), Nr. 46 (plotas – 18,33 kv. m.), Nr. 45 (plotas – 18,47 kv. m), kuriose jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, todėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nekonstatavo. Teismas nurodė, kad Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitarinio mazgo ar baldais užstatytas plotas. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. Teismas konstatavo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių), taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

15. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos reikalavimų pažeidimo kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose, teismas vadovavosi higienos norma HN 134:2015, byloje esančiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2019 m. atliktų patikrinimų patikrinimo aktais ir nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 1–3, Nr. 5–6, Nr. 9, Nr. 11–20 nustatyti šios higienos normos 12 punkto pažeidimai (grindinio ir sienų danga ištrupėjusi, iškritusios plytos, nelygi grindinio danga, nesaugios metalinės konstrukcijos), kitų pažeidimų nenustatyta. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo mėnesį buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 64. Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimą higienos normų reikalavimams.

16. Teismas nurodė, kad Eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 p.), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., higienos normos HN 134:2015 17 p.). Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje nenustatyti.

17. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė, taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiškėjo teisė šiuo aspektu buvo pažeista. Teismas taip pat konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl privatumo neužtikrinimo, nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,81 m (kamera Nr. 64) iki 2,31 m (kamera Nr. 45). Teismas sprendė, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo 1,5 m, sienele, o pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, prieštaringi, todėl nenustatė neteisėtų Šiaulių TI veiksmų dėl aptariamo pažeidimo.

19. Teismas pareiškėjo teiginius dėl užimtumo neužtikrinimo vertino kaip abstrakčius, nedetalizuotus, be to, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsakovas pažymoje bei atsiliepime į skundą nurodė, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas, šią aplinkybę patvirtina Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos bei užimtumo grafikai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl jo užimtumo organizavimo nepažeidė.

20. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl pasivaikščiojimo trukmės, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, jog Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl pareiškėjo teiginius atmetė.

21. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo teiginių, kad patalpose veisėsi parazitai, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, patalynė, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Teismas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nustatė, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, tai patvirtina dezinfekcijos planai.

22. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl atšalusio ir neatitinkančio nustatytų normų maisto, teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodė aplinkybių, jog jam rekomenduotas papildomas maitinimas, byloje tokių duomenų taip pat nenustatyta. Pareiškėjas taip pat nesikreipė su skundais dėl tiekiamo atšalusio neatitinkančio kitų reikalavimų maisto. Teismas pareiškėjo argumentus laikė abstrakčiais, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Teismas iš Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto nustatė, kad ištyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl ne visada buvo galima nusiprausti duše, teismas nurodė, jog pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs ir nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę, o byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, todėl pareiškėjo teiginius vertino kaip nepagrįstus.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pirkti parduotuvėje, rėmėsi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) 86 punktu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtinto Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašo įstaigos parduotuvėje 5 ir 7 punktais, ir nurodė, kad teisės aktai nustato suimtiesiems (nuteistiesiems) Šiaulių TI galimybę įsigyti prekių parduotuvėje. Teismas pareiškėjo teiginius dėl jo teisių pažeidimo aptariamu aspektu vertino kaip deklaratyvius, nedetalizuotus ir nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti prekių, nurodytų kainoraštyje, ar nurodytų prekių kainos ar jų aprašymai neatitiko pareiškėjui pateiktų prekių. Pareiškėjas neteikė skundų dėl jo teisių pažeidimo perkant prekes iš parduotuvės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

25. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam lankantis pas stomatologą – odontologą nebuvo užtikrintas medicinos prietaisų valymas, dezinfekcija ir sterilizacija, pakartotinai naudojami vienkartiniai švirkštai, nurodė, jog iš pažymos bei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu pas stomatologą – odontologą nebuvo užsiregistravęs, todėl pareiškėjo teiginius atmetė.

26. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos pablogėjimo, sveikatos istoriją, sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, konstatavo, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nenustatyti.

28. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatyti pareiškėjo pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmetė.

III. 29. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Pareiškėjo teigimu, jam turi būti atlyginta neturtinė žala pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus ir teigia, kad dėl institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų valstybė privalo asmenims atlyginti patirtą neturtinę žalą. Akcentuoja, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato draudimą kankinti asmenį ar kitaip nežmoniškai su juo elgtis. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad minėtas Konvencijos straipsnis taip pat įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad kalinimo sąlygos nežemintų žmogiškojo orumo, nesukeltų kančių, viršijančių neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, turi vadovautis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, suformuota teismų praktika. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

32. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodyti pažeidimai vertinami kaip turintys itin neigiamas pasekmes asmens minimaliai gyvenimo kokybei, saugioms kalinimo sąlygoms. Pažeidimas yra ne trumpalaikis veiksnys, o nuolatinis veiksmas.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo, o tik nesutinka su tuo, kad teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

35. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra ne bet koks neigiamas poveikis; neturtinei žalai konstatuoti turi būti nustatyta, kad poveikis buvo intensyvus, ne mažareikšmis ir smulkmeniškas.

36. Atsakovas sutinka, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio neigiamus išgyvenimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų neturtinėms vertybėms padarytą žalą, tačiau, kita vertus, EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

37. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir kitus kriterijus, byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, nenustatyta, kad dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata, todėl teismo sprendimas pripažinti pareiškėjo pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, yra pagrįstas ir pakankamas teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o skundo reikalavimas priteisti 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80)PA-5294 nurodyta, jog 2019 m. liepos 4 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 1 ir Nr. 3 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (grindinio ir sienų danga ištrupėjusi, iškritusios plytos), patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80)PA-5576 nurodyta, kad 2019 m. liepos 15 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 9, 14 ir 19 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (grindinio ir sienų danga ištrupėjusi), o patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80)PA-6358 nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 5, 6, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 ir 20 nustatyti higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai (sienų danga ištrupėjusi, nelygi grindinio danga, nesaugios metalinės konstrukcijos), padarė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri atlygintina pripažįstant, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

40. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis kitų pareiškėjo skunde reikštų pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų bei nenustatė pagrindo pareiškėjui dėl pirmiau nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde gausiai cituoja teisės aktų normas, EŽTT bei nacionalinių teismų praktiką, susijusią neturtinės žalos atlyginimu, ir teigia, kad jam turėjo būti priteistas 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su jo (pareiškėjo) kalinimo sąlygomis, taip pat visiškai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių už pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, susijusius su netvarkingais pasivaikščiojimų kiemeliais, pareiškėjui turėjo būti priteistas 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas skundu prašė priteisti tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą už labai daug nurodytų netinkamų kalinimų sąlygų.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam (pareiškėjui) nepagrįstai nepriteista kompensacija už patirtą neturtinę žalą, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

45. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

46. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

47. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pažeidimo, susijusio su netvarkingais pasivaikščiojimų kiemeliais, mastą ir trukmę, padarė išvadą, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui kompensacijos.

48. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

51. Pareiškėjas apeliaciniame visiškai nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių už pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus, susijusius su netvarkingais pasivaikščiojimų kiemeliais, pareiškėjui turėjo būti priteistas 1 660 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjo nurodomi teorinio ir bendro pobūdžio samprotavimai nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais (priteisiant 1 660 Eur).

52. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė